Civilinė byla Nr. e2-573-862/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09258-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.4; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės atstovams J. V. ir advokatui Povilui Eigminui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. individualios įmonės „Juozvita“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rusnita“.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė 2019-03-27 pateikė ieškinį, kurį patikslinusi 2019-12-06, prašo priteisti iš atsakovės 16469,65 EUR, 6 procentų dydžio metinės procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad J. V. ir atsakovė 2008-11-12 sudarė tikslinės paskolos sutartį dėl automobilio Toyota Avensis valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išpirkimo iš UAB „Hanza lizingas“. Ieškovė atsakovei suteikė 45690 Lt (13232,74 EUR) paskolą tokia tvarka: 2008-11-12 pervedė 12300 Lt (3562,33 EUR), 2008-11-25 pervedė 11300 Lt (3272,71 EUR), 2008-12-23 pervedė 10600 Lt (3069,97 EUR), o 2010-04-28 pervedė 11490 Lt. Paaiškino, kad nuo 2000-08-12 iki 2010-04-08 atsakovės pavadinimas buvo V. Š. įmonė „Biuro projektai“. Tikslinės paskolos sutartis buvo sudaryta atsakovės įsipareigojimų pagal 2004-12-28 sudarytą lizingo sutartį vykdymui. Šią sutartį įvykdžius atsakovė per 10 kalendorinių dienų, skaičiuojamų nuo nuosavybės teisės į automobilį įgijimo, įsipareigojo sudaryti su ieškove automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovei paskutinė tikslinės paskolos įmoka buvo sumokėta 2010-04-28, todėl iki 2010-05-01 ji privalėjo galutinai atsiskaityti pagal lizingo sutartį, tačiau to nepadarė. Nurodė, kad J. V. tapo žinoma, kad lizingo davėjas nuo 2010-08-03 nutraukia lizingo sutartį dėl atsakovės kaltės, todėl likusias 11716,96 Lt (3393,47 EUR) įmokas pagal lizingo sutartį nuo 2010-09-13 iki 2010-12-31 lizingo davėjui mokėjo ieškovė. Ieškovės nuomone, atsakovė pažeidė tikslinės paskolos sutartį, nes nepervedė piniginių lėšų gautų iš ieškovės lizingo davėjui, todėl turi gražinti ieškovei viską, ką iš jos gavo vykdant tikslinės paskolos sutartį bei sumokėti nustatyto dydžio netesybas. Pažymėjo, kad iš ieškovei atsakovės sumokėtos 45690 Lt (13232,74 EUR) sumos, atsakovė lizingo davėjui sumokėjo tik 22622,52 Lt (6551,93 EUR), todėl pas atsakovę liko pagal paskirtį nepanaudota 23067,48 Lt (6680,80 EUR) suma, kuri turi būti grąžinta. Ieškovės nuomone, atsakovė jai yra skolinga ir 11716,96 Lt (3393,47 EUR), kuriuos ieškovė nuo 2010-09-13 iki 2010-12-31 sumokėjo lizingo davėjui. Nurodė, kad 2011-01-07 pabaigos aktu nuosavybės teisė į automobilį perėjo atsakovei, todėl iš atsakovės, vadovaujantis tikslinės paskolos sutarties 6 punktu, ieškovei priteistini 0,2 procentų delspinigiai nuo sutarties sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kurie sudaro 4699,50 EUR. Kadangi tarp šalių nebuvo susitarimo dėl palūkanų, ieškovės nuomone, jai priklausytų ir 6 % metinės palūkanos už atsakovės naudojimąsi ieškovės pinigais. Kadangi atsakovė pagal lizingo sutartį iki 2011-01-07 turėjo pareigą automobilį drausti, vykdyti einamąjį remontą, bet šias pareigas už atsakovę vykdė ieškovė, todėl atsakovė ieškovei turėtų sumokėti draudimo įmokas bei išlaidas už transporto priemonės remontą 1687,7 EUR.
Ieškovės atstovas J. V. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė, kuri buvo jo darbdavė, 2004 metais įsigijo automobilį. Šį automobilį jis naudojo kaip atsakovės darbuotojas nuo 2004 metų iki 2008 metų balandžio mėnesio. Atsakovė 2008 metais automobilį nusprendė parduoti. Derybos dėl automobilio įsigijimo prasidėjo gerokai anksčiau nei buvo sudaryta tikslinės paskolos sutartis. Pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Paaiškino, kad 2008 metais atsakovė išrašė dvi to paties numerio, tačiau skirtingų datų sąskaitas: viena išankstinė 34200 Lt sumai buvo išrašyta 2008-10-29, kita - 45690 Lt sumai buvo išrašyta 2008-12-30. Nurodė, kad atsakovei buvo sumokėta antrojoje sąskaitoje nurodyta suma. Patvirtino, kad automobiliu nuo 2008 metų iki šiol naudojasi J. V..
Atsakovė atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovė J. V. individuali įmonė „Juozvita“ reikalavimus priteisti iš atsakovės UAB „Rusnita“ 16469,65 EUR, kuriuos sudaro: 6686,23 EUR nepervesti lizingo davėjui, 4699,50 EUR delspinigiai ir 3396,22 EUR suma, sumokėta po lizingo sutarties nutraukimo, ir 1687,70 EUR eksploatavimo išlaidos, kildina iš J. V. ir UAB „Rusnita“ (buvusi V. Š. įmonė „Biuro projektai“) 2008-11-12 sudarytos tikslinės paskolos sutarties“ bei 2004-12-28 lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „Rusnita“ ir UAB „Swedbank lizingas“ (buvusi UAB „Hansa lizingas“).
Reikalavimus grindžia šiais įrodymais: 2004-12-28 lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiąją ir bendrąja dalimis, įmokų grafiku Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančiu iki 2005-07-30; atsakovės J. V. išrašyta 2008-10-29 sąskaita serija BP Nr. 2118 išankstiniam apmokėjimui; 2008-11-12 tikslinės paskolos sutartimi, sudaryta atsakovės ir J. V.; atsakovės ieškovei išrašyta 2008-12-30 sąskaita-faktūra serija BP Nr. 2118; 2008-11-12 mokėjimo nurodymu Nr. 40; 2008-11-25 mokėjimo nurodymu Nr. 45, 2008-12-23 mokėjimo nurodymu Nr. 49; 2010-04-28 mokėjimo nurodymu Nr. 17; Swedbank 2011-11-28 pažyma Nr. SL-SR-18483 dėl UAB „Rusnita“ mokėjimų; 2011-01-07 pabaigos aktu (priedu prie lizingo sutarties Nr.(duomenys neskelbtini)); VĮ „Regitra“ 2019-04-08, 2019 pažymomis apie transporto priemonę.
Byloje esantys 2019-03-29 ir 2019-05-28 juridinio asmenų registro išrašai patvirtina, jog V. Š. individuali įmonė „Biuro projektai“ yra pertvarkyta į UAB „Rusnita“, kuri šioje byloje yra atsakove.
Byloje nėra ginčo, kad UAB „Hansa lizingas“ (dabar – „Swedbank lizingas“) 2004-12-28 sudarė lizingo sutartį su atsakove, kuria buvo sutarta, jog atsakovei, tinkamai įvykdžius lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pereis nuosavybės teisė į lizingo dalyką – automobilį TOYOTA AVENSIS 2.4, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ Regitra 2019-04-08 pažymos duomenimis) (toliau – automobilis).
Iš byloje esančios J. V. ir atsakovės 2008-11-12 sudarytos sutarties, pavadintos tikslinės paskolos sutartimi, matyti, kad šia sutartimi šalys susitarė, jog J. V. suteikia atsakovei 45690 Lt (13232,74 EUR) paskolą įsipareigojimams pagal aukščiau nurodytą lizingo sutartį vykdyti (sutarties 1 punktas). Sutartimi nustatyta, kad tikslinė paskola bus grąžinta, perleidžiant ieškovės nuosavybėn automobilį (sutarties 7 punktas).
Paskolos sutarčiai būdinga priešpriešinių pareigų dalyko sutaptis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis), paskolai pinigais būdingas atlygintinumas (CK 6.872 straipsnio 3 dalis). Sudaręs paskolos sutartį, paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti tokį patį kiekį, kokį yra gavęs pagal paskolos sutartį, pinigų arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės suvartojamų daiktų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš teismui pateiktos 2008-11-12 sutarties sąlygų, jos neatitinka aukščiau nurodytų nuostatų, nes sutartyje, pavadintoje tiksline paskolos sutartimi, yra apibrėžtas (būsimos) pirkimo-pardavimo sutarties dalykas, kaina (1 punktas), sąlygos, kuriomis bus sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (7 punktas). Pinigų, kurie įvardijami paskola, grąžinimas asmeniui, sutartyje įvardintam paskolos davėju, sutartimi nėra numatytas. Šie pinigai skirti tam, kad atsakovė įvykdytų lizingo sutartį, o ieškovė įgytų nuosavybės teisę į automobilį, todėl yra pagrindas išvadai, kad 2008-11-12 sutartimi nebuvo siekiama tarp atsakovės ir J. V. sukurti paskolos teisinių santykių, o buvo sudarytas susitarimas, kuriuo atsakovė gavusi sutarties 3 punkte nurodytas pinigų sumas, įsipareigojo parduoti ieškovei automobilį, kurio, sutarties sudarymo metu, nevaldė nuosavybės teise (CK 6.306 straipsnio 1 dalis), t. y. buvo sudarytas susitarimas dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties tarp atsakovės ir ieškovės ateityje sudarymo (CK 6.193 straipsnio 1, 2 , 5 dalys).
Susitarimas dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties ateityje sudarymo turėjo būti vykdomas taip: atsakovė turėjo tinkamai įvykdyti lizingo sutartį ir taip įgyti nuosavybės teisę į automobilį; įgijusi nuosavybės teisę į automobilį, atsakovė turėjo perleisti ieškovei nuosavybės teisę į automobilį, sudarant pirkimo – pardavimo sutartį. Lizingo sutarties vykdymu visų pirma buvo suinteresuota ieškovė, o ne jos atstovas kaip fizinis asmuo, kadangi kitaip ieškovei nebūtų sudaryta galimybė įgyti automobilį nuosavybės teise. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad ieškovė, o ne J. V., 2008-11-12 mokėjimo nurodymu Nr. 40; 2008-11-25 mokėjimo nurodymu Nr. 45, 2008-12-23 mokėjimo nurodymu Nr. 49; 2010-04-28 mokėjimo nurodymu Nr. 17 sutarties 3 punkte nurodytais terminais ir tvarka sumokėjo atsakovei sutartyje nurodytą automobilio kainą, bei tai, kad sutarties vykdymo metu, atlikus tris įmokas, būtent ieškovei buvo išrašyta 2008-12-30 PVM sąskaita-faktūra sumai, kuri nurodyta 2008-11-12 sutartyje.
Sutarties, pavadintos tikslinės paskolos sutartimi, 3 punktas numatė, kokiais terminais ir dalimis mokami pinigai, kurie sutartimi įvardijami paskola. Kaip matyti iš šio punkto 1 – 3 papunkčių atsakovei 2008-11-12 ir iki 2008-11-25, ir iki 2008-12-23 turėjo būti pervesta 34200 Lt (9905 EUR) suma. Aukščiau nurodyti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad šią sumą atsakovei ieškovė sumokėjo. Byloje esanti 2011-11-28 pažyma patvirtina, kad atsakovė pagal lizingo sutartį iki 2010-04-01 įmokas mokėjo, viso sumokėdama 99415,39 Lt (28791,89 EUR ). Ieškovės atstovas nurodė, kad derybos dėl automobilio įsigijimo, jo kainos vyko gerokai iki 2008-11-12 sutarties sudarymo. Taip pat nurodė, kad automobilis, nutrūkus jo darbo santykiams su atsakove, ieškovei (ieškovės vadovui) buvo perduotas naudotis nuo 2008 metų balandžio mėnesio. Sutartyje nesant aiškių nuostatų, kurios leistų nustatyti už kokį laikotarpį 34200 Lt suma sutarta padengti įmokas pagal lizingo sutartį, yra pagrindas išvadai, kad šios lėšos buvo skirtos atsakovės sumokėtoms ir mokėtinoms lizingo įmokoms iki to momento, kai ieškovei kilo pareiga atlikti paskutiniąją, sutartyje nurodytą 11490 Lt (3327,73 EUR), įmoką, padengti, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo toje dalyje (6686,23 EUR), kurioje prašoma priteisti iš atsakovės automobilio kainos dalį, sumokėtą iki 2010-04-28.
Sutarties, pavadintos tikslinės paskolos sutartimi, 3 punkto 4 papunkčiu šalys susitarė, kad paskutinė automobilio kainos (vertės) dalis 11490 Lt (3327,73 EUR) atsakovei bus sumokėta iki 2010-04-29. Sutarties 5 punktu buvo nustatyta pareiga atsakovei šią įmoką per 3 dienas pervesti lizingo davėjui tam, kad pilnai atsiskaityti pagal lizingo sutartį, įgyti nuosavybės teisę į automobilį ir sudaryti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį su ieškove. Byloje esantis 2010-04-28 mokėjimo nurodymas Nr. 17 patvirtina, kad ieškovė 3 punkto 4 papunktyje nurodytą sumą atsakovei sumokėjo. Byloje esanti 2011-11-28 pažyma Nr. SL-SR-18483 bei 2011-01-07 pabaigos aktas patvirtina, kad atsakovė, gavusi paskutinę būsimo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kainos dalį, savo pareigų numatytų sutarties 5 punkte neįvykdė. Nurodyta pažyma taip pat patvirtina, kad ieškovė nuo 2010-09-13 iki 2010-12-31 vykdė įmokas pagal atsakovės ir lizingo davėjo sudarytą sutartį ir sumokėjo lizingo davėjui 11716,96 Lt (3393,47 EUR). Lizingo davėjas šį įvykdymą laikė tinkamu. Šalių sudarytos sutarties 8 punkte įtvirtinta nuostata, kuria šalys sutarė, kad nereikš reikalavimų dėl pakitusios automobilio vertės ir nereikalaus galimo kainos skirtumo, todėl ieškovei, kuri, už atsakovę vykdydama prievolę pagal lizingo sutartį, sumokėjo 226,96 Lt daugiau nei šalių sutarta automobilio kaina, nėra pagrindo reikalauti susidariusio kainos skirtumo. Kadangi atsakovė nevykdė sutarties ir lizingo davėjui nepervedė jai ieškovės sumokėtos 11490 EUR sumos, o ieškovė šią sumą už atsakovę taip pat sumokėjo lizingo davėjui, yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei 2010-04-28 mokėjimo nurodymu pervestą 3327,73 EUR sumą, kaip įgytą be pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Byloje esantys 2011-01-07 pabaigos aktas, VĮ „Regitra“ 2019-04-08, 2019-11-11 pažymos patvirtina, kad atsakovė, kuriai buvo sumokėta automobilio pirkimo – pardavimo kaina, nėra įvykdžiusi pareigos, numatytos sutarties 7 punkte, t.y. šalys nėra sudariusios automobilio pirkimo - pardavimo sutarties, todėl vadovaujantis šalių sudarytos sutarties 6 punktu ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės šiame sutarties punkte nustatyto dydžio delspinigius. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4699,50 EUR delspinigius, paskaičiuotas už 180 dienų. Teismo paskaičiavimu delspinigių suma nuo sutarties kainos (45690 Lt) yra lygi 4764,60 EUR, tačiau ieškovei prašant iš atsakovės priteisti šios sumos dalį, sudarančią 4699,50 EUR sumą, ši suma ir priteisiama (CK 6.71 straipsnis).
Šalių sudarytoje sutartyje nėra įtvirtinta nuostatų, kurios patvirtintų, kad atsakovė turėjo pareigą drausti sutartyje nurodytą automobilį bei vykdyti automobilio techninę priežiūrą. Ieškovė nėra atsakovės sudarytos lizingo sutarties šalimi, todėl ji negali reikšti reikalavimo atsakovei vadovaudamasi lizingo sutarties nuostatomis. Ieškovės atstovas patvirtino, kad automobilis ieškovei buvo perduotas dar 2008 metais ir ieškovės atstovas juo naudojasi šiuo metu, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti 1687,70 EUR sumą, kurią sudaro ieškovės 2009 - 2010 metais patirtos išlaidos draudžiant automobilį ir apmokant einamąjį automobilio remontą (CK 1.5straipsnio 1 dalis, 6.316 straipsnis, 6.320 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018). Kadangi ieškovė tokį reikalavimą yra pareiškusi, jis tenkinamas ir iš atsakovės ieškovei priteisiamos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 8027,23 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-04-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.200 straipsnis).
Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 499 EUR žyminį mokestį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-29 nutartimi atmetus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 38 EUR žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-10 nutartimi bylą nutraukus dalyje dėl reikalavimo pareikšto UAB „Swedbank lizingas“, ieškovei grąžintini 75 procentai sumokėto 75 EUR žyminio mokesčio už šį reikalavimą, t.y. 56,25 EUR (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Ieškovei taip pat grąžintini 15 EUR žyminio mokesčio, sumokėto daugiau negu numato įstatymai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Už ieškinio reikalavimą priteisti 16469,65 EUR mokėtinas žyminis mokestis sudaro 371 EUR (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Patenkinus 49 procentus šio ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 181,79 EUR žyminio mokesčio suma. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 300 EUR išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistina 147 EUR bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Bylos nagrinėjimo metu susidarė 29,83 EUR dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės valstybei priteistina 14,61 EUR šių išlaidų suma, o iš atsakovės – 15,21 EUR suma (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Rusnita“, juridinio asmens kodas 125343374, ieškovei J. V. individualiai įmonei „Juozvita“, juridinio asmens kodas 300887765, 3327,73 EUR (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt septynis eurus ir 73 centus), 4699,50 EUR (keturis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 50 centų) delspinigius, 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos (8027,23 EUR) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-04-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 328,79 EUR (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir 79 centus) bylinėjimosi išlaidas
Priteisti iš atsakovės UAB „Rusnita“, juridinio asmens kodas 125343374, valstybei 15,21 EUR (penkiolika eurų ir 21 cento) bylinėjimosi išlaidas (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš ieškovės J. V. individualios įmonės „Juozvita“, juridinio asmens kodas 300887765, valstybei 14,61 EUR (keturiolikos eurų ir 61 cento) bylinėjimosi išlaidas (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Ieškovei J. V. individualiai įmonei „Juozvita“, juridinio asmens kodas 300887765, grąžinti 71,25 EUR (septyniasdešimt vieną eurą ir 25 centus) žyminį mokestį, sumokėtą AB SEB banke 2019-04-12 mokėjimo nurodymu Nr. 298. Išaiškinti, kad dėl žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasita Kurakienė