Civilinė byla Nr. e2A-523-933/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00390-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.18.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Laimos Ribokaitės ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DAILA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Firma VITI“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,DAILA“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Firma VITI“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,DAILA“ (toliau – ir atsakovė) 166 964,70 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintu ieškiniu reikalavimą dėl žalos atlyginimo sumažino iki 155 400,17 Eur.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji yra gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) statytoja. Ieškovė su atsakove 2007 m. rugpjūčio 24 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 07/06/0424-1405 (toliau – ir Rangos sutartis), kurios pagrindu rangovė UAB „DAILA“ įsipareigojo savo jėgomis, rizika ir darbo priemonėmis atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (pirminis adresas (duomenys neskelbtini)), stogo įrengimo darbus. Ieškovė, atsakovė ir UAB ,,MSC Statyba“ 2007 m. lapkričio 6 d. pasirašė Susitarimą dėl sutarčių dalinio pakeitimo (toliau – ir Susitarimas), kuriuo UAB „MSC Statyba“ perleido atsakovei dalį priklausančių atlikti sutartinių darbų pagal ieškovės ir UAB ,,MSC Statyba“ 2007 m. rugpjūčio 2 d. Statybos rangos sutartį Nr. 07/08/02-0424-1393. Atsakovė darbus vykdė nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. Ieškovė priėmė iš atsakovės atliktus darbus, pasirašė atliktų darbų aktus ir apmokėjo PVM sąskaitas faktūras.

3.       Daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Vilkpėdės šilas“, administruojanti daugiabučius gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), garantinio laikotarpio metu nustatė defektus, esančius bendrosios dalinės nuosavybės objektuose, tarp jų – stogų įrengimo defektus. DNSB „Vilkpėdės šilas“ kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti UAB „Firma VITI“ atlyginti statinių trūkumų šalinimo išlaidas. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 priėmė 2020 m. vasario 6 d. sprendimą, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A‑8‑450/2023. Įsiteisėjusioje teismo nutartyje nustatyta, kad gyvenamųjų namų stogai įrengti netinkamai, bei konstatuoti konkretūs stogų įrengimo defektai. Lietuvos apeliacinis teismas priteisė DNSB „Vilkpėdės šilas“ iš UAB „Firma VITI“ 429 427 Eur gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo defektų šalinimo išlaidas.

4.       Ieškovės vertinimu, atsakovė, netinkamai atlikusi darbus, turi atlyginti ieškovei žalą. Ieškovei padaryta žala apskaičiuojama nustačius atsakovės netinkamai atliktų darbų ištaisymo išlaidas. Civilinėje byloje Nr. e2A‑8‑450/2023 iš UAB ,,Firma VITI“ ieškovei priteista 429 427 Eur už stogų defektus pagal DNSB „Vilkpėdės šilas“ pateiktą Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), stogų dangos keitimo paprastojo remonto darbų kiekių žiniaraštį (toliau – Darbų kiekių žiniaraštis). Pagal Darbų kiekių žiniaraštyje nurodytas kainas iš atsakovės turėtų būti priteista 91 879,86 Eur žalos atlyginimo pagal Rangos sutartį ir 15 404,16 Eur pagal Susitarimą. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi iš ieškovės buvo priteistos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 m. balandžio 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovės teigimu, procesinės palūkanos taip pat yra ieškovės patirta tiesioginė žala, kurią atsakovė privalo atlyginti savo atsakomybės apimtyje. Žalos dydis apskaičiuojamas už 107 284,02 Eur taikant 5 proc. metinį tarifą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 m. balandžio 2 d. iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos 2023 m. kovo 22 d., iš viso – 48 116,15 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovės 155 400,17 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (155 400,17 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 6 808,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 priteisė iš UAB „Firma VITI“ 429 427 Eur gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), stogų defektų šalinimo išlaidas. Stogų defektų įrodymo faktas pagrįstas teismo ekspertizės aktu. Ekspertizės akte nustatyta, kad visa apimtimi gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), stogai įrengti netinkamai ir juos reikia remontuoti, išardant ir naujai keičiant visą stogų konstrukciją.

7.       Teismas taip pat nustatė, kad Rangos sutartimi atsakovė buvo įsipareigojusi tinkamai ir kokybiškai atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo įrengimo darbus. Atsakovė, kaip rangovė, atsako užsakovei (ieškovei) už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.695 straipsnio 1 dalis).

8.       Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad kiti rangovai ir (ar) subrangovai galėjo sugadinti stogo konstrukcijas ar jas pabloginti. Teismas nurodė, kad ieškovė 2024 m. kovo 1 d. pateikė teismui paaiškinimus dėl įpareigojimo pateikti atsakovės prašytus išreikalauti dokumentus įvykdymo, kuriuose nurodė, jog civilinės bylos Nr. e2A-8-450/2023 nagrinėjimo metu UAB „Firma VITI“ savo archyve daug kartų ieškojo statybos darbų žurnalų, tačiau jų nerado. Ieškovė paaiškino, kad gyvenamojo namo statybų procesą ir dokumentaciją koordinavo statybų direktorius V. D., kuris yra miręs, ir nėra galimybių papildomai patikrinti aplinkybių, koks yra namo statybinės dokumentacijos (tarp jų – statybos žurnalų) likimas. Ieškovė papildomai nurodė, kad vienas iš statybų žurnalo fragmentų buvo aptiktas tarp pirminių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų (buhalterijoje), kartu su UAB „DAILA“ pateiktais darbų perdavimo–priėmimo aktais. Ieškovė pateikė teismui rastus dokumentus. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė turi ir kitus dokumentus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė negali pateikti dokumentų, kurių ji pati neturi. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad viso gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo įrengimui buvo pasirašytos rangos sutartys su UAB „DAILA“ ir UAB „MSC Statyba“. Kadangi UAB „MSC Statyba“ laiku rangos darbų nevykdė, šios rangovės darbus perėmė UAB „DAILA“. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, byloje nesant duomenų apie kitus galimus rangovus, teismas priėjo prie išvados, kad visą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo įrengimą pabaigė atsakovė UAB „DAILA“.

9.       Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartyje įrodyta: atsakovės atliktų darbų defektai (žala) – nustatyta, kad gyvenamojo namo stogas yra įrengtas netinkamai; atsakovės neteisėti veiksmai – nustatyta, kad gyvenamųjų namų stogai, tarp jų ginčo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įrengti nesilaikant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų; įrodyta, kad stogų įrengimo statybos procesas buvo vykdomas nesilaikant teisės aktuose nustatytų technologinių reikalavimų, darbai atlikti nekokybiškai, neatlikta dalis darbų, privalomų pagal technologinius reikalavimus; priežastinis ryšys – atsakovė tiesiogiai vykdė gyvenamojo namo stogo dalies įrengimo darbus pagal Rangos sutartį, todėl ji privalėjo darbus atlikti kokybiškai, laikydamasi normatyvinių teisės aktų reikalavimų, darbus atlikti technologiškai teisingai; dėl atsakovės, kaip rangovės, netinkamų pareigų vykdymo buvo padaryti stogų defektai ir atsirado ieškovei žala; kaltė – atsakovei civilinė atsakomybė kyla be kaltės. Nustačius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, teismas nusprendė, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovei visą savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

10.       Darbų kiekių žiniaraštyje apskaičiuota, kad namo (duomenys neskelbtini), viso stogo remonto kaina – 177 923,82 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Visas namo (duomenys neskelbtini) stogo dangos grynasis plotas sudaro 1 616 kv. m. Vadovaujantis atsakovės atliktų darbų aktais, faktiškai atsakovė įrengė 834,50 kv. m stogo dangos, t. y. 51,64 proc. visos stogo dangos. Pagal Rangos sutartį ieškovės žalos dydis yra 51,64 proc. priteistos sumos už namo (duomenys neskelbtini) stogo remontą: 177 923,82 Eur x 51,64 proc. = 91 879,86 Eur. Nustatęs, kad atsakovė netinkamai vykdė Rangos sutartį ir dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų ieškovė patyrė darbų ištaisymo išlaidas pagal Darbų kiekių žiniaraštyje nurodytas kainas, įvertinęs tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė atlygino ieškovei patirtą žalą, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 91 879,86 Eur žalos atlyginimą pagal Rangos sutartį.

11.       Teismas nustatė, kad ieškovė apskaičiavo, jog žala netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Susitarimą sudaro 14 542,70 Eur su PVM. Ieškovė nurodė, kad atsakovės netinkamai atliktų darbų vertei (14 542,70 Eur) proporcingai nuo stogo perdarymo kainos iš atsakovės priteisiamos išlaidos už fasadų pastolių įrengimą ir išardymą (kaina 3 741,31 Eur), statybinių šiukšlių išvežimą (kaina 1 933,46 Eur), šiukšlių išvežimą (kaina 35,09 Eur), keltuvo nuomą (kaina 3 001,31 Eur); iš viso – 8 711,17 Eur be PVM arba 10 540,52 Eur su PVM. Iš atsakovės jau pagal pirmiau pareikštą reikalavimą prašoma žalos atlyginimo dėl 51,64 proc. stogo perdarymo išlaidų, todėl, ieškovės teigimu, proporcija turi būti skaičiuojama už 5 097,40 Eur (10 540,52 Eur x (100 proc. – 51,64 proc.). Stogo dalyje, dėl kurios pirmiau nėra pareikštas reikalavimas, atsakovės padarytų trūkumų šalinimo išlaidos sudaro 16,90 proc. (14 542,70 Eur: ((17 7923,82 Eur – 91 879,86 Eur) x 100)). Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 861,46 Eur (5 097,40 Eur x 16,90 proc.) papildomą žalą. Dėl šios priežasties, iš viso pagal Susitarimą padaryta žala sudaro 15 404,16 Eur (14 542,70 Eur + 861,46 Eur).

12.       Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad tiek pagal Susitarimą, tiek pagal Rangos sutartį jos atlikti darbai yra susiję, kadangi buvo atlikti ant to paties pastato stogo, todėl į 51,64 proc. ištaisytų stogo dangos įrengimo darbų kiekį yra įskaičiuoti visi Darbų kiekių žiniaraštyje nurodyti atsakovės atlikti darbai, kurie buvo ištaisyti, įskaitant darbus pagal Susitarimą. Teismas nurodė, kad ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei pagal dvi atskiras sutartis. Pirma, pagal 2007 m. rugpjūčio 24 d. Statybos rangos sutartį Nr. 07/06/0424-1405, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti stogo įrengimo darbus ašyse H-C:2-2; C-C:2-10; 10-10:C-M; H-H:10-5. Rangos sutarties pagrindu atsakovė atliko 51,64 proc. namo, esančio (duomenys neskelbtini) stogo dangos įrengimo darbų. Antra, pagal 2007 m. lapkričio 6 d. Susitarimą, kurio pagrindu atsakovė atliko rangos darbus kitose stogo vietose (ašyse) nei nurodyta Rangos sutartyje. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagal Susitarimą ir, priešingai nei nurodo atsakovė, tai nelaikytina reikalavimo pareiškimu antrą kartą. 

13.       Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad, siekiant objektyviai nustatyti atsakovei tenkantį atlygintinos žalos dydį už atliktus darbus pagal Susitarimą, būtina tiksliai nustatyti kiekvienam iš subrangovų tenkančios atsakomybės dydį ir tik vėliau išvesti kiekvienam subrangovui tenkančią atliktų darbų proporciją (procentais). Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog darbus atliko kiti rangovai ir (ar) subrangovai. Visą namo, esančio (duomenys neskelbtini) stogo įrengimą pabaigė būtent UAB „DAILA“. Pagal atliktų darbų aktus matyti, kad rangos darbai buvo „aktuojami“ ne procentine išraiška, bet kiekine (mato vienetų) išraiška.

14.       Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl ieškovės pateiktų skaičiavimų pagal Susitarimą netikslumų. Teismas nustatė, kad ieškovė perskaičiavo žalos dydį pagal Susitarimą ir pateikė patikslintą ieškinį. Ieškovė, apskaičiuodama žalos dydį už atsakovės atliktus vidinių, išorinių kampų tvirtinimo, kai jungtys skardos profilių, darbus, taikė Darbų kiekių žiniaraščio 48-49 pozicijas. Ieškovė patikslintame ieškinyje pabrėžė, kad minėtiems darbams pagal UAB „Sistela“ statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo sistemą darbų atitikmuo pagal Darbų kiekių žiniaraštį yra tik 48 pozicija „parapetų, stogelių (kaminų) dengimas skarda, pagaminant detales“. Ieškovė patikslintu ieškiniu tikslino ne pateiktos lentelės 1 poziciją, kaip nurodo atsakovė, kurioje nurodyti kiti darbai, t. y. Darbų kiekių žiniaraščio 49 pozicijoje pažymėti darbai (parapetų apskardinimo kv. m įkainis – 19,4681 Eur), o tikslino pradinio ieškinio 22 punkto lentelėje nurodytą 3 poziciją, kurioje buvo nurodyti darbai, atitinkantys Darbų kiekių žiniaraščio 48 ir 49 pozicijas. Ieškovė ir nurodė, kad minėtoje lentelės pozicijoje lieka tik Darbų kiekių žiniaraščio 48 pozicijoje nurodytas parapetų dengimo skarda kv. m įkainis – 17,2705 Eur. Taigi, už atliktus vidinių, išorinių kampų tvirtinimo, kai jungtys skardos profilių, darbus nurodytas įkainis atitinka žiniaraščio 48 poziciją. Minėtos lentelės 1 grafos ieškovė netikslino, nes darbų, kuriuos atliko atsakovė (parapetų apskardinimo), kiekis pagal 2007 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą sudaro 86 kv. m, kurio įkainis pagal Darbų kiekio žiniaraštį ir yra 19,4681 Eur. Teismas nurodė, kad atsakovė ieškovės lentelėje painioja atliktus darbus (jų rūšis) ir jų įkainius. Pasisakydamas dėl atsakovės argumento, kad patikslinto ieškinio lentelės 3 grafoje (pozicijoje) nurodyti atsakovės atlikti darbai (vidinių, išorinių kampų tvirtinimas) yra nepagrįstai sutapatinti parapetų apskardinimo darbais, nurodytais Darbų kiekių žiniaraščio 48 pozicijoje, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė pateikė paaiškinimus, jog tai yra tie patys parapetai, kuriuos atsakovė įrenginėjo. Taigi, nors lentelėje darbai įvardinti kaip „vidinių, išorinių kampų tvirtinimas“, tačiau iš esmės tai yra tie patys apskardinimo darbai, kaip nurodyta Darbų kiekių žiniaraščio 48 pozicijoje. Teismas padarė išvadą, kad, priešingai nei teigė atsakovė, ieškovė pagrįstai įtraukė minėtus darbus į žalos apskaičiavimą.

15.       Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovė, apskaičiuodama žalos dydį, nepagrįstai įskaitė PVM už ištaisytų darbų kainą, nes rangos darbams taikomas atvirkštinis PVM apmokestinimas, todėl PVM sumą apmoka ne rangos darbų kainą apmokantis asmuo, bet rangos darbų kainos apmokėjimo reikalaujantis asmuo (šiuo atveju ieškovė). Teismas nurodė, kad tiek Rangos sutartyje, tiek Susitarime darbų kainos buvo nurodytos kartu su PVM. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi priteisė iš ieškovės sumą statinių trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti su PVM. Atsižvelgęs į tai, kad kitų ieškovės patikslintame ieškinyje atliktų skaičiavimų atsakovė neginčija, byloje nustačius, jog atsakovės atlikti darbai, jų kiekiai ir Darbų kiekių žiniaraštyje nurodyti įkainiai atitinka ieškovės nurodytus įkainius, teismas sutiko su ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytais skaičiavimais dėl žalos dydžio. Apibendrinamas, teismas konstatavo, kad nustačius, jog atsakovė netinkamai atliko darbus, ieškovei priteisiama 107 284,02 Eur (91 879,86 Eur pagal Rangos sutartį + 15 404,16 Eur pagal Susitarimą) žalos atlyginimo.

16.       Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakove, kad ieškovė reikalavimus dėl stogo trūkumų reiškia pasibaigus garantiniam terminui. Teismas nurodė, kad ieškovė negalėjo apskaičiuoti žalos dydžio ir reikšti reikalavimų atsakovei anksčiau nei buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023, kurioje, be kita ko, konstatuoti faktai apie nekokybiškai atliktus rangos darbus. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatyta, kad DNSB „Vilkpėdės šilas“ ieškovei pretenziją dėl darbų trūkumų pateikė garantiniu laikotarpiu. Atsakovė, dalyvaudama civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 trečiojo asmens statusu, žinojo tiek apie garantiniu laikotarpiu pareikštą pretenziją, tiek apie šios pretenzijos turinį. Ieškovė ieškinį šioje byloje pareiškė 2023 m. kovo 31 d., t. y. praėjus vos dviem mėnesiams nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, nenustatė pagrindo pripažinti, kad atliktiems rangos darbams yra suėjęs garantinis terminas.

17.       Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji negalėjo protingai numatyti, jog ieškovė atsisakys šalinti pastatų trūkumus ir dėl to vėliau bus užvesta civilinė byla, kurios nagrinėjimas truks beveik devynerius metus, taip pat atsakovės akcentuotą aplinkybę, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendime nustatyti ieškovės procesinių teisių pažeidimai, kurie pasireiškė iš ieškovės išreikalautų įrodymų į bylą nepateikimu, bylos nagrinėjimo vilkinimu. Teismas nurodė, kad minėtame sprendime nėra konstatuoti ieškovės procesiniai pažeidimai. Civilinės bylos ilgą trukmę iš esmės lėmė ilgai vykdytos ekspertizės. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovė nėra pateikusi įrodymų, jog realiai patyrė iš atsakovės reikalaujamą priteisti nuostolių sumą. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo nustatyta, jog ginčo gyvenamojo namo stogas yra įrengtas netinkamai; nutartyje remtasi ekspertizės akto išvadomis. Taigi, atsakovė, dalyvaudama minėtoje byloje, galėjo numatyti nuostolių atsiradimą. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kad antstolis iš ieškovės jau išieškojo 741 031,24 Eur. Teismo vertinimu, ieškovė realiai patyrė (patiria) nuostolius, antstolis toliau išieško pinigines lėšas iš ieškovės. Teismas, nustatęs, kad ieškovė patyrė žalą dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi priteistų palūkanų ir įvertinęs tai, jog iš esmės minėtos palūkanos buvo priteistos, nes atsakovė netinkamai vykdė Rangos sutartį, nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 48 116,15 Eur dydžio žalą.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.       Atsakovė (apeliantė) UAB ,,DAILA“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Atsakovė buvo tik viena iš pastato stogą įrenginėjusių subrangovų. Atsakovė savo darbus atliko pirma, tuo metu ant stogo dirbančių kitų subrangovų darbuotojų nebuvo, todėl visi kiti po atsakovės dirbę subrangovai galėjo sugadinti atsakovo atliktų darbų rezultatą arba jį paveikti taip, kad galutinis rezultatas (viso pastato stogo įrengimas) buvo su trūkumais. Nurodytos aplinkybės galėjo būti nustatytos tik analizuojant pastato statybos darbų žurnalo dalį, aprašančią stogo darbų atlikimą, taip pat su kitais subrangovais, atlikusiais stogo įrengimą, sudarytas sutartis bei darbų priėmimo–perdavimo aktus.

18.2.                      Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi išreikalavo pirmiau nurodytus dokumentus iš ieškovės, tačiau ši teismo nurodymo neįvykdė, nurodžiusi, jog dokumentų neturi (neranda). Pirmosios instancijos teismas ieškovės atžvilgiu turėjo taikyti contra spoliatorem (,,prieš pažeidėją“) prezumpciją. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 dėl analogiško ieškovės elgesio, t. y. teismo išreikalautų panašaus pobūdžio dokumentų nepateikimo, ieškovės atžvilgiu buvo pritaikyta contra spoliatorem prezumpcija. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai ieškovės atžvilgiu nepritaikius contra spoliatorem prezumpcijos, teismas priėjo prie klaidingos išvados dėl atsakovės civilinės atsakomybės.

18.3.                      Ieškovei apskaičiuojant žalos dydį už pagal Susitarimą atsakovės atliktus darbus, kurie buvo ištaisyti, pritaikyti nepagrįsti ir neteisingi žalos apskaičiavimo metodai. Siekiant objektyviai nustatyti atsakovei tenkantį žalos dydį, pirma, buvo būtina tiksliai nustatyti kiekvienam iš subrangovų tenkančios atsakomybės dydį – nustatyti, kiek ir kokių darbų yra atlikęs kiekvienas subrangovas, ir tik tuomet išvesti kiekvienam subrangovui tenkančią atliktų darbų proporciją (procentais), pagal kurią būtų nustatytas kiekvieno subrangovo atlygintinas žalos dydis. Susidarė situacija, kuomet iš atsakovės buvo priteista žala už visus daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), stogų dangos keitimo paprastojo remonto darbų kiekių žiniaraštyje nurodytus „perdarytus“ stogo įrengimo darbus, t. y. atliktus ir kitų subrangovų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino netgi kitam žinomam subrangovui – UAB „MSC Statyba“ tenkančio atsakomybės dydžio, nors iš byloje esančios 2007 m. rugpjūčio 2 d. sutarties matyti, kad UAB ,,MSC Statyba“ taip pat atliko analogiškus stogo įrengimo darbus. Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo procentine išraiška įvertinti atsakovės pagal Susitarimą atliktų darbų apimties, nes pagal atliktų darbų aktus rangos darbai buvo „aktuojami“ ne procentine išraiška, bet kiekine (mato vienetais). Šis teismo argumentas nepagrįstas, nes tiek pagal Rangos sutartį, tiek pagal Susitarimą sudaryti atliktų darbų aktai yra parengti pagal vienodą darbų „aktavimo“ principą. Dėl nurodytų priežasčių byloje liko neatskleistas klausimas dėl atsakovo ir kitų subrangovų atliktų darbų apimties ir atsakomybės, todėl byla buvo išnagrinėta neišsamiai ir nevisapusiškai.

18.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik ieškovės pateiktu žalos pagal Susitarimą apskaičiavimu, apskaičiavime yra netikslumų. Pirma, panaudoti didesni darbų įkainiai negu numatyta darbų kiekių žiniaraštyje. Pvz., ieškinio 22 punkte pateikiamos lentelės 1 grafoje nurodyta, kad parapetų apskardinimo kv. m įkainis yra 19,4681 Eur, tačiau Darbų kiekių žiniaraščio 48 pozicijoje nurodyta, jog šio stogo įrengimo darbų rūšies, t. y. parapetų dengimo skarda, kv. m įkainis yra 17,2705 Eur. Be to, Darbų kiekių žiniaraščio 49 pozicijoje yra nurodyta kita darbų rūšis. Antra, pareiškimo dėl ieškinio dalyko patikslinimo 3 grafoje nurodyti atsakovo atlikti darbai (vidinių, išorinių kampų tvirtinimas) yra nepagrįstai sutapatinti su jau pirmiau aprašytais parapetų apskardinimo darbais, nurodytais Darbų kiekių žiniaraščio 48 pozicijoje. Darbų kiekių žiniaraštyje atsakovės atlikti stogo įrengimo darbai (vidinių, išorinių kampų tvirtinimas) nėra nurodyti kaip „perdaryti“, todėl ieškovė šiuos darbus nepagrįstai įtraukė į žalos sumą.

18.5.                      Iš atsakovės priteista ženkli tiesioginių nuostolių suma, tačiau ieškovė į bylą nėra pateikusi objektyvių įrodymų, kad realiai patyrė iš atsakovės reikalaujamą priteisti nuostolių sumą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė darbuotojos (buhalterės) pasirašytą raštą, kuriame teigiama, kad antstolis iš ieškovės išieškojo 741 031,24 Eur. Paminėtas dokumentas vertintinas kritiškai, kadangi sudarytas ieškovės darbuotojo. Faktą dėl iš atsakovės išieškotų sumų objektyviai galėtų patvirtinti tik išieškojimą atliekančio antstolio pažyma. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nuspręsti, kad ieškovės reikalaujama priteisti žala yra realiai patirta.

18.6.                      Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė iš ieškovės kitoje civilinėje byloje priteistas procesines palūkanas. Atsakovė, sudarydama Rangos sutartį su ieškove, negalėjo protingai numatyti, kad ieškovė atsisakys šalinti pastatų trūkumus ir dėl to vėliau bus užvesta civilinė byla, kurios nagrinėjimas truks beveik devynerius metus bei kurią ieškovė pralaimės. Atsakovė, būdama trečiuoju asmeniu byloje, kurioje buvo priteistas žalos atlyginimas iš ieškovės, negalėjo daryti įtakos ieškovės veiksmams, bylos eigai ir rezultatui. Šį argumentą sustiprina Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendime nustatytos aplinkybės dėl ieškovės netinkamo procesinio elgesio.

18.7.                      Ieškovė bylos eigoje pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kuriuo sumažino ieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo 11 564,53 Eur, o tai faktiškai laikytina ieškinio reikalavimų daliniu atsisakymu. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį tokiu atveju ieškovei turėjo būti grąžintas žyminis mokestis atsisakyto reikalavimo dalyje. Už 11 564,53 Eur žyminis mokestis iš atsakovės buvo priteistas nepagrįstai.

19.       Ieškovė UAB ,,Firma VITI“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

19.1.                      Atsakovės prielaidos apie trečiųjų asmenų poveikį atsakovės rangos darbų rezultatui yra nepagrįstos bei neatitinka tikrovės. Nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad atsakovės darbus galėjo sugadinti kiti subrangovai, kadangi atsakovė atliko (duomenys neskelbtini) stogo įrengimą stogo ašyse H-C:2-2; C-C:2-10; 10-10:C-M; H-H:10-5. Likusią darbų dalį atsakovė perėmė iš UAB „MSC Statyba“ ir užbaigė stogo įrengimo darbus.

19.2.                      Ieškovė nevykdė tyčinių veiksmų, kurių pagrindu sąmoningai siekė nepateikti į bylą statybos darbų žurnalų. Iš ieškovės pateiktų paaiškinimų teismas neturėjo pagrindo manyti, kad ieškovė galbūt elgiasi nesąžiningai ir slepia bylai reikšmingus įrodymus. Priešingai, ieškovė buvo aktyvi ir siekė archyviniuose dokumentuose rasti statybos darbų žurnalus, tačiau buvo išlikęs tik vieno žurnalo fragmentas, kuris buvo pateiktas į bylą. Be to, atsakovei turėjo būti žinoma, kad šių įrodymų ieškovė tikrai negalės pateikti, nes statybos darbų žurnalų buvo daug kartų ieškota teisme nagrinėjant bylą dėl gyvenamųjų namų defektų. Ieškovė neturi pagrindo slėpti statybos darbų žurnalų ir to nedaro.

19.3.                      Pagal Rangos sutartį atsakovė įrengė 834,50 kv. m stogo dangos. Pagal Darbų kiekių žiniaraštį nustatyta, kad visas (duomenys neskelbtini) stogo dangos plotas sudaro 1 616 kv. m. Atsakovė pagal Rangos sutartį įrengė 51,64 proc. visos stogo dangos. Už visos stogo dangos keitimą Lietuvos apeliacinis teismas kitoje byloje iš ieškovės priteisė 177 923,82 Eur nuostolių atlyginimą. Logiška ir teisinga, kad apskaičiuojant atsakovės padarytos žalos dydį ieškovei yra remiamasi 177 923,82 Eur už viso stogo keitimą ir atsakovei šios sumos priskiriama 51,64 proc., t. y. procentiškai tiek, kiek viso stogo įrengė atsakovė. Atmestini atsakovės teiginiai, kad jai buvo priteistas nuostolių atlyginimas už visus (duomenys neskelbtini) stogo dangos keitimo darbus.

19.4.                      Likusi priteistos nuostolių atlyginimo suma apskaičiuota už atsakovės atliktus darbus kitoje stogo dalyje, kur darbus vykdė ir UAB „MSC Statyba“. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes ir pritarė ieškovės pozicijai, kad atsakovės padarytos žalos dydžio stogo ašyse N-V, 1-10 (likusioje 48,36 proc. stogo dalyje, kurioje darbus atliko ir UAB „MSC Statyba“) negalima apskaičiuoti procentine išraiška, kadangi atsakovė šioje stogo dalyje vykdė tik konkrečius stogo įrengimo darbus. Tuo pagrindu 15 404,16 Eur žala pagal Susitarimą apskaičiuota, nustačius atsakovės atliktų darbų aktuose nurodytus konkrečius darbus, jų kiekius ir jų ištaisymo kainą. Pagal Susitarimą žalos dydžiui apskaičiuoti nebuvo įmanoma taikyti metodo, numatyto pagal Rangos sutartį, kadangi stogo ašyse N-V, 1-10 atsakovė tik užbaigė konkrečius darbus, kuriuos perėmė iš UAB „MSC Statyba“.

19.5.                      Atsakovė, ginčydama žalos apskaičiavimo metodą, nepateikė įrodymų ir nenurodė kito žalos apskaičiavimo metodo, kuris, jos manymu, būtų teisingas. Apeliaciniame skunde atsakovė, ginčydama žalos apskaičiavimo metodą pagal Susitarimą, nurodo konkrečiai tam tikras darbų pozicijas, kurios, jos manymu, apskaičiuotos netinkamai. Dėl tų pačių pozicijų ieškovė savo procesiniuose dokumentuose yra pateikusi išsamius išaiškinimus, todėl jie papildomai nekartojami.

19.6.                      Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendime nėra konstatuoti ieškovės procesiniai pažeidimai, susiję su nagrinėtos bylos vilkinimu. Civilinės bylos ilgą trukmę nulėmė ilgai vykdytos dvi teismo ekspertizės. Kadangi atsakovė buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, ji turėjo suprasti, kad priimto teismo sprendimo teisinės pasekmės ją taip pat palies, t. y. ieškovė įgis teisę reikalauti iš atsakovės padarytos žalos, kuri atsirado ieškovei dėl to, jog atsakovė netinkamai vykdė rangovo pareigas ir nekokybiškai atliko stogo įrengimo darbus. Taigi, atsakovė galėjo numatyti nuostolių atsiradimą, tarp jų – ir už procesines palūkanas. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo priteistos ir procesinės palūkanos, todėl ieškovės nuostolius už netinkamai atliktus atsakovės rangos darbus, sudaro ir procesinės palūkanos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320  straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21.       Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

22.       CPK esant įtvirtintai ribotai apeliacijai, ji pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑143‑1075/2021).

23.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑169‑690/2015).

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

24.       Bylos duomenys patvirtina, kad daugiabučius gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), pastatė statytoja ieškovė UAB „Firma VITI“. 

25.       Ieškovė UAB ,,Firma VITI“ (užsakovė) su atsakove UAB ,,DAILA“ (rangovė) 2007 m. rugpjūčio 24 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 07/06/0424-1405, kurios pagrindu rangovė UAB „DAILA“ įsipareigojo savo jėgomis, rizika ir darbo priemonėmis atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (pirminis adresas (duomenys neskelbtini)), stogo įrengimo darbus už 356 705 Lt kainą (Rangos sutarties 1.1, 1.2 papunkčiai). Sutartiniai darbai apėmė šešių aukštų pastato dalį ašyse H-C:2-2; C-C:2-10; 10-10:C-M; H-H:10-5 (Rangos sutarties 1.1 papunktis).

26.       Ieškovė UAB ,,Firma VITI“ (užsakovė) su UAB ,,MSC Statyba“ (rangovė) 2007 m. rugpjūčio 2 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 07/08/02-0424-1393, kurios pagrindu rangovė UAB „MSC Statyba“ įsipareigojo savo jėgomis, rizika ir darbo priemonėmis atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (pirminis adresas (duomenys neskelbtini)), stogo įrengimo darbus už 387 074,86 Lt kainą (Rangos sutarties 1.1, 1.2 papunkčiai). Sutartiniai darbai apėmė pastato stogo dalį ašyse N-V, 1-10 (Rangos sutarties 1.1 papunktis).

27.       Ieškovė UAB ,,Firma VITI“, atsakovė UAB ,,DAILA“ ir UAB ,,MSC Statyba“ 2007 m. lapkričio 6 d. sudarė Susitarimą dėl sutarčių dalinio pakeitimo prie 2007 m. rugpjūčio 24 d. Statybos rangos sutarties Nr. 07/06/0424-1405 ir 2007 m. rugpjūčio 2 d. Statybos rangos sutarties Nr. 07/08/02-0424-1393, kurio pagrindu UAB ,,MSC Statyba“ perleido UAB ,,DAILA“ pagal 2007 m. rugpjūčio 2 d. Statybos rangos sutartį Nr. 07/06/0424-1405 dalį priklausančių atlikti sutartinių darbų šioje apimtyje: ugniagesių ir ventiliacijos šachtų vertikalių paviršių, stogo vertikalių sienų ant karkaso apšiltinimo, parapetų apskardinimo ir stogo apsauginės tvorelės įrengimo darbai ašyse N-V, 1-10, o UAB ,,DAILA“ įsipareigojo šiuos darbu atlikti už 95 510 Lt kainą (Susitarimo 1, 2 punktai).

28.       Ieškovė byloje pateikė pagal Rangos sutartį atsakovės išrašytas 2007 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DAI Nr. 0000253 už darbus 96 967,68 Lt; 2007 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DAI Nr. 0000258 už darbus 121 148,24 Lt; 2007 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DAI Nr. 0000263 už darbus 117 448 Lt. Byloje pateiktos pažymos apie atliktų darbų vertę už 2007 m. rugpjūčio mėn. – 2007 m. spalio mėn., taip pat atliktų darbų aktai už 2007 m. rugpjūčio mėn. – 2007 m. spalio mėn., iš kurių matyti, kad atsakovė atliko šiuos darbus: murlotų montavimas; hidroizoliacijos įrengimas po murlotais; ilginių, gegnių, smulkių plieninių tvirtinimo detalių montavimas; difuzinės plėvelės paklojimas; plėvelės tvirtinimas tašeliais; šlaitinių stogų grebėstavimas tašeliais; medinių paviršių padengimas ugniai atspariais dažais; denginių plėvelinės hidroizoliacijos įrengimas; šlaitinių stogų dangos profiliuota skarda ant įrengtų grebėstų įrengimas; šlaitinių stogų karnizų apkalimas dailylentėmis; dailylenčių dažymas; parapetų apskardinimas; šlaitinių stogų vėjalenčių įrengimas; vertikalių paviršių (parapetų, vent. šachtų) šiltinimas; šlaitinių stogų laštakių įrengimas; šlaitinių stogų vidinių tarpšlaičių sandūros įrengimas; šlaitinių stogų dangų prijungimų vidinių, išorinių kampų tvirtinimas; lietaus nuvedimo sistemos pakabinamų latakų, lietvamzdžių montavimas; šlaitinių stogų apsauginių konstrukcinių elementų įrengimas; palangių nuolajų tvirtinimas; siūlių sandarinimas silikonu.

29.       Ieškovė byloje pateikė pagal Susitarimą atsakovės išrašytas 2007 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DAI Nr. 0000268 už darbus 85 583,04 Lt, 2007 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DAI Nr. 0000274 už darbus 9 926,16 Lt ir 2007 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DAI Nr. 0000275 už darbus 11 730,38 Lt. Byloje pateiktos pažymos apie atliktų darbų vertę už 2007 m. gruodžio mėn., taip pat atliktų darbų aktai už 2007 m. lapkričio mėn. – 2007 m. gruodžio mėn., iš kurių matyti, kad atsakovė atliko šiuos darbus: parapetų apskardinimas; vertikalių paviršių šiltinimas; vidinių, išorinių kampų tvirtinimas; šlaitinių stogų apsauginių konstrukcinių elementų įrengimas; palangių nuolajų tvirtinimas; siūlių sandarinimas silikonu; vertikalių ir horizontalių paviršių pakalimas medinėmis dailylentėmis; gegnių ir grebėstų galų pripjovimas; laštakių ir vėjalenčių įrengimas; lietvamzdžių ir lietlovių tvirtinimas; vertikalių paviršių (parapetų, ventiliacijos šachtų) šiltinimas; ventiliacijos grotelių tvirtinimas.

30.       DNSB „Vilkpėdės šilas“, administruojanti daugiabučius gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 2 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš UAB „Firma VITI“ 1 496 088,66 Eur gyvenamųjų namų statybos defektų ir dėl to atsiradusių trūkumų pašalinimo išlaidoms atlyginti. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 ieškinį patenkino iš dalies – DNSB „Vilkpėdės šilas“ iš UAB „Firma VITI“ priteisė 226 158,74 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2014 m. balandžio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

31.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A‑8‑450/2023 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą pakeitė ir iš UAB „Firma VITI“ priteisė DNSB „Vilkpėdės šilas“ naudai 987 595,44 Eur statinių trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 m. balandžio 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Iš Lietuvos apeliacinio teismo nutarties nustatyta, kad: 

31.1.                      Ieškovė DNSB „Vilkpėdės šilas“ prašė iš atsakovės UAB „Firma VITI“ priteisti 1 709 609,85 Eur gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos defektų ir dėl to atsiradusių trūkumų pašalinimo išlaidoms atlyginti (nutarties 1 punktas).

31.2.                      Pirmosios instancijos teismas, atsakovės prašymu, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius ginčo klausimus, reikalaujančius specialių žinių, 2016 m. liepos 18 d. nutartimi paskyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti ekspertui Dariui Kalibatui. Atlikęs ekspertizę, ekspertas 2017 m. rugsėjo 20 d. aktu konstatavo gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos defektus <...> bei apskaičiavo jų kiekius ir sudarė defektų ištaisymo remonto darbų lokalinę sąmatą (134 196,91 Eur su PVM (110 906,64 Eur + 23 290,37 Eur PVM)) <...> (nutarties 39 punktas).

31.3.                      Byloje buvo paskirta papildoma ekspertizė, kurią atliko ekspertas Darius Kalibatas. 2019 m. birželio 13 d. ekspertizės akte nurodyti gyvenamųjų namų šlaitinių stogų defektai (netinkamai įrengta gyvenamųjų namų stogų: garso izoliacija; medinės laikančios konstrukcijos; konstrukcijų šiltinamasis sluoksnis; hidroizoliacinis sluoksnis (difuzinė plėvelė) ir stogo vėdinimas; stogo danga; virš stogo esantys elementai; sutapdintas stogas) <...>. Ekspertas sudarė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo remonto lokalinę sąmatą pagal 2019 m. kovo mėn. kainas – 67 347 Eur su PVM; gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) – 58 818,96 Eur su PVM; padarė išvadą, kad bendra nustatytų defektų daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų kaina yra 127 546 Eur (be stogo remonto darbų); daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) – 98 821 Eur (be stogo remonto darbų) (nutarties 31 punktas).

31.4.                      Ieškovė patikslino ieškinio pagrindą pagal eksperto Dariaus Kalibato 2017 m. rugsėjo 20 d. teismo ekspertizės akto išvadas ir į civilinę bylą pateikto, statybos specialisto R. S. parengto dokumento „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) įrengtų šlaitinių stogų techninis įvertinimas“ išvadas (nutarties 31 punktas).

31.5.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi byloje paskirta pakartotinė statybos ir statybos kainų ekspertizė, ekspertizę pavesta atlikti ekspertui Vytui Girdauskui. 2022 m. rugsėjo 23 d. gautas eksperto Vyto Girdausko 2022 m. rugsėjo 22 d. parengtas teismo ekspertizės aktas, kuriame ekspertas atsakė į visus teisėjų kolegijos suformuluotus klausimus; atskleidė nustatytų defektų ir pažaidų pobūdį, technines priežastis; nurodė defektų (pažaidų) pašalinimo būdus (sprendinius) ir padarė išvadas, kad gyvenamųjų namų stogų defektų šalinimo (stogo remonto) kaina, skaičiuojant ją dabartinėmis kainomis, yra 691 722,17 Eur <...> (nutarties 32 punktas).

31.6.                      Nustatyta, kad 2019 m. spalio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės galutinė ieškinio reikalavimų suma buvo sumažinta iki 1 496 088,66 Eur, kurią sudaro šios išlaidos: 1) kiemo nuogrindos ir parkingo perdangos remontui 417 764,60 Eur; 2) gyvenamųjų namų balkonų remontui 622 352,30 Eur; 3) gyvenamųjų namų stogų remontui 429 427 Eur; 4) 26 544,76 Eur ieškovės realiai jau patirtos išlaidos. Ieškovė tiek apeliaciniame skunde, tiek rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad galutinė ieškinio kaina nustatyta sumažinant prašomas priteisti išlaidas dėl gyvenamųjų namų stogų remonto iki 429 427 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikusi rašytinius įrodymus, patvirtinančius gyvenamųjų namų stogų remonto kainos pasikeitimą šioje dalyje, ir Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi šiuos įrodymus priėmė į bylą (nutarties 33 punktas). Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas, kurio pagrindu DNSB „Vilkpėdės šilas“ patikslinto reikalavimą – Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) stogų dangos keitimo paprastojo remonto darbų kiekių žiniaraštis.

31.7.                      Byloje nustatyta, kad gyvenamųjų namų statybos defektai (pažaidos) susideda iš kelių grupių, be kita ko, stogų, įrengtų virš gyvenamųjų namų, pažaidos. Teisėjų kolegija, atmetusi argumentus dėl ekspertizės akto trūkumų ir eksperto šališkumo, konstatavo, kad remsis eksperto Vyto Girdausko, kuris patvirtino konkrečiuose objektuose įvardintus pateiktame apžiūros defektiniame akte nustatytus defektus, kurie iš esmės atitinka ir ankstesnėje teismo eksperto Dariaus Kalibato ekspertizės akte nustatytų defektų apimtį, 2022 m. rugsėjo 22 d. pakartotinės ekspertizės akto išvadomis (nutarties 53, 54, 62 punktai).

31.8.                      Ekspertizės akte ekspertas Vytas Girdauskas priėjo prie išvadų, kad gyvenamųjų namų stogų defektų šalinimo (stogo remonto) kaina, skaičiuojant ją dabartinėmis kainomis, yra 691 722,17  Eur, iš jų gyvenamojo namo Nr. 7 – 399 905,42 Eur ir gyvenamojo namo Nr. 9 – 291 816,75 Eur <...>. Patikslinto ieškinio reikalavimų dėl išlaidų gyvenamųjų namų stogų remontui suma yra 429 427 Eur ir ši suma yra mažesnė nei nustatyta 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akte – 691 722,17 Eur (399 905,42 + 291 816,75), ir nors toks kainų skirtumas susidarė ekspertui Vytui Girdauskui paskaičiavus gyvenamųjų namų stogų defektų šalinimo (stogo remonto) kainą aktualiomis (dabartinėmis) kainomis, tačiau teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti daugiau šių defektų šalinimo išlaidų nei ieškovė prašo. Todėl iš atsakovės ieškovei pagal eksperto Vyto Girdausko ekspertizės akte nustatytus gyvenamųjų namų stogų (sumažinus iki ieškovės prašomos priteisti stogų defektų šalinimo sumos), požeminės automobilių aikštelės stogo ir balkonų bei fasadų defektus bei apskaičiuotas šių defektų šalinimo kainas iš viso priteisiama 973 133,16 Eur (429 427 + 358 262,35 + 185 443,81), kurie neviršija ieškovės ieškiniu prašomos priteisti sumos (nutarties 92 punktas).

32.       Byloje pateiktas eksperto Vyto Girdausko 2022 m. rugsėjo 22 d. parengtas teismo ekspertizės aktas (toliau – ir Ekspertizės aktas): 

32.1.                      Ekspertas, atsakydamas į pirmąjį klausimą, kokie nustatyti daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), stogų konstrukcijų ir jų elementų defektai, pateikė šias toliau nurodomas išvadas:

32.1.1.                      Stogai nėra suprojektuoti ir pastatyti taip, kad drėgmė nesikauptų šių pastatų konstrukcijose, nepatektų iš jų į patalpas, neatsirastų ir netiesioginių drėgmės pasekmių, įskaitant pelėsių augimą ant vidinių patalpų paviršių ir pastatų konstrukcijose (1 išvada, Ekspertizės akto 64 psl.). Stogų neatitiktį šiems reikalavimams sąlygojo šie atliekant tyrimą nustatyti stogų konstrukcijų ir jų elementų defektai: įrengtos dangos ir šlaitinių stogų, ir plokščių stogų, bei jų prijungimai prie vertikalių paviršių (sienų, parapetų bei vėdinimo kaminų) yra nesandarūs (pralaidūs atmosferinei drėgmei); vėdinamų oro erdvių tarpai, įrengti stogų konstrukcijose, nefunkcionuoja (stogų konstrukcijos nevėdinamos), dėl to stogo konstrukcijose kaupiasi drėgmė, šunta ir pūva stogo medinės konstrukcijos; izoliacinės plėvelės, įrengtos stogų konstrukcijų viduje, yra nesandarios (pralaidžios drėgmei), dėl to savo hidroizoliacines funkcijas jos atlieka tik iš dalies; garą izoliuojantys sluoksniai (plėvelės), įrengti stogų konstrukcijose, nėra vientisi ir sandarūs, dėl to garų barjero funkcijos jie neatlieka; atmosferinė drėgmė į statybines konstrukcijas patenka ir per neapsaugotas vėdinimo kaminų angas; įrengtos lietaus vandens nuo stogų nuvedimo sistemos savo funkcijas atlieka tik iš dalies, dėl to drėkinamos fasadų ir balkonų konstrukcijos.

32.1.2.                      Stogai nėra suprojektuoti ir pastatyti taip, kad jų šiluminės savybės tenkintų normatyvinius statybos techninius reikalavimus, galiojusius šių pastatų statybos projekto rengimo metu, jog pastatų šiluminės energijos sąnaudos, juos naudojant, būtų kuo mažesnės (2 išvada, Ekspertizės akto 65 psl.). Įrengtų stogų neatitiktį šiems reikalavimams sąlygojo: i) projekte numatytų ir statybos darbais įrengtų stogo konstrukcijų projektinių šiluminių savybių verčių neatitiktis gyvenamųjų namų statybos projektų rengimo metu galiojusioms norminėms vertėms; (ii) atliktais statybos darbais padaryti stogų termoizoliacinių sluoksnių defektai. Termoizoliacinių sluoksnių nevientisumas ir nesandarumas: plotis plyšių (tarpų) tarp mineralinės vatos plokščių, tarp mineralinės vatos plokščių ir gegnių vietomis siekia ir 100 mm, dalis įrengtų termoizoliacinių sluoksnių yra sumontuoti (tiesiog sumesti) iš atskirų mineralinės vatos plokščių ar jų gabalų; mineralinės vatos plokščių sluoksnių sudėjimai, neperslenkant jų sandūrų, dėl to tarp plokščių yra ištisinių vertikalių plyšių per visą termoizoliacinio sluoksnio aukštį; netolygus įrengtų termoizoliacinių sluoksnių storis – ten kur sluoksnio storis turi būti 150 mm (sluoksnio viršus turi sutapti su gegnių viršumi), atskirose vietose jo storis tesiekia tik 50-70 mm; šiluminė izoliacija stogų nėra sklandžiai sujungta su antresolinių aukštų sienų, su tūrinių stoglangių sienų, su liftų šachtų bei laiptinių sienų konstrukcijų apšiltinimo sluoksniais; parapetų bei vėdinimo kaminų šiluminė izoliacija nėra sklandžiai sujungta su stogo konstrukcijos apšiltinimo sluoksniu.

32.1.3.                      Stogai nėra suprojektuoti ir pastatyti taip, kad jų garsą izoliuojančios savybės tenkintų normatyvinius statybos techninius apsaugos nuo triukšmo reikalavimus, galiojusius šių pastatų statybos projekto rengimo metu (3 išvada, Ekspertizės akto 66 psl.). Neatitiktį šiam reikalavimui sąlygojo stogo konstrukcijos defektas – garsą izoliuojančių tarpinių neįrengimas po stogo skardos lakštais.

32.2.                      Ekspertas, atsakydamas į antrąjį klausimą, ar daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), stogų konstrukcijų ir kitų elementų defektus sąlygojo netinkamai atlikti statybos darbai, kokie konkretūs netinkamai atlikti stogų statybos darbai (sprendiniai) sąlygojo šių defektų atsiradimą, pateikė toliau nurodomas išvadas:

32.2.1.                      Įrengtų stogų dangų nesandarumo (pralaidumo atmosferinei drėgmei) defekto atsiradimą sąlygojo: 1) priimti projektiniai sprendiniai įrengti stogų dangas iš plieninių lakštų, netenkinančių paskirties reikalavimų, ir jų įgyvendinimas atliktais statybos darbais; 2) priimti projektiniai sprendiniai įrengti normatyvinių statybos techninių reikalavimų netenkinančias plokščių (3 laipsnių nuolydžio) stogų konstrukcijas ir jų įgyvendinimas atliktais statybos darbais; 3) nesandarūs (pralaidūs atmosferinei drėgmei) plieninių stogo dangos lakštų skersiniai sujungimai, įrengti atliktais statybos darbais stogo šlaitų vidiniuose lūžiuose, o taip pat ilginant lakštus; 4) nesandarūs (pralaidūs atmosferinei drėgmei) stogo dangos prijungimai prie vertikalių paviršių ir vėdinimo kaminų, įrengti atliktais statybos darbais; 5) nesandarūs (pralaidūs atmosferinei drėgmei) stogo dangos prijungimai prie karnizų, įrengti atliktais statybos darbais; 6) nesandarūs (pralaidūs atmosferinei drėgmei) apsauginių tvorelių su sniego gaudytuvais tvirtinimų prie stogo konstrukcijos mazgai, įrengti atliktais statybos darbais; 7) nesandarūs (iširę) ir dėl to pralaidūs atmosferinei drėgmei dalis atliktais statybos darbais įrengtų, gretimus plieninius stogo lakštus tarpusavyje įspraudos (click) sistema sujungiančių užraktų. Užspaudžiamų užraktų (click) nesandarumų (pralaidumų atmosferinei drėgmei) atsiradimo pagrindinės priežastys yra: netenkinantis nustatytų reikalavimų plieninių lakštų tvirtinimo pagrindas, įrengtas iš medinių grebėstų, įrengtas nepaisant nustatytų reikalavimų grebėstų pločiui bei išdėstymui; netenkinantis nustatytų reikalavimų plieninių lakštų tvirtinimas (fiksavimas) prie grebėstų. Netenkinantis nustatytų reikalavimų stogo dangos pagrindas (grebėstai) sąlygoja papildomas plieninių lakštų mechanines deformacijas, atsirandančias veikiant stogo eksploatacinėms apkrovoms. Nesilaikant reikalavimų įrengti tvirtinimai (fiksavimai) stogo dangos plieninių lakštų prie grebėstų trukdo lakštų terminiam plėtimuisi ir tai taip pat sąlygoja lakštų mechanines deformacijas. Todėl dalis gretimų lakštų šoninių sandūrų, dėl abiejų šių priežasčių, veikiančių kartu ir atskirai, yra dalinai iširusios, tapusios pralaidžios atmosferinei drėgmei (1 išvada, Ekspertizės akto 67 psl.).

32.2.2.                      Vėdinamos oro erdvės tarpų, įrengtų stogų konstrukcijose, nefunkcionavimo (vėdinimo neveikimo) defekto atsiradimą sąlygojo: vėdinamos oro erdvės tarpų, iš jų – ir išorės oro pritekėjimo angų, uždarymai užtvaromis, suformuotomis difuzinių plėvelių prispaudimais prie skersinių grebėstų; uždarymai stogo dangos plieniniais lakštais angų, įrengtų oro pasišalinimui iš vėdinamų oro tarpų, mansardinių aukštų stogų sandūrose su antresolinių aukštų sienomis; įrengimas plokščių (3 laipsnių nuolydžio) vėdinamų stogų konstrukcijose vėdinamos erdvės tarpų, žemesnių už nustatytą minimalų 50 mm aukštį (2 išvada, Ekspertizės akto 67 psl.).

32.2.3.                      Izoliacinių (difuzinių ir antikondensacinių) plėvelių, įrengtų stogų konstrukcijų viduje, nesandarumo (pralaidumo drėgmei) defekto atsiradimą sąlygojo atliktais statybos darbais: įrengtos nesandarios gretimų plėvelių juostų užlaidos (nesuklijuotos tarpusavyje, netenkina nustatytų reikalavimų juostų tarpusavio užlaidų pločiai); įrengti nesandarūs difuzinių plėvelių tvirtinimai prie gegnių ventiliaciniais tašeliais (nėra sandariklių tarp tašelių ir plėvelių); įrengti nesandarūs plėvelių prijungimai prie vertikalių paviršių (netenkina normatyvinių reikalavimų plėvelių užleidimų ant vertikalių paviršių aukščiai bei sandarinimai) (3 išvada, Ekspertizės akto 67 psl.).

32.2.4.                      Lietaus vandens nuo stogų nuvedimo sistemų defektų atsiradimą sąlygojo: projektiniai sprendiniai, kuriuose yra suprojektuoti per maži (netenkinantys nustatytų reikalavimų) lietaus nuvedimo sistemos elementų (lietvamzdžių bei lietaus latakų) skerspjūviai bei jų išdėstymas, dėl to atliktais statybos darbais įrengta lietaus nuvedimo sistema nespėja priimti vandens, o žiemos sezone formuojasi varvekliai; per maži (netenkinantys nustatytų reikalavimų) nuolydžiai pakabinamų lietaus latakų, sumontuotų atliktais statybos darbais, dėl to vanduo nespėja iš jų išbėgti; atliktais statybos darbais per žemai pritvirtinti latakai, dėl to dalis atmosferinių kritulių, esant intensyviam lietui, peršoka per lataką ir patenka ant pastato fasado bei balkono konstrukcijų ir jas drėkina (4 išvada, Ekspertizės akto 67 psl.).

32.3.                      Ekspertas, atsakydamas į ketvirtąjį klausimą, kokia apimtimi būtina pašalinti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) stogų statybos defektus, pateikė šią išvadą. Tam, kad pašalinti visus daugiabučių gyvenamųjų namų stogų statybos defektus, yra būtina atlikti šiuos remonto darbus: išardyti visų stogų dangas, grebėstus, difuzines plėveles bei termoizoliacinius sluoksnius, įrengtus tarp gegnių; išardyti vėdinimo kaminų apkalų konstrukcijas; išardyti parapetų bei ugniasienių apkalas, įrengtas iš profiliuotų skardos lakštų, apskardinimus ir difuzines plėveles; išardyti virš mansardinio aukšto stogo esančių sienų (antresolinio aukšto sienos, tūrinių stoglangių, laiptinių bei liftų šachtų sienų išorines vėdinamas termoizoliacines sistemas; išardyti visas lietaus vandens nuo stogų nuvedimo sistemas; įrengti naują visų stogų garo izoliaciją (esamos nepašalinant); pakeisti stogų konstrukcijų išorinius termoizoliacinius sluoksnius, jų storį padidinant iki 250 mm, tuo tikslu prieš tai atitinkamu dydžiu paaukštinus gegnes; pakeisti difuzines plėveles bei ventiliacinius tašelius, pakeisti visas visų stogų konstrukcijose esančias difuzines plėveles bei ventiliacinius tašelius naujais, suformuojant ne mažesnius kaip 50 mm aukščio vėdinamos oro erdvės tarpus; skersinius visų stogų grebėstus pakeisti naujais ištisiniais 25 mm storio lentų paklotais su 10 mm tarpais tarp lentų; pakeisti stogų dangą, esamą visų stogų plieninę valcinio profilio Classic su įspraudos (click) sistema dangą pakeisti į naują plieninę valcuojamą su dvigubo falco (užlanko) sistema dangą; pakeisti naujais visų vėdinimo kaminų apkalas, įrengtas iš profiliuotų skardos lakštų, ir jų karkasus, difuzines plėveles, termoizoliacinius sluoksnius, įrengtus iš mineralinės vatos plokščių; pakeisti naujais parapetų apkalas, įrengtas iš profiliuotų skardos lakštų, difuzines plėveles ir iki 20 proc. termoizoliacinių sluoksnių, įrengtų iš mineralinės vatos plokščių; pakeisti virš stogo esančių tūrinių stoglangių ir kitų sienų termoizoliacines vėdinamas sistemas naujomis; plokščių (3 laipsnių nuolydžio) stogų konstrukcijose įrengtą antikondensacinę plėvelę pakeisti 2-jų sluoksnių rulonine hidroizoliacija (prilydoma arba šalto klijavimo) įrengta; po visais plieniniais stogo dangos lakštais įrengti drenažinį struktūrinį paklotą; pakeisti naujomis visas lietaus nuvedimo nuo stogų sistemas; pakeisti naujais visas stogų apsaugines tvoreles su sniego gaudytuvais (Ekspertizės akto 68-69 psl., 1-17 išvados).

33.       Ieškovė UAB ,,Firma VITI“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,DAILA“ 166 964,70 Eur žalos atlyginimo pagal ieškovės pateikus žalos dydžio apskaičiavimus dėl atsakovės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo netinkamai atliktų rangos darbų. Patikslinusi ieškinį ir žalos apskaičiavimus, ieškovė prašė priteisti 155 400,17 Eur žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai.

34.       Atsakovė UAB ,,DAILA“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, byloje nesant iš ieškovės išreikalautų, bet nepateiktų statybos žurnalų, nepagrįstai netaikė contra spoliatorem prezumpcijos, dėl to neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėjo prie nepagrįstos išvados dėl atsakovės pareigos atlyginti žalą, nevisapusiškai ir netinkamai išnagrinėjo bylą, o, apskaičiuodamas žalos dydį, rėmėsi klaidingais ieškovės žalos dydžio skaičiavimais.

Dėl contra spoliatorem prezumpcijos (ne)taikymo ir atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

35.       Pirmosios instancijos teismas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (žalos padarymo faktą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę) nustatė Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties pagrindu (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji buvo tik viena iš stogą įrenginėjusių rangovių. Nors ieškovė byloje nepateikė pirmosios instancijos teismo išreikalautų statybos darbų žurnalų, teismas, nustatęs, jog ieškovė neturi prašomų išreikalauti dokumentų, netaikė contra spoliatorem taisyklės ir nelaikė egzistuojant ieškovei pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateikti įrodymai būtų patvirtinę. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad viso gyvenamojo namo stogo įrengimui pasirašytos rangos sutartys tik su UAB „DAILA“ ir UAB „MSC Statyba“, iš kurios darbus perėmė taip pat UAB ,,DAILA“. Teismas padarė išvadą, kad viso ginčo gyvenamojo namo stogo įrengimą užbaigė UAB ,,DAILA“.

36.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad kiti po atsakovės dirbę rangovai galėjo sugadinti atsakovės atliktų darbų rezultatą arba jį paveikti taip, jog galutinis rezultatas (viso pastato stogo įrengimas) buvo su trūkumais. Atsakovės įsitikinimu, nurodytos aplinkybės galėjo būti nustatytos tik analizuojant pastato statybos darbų žurnalo dalį, aprašančią stogo darbų atlikimą, taip pat su kitais subrangovais, atlikusiais stogo įrengimą, sudarytas sutartis bei darbų priėmimo–perdavimo aktus. Ieškovei šių dokumentų nepateikus, pirmosios instancijos teismas ieškovės atžvilgiu turėjo taikyti contra spoliatorem prezumpciją. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai ieškovės atžvilgiu nepritaikius contra spoliatorem prezumpcijos, teismas priėjo prie  klaidingos išvados dėl atsakovės civilinės atsakomybės.

37.       Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Ieškovė, santykyje su atsakove, yra užsakovė, o atsakovė – rangovė. CK nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas (ieškovė) privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo (atsakovės) neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 38 punktas; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 35 punktas).

38.       Nagrinėjamos bylos atveju ginčo gyvenamojo namo stogo defektai nustatyti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartyje ir Ekspertizės akte (žr. šios nutarties 31-32 punktus). Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime konstatavo, kad stogo defektai nustatyti garantinio termino galiojimo metu (žr. šios nutarties 16 punktą), ši teismo išvada atsakovės apeliaciniame skunde neginčijama. Pagal pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės, turi įrodyti jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (CPK 178 straipsnis). 

39.       Pagal CPK 199 straipsnį asmuo gali prašyti teismo išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013).

40.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 21 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė teismo, be kita ko, prašė išreikalauti iš ieškovės pastato statybos darbų žurnalo dalies, kurioje yra visi su stogo įrengimo darbų atlikimu susiję įrašai, skenuotą kopiją; sutarčių su subrangovais, atlikusiais pastato stogo įrengimo darbus, skenuotas kopijas; darbų priėmimo–perdavimo aktų, pasirašytų su subrangovais, atlikusiais pastato stogo įrengimo darbus, skenuotas kopijas. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi, be kita ko, atsakovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo iš ieškovės patenkino.

41.       Ieškovė 2024 m. kovo 1 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad dar civilinės bylos Nr. e2A-8-450/2023 nagrinėjimo metu ieškovė archyve daug kartų ieškojo statybos darbų žurnalų, tačiau jų nerado. Namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybų procesą (tarp jų ir dokumentaciją) koordinavo statybų direktorius V. D., kuris yra miręs, todėl nėra galimybių papildomai patikrinti aplinkybes, koks yra namo statybinės dokumentacijos (tarp jų statybos žurnalų) likimas. Su V. D. anksčiau bendravę bendrovės darbuotojai nurodė, kad namo statybinė dokumentacija (tarp jų – ir statybos žurnalai) buvo perduoti namo administratorei UAB „Auksinis varnas“. Vienas iš statybų žurnalo fragmentų buvo aptiktas tarp pirminių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų (buhalterijoje), kuris pateiktas kartu su rašytiniais paaiškinimais. Ieškovė papildomai nurodė, kad UAB „Firma VITI“ keitė buveinę ir nustojo vykdyti statybos rangos veiklą, todėl jos personale nebelikę statybos skyriui priklaususių darbuotojų, o tai dar labiau apsunkina dokumentų ieškojimą. Ieškovė nurodė, kad rangos sutarčių ir priėmimo–perdavimo aktų su kitais rangovais dėl stogo įrengimo darbų nėra, nes UAB „DAILA“ užbaigė viso ginčo namo stogo įrengimą, sutarčių su kitais rangovais nebuvo sudaryta.

42.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad contra spoliatorem yra prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑223‑1075/2020 77 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 70 punktas).

43.       Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo ir šalių argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo remtis contra spoliatorem taisykle, t. y. prezumpcija, kad, šaliai atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę.

44.       Pirma, byloje pateikta Rangos sutartis, Susitarimas, atliktų darbų aktai patvirtina, kad ginčo pastato stogo įrengimo darbus atliko UAB ,,DAILA“ ir UAB ,,MSC Statyba“, kurios didžiąją dalį darbų taip pat perėmė UAB ,,DAILA“. Ieškovė žalą apskaičiavo pagal konkrečius UAB „DAILA“ atliktus darbus. Rangos sutarčių, sudarytų su kitais rangovais, ieškovė nepateikė, nes, jos teigimu, sutartys su kitais rangovais sudarytos nebuvo. Duomenų apie kitus galimus rangovus, atlikusius bet kokio pobūdžio ginčo pastato stogo rangos darbus, atsakovė taip pat nepateikė. 

45.       Antra, iš byloje pateiktų atliktų darbų aktų matyti, kad atsakovė atliko tiek esminius konstrukcinius stogo įrengimų darbus (pvz., murlotų montavimas, parapetų apskardinimas, hidroizoliacijos įrengimas, šlaitinių stogų apsauginių konstrukcinių elementų įrengimas, vertikalių paviršių (parapetų, ventiliacijos šachtų) šiltinimas, šlaitinių stogų grebėstavimas tašeliais, šlaitinių stogų dangų prijungimų vidinių, išorinių kampų tvirtinimas), tiek stogo priedų montavimo bei apdailos darbus (pvz., šlaitinių stogų karnizų apkalimas dailylentėmis, dailylenčių dažymas, lietaus nuvedimo sistemos pakabinamų latakų, lietvamzdžių montavimas, vertikalių ir horizontalių paviršių pakalimas medinėmis dailylentėmis, laštakių ir vėjalenčių įrengimas, ventiliacijos grotelių tvirtinimas). Ekspertizės akte nustatyti esminiai stogo įrengimo darbų defektai, pvz., nesandarūs (pralaidūs atmosferinei drėgmei) plieninių stogo dangos lakštų skersiniai sujungimai, įrengti atliktais statybos darbais stogo šlaitų vidiniuose lūžiuose, o taip pat ilginant lakštus; nesandarūs (pralaidūs atmosferinei drėgmei) stogo dangos prijungimai prie vertikalių paviršių ir vėdinimo kaminų, įrengti atliktais statybos darbais; nesandarūs (pralaidūs atmosferinei drėgmei) stogo dangos prijungimai prie karnizų, įrengti atliktais statybos darbais; plotis plyšių (tarpų) tarp mineralinės vatos plokščių, tarp mineralinės vatos plokščių ir gegnių vietomis siekia ir 100 mm, dalis įrengtų termoizoliacinių sluoksnių yra sumontuoti (tiesiog sumesti) iš atskirų mineralinės vatos plokščių ar jų gabalų; dalis mineralinės vatos plokščių sluoksnių sudėtos neperslenkant jų sandūrų, dėl ko tarp plokščių yra ištisinių vertikalių plyšių per visą termoizoliacinio sluoksnio aukštį; netolygus įrengtų termoizoliacinių sluoksnių storis; šiluminė izoliacija stogų nėra sklandžiai sujungta su antresolinių aukštų sienų, su tūrinių stoglangių sienų, su liftų šachtų bei laiptinių sienų konstrukcijų apšiltinimo sluoksniais; parapetų bei vėdinimo kaminų šiluminė izoliacija nėra sklandžiai sujungta su stogo konstrukcijos apšiltinimo sluoksniu. Ekspertizės akte nurodyti stogo sandarumo, garą izoliuojančių sluoksnių įrengimo, termoizoliacinių sluoksnių nevientisumo defektai nėra susiję su paviršinių stogo konstrukcijų sugadinimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, net jei po atsakovės kiti rangovai būtų atlikę stogo paviršinės dangos rangos darbus, mažai tikėtina, jog kiti rangovai galėjo daryti poveikį esminėms konstrukcinėms stogo dalims, kurias pagal atliktų darbų aktus įrengė būtent atsakovė.

46.       Trečia, ieškovė išdėstė statybos žurnalų nepateikimo priežastis, kurias įvertinus nenustatytas sąmoningas statybos darbų žurnalų nepateikimas, tyčia juos sunaikinus. Teisėjų kolegija, be kita ko, atsižvelgia ir į tai, jog statybos darbų žurnalai ieškovės buvo nepateikti ir nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės DNSB „Vilkpėdės šilas“ ieškinį atsakovei UAB „Firma VITI“ dėl gyvenamųjų namų statybos defektų ir dėl to atsiradusių trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimo.

47.       Ketvirta, nors civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB „Vilkpėdės šilas“ ieškinį atsakovei UAB „Firma VITI“ dėl gyvenamųjų namų statybos defektų ir dėl to atsiradusių trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimo UAB „Firma VITI“ atžvilgiu buvo pritaikyta contra spoliatorem taisyklė dėl visos statinių dokumentacijos nepateikimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties 14-15, 68-69 punktai), tai savaime nesudaro pagrindo taikyti šios taisyklės ir nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartos konkrečios bylos faktinės aplinkybės ir nurodyti motyvai nesudaro pagrindo taikyti contra spoliatorem taisyklės. Byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai yra pakankami daryti išvadą, jog atsakovė atliko stogo įrengimo darbus atitinkamose ginčo pastato stogo dalyse ir yra atsakinga už Ekspertizės akte nustatytus pastato stogo defektus, nulemtus netinkamai atliktų rangos darbų. 

48.       Kitų argumentų dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų apeliaciniame skunde nenurodoma, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako. Apibendrinus konstatuojama, kad atsakovės atsakomybę šalinančios (iš dalies šalinančios) defektų atsiradimo priežastys (kitų rangovų netinkamai atlikti rangos darbai ar kt.) neįrodytos.

Dėl žalos pagal Rangos sutartį ir Susitarimą dydžio

49.       Bendrąja prasme žala – viena civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3- 242-611/2018 46 punktas).

50.       Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Tiesioginė žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017 52 punktas).

51.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą; 2023 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28–30 punktus).

52.       Pirmosios instancijos teismas pagal ieškovės pateiktus žalos dydžio apskaičiavimus iš atsakovės ieškovei priteisė 91 879,86 Eur žalos atlyginimo pagal Rangos sutartį ir 15 404,16 Eur žalos atlyginimo pagal Susitarimą. Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal Darbų kiekių žiniaraštį (duomenys neskelbtini) viso stogo remonto kaina yra 147 044,48 Eur + PVM, t. y. 177 923,82 Eur su PVM. Visas stogo dangos grynasis plotas – 1 616 kv. m (Darbų kiekių žiniaraštyje apskaičiuota stogų dengimo plieniniais lakštais kvadratūra (Darbų kiekių žiniaraščio 42 pozicija) arba hidroizoliacinės plėvelės (Darbų kiekių žiniaraščio 50 pozicija), arba šlaitinių stogų garo / vėjo plėvelinės izoliacijos (Darbų kiekių žiniaraščio 59 pozicija) įrengimas). Vadovaujantis atsakovės atliktų darbų aktais, pagal Rangos sutartį faktiškai atsakovė įrengė 834,50 kv. m stogo dangos, t. y. 51,64 proc. stogo dangos (atliktų darbų aktas už 2007 m. rugpjūčio mėn. – 500 kv. m difuzinės plėvelės paklojimas, atliktų darbų aktas už 2007 m. rugsėjo mėn. – 334,50 kv. m difuzinės plėvelės paklojimas (500 + 334,50); arba atliktų darbų aktas už 2007 m. rugsėjo mėn. – 600 kv. m šlaitinių stogų danga profiliuota skarda ant įrengtų grebėstų ir atliktų darbų aktas už 2007 m. spalio mėn. – 234,50 kv. m šlaitinių stogų danga profiliuota skarda ant įrengtų grebėstų (600 + 234,50)). Kaip minėta, byloje nenustatyta, kad stogo dalyje, kurioje atsakovė darbus atliko pagal Rangos sutartį, darbus būtų atlikę ir kiti rangovai. Pirmosios instancijos teismas pagal ieškovės pateiktą žalos apskaičiavimo metodą iš atsakovės priteisė 51,64 proc. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi priteistos sumos už (duomenys neskelbtini), stogo remontą pagal Darbų kiekių žiniaraštį – 177  923,82 Eur x 51,64 proc. = 91 879,86 Eur. Atsakovė apeliaciniame skunde argumentų dėl žalos dydžio apskaičiavimo pagal Rangos sutartį būdo nepateikė, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus nustatė 91 879,86 Eur žalos dydį už su trūkumais atsakovės atliktus rangos darbus pagal Rangos sutartį.

53.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad, apskaičiuojant žalos dydį už pagal Susitarimą atsakovės atliktus darbus, pritaikyti nepagrįsti ir neteisingi žalos apskaičiavimo metodai.

54.       Ieškovė pateikė skaičiavimus, pagal kuriuos žalos dydis už pagal Susitarimą atliktų darbų trūkumus (už atsakovės atliktus darbus stogo dalyje, kur darbus vykdė ir UAB „MSC Statyba“) apskaičiuotas nustatant konkrečius atsakovės atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus ir juose nurodytus kiekius bei atsakovės netinkamai atliktų darbų ištaisymo išlaidas pagal Darbų kiekių žiniaraštyje nurodytas kainas. Žalos apskaičiavimas pateiktas patikslinto ieškinio lentelėje:

54.1.                      Už atsakovės atliktus parapetų apskardinimo darbus. Atsakovė apskardino 86 kv. m pagal atliktų darbų aktą už 2007 m. lapkričio mėn. Darbų kiekių žiniaraščio 49 pozicijoje nurodytas darbų įkainis (vienam kv. m) – 19,4681 Eur. Atsakovės netinkamai atliktų darbų ištaisymo išlaidos – 1 674,26 Eur.

54.2.                      Už atsakovės atliktus vertikalių paviršių šiltinimo darbus. Atliktų darbų kiekis pagal atliktų darbų aktą už 2007 m. lapkričio mėn. sudaro 300 kv. m, o pagal 2007 m. gruodžio mėn. aktą 35 kv. m. Darbų kiekių žiniaraščio 43 pozicijoje nurodytas darbų įkainis (vienam kv. m) – 20,9641 Eur. Atsakovės netinkamai atliktų darbų ištaisymo kaina – 7 022,97 Eur.

54.3.                      Už atsakovės atliktus vidinių, išorinių kampų tvirtinimo darbus, kai jungtys skardos profilių. Atliktų darbų kiekis pagal atliktų darbų aktą už 2007 m. lapkričio mėn. sudaro 477 m (tiesiniai metrai). Darbų kiekių žiniaraščio 48 pozicijoje nurodytas darbų įkainis (vienam kv. m) – 17,2705 Eur. Atsakovės netinkamai atliktų darbų ištaisymo išlaidos – 1 364,37 Eur. Ieškovė paaiškino, kad minėtiems darbams pagal UAB „Sistela“ statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo sistemą darbų atitikmuo pagal Darbų kiekių žiniaraštį yra tik 48 pozicija „parapetų, stogelių (kaminų) dengimas skarda, pagaminant detales“. Darbų kiekių žiniaraščio 48 pozicijoje nurodytas darbų kiekis (keistinas skardos kiekis) – 79 kv. m. Pagal atliktų darbų aktą už 2007 m. lapkričio mėn. atsakovė analogiškų darbų atliko 477 m (tiesinius metrus). Pagal statybos darbų techninius skaičiavimus, medžiagų (darbų) kiekiai tiesiniais metrais yra keturis kartus didesni nei kvadratiniais metrais. Atsižvelgiant į tai, atsakovei, kuri atliko 477 m (tiesinius metrus) darbų, pagal Darbų kiekių žiniaraščio 48 poziciją gali būti priskiriamas visas 79 kv. m darbų kiekis.

54.4.                      Už atsakovės atliktus apsauginių tvorelių įrengimo darbus. Atliktų darbų kiekis pagal atliktų darbų aktą už 2007 m. lapkričio mėn. sudaro 40 kv. m. Darbų kiekių žiniaraščio 60 pozicijoje nurodytas darbų įkainis (vienam kv. m) – 48,9291 Eur. Atsakovės netinkamai atliktų darbų ištaisymo išlaidos – 1 957,16 Eur.

54.5.                      Žala iš viso sudaro – 12 018,76 Eur plius PVM (14 542,70 Eur su PVM).

55.       Papildomai, proporcingai atsakovės netinkamai atliktų darbų vertei (14 542,70 Eur), ieškovė prašė priteisti iš atsakovės Darbų kiekio žiniaraštyje numatytas išlaidas: už fasadų pastolių įrengimą ir išardymą (žiniaraščio 34 pozicija, darbų kaina 3 741,31 Eur); už statybinių šiukšlių išvežimą (žiniaraščio 64 pozicija, darbų kaina 1 933,46 Eur); už šiukšlių išvežimą (žiniaraščio 65 pozicija, darbų kaina 35,09 Eur); už keltuvo nuomą (žiniaraščio 66 pozicija, darbų kaina 3 001,31 Eur); iš viso – 8 711,17 Eur be PVM arba 10 540,52 Eur su PVM. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagal Rangos sutartį prašoma žalos atlyginimo dėl viso 51,64 proc. stogo perdarymo išlaidų, todėl, ieškovės teigimu, proporcija turi būti skaičiuojama nuo 5 097,40 Eur (10 540,52 Eur x (100 proc. – 51,64 proc.)). Stogo dalyje, kurioje darbai atlikti pagal Susitarimą, atsakovės padarytų trūkumų šalinimo išlaidos sudaro 16,90 proc. (14 542,70 Eur : ((17 7923,82 Eur – 91 879,86 Eur) x 100)). Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė iš atsakovės priteisti papildomą 861,46 Eur žalą (5 097,40 Eur x 16,90 proc.). Iš viso pagal Susitarimą padaryta žala pagal ieškovės apskaičiavimus sudaro 15 404,16 Eur (14 542,70 Eur + 861,46 Eur).

56.       Atsakovė teigia, kad parapetų apskardinimo kv. m įkainis yra 19,4681 Eur, tačiau Darbų kiekių žiniaraščio 48 punkte nurodyta, jog šio stogo įrengimo darbų rūšies, t. y. parapetų dengimo skarda kv. m įkainis yra 17,2705 Eur. Ieškovė nurodė, kad įkainis nustatytas pagal Darbų kiekių žiniaraščio 49 punktą, kuriame nurodyta kita darbų rūšis.

57.       Teisėjų kolegija nustatė, kad Darbų kiekių žiniaraščio 48 pozicijoje nurodyta, jog parapetų, stogelių (kaminų) dengimo skarda, pagaminant detales, kv. m įkainis yra 17,2705 Eur. Darbų kiekių žiniaraščio 49 pozicijoje nurodyta, jog smulkių denginių (parapetų, nuosvyrų ir t. t.) įrengimo iš cinkuotos skardos (papildomos stogo detalės) darbų įkainis 19,4681 Eur. Ieškovė, apskaičiuodama žalos dydį už su trūkumais atsakovės atliktus parapetų apskardinimo darbus, taikė Darbų kiekių žiniaraščio 49 pozicijoje nurodytą įkainį už smulkių denginių (parapetų, nuosvyrų ir t. t.) įrengimo iš cinkuotos skardos darbus ir nurodė, jog būtent šiuos darbus atsakovė ir atliko, nors atliktų darbų aktuose darbai ir nurodyti kaip parapetų apskardinimo darbai. Ieškovės nurodomoje Darbų kiekių žiniaraščio 48 pozicijoje 17,2705 Eur įkainis numatytas už parapetų dengimo skarda darbus, kai pagaminamos detalės. Šiuo atveju atliktų darbų aktuose nurodyta tik tai, kad atsakovė atliko parapetų apskardinimo darbus, tačiau nenurodyta, jog darbai atlikti pagaminant detales, tokių argumentų neteikiama ir apeliaciniame skunde. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė daugiau detalių argumentų ir (ar) paaiškinimų, kodėl turėtų būti taikomas būtent 48 pozicijoje, o ne 49 pozicijoje nurodytas savo esme panašių darbų įkainis nenurodo, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės skaičiavimus ir byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su atsakove, jog ieškovė nepagrįstai pritaikė Darbų kiekių žiniaraščio 49 pozicijoje nustatytą įkainį, vietoje 48 pozicijoje nustatyto įkainio.

58.       Atsakovė teigia, kad jos atlikti vidinių, išorinių kampų tvirtinimo darbai yra nepagrįstai sutapatinti su parapetų apskardinimo darbais, nurodytais Darbų kiekių žiniaraščio 48 pozicijoje. Darbų kiekių žiniaraštyje atsakovės atlikti stogo įrengimo darbai (vidinių, išorinių kampų tvirtinimas) nėra nurodyti kaip ,,taisytini“, todėl ieškovė šiuos darbus nepagrįstai įtraukė į žalos sumą.

59.       Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė, apskaičiuodama žalos dydį už su trūkumais atsakovės atliktus vidinių, išorinių kampų tvirtinimo darbus, taikė Darbų kiekių žiniaraščio 48 pozicijoje nurodytą įkainį už parapetų, stogelių (kaminų) dengimo skarda, pagaminant detales, darbus. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu paaiškino, kad vidinių, išorinių kampų tvirtinimo darbai atlikti apskardinant parapetus. Teisėjų kolegija nustatė, kad Darbų kiekių žiniaraštyje tarp ištaisytinų darbų nėra nurodytas tikslus darbų pavadinimas, t. y. ,,vidinių, išorinių kampų tvirtinimas, kai jungtys skardos profilio“, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė pateikė informaciją, jog vidinių, išorinių kampų tvirtinimo darbams pagal UAB „Sistela“ statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo sistemą darbų atitikmuo pagal Darbų kiekio žiniaraštį yra 48 pozicija „parapetų, stogelių (kaminų) dengimas skarda, pagaminant detales“. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, paneigiančių šiuos motyvus, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovė pagrįstai įtraukė vidinių, išorinių kampų tvirtinimo darbus į žalos apskaičiavimą.

60.       Atsakovė taip pat teigia, kad, siekiant objektyviai nustatyti atsakovei tenkantį žalos dydį pagal Susitarimą, pirma, buvo būtina tiksliai nustatyti kiekvienam iš subrangovų tenkančios atsakomybės dydį – nustatyti, kiek ir kokių darbų yra atlikęs kiekvienas subrangovas, ir tik tuomet išvesti kiekvienam subrangovui tenkančią atliktų darbų proporciją (procentais) (kaip ir Rangos sutarties atveju), pagal kurią būtų nustatytas kiekvieno subrangovo atlygintinas žalos dydis. Atsakovės įsitikinimu, šiuo atveju susidarė situacija, kuomet iš atsakovės buvo priteista žala už visus daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), stogų dangos remonto darbus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino netgi kitam žinomam subrangovui – UAB „MSC Statyba“ tenkančio atsakomybės dydžio.

61.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais atsakovės argumentais. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis stogo ašyse H-C:2-2; C-C:2-10; 10-10:C-M; H-H:10-5 visus stogo įrengimo rangos darbus pagal Rangos sutartį atliko tik atsakovė. Taip pat nustatyta, kad pagal Rangos sutartį visiškai atsakovės įrengta stogo dalis sudaro 51,64 proc. viso ginčo pastato stogo. Žalos dydis už su trūkumais atliktus darbus pagal Rangos sutartį apskaičiuotas proporcingai atsakovės įrengto stogo daliai, t. y. 51,64 proc. nuo visos Lietuvos apeliacinio teismo iš ieškovės priteistos ir Darbų kiekių žiniaraštyje apskaičiuotos ginčo namo ((duomenys neskelbtini)) stogo trūkumų ištaisymo sumos. Stogo ašyse N-V, 1-10 rangos darbus atliko tiek UAB ,,MSC Statyba“, tiek atsakovė pagal Susitarimą. Duomenų, kad šiose stogo ašyse rangos darbus būtų atlikę kiti rangovai, byloje nėra. Kadangi atsakovė stogo ašyse N-V, 1-10 atliko tik iš UAB ,,MSC Statyba“ perimtus, neužbaigtus konkrečius rangos darbus, t. y. iki galo neįrengė stogo dangos šiose ašyse, žalos dydžio už su trūkumais atliktus darbus pagal Susitarimą apskaičiuoti procentine išraiška neįmanoma. Atsižvelgus į tai, pagal Susitarimą žala apskaičiuota nustačius atsakovės atliktų darbų aktuose nurodytus konkrečius darbus, jų kiekius ir jų ištaisymo kainą įvertintus pagal Darbų kiekių žiniaraštyje analogiškų darbų nurodytas kainas. Aptartu apskaičiavimo metodu būtent ir įvertinta aplinkybė, kad dalį darbų stogo ašyse N-V, 1-10 atliko UAB ,,MSC Statyba“, todėl atsakovei tenkanti atsakomybės dalis apskaičiuota tik už jos atliktų darbų kiekius pagal atliktų darbų aktus. Taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad jai priteistas nuostolių atlyginimas už visus daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), stogų dangos remonto darbus. Atsakovei tenkanti atlyginti žalos dalis apskaičiuota tik už namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo trūkumų ištaisymo išlaidas, nurodytas Darbų kiekių žiniaraštyje, proporcingai atsakovės atliktų darbų kiekiui. Atsakovė apeliaciniame skunde kitų argumentų dėl žalos dydžio apskaičiavimo pagal Susitarimą būdo nepateikė, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pagal ieškovės pateiktus apskaičiavimus nustatė 15 404,16 Eur (14 542,70 Eur + 861,46 Eur) žalos dydį už su trūkumais atsakovės atliktus rangos darbus pagal Susitarimą.

62.       Atsakovės argumentas, kad ieškovė nepateikė į bylą objektyvių įrodymų, jog jos patirti nuostoliai realūs, atmetamas, kaip nepagrįstas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Ekspertizės akte konstatuoti konkretūs stogų (tarp jų – ir ginčo stogo) defektai. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi iš UAB ,,Firma VITI“, be kita ko, priteistos stogų defektų šalinimo išlaidos. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad ieškinys pareikštas dėl būsimų defektų šalinimo išlaidų, kurias DNSB „Vilkpėdės šilas“ patirs, šalindama nustatytus gyvenamųjų namų defektus (nutarties 91 punktas). Atsakovės akcentuota antstolio pažyma apie išieškotas iš ieškovės sumas, kuri, atsakovės vertinimu, patvirtintų nuostolių realumą, neaktuali, nes ieškovės nuostolių realumą patvirtina tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi iš jos priteistos stogų defektų šalinimo išlaidos.

63.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškovės patirtos žalos dydį ir iš atsakovės ieškovei priteisė 107 284,02 Eur nuostolių atlyginimą (91 879,86 Eur pagal Rangos sutartį ir 15 404,16 Eur pagal Susitarimą).

Dėl iš ieškovės priteistų procesinių palūkanų kaip ieškovės patirtos žalos vertinimo

64.       Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi iš ieškovės buvo priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 m. balandžio 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovės teigimu, procesinės palūkanos taip pat yra ieškovės patirta tiesioginė žala, kurią atsakovė privalo atlyginti savo atsakomybės apimtyje. Žalos dydis apskaičiuojamas atsakovei už 107 284,02 Eur, taikant priteistą 5 proc. metinį tarifą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 m. balandžio 2 d. iki ieškinio šioje byloje pateikimo teismui dienos 2023 m. kovo 22 d. ir sudaro 48 116,15 Eur.

65.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad procesinės palūkanos iš ieškovės buvo priteistos, nes atsakovė netinkamai įvykdė Rangos sutartį, nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 48 116,15 Eur dydžio žalą.

66.       Atsakovės įsitikinimu, teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė iš ieškovės kitoje civilinėje byloje priteistas procesines palūkanas. Atsakovė, sudarydama Rangos sutartį su ieškove, negalėjo protingai numatyti, kad ieškovė atsisakys šalinti pastatų trūkumus ir dėl to vėliau bus užvesta civilinė byla, kurios nagrinėjimas truks beveik devynerius metus bei kurią ieškovė pralaimės.

67.       Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reglamentuojamas CK 6.247 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Toks priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 69–70 punktai; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, 53 punktas).

68.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad palūkanos gali būti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimą kreditoriui šalys ar įstatymas preziumuoja. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme tais atvejais, jeigu šie patenkinti. Nurodytos palūkanos vadinamos procesinėmis. Terminas „procesinės palūkanos“ įstatyme nenustatytas, bet jis visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad būtų galima išskirti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagal įstatymą kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Teismų praktikos vartojamas „procesinių palūkanų“ terminas nereiškia naujos CK nenustatytos palūkanų rūšies. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė gera valia ir kreditorius dėl to turėjo kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 25 punktas).

69.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino iš ieškovės Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi priteistų procesinių palūkanų dalį kaip žalą, patirtą dėl atsakovės veiksmų – rangos darbų su trūkumais atlikimą, nes pagrindas šioms palūkanoms priteisti yra asmeninė ieškovės atsakomybė už tai, kad ji prievolės nevykdė gera valia – neatlygino gera valia DNSB „Vilkpėdės šilas“ defektų šalinimo išlaidų – ir DNSB „Vilkpėdės šilas“ dėl to turėjo kreiptis į teismą. Iš ieškovės priteistos procesinės palūkanos nėra atsakovės veiksmų (neveikimo) rezultatas, o pačios ieškovės veiksmų (neveikimo) rezultatas. Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 48 116,15 Eur žalos atlyginimo.

70.       Pirmosios instancijos teismo priteistos 6 proc. metinės procesinės palūkanos atitinkamai skaičiuojamos ne už 155 400,17 Eur, o už 107 284,02 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, perskirstymo

71.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

72.       Apibendrinama šioje nutartyje išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus bei pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 107 284,02 Eur žalos atlyginimo už su trūkumais atliktus stogo rangos darbus pagal Rangos sutartį ir Susitarimą. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į procesinių palūkanų tikslą bei pagrindą jas priteisti, nepagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 48 116,15 Eur žalos atlyginimo, kurį sudaro dalis iš ieškovės Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi priteistų procesinių palūkanų. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, sumažinant iš atsakovės ieškovei priteistos žalos dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

73.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

74.       Iš apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisė 2 228 Eur žyminį mokestį. Atsakovė nurodo, kad ieškinio reikalavimai bylos nagrinėjimo metu buvo sumažinti, todėl ieškovei turėjo būti grąžinta dalis žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, sumažinto reikalavimo dalyje.

75.       Byloje nustatyta, kad ieškovė pradiniu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 166 964,70 Eur žalos atlyginimo. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 2 228 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovė, atsižvelgusi į atsakovės atsikirtimus dėl žalos apskaičiavimo, patikslintu ieškiniu sumažino ieškinio reikalavimus iki 155 400,17 Eur. Šiuo atveju pažymėtina, kad: pirma, ieškovė sumažino reikalavimus bylos nagrinėjimo eigoje ir palaikė reikalavimus dėl 155 400,17 Eur žalos atlyginimo. Antra, ieškovė reikalavimus sumažino, iš esmės pripažindama atsakovės atsikirtimus dėl netinkamai apskaičiuoto žalos dydžio. Esant tokiai situacijai priteistino žyminio mokesčio dydis turėjo būti nustatomas pagal ieškovės sumažintus reikalavimus, t. y. priteisiamas iš atsakovės žyminis mokestis turėjo būti skaičiuojamas už 155 400,17 Eur, o kita žyminio mokesčio dalis grąžinama ieškovei, šiai sumažinus ieškinio reikalavimus (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai). Ieškovei grąžinama 87 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalis, o dėl žyminio mokesčio 2 141 Eur dalies, kuri mokėtina už 155 400,17 Eur reikalavimą, sprendžiama pagal galutinį bylos procesinį rezultatą.

76.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės patenkintų reikalavimų dalis – 69 proc., atmestų reikalavimų dalis – 31 proc. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 2 141 Eur žyminį mokestį (negrąžinto žyminio mokesčio dalis) ir patyrė bei apmokėjo 4 526,61 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidų turinį ir nurodytas išlaidas už atskiras procesines paslaugas, nenustatė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršytų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nustatytus maksimalius dydžius.

77.       Atsakovė byloje patyrė ir apmokėjo 4 840 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidų turinį ir nurodytas išlaidas už atskiras procesines paslaugas, nenustatė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršytų Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius.

78.       Patenkinus 69 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei atlyginama 4 600,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus 31 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovei atlyginama 1 500,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šių sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 3 100,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

79.       Atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – patenkinta 31 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, atmesta 69 proc. reikalavimų.

80.       Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 2 141 Eur žyminį mokestį. Duomenų apie patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą atsakovė nepateikė. Atsakovė įgijo teisę į 642,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

81.       Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė ir apmokėjo 520,30 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Ieškovė įgijo teisę į 359 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

82.       Atlikus pirmiau nurodytų sumų įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteisiama 161,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

        Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškovės uždarosios akcinės bendrovė ,,Firma VITI“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,DAILA“ dėl žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“, juridinio asmens kodas 221504240, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,DAILA“, juridinio asmens kodas 121455244, 107 284,02 Eur (vieną šimtą septynis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 2 ct) žalos atlyginimo, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už 107 284,02 Eur (vieno šimto septynių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 2 ct) priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“, juridinio asmens kodas 221504240, 87 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. balandžio 7 d. mokėjimo pavedimu Nr. 4743 (žyminio mokesčio mokėjimo užduoties kodas (ID) ZL72397).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“, juridinio asmens kodas 221504240, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,DAILA“, juridinio asmens kodas 121455244, 3 100,25 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,DAILA“, juridinio asmens kodas 121455244, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“, juridinio asmens kodas 221504240, 161,30 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                 Danguolė Martinavičienė

                                                                        Laima Ribokaitė