Civilinė byla Nr. 2A-577-480/2017

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00222-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.1.;  3.3.1.14.; 3.3.1.20.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   

2017 m. kovo 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-306-743/2016 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei E. Š., tretieji asmenys UAB ,,ARN group“, UAB ,,Mokilizingas“, AB DNB bankas, J. K., D. B., J. B., dėl priverstinės hipotekos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė užtikrinant jo 48 323,10 Eur dydžio reikalavimą iki Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1900-230/2012 patvirtintos taikos sutarties visiško įvykdymo (prievolės įvykdymo terminas – 2017 m. liepos 4 d.) ir nustatyti galiojančią priverstinę hipoteką atsakovės E. Š. turtui esančiam (duomenys neskelbtini): lieptui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad pagal 2007 m. gruodžio 5 d. ir 2008 m. gegužės  1 d. rangos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo susitarta, kad A. V. savo lėšomis, iš savo statybinių medžiagų pastatys atsakovei lieptą ir pavėsinę (duomenys neskelbtini), o atsakovė sumokės jam 166 850 Lt (48 323,10 Eur). Atsakovė sutartos sumos nesumokėjo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl šios skolos priteisimo. 2012 m. liepos 4 d. šalys šioje byloje sudarė taikos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo per penkis metus grąžinti 48 323,10 Eur skolą. Atsakovė iki šiol skolos nėra sumokėjusi, tačiau paaiškėjo, kad ji turi ir daugiau kreditorių, kurie pretenduoja į ginčo turtą, todėl į ieškovo darbu ir lėšomis sukurtą turtą gali būti nukreipiamas kitų skolų išieškojimas ir tokiu būdu nukentės ne tik ieškovo, bet ir jo šeimos interesai, todėl į jo darbu ir lėšomis sukurtus objektus – lieptą ir pavėsinę, turi būti suteikta pirmenybės teisė nukreipti išieškojimą. Jo teisėtam interesui susigrąžinti skolą turi būti suteikiamas prioritetas, nes kiti kreditoriai yra verslininkai, kuriems keliami didesni atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, todėl jie turėjo atidžiau įvertinti riziką, o jų netinkamas rizikos įvertinimas negali būti perkeliamas jam, fiziniam asmeniui. Nurodė, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos priverstinei hipotekai nustatyti.
2. Atsakovė su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Atsakovė pripažino, kad pagal 2007 m. gruodžio 5 d. ir 2008 m. gegužės 1 d. rangos sutartis ieškovui bei trečiajam asmeniui J. K. yra skolinga 48 323,10 Eur, kurių yra negrąžinusi ir kuriuos privalo grąžinti iki 2017 m. liepos 4 d. Šios skolos negrąžino, nes AB DNB bankas nutraukė su ja kreditavimo sutartį ir pradėjo skolos iš jos išieškojimą savo naudai. Nors gaunant paskolą iš AB DNB banko pavėsinė ir lieptas nebuvo įkeisti, pradėjus išieškojimą banko interesais, šis turtas taip pat buvo areštuotas ir į jį nukreiptas banko išieškojimas. Patenkinus banko reikalavimą ir turtą realizavus banko naudai, ieškovo lėšomis ir darbu sukurtas turtas bus perleistas kitiems asmenims ir ieškovas neatgaus skolos. Prašo ieškinį patenkinti, nes yra visos įstatymo nustatytos priverstinės hipotekos nustatymo sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo A. V. 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui AB DNB bankui; trečiojo asmens AB DNB banko prašymą dėl baudos paskyrimo ieškovui  A. V. atmetė; priteisė iš ieškovo A. V. 15,27 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
4. Teismas nustatė, kad 2012 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtina taikos sutartis tarp J. K., A. V. ir E. Š. dėl skolos už rangos darbus pastatant lieptą ir pavėsinę (duomenys neskelbtini), priteisimo, pagal kurią E. Š. įsipareigojo per penkis metus nuo šios taikos sutarties įsigaliojimo dienos sumokėti J. K. ir A. V. 166 850 Lt skolą. Skola negrąžinta, atsakovei turint daugiau kreditorių, išieškojimas į lieptą ir pavėsinę nukreiptas kito kreditoriaus AB DNB banko skolai padengti. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodomos aplinkybės, jog objektai, kuriems jis prašo taikyti priverstinę hipoteką, yra sukurti ir įgyvendinti išimtinai iš jo ir jo šeimos įdėto turto ir lėšų, jie yra jo darbo rezultatas, nėra pagrindas ieškovo interesus laikyti prioritetiniais kitų kreditorių reikalavimų atžvilgiu. Ieškovas nėra vienintelis fizinis asmuo, kuriam atsakovė yra skolinga, be to, teikti prioritetą ieškovui, kaip kreditoriui tik dėl to, kad jis veikė kaip fizinis asmuo reikštų lygiateisiškumo principo pažeidimą. Ieškovas objektus, į kuriuos prašo nustatyti priverstinę hipoteką, sukūrė pagal rangos sutartį už atlygį ir perdavė ieškovei kaip savo veiklos rezultatą, todėl spręstina, kad veikė kaip verslininkas, todėl ieškovo nurodomi verslininkams taikomi aukštesni profesionalumo, atidumo ir rūpestingumo standartai susiję su verslo rizika turi būti taikomi ir jam, jis negali būti laikomas silpnesniąja šalimi, o vien ta aplinkybė, kad jis nėra įsteigęs juridinio asmens, nesuteikia pakankamo pagrindo teikti prioritetą jo interesams ir nustatyti priverstinę hipoteką, juolab, kad atsakovė turi ir daugiau kreditorių, taip pat ir tokių, kurių įsipareigojimai užtikrinti sutartine hipoteka. Teismas nurodė, kad pagal 2007 m. gruodžio 5 d. ir 2008 m. gegužės 1 d. rangos sutartis atsakovė yra skolinga ne tik ieškovui A. V., bet ir trečiajam asmeniui J. K., todėl prie objektų sukūrimo, į kuriuos prašoma nustatyti priverstinę hipoteką tik ieškovo naudai, prisidėjo ir J. K.; išskirtinai ieškovo naudai nustačius priverstinę hipoteką jo nurodytais argumentais, būtų pažeistas subjektų lygiateisiškumo taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, nes, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, prioritetas būtų suteiktas tik vienam kreditoriui – A. V.. Nustačius ieškovo prašomą priverstinę hipoteką, būtų pažeistas sutartinės hipotekos turėtojo teisėtas lūkestis reikalavimus patenkinti be eilės. Nors, kaip nurodo ieškovas, pirminiame etape lieptas ir pavėsinė nebuvo įkeisti AB DNB bankui hipotekos lakštu, jie buvo areštuoti vykdant išieškojimą. Teismas konstatavo, kad nustačius priverstinę hipoteką ieškovo naudai, šis kreditorius taptų privilegijuotas kitų kreditorių atžvilgiu, o tokiam privilegijavimui nėra išskirtinių ieškovo specifiškumą kitų kreditorių atžvilgiu pagrindžiančių aplinkybių. Be to, objektai, kuriems prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, yra parduoti. Lazdijų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-736-780/2016 pagal atsakovės E. Š. kreditoriaus – AB DNB banko ieškinį, kuriuo prašoma 2016 m. liepos 28 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus dėl liepto ir pavėsinės perdavimo pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją natūra. Teismas konstatavo, kad nors E. Š. sprendimo priėmimo metu ir nėra turto, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką savininkė, ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti, tačiau, nenustačius priverstinės hipotekos būtinumą pagrindžiančio svarbaus ir išskirtinio ieškovo intereso, ieškinys negali būti patenkintus net ir E. Š. esant šio turto savininke.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovas A. V. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą, išskyrus jo dalį, kurioje priimtas sprendimas trečiojo asmens AB DNB banko prašymą dėl baudos paskyrimo ieškovui A. V. atmesti, ir šioje dalyje: perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekiant, kad į procesą būtų įtraukti visi asmenys, su kurių materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra susijęs bylos nagrinėjimas; nagrinėjant bylą priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti: užtikrinant A. V. 48 323,10 Eur dydžio reikalavimą, nustatyti iki Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1900-230/2012 patvirtintos taikos sutarties visiško įvykdymo (prievolės įvykdymo terminas – 2017 m. liepos 4 d.) galiojančią priverstinę hipoteką skolininkės E. Š. turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini): lieptui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pavėsinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nusprendus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškinio atmetimo palikti nepakeistą, sumažinti trečiajam asmeniui AB DNB bankui iš ieškovo A. V. priteistinas bylinėjimosi išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas (4 t. b. l. 3-9). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos teismų suformuotą praktiką, todėl nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo ieškovo interesus laikyti prioritetiniais kitų kreditorių reikalavimu atžvilgiu. Ieškovo naudai įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra patenkintas turtinis reikalavimas, kurį būtina užtikrinti. Būtent ieškovui, kuris savo darbu ir medžiagomis sukūrė atsakovei nuosavybės teise ieškinio pareiškimo metu priklausančius objektus, turi būti suteikta pirmenybės teisė nukreipti išieškojimą, kaip hipotekos kreditoriui, į ginčo lieptą ir pavėsinę.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tenkinus ieškinį ir nustačius priverstinę hipoteką ieškovo naudai, būtų pažeistos kitų fizinių asmenų - atsakovės kreditorių teisės ar teisėti interesai. Ieškinio tenkinimas neužkerta kelio jiems patiems kreiptis į teismą dėl priverstinės hipotekos nustatymo į atsakovės turtą. J. R. nenoras kreiptis į teismą dėl priverstinės hipotekos nustatymo į ginčo turtą negali įtakoti ieškovo teisių į teisėtų interesų apsaugą tokiu būdu. Bankai ar lizingo bendrovės verčiasi skolinimosi veikla ir todėl jų kreditoriniai reikalavimai kyla iš sutartinių verslo santykių, o paskolintų pinigų praradimas jiems reikštų tik verslo rezultatų neigiamą pokytį, tuo tarpu ieškovui ginčo turto praradimas reikštų didelę žalą ne vien jam, bet ir jo šeimai.
3. Ieškovas nėra tiek pažengęs verslo srityje, kaip kiti atsakovės kreditoriai juridiniai asmenys, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad ir ieškovui turėtų būti taikomi tokie patys ir tuo labiau aukštesni profesionalumo, atidumo ir rūpestingumo standartai, susiję su verslo rizika. Nei vienas iš juridinių asmenų nerizikuoja savo asmeniniu ir šeimos turtu, todėl teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai visa tai sugretino. Atsakovės skola ieškovui yra itin didelė ir, ieškovo manymu, jam tai yra gerokai didesnė našta nei atsakovės įsiskolinimai byloje įtrauktiems juridiniams asmenims. Teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai šių aplinkybių neįvertino ir į jas neatsižvelgė.
4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad būtent ieškovo ir jo šeimos lėšos buvo investuotos įrengiant ginčo lieptą ir pavėsinę bei, kad kiti fiziniai asmenys, kuriems yra skolinga atsakovė, jokių prieštaravimų dėl priverstinės hipotekos nustatymo nereiškė. Pagal teismų praktiką priverstinės hipotekos nustatymas visų pirma ir turėtų būti siejamas su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga, o ne su stambių juridinių asmenų verslo interesais. Visuomenės viešasis interesas, t. y. ieškovo ir jo šeimos narių, kaip silpnesniųjų visuomenės grandžių socialinė apsauga, yra viršesnė prieš stambių verslininkų interesus.
5. Teismas, nustatęs, kad objektai, kuriems prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, yra parduoti ir sprendimo priėmimo metu atsakovė jau nėra jų savininkė, neteisėtai ir nepagrįstai neįtraukė į bylos nagrinėjimą naujųjų ginčo turto savininkų – M. G. ir L. S., taip pažeisdamas jų teises ir teisėtus interesus. Kadangi teismo sprendimu yra nuspręsta dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, sprendimas turėtų būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir grąžintas iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
6. Teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti šią civilinę bylą iki bus priimtas įsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-736-780/2016 dėl ginčijamo to paties turto pardavimo naujiesiems turto (liepto ir pavėsinės) savininkams. Tarp bylų yra tiesioginis prejudicinis ryšys, kadangi nuo to, kokie faktai bus nustatyti civilinėje byloje Nr. e2-736-780/2016, nuo to, kam priklauso ginčo turtas ir koks teismo sprendimas dėl to bus priimtas, turi tiesioginės įtakos ir šios civilinės bylos tinkamam išnagrinėjimui.
7. Teismas nepagrįstai priteisė trečiajam asmeniui AB DNB bankui iš ieškovo 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų. AB DNB banko atsiliepimas į ieškinį sudaro 3 puslapius, kurio pirmame yra nurodyti šalių rekvizitai, o paskutiniame didžiąją dalį užima banko  prašymas ir priedų sąrašas. Be to, byloje sprendžiami klausimai trečiajam asmeniui ir jo atstovei nebuvo nauji, byla nesudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių.
6. Atsakovė E. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti, išskyrus jo dalį, kurioje priimtas sprendimas trečiojo asmens AB DNB banko prašymą dėl baudos paskyrimo ieškovui A. V. atmesti (4 t. b. l. 22-25). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo ieškovo interesus laikyti prioritetiniais kitų kreditorių reikalavimų atžvilgiu. Būtent ieškovo, o ne kitų kreditorių fizinių asmenų, turtas buvo šiuo atveju investuotas įrengiant ginčo statinius, taip išskirtinai pažeidžiant būtent jo, o ne kitų kreditorių fizinių asmenų, šeimos interesus, kai dėl tam tikrų priežasčių atsakovė negalėjo su ieškovu tinkamai ir laiku atsiskaityti. Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos, būtinos priverstinei hipotekai nustatyti.
2. Teismo sprendimu yra nuspręsta dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Teismas nepagrįstai į procesą neįtraukė naujųjų ginčo statinių L. S. ir M. G., nors antstolis dar 2016 m. liepos 28 d. ginčo statinius pardavė atsakovės pasiūlytiems pirkėjams. Pardavimas šiuo metu yra ginčijamas Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-736-780/2016.
3. Trečiajam asmeniui AB DNB bankui iš ieškovo priteista 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė ir nepagrįsta, todėl neturėtų būti laikoma tinkama.
7. Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (4 t. b. l. 19-21). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto ieškinį dėl priverstinės hipotekos nustatymo. Apeliantas neįrodė ir šiuo klausimu procesiniuose dokumentuose nepasisakė, kad egzistuoja CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis, kas suteiktų jam teisę reikšti reikalavimus dėl priverstinės hipotekos nustatymo. Vien tai, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo yra pripažinta E. Š. skola apeliantui, nesudaro pagrindo apeliantui reikalauti priverstinės hipotekos į E. Š. turtą remiantis CK 4.175 ir 4.178 str.
2. Aplinkybę, kad šioje civilinėje byloje apelianto pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas konstatavo jau Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje c. b. Nr. 2S-1546-230/2016, spręsdamas šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo klausimą.
3. Apeliantas neįrodė specialaus CK įvirtinto priverstinės hipotekos nustatymo atvejo, neįrodė teiginių, kad jis turi išskirtinį interesą į ginčo turto priverstinę hipoteką, nepateikė jokių įrodymų, kad pats sukūrė ginčo turtą ir tam panaudojo šeimos lėšas. Be to, teismas pagrįstai apeliantą laikė verslininku, pagal rangos sutartį teikiančiu rangos paslaugas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, kad be apelianto atsakovė turi ir kitų kreditorių, kurių interesai būtų pažeisti, jei į ginčo turtą būtų nustatyta priverstinė hipoteka apelianto naudai. Būtent AB DNB banko interesas į ginčo turtą yra svarbus ir išskirtinis, t. y. kredito gavėja dar 2007 m. gruodžio 20 d. kreditavimo sutartyje įsipareigojo kredito grąžinimą užtikrinti ir ginčo turto hipoteka.
4. Apelianto naudai šiai dienai priverstiniai vykdymo veiksmai iš skolininkės nėra ir negali būti atliekami, nes dar nėra suėjęs teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustatytas E. Š. skolos ieškovui grąžinimo terminas (skolos grąžinimo terminas – 2017 m. liepos 4 d.). Neprieštaraudamas, kad ginčo turtas būtų parduotas skolininkės pasiūlytiems pirkėjams, apeliantas akivaizdžiai patvirtino, kad nebepalaiko šioje civilinėje byloje pareikšto reikalavimo dėl priverstinės hipotekos į ginčo turtą.
5. Teismas neturėjo pagrindo į civilinę bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti naujuosius ginčo turto savininkus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovei ginčo turtą perleidus kitiems asmenims, vien dėl šios priežasties šioje byloje apelianto pareikštas reikalavimas nebegalėjo būti tenkinamas, nes priverstinė hipoteka gali būti nustatoma tik į skolininko turtą. Naujųjų ginčo turto įgijėjų, kurie nėra apelianto skolininkai, šioje byloje apelianto pareikštas reikalavimas niekaip neįtakojo, atitinkamai ir byloje priimtas sprendimas neturi jokios įtakos jų teisėms ar pareigoms.
6. Teismas pagrįstai atmetė prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, nes ši civilinė byla galėjo būti išnagrinėta nepriklausomai nuo Lazdijų rajono apylinkės teisme iškeltos c. b. Nr. e2-736-780/2016 baigties. Visas šiai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes teismas galėjo nustatyti, ir nustatė, šioje civilinėje byloje.
7. Teismas pagrįstai iš apelianto priteisė visas trečiojo asmens AB DNB banko patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bankas, atstovaujamas advokato, šioje civilinėje byloje teikė ne tik apelianto akcentuojamą atsiliepimą į ieškinį, bet ir kitus procesinius dokumentus. Įvertinus visus banko šioje civilinėje byloje teiktus procesinius dokumentus ir jų turinį, nėra pagrindo sutikti, kad banko naudai priteista nepagrįstai didelė suma advokato išlaidų.
8. Trečiasis asmuo D. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo patenkinti ieškovo apeliacinį skundą: panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą, išskyrus jo dalį, kurioje priimtas sprendimas trečiojo asmens AB DNB banko prašymą dėl baudos paskyrimo ieškovui A. V. atmesti, ir šioje dalyje: perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekiant, kad į procesą būtų įtraukti visi asmenys, su kurių materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra susijęs bylos nagrinėjimas; nagrinėjant bylą priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti: užtikrinant A. V. 48 323,10 Eur dydžio reikalavimą, nustatyti iki Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1900-230/2012 patvirtintos taikos sutarties visiško įvykdymo (prievolės įvykdymo terminas – 2017 m. liepos 4 d.) galiojančią priverstinę hipoteką skolininkės E. Š. turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini): lieptui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pavėsinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nusprendus vis dėlto pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškinio atmetimo palikti nepakeistą, sumažinti trečiajam asmeniui AB DNB bankui iš ieškovo A. V. priteistinas bylinėjimosi išlaidas (4 t. b. l. 27-30). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai neįtraukė į bylą dalyvauti naujųjų ginčo objektų savininkų L. S. ir M. G., jų net neinformuodamas apie procesą. Tai laikoma absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
2. Teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, jog būtent ieškovas turi svarbų ir išskirtinį interesą į ginčo objektus, kadangi iš esmės būtent jis yra tų objektų sukūrėjas ir būtent ieškovo darbo bei jo šeimos lėšomis jie buvo sukurti. Teismo sprendimu iš esmės tik suvienodinami visų atsakovės kreditorių interesai, nors pagal kasacinio teismo praktiką būtent socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga turėtų būti prioritetas ir teismas visų pirma turėtų siekti būtent juos apsaugoti.
3. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai trečiajam asmeniui AB DNB bankui iš ieškovo priteisė net 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 str.).
11. Apeliacinėje byloje kyla ginčas dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto – ieškovo A. V. ieškinį dėl priverstinės hipotekos nustatymo atsakovės E. Š. turtui.
12. Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Šis užtikrinimo būdas pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis, kuriose hipotekos kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 str. 1 d.). Pagal CK 4.175 straipsnio 3 dalį hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais šiais atvejais: 1) kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių; 2) kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus; 3) kitais šio kodekso numatytais atvejais. CK 4.178 straipsnyje, kuriame  detalizuojamos CK 4.175 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl teismo sprendimu nustatomos priverstinės hipotekos, įtvirtinta, kad pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu CK nustatytais atvejais ir CPK numatyta tvarka gali būti nustatyta priverstinė skolininko daikto hipoteka.
13. Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę nustatyti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokią teisę susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga (pvz., prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įtvirtintas CK 3.3 str. 1 d. ir pan.). Kadangi hipotekos kreditorius išieškojimo procese turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius (CK 4.192 str. 1 d.), asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-307/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012, konstatavo, kad priverstinės hipotekos būtinumas turi būti grindžiamas svarbiu ir išskirtiniu konkretaus kreditoriaus interesu, o ne interesu, kuris gali būti būdingas kiekvienam kreditoriui. Prašantis nustatyti priverstinę hipoteką kreditorius būtinumą ją nustatyti turi grįsti aplinkybėmis, kuriomis negali remtis bet kuris iš kreditorių, nes teismas naudojasi priverstinės hipotekos nustatymo teise siekdamas apginti ypatingus ir individualius kreditoriaus interesus.
14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo (apelianto) ieškinį, tokį sprendimą teisėtai ir pagrįstai grindė motyvais, jog nustačius priverstinę hipoteką ieškovo naudai, šis kreditorius taptų privilegijuotas kitų kreditorių atžvilgiu, o tokiam privilegijavimui nėra išskirtinių ieškovo specifiškumą kitų kreditorių atžvilgiu pagrindžiančių aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo pripažinti nei apelianto nurodomos ginčo turto praradimu žalos padarymu jo šeimai, nei skolos dydžio reikšmės fizinio (t. y. apelianto) ir juridinių (trečiųjų asmenų) asmenų interesams.
15. Teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo praktika (šios nutarties 13 p.), vertina, kad nagrinėjamo ginčo atveju priverstinės hipotekos būtinumas nėra pagrįstas išskirtiniu apelianto, kaip kreditoriaus, interesu kitų atsakovės kreditorių atžvilgiu, nors ir yra apelianto naudai įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu patenkintas jo turtinis reikalavimas (CPK 178 str.).
16. Neteisingi apelianto argumentai apie tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tenkinus ieškinį ir nustačius priverstinę hipoteką ieškovo naudai būtų pažeistos kitų fizinių asmenų – atsakovės kreditorių, kurie yra byloje įtraukti trečiaisiais asmenimis, teisės ir teisėti interesai. Visų pirma, pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodomas aplinkybes dėl būtinybės nustatyti priverstinę hipoteką, pagrįstai sprendė, kad šios aplinkybės nėra pagrindas ieškovo interesus laikyti prioritetiniais kitų kreditorių reikalavimų atžvilgiu. Teisėjų kolegija laiko pagrįstomis ir teisingomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovas nėra vienintelis fizinis asmuo, kuriam atsakovė yra skolinga, be to, teikti prioritetą ieškovui, kaip kreditoriui tik dėl to, kad jis veikė kaip fizinis asmuo reikštų CK 1.2 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo pažeidimo. Iš nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp šalių matyti tai, kad pagal 2007 m. gruodžio 5 d. ir 2008 m. gegužės 1 d. rangos sutartis atsakovė yra skolinga ne tik ieškovui A. V., bet ir trečiajam asmeniui J. K., todėl prie objektų sukūrimo, į kuriuos prašoma nustatyti priverstinę hipoteką tik ieškovo naudai, prisidėjo ir J. K., todėl išskirtinai ieškovo naudai nustačius priverstinę hipoteką jo nurodytais argumentais, būtų pažeistas CK 1.2 straipsnyje įtvirtintas subjektų lygiateisiškumo principas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, nes, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, prioritetas būtų suteiktas tik vienam kreditoriui – A. V. Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad sukurdamas objektus pagal rangos sutartis, už kuriuos atsakovė yra skolinga ir kuriems prašo nustatyti priverstinę hipoteką, ieškovas veikė kaip verslininkas (CK 6.2281 str. 3 d.), todėl ieškovo nurodomi verslininkams taikomi aukštesni profesionalumo, atidumo ir rūpestingumo standartai susiję su verslo rizika turi būti taikomi ir jam, jis negali būti laikomas silpnesniąja šalimi. Pažymėtina, jog kiekvienas verslininkas prieš pradėdamas verslą, investuodamas, priimdamas įsipareigojimus, sudarydamas sandorius, turi ypatingai atidžiai numatyti ir pasverti visas įmanomas rizikos galimybes, kurios gali turėti neigiamą įtaką jo verslo sėkmei, gamybos eigai, gaunamoms pajamoms. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ir tą aplinkybę, jog nustačius ieškovo prašomą priverstinę hipoteką, būtų pažeistas sutartinės hipotekos turėtojo teisėtas lūkestis reikalavimus patenkinti bei eilės. Atsakovė E. Š. dar 2007 m. gruodžio 20 d. sudarydama Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kurios pagrindu trečiasis asmuo AB DNB bankas jai suteikė 248 579,02 Eur kreditą nebaigtam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), statyti iki 2047 m. lapkričio 30 d., įsipareigojo banko naudai įkeisti visus esamus ir  būsimus objektus minėtu adresu esančiame jai priklausančiame žemės sklype (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 13.4 p.), t. y. atsakovė įsipareigojo kredito grąžinimą užtikrinti ir ginčo turto (pastatyto liepto, pavėsinės) hipoteka. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina (CPK 179 str. 3 d., Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1372-773/2016, kuria vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas), kad antstolis R. S. vykdydamas išieškojimą išieškotojo AB DNB banko naudai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 30 d. teisėtai areštavo ir nukreipė išieškojimą ir į skolininkei E. Š. priklausantį hipoteka neįkeistą turtą: pavėsinę, pirtį, aikštelę, lieptą, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 3–7). Pareiškėja E. Š. pažymėjo, kad antstolis R. S. neteisėtai areštavo jai priklausantį hipoteka neįkeistą turtą ir į jį nukreipė išieškojimą, nes pagal pateiktus viso areštuoto turto vertės nustatymo dokumentus (2013 m. kovo 1 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, 2013 m. kovo 15 d. turto vertės nustatymo pažymą), bendra hipoteka įkeisto turto ir areštuoto kito skolininkės turto (99 629,29 Eur (344 000 Lt) vertė neviršijo išieškotinos ir vykdymo išlaidų sumos (263 569,74 Eur), priešingai, yra daugiau kaip du kartus mažesnė (CPK 279 str. 4 d.). Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog apelianto reikalavimo nustatyti priverstinę hipoteką tenkinimo atveju, būtų pažeistos kitų atsakovės E. Š. kreditorių teisės ir interesai.
17. Taip pat nelaikytini pagrįstais apelianto motyvai, kad teismo sprendimu yra nuspręsta dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, vien dėl šios priežasties, kaip absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
18. CPK 266 straipsnis draudžia teismui nuspręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o nusprendimas dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Sisteminis CPK 266 straipsnio ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais atvejais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007.).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nors E. Š. sprendimo priėmimo metu ir nėra turto, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką savininkė, ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti, ir pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nenustačius priverstinės hipotekos būtinumą pagrindžiančio svarbaus ir išskirtinio ieškovo intereso, ieškinys negali būti patenkintas net ir E. Š. esant šio turto savininke. 2016 m. liepos 28 d. turo pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo turto (liepto, pavėsinės) naujaisiais turto savininkais tapę M. G. ir L. S. nėra apelianto skolininkai, apelianto (ieškovo) pareikštas reikalavimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo į skolininkės (atsakovės) E. Š. turtą nustatymo bei priimtas procesinis sprendimas byloje neturi jokios įtakos jų teisėms ir pareigoms.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nestabdė nagrinėjamos bylos iki sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-736-780/2016 (Nr. e2-22-780/2017) dėl ginčijamo to paties turto (liepto ir pavėsinės) pardavimo naujiesiems turto savininkams.
21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylą pagal CPK 163 str. 3 p. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009).
22. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Lazdijų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-22-780/2017 pagal ieškovo AB DNB bankas ieškinį atsakovams L. S., M. G., Antstoliui M. P., tretiesiems asmenims E. Š., A. V., J. B., D. B. ir UAB „Ciendy“ dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Ieškovas AB DNB bankas ieškiniu prašo pripažinti 2016 m. liepos 28 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiais ir taikyti restituciją natūra. Teisėjų kolegija nenustatė, kokią prejudicinę reikšmę neišnagrinėtoje byloje, kurioje keliamas klausimas dėl ginčo turto perleidimo L. S., M. G. teisėtumo, nustatytos aplinkybės (teisinis rezultatas) galėtų turėti reikšmės šioje civilinėje byloje, dėl kurių negalima išnagrinėti bylos. Visus teisiškai reikšmingus faktus galėjo nustatyti ir nustatė pats teismas nagrinėjamoje byloje. Nors ginčo objektas ir sutampa, tačiau tarp neišnagrinėtos bylos ir šios bylos nėra tiesioginio teisinio ryšio.
23. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Trečiasis asmuo AB DNB bankas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 1 452 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 t. b. l. 3, 4). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad trečiojo asmens AB DNB banko advokatė ruošė atsiliepimą į ieškinį (1 t. b. l. 59-60), atskirąjį skundą (3 t. b. l. 38-41), ruošė kitus dokumentus (2 t. b. l. 5-6, 75-77, 3 t. b. l. 91-93), taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis trečiojo asmens AB DNB banko advokatė dalyvavo teismo posėdyje, kurio trukmė suapvalinus nustatyta tvarka – 1 val. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra žymiai mažesnės nei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (nauja red. nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytas jų maksimalus dydis (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.15, 8.16, 8.19 punktai; CPK 47 str. 2 d.). Savo ruožtu vien tik ta aplinkybė, kad trečiajam asmeniui sprendžiami byloje klausimai nebuvo nauji, byla nesudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, savaime nereiškia, jog trečiojo asmens atstovas neturėjo jokių laiko sąnaudų atsiliepimui į ieškinį paruošti. Teisėjų kolegija vertina, kad net ir standartinio (tipinio) procesinio dokumento parengimas objektyviai užima laiko, nes bet kuriuo atveju būtina susipažinti su konkrečios bylos aplinkybėmis (kurios nebūna visiškai identiškos), keliamais fakto ir teisės klausimais, įvertinti bylos panašumą ar skirtumus nuo kitos savo esme galbūt analogiškos bylos. Atsiliepimo į ieškinį surašymas, net ir atsižvelgus į apelianto nurodytus argumentus, kad trečiojo asmens atstovei byloje sprendžiami klausimai nebuvo nauji, o byla nėra sudėtinga, atsiliepimas nedidelės apimties, kitų teisių paslaugų suteikimas, negali būti protingai ir sąžiningai įvertintas dar mažesne nei priteista kiek didesne nei pusės maksimalaus dydžio suma, nes tai paneigtų trečiojo asmens CPK įtvirtintas procesines teises, be kita ko ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neteisingos, neadekvačios advokato (-ės) turėtoms laiko ir darbo sąnaudoms.
24. Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos bylose dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, dėl to ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktinas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
26. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, priešinga šalis turi teisę į jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) (CPK 47 str. 2 d.). Trečiasis asmuo AB DNB bankas turėjo 605,00 Eur dydžio išlaidų advokato paslaugoms apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ir prašo jas priteisti iš apelianto. Tokio dydžio prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.11 p.), yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, todėl priteistinos iš apelianto AB DNB bankui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

              Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

                            Priteisti iš A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei DNB bankui, j. a. k. 112029270, 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.                           

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Raimondas Buzelis

Albina Rimdeikaitė

Egidijus Tamašauskas