Baudž.byla Nr. 1S-112-106/2007
Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.7. ; 2.11.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2007 m. lapkričio 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė,
sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai,
nukentėjusiojo V. T. atstovei advokatei Birutei Marijonai Piktužienei,
išnagrinėjo Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Sigito Lečo skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-11-05 nutarties, ir
n u s t a t ė:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2007-11-05 nutartimi tenkino pareiškėjo nukentėjusiojo V. T. atstovės advokatės B. M. Piktužienės skundą ir panaikino Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Donato Lengvino 2007-10-18 nutarimą bei Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Brigevičienės 2007-09-26 nutarimą, ir atnaujino ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00766-07.
Prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-11-05 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atmesti pareiškėjo nukentėjusiojo V. T. atstovės advokatės B. M. Piktužienės skundą. Pažymi, kad teismas atnaujino ikiteisminį tyrimą, nurodydamas atlikti jau atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Teismas nepagrįstai paskyrė papildomą tyrimą sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, nes iš specialisto išvados Nr. G 2220/07 (03) matyti, kad V. T. padarytas nosies kaulų lūžis sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, teismas nepagrįstai nurodė papildomai apklausti nukentėjusįjį, nes nukentėjusysis šia savo teise galėjo pasinaudoti ikiteisminio tyrimo metu, o baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad jam ši teisė nebuvo suteikta. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis duoti parodymus ir ginti savo teises gali privataus kaltinimo proceso tvarka.
Taip pat prokuroras pabrėžia, kad teismo argumentas, jog reikia išspręsti klausimą dėl veikos kvalifikavimo tinkamumo, nes nusikaltimas įvykdytas viešoje vietoje, matant aplinkiniams, yra nepagrįstas. Nurodo, kad konfliktas kilo ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl asmeninių priežasčių, kurioms įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo V. T. elgesys. Be to, pažymi, kad įvykio metu jis buvo neblaivus. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta duomenų, kad padaryta J. J. veika būtų tyčinė ir tiesiogiai nukreipta į aplinkinius, siekiant pažeisti viešą tvarką. J. J. neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, todėl jo veiksmai nesudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 284 str. l d. sudėties, nes ši veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia.
Skunde nurodoma, kad byloje buvo imtasi visų galimų priemonių išaiškinti šią nusikalstamą veiką, tyrimas iš esmės atliktas kryptingai. Paaiškėjus, kad J. J. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. l d. požymių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK ) 417 str. l d., ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Be to nurodoma, kad Klaipėdos rajono apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėjas 2007-11-05 nutartį priėmė vadovaudamasis BPK 64 str., nurodydamas, kad nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Tačiau BPK 214 str. 4 d. ( LR 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1236, įsigal. 2007-09-01 (Žin. 2007, Nr. 81-3312) redakcija) numato, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl skundo gali būti skundžiamas BPK X dalyje nustatyta tvarka.
Prokuroras prašo skundą patenkinti, teismo nutartį panaikinti.
Nukentėjusiojo atstovė prašo prokuroro skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2007-11-05 nutartyje, kuria patenkintas pareiškėjo nukentėjusiojo V. T. atstovės advokatės B. M. Piktužienės skundas, išanalizavo byloje esančią medžiagą ir pagrįstai konstatavo, kad surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog vyriausiojo prokuroro pavaduotojo surašytas nutarimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, procesinis sprendimas priimtas skubotai, neišnaudojus visų objektyvių galimybių papildomiems duomenims surinkti apie įvykio aplinkybes. Ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir vienpusiškai.
- Dėl nukentėjusiojo patirto sveikatos sutrikdymo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. T., 2007-10-06, t.y. praėjus 16 dienų nuo teismo medicinos specialisto išvados, kurioje jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, skųsdamasis pakilusia temperatūra, nosies nugarėlės sutinimu, veržimu, skausmu. Dėl medikų konstatuotos būklės po nosies sulaužymo nuo 2007-10-06 iki 2007-10-09 jis buvo gydomas. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad yra tikslinga atlikti nukentėjusiojo atstovės prašomus veiksmus, t.y. paskirti papildomą tyrimą sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Būtina nustatyti, ar negalavimai, dėl kurių nukentėjusysis kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, susiję priežastiniu ryšiu su 2007-09-02 jam padarytais sužalojimais. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punkte nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kaip matosi iš specialisto išvados, tyrimas atliktas ir išvada surašyta 2007 m. rugsėjo 20 d. ( baudž. bylos Nr. 68-1-00766-07 lapas 17), o nukentėjusysis buvo gydomas iki spalio mėnesio ir apie tai specialistui nebuvo žinoma. Nors nukentėjusysis 2007 m. spalio 5 d. rašytame skunde prokurorui teigė, kad dėl patirto nosies lūžimo tebesigydo, kaip matosi iš 2007 m. spalio 18 d. Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros nutarimo, prokuroras į tai neatsižvelgė. Nustačius, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, J. J. veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 138 str. ir byla nebegalėtų būti nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka ( BPK 407 str.).
- Dėl veikos kvalifikavimo.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis buvo sužalotas viešoje vietoje, matant aplinkiniams. Tai, kad nebuvo gauta kitų piliečių pareiškimų, dar nereiškia jog visuomenės rimtis nebuvo sutrikdyta. Norint, kad būtų tinkamai įvertintos nusikalstamos veikos aplinkybės, ikiteisminis tyrimas turi būti išsamus ir visapusiškas. Turi būti išsiaiškinta subjektyvioji nusikaltimo pusė, o tam trūksta duomenų. Nukentėjusiojo, įtariamojo bei liudytojų parodymai neišsamūs, apie konfliktą ir V. T. sužalojimo aplinkybes prieštaringi. Kadangi konflikto dalyviai buvo girti, pats nukentėjusysis – sunkiai girtas, suprantama, bylos tyrimas labai apsunkintas, tačiau tyrimo metu pašalinti prieštaravimus net nebandyta. Bylos duomenys vienareikšmiškai nepatvirtina, kad J. J. V. T. sumušė dėl asmeninių santykių, kai matosi iš bylos medžiagos, jie tarpusavyje pažįstami tik iš matymo. Negalima visiškai sutikti su prokuroro argumentu, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta duomenų, jog padaryta J. J. veika būtų tyčinė ir tiesiogiai nukreipta į aplinkinius, siekiant pažeisti viešąją tvarką. Kaip matosi iš nukentėjusiojo V. T., iš dalies liudytojo R. U. parodymų, J. J. buvo nusiteikęs agresyviai, išprovokavo konfliktą, nes išlipęs iš automobilio, kuriuo atvažiavo, be priežasties iš karto priėjo prie parduotuvės stovėjusių asmenų ir ėmė su jais konfliktuoti. Kad J. J. sudavė V. T. be priežasties, jiems besikalbant, matosi ir iš liudytojo P. A. parodymų.
Teismas pagrįstai nurodė, kad tyrimo metu būtina pašalinti visas prielaidas ar abejones, kurios trukdo priimti pagrįstą bei teisingą sprendimą.
3.Dėl BPK 64 str.
Prokuroro skunde pagrįstai nurodoma, kad teisėjas priimdamas sprendimą dėl V. T. skundo turėjo vadovautis ne BPK 64 str., o BPK 214 str. 4 d. ( LR 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1236, įsigal. 2007-09-01 (Žin. 2007, Nr. 81-3312) redakcija), kuri numato, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl skundo gali būti skundžiamas BPK X dalyje nustatyta tvarka. Kadangi nutartis teisėta ir pagrįsta, vien dėl formalaus pagrindo, kad buvo pasiremta ne tuo BPK straipsniu, kuris lemiamos įtakos teismo sprendimui neturėjo, nutartį naikinti nėra pagrindo.
Teisėja, vadovaudamasi BPK 442 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Sigito Lečo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007m. lapkričio 5 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Rasa Valentinienė