Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-12-15][nuasmenintas sprendimas byloje][I2-16357-920-2025].docx
Bylos nr.: I2-16357-920/2025
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Užsieniečių teisinė padėtis
Teismo procesiniai dokumentai



                                                                                    Administracinė byla I2-16357-920/2025

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04222-2025-2

 

 

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1;  

                                                                                    43.9.4.; 55.1.3

(S)

 

img1 

 

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. spalio 13 d.

Vilnius

 

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės, 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą

pagal pareiškėjos M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėja kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento 2025 m. liepos 17 d. sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi M. M.; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo įvertinti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. 

Pareiškėja nurodė, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Atsakovas) priėmė sprendimą, kuriuo M. M.(toliau – ir Pareiškėja), atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi nes duomenys, kuriuo asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra nustatyta, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė (toliau – ir Skundžiamas sprendimas). Skundžiamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, kadangi Atsakovas jame nenurodo jokių įrodymų, kuriais remiantis galima teigti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėja ne tik, kad pagrindė, tačiau ir rašytiniais įrodymais įrodė savo į Lietuvą atvykimo tikslą. Teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateiktas VŠĮ Vilniaus verslo kolegijos tarpininkavimo raštas, studijų sutartis, Pareiškėja taip pat jau yra sumokėjusi studijų mokestį. Todėl remiantis išdėstymu, galima teigti, kad nėra jokio pagrindo sutikti su Atsakovo atsiliepimo į skundo argumentais, kad nėra nustatytas tikrasis Pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslas ir dėl to kyla nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėja apklausos metu nurodė, kad atvyksta į Lietuvą studijuoti, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kokiu būdu Pareiškėja dar turi įrodyti Atsakovui, kad vyksta į Lietuvą studijuoti nėra žinoma. Priimdamas Skundžiamą sprendimą galimai Atsakovas siekia mažinti atvykstančių į Lietuvą trečiųjų šalių piliečių skaičių, tačiau tai turėtų būti daroma keičiant teisės normas, o ne priimant visiškai nepagrįstus ir nelogiškus sprendimus. Pareiškėja norėdama studijuoti Lietuvoje investuoja daug pinigų studijoms, vykimui į išorės paslaugų teikėjo būstinę (duomenys neskelbtini) ir t.t. Todėl jeigu Pareiškėja iš pat pradžių žinotų, kad net ir priimta studijuoti negalės pradėti studijų Lietuvoje, ji niekada nesikreiptų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, jeigu teisės aktuose būtų įtvirtinta, kad ji negalės gauti leidimo laikinai gyventi. Šiuo metu susidaro absurdiška situacija, kai Pareiškėja atliko visas būtinas procedūras, pateikė visus Atsakovo reikalaujamus dokumentus, tačiau negauna leidimo laikinai gyventi studijų pagrindu iš esmės tik todėl, kad Atsakovui nepatiko Pareiškėjos atsakymai, nors ir jie buvo logiški. Pareiškėja nėra mokslo įstaigų darbuotoja, nevykdo jokios mokslinės veiklos, kurios dėka galėtų palyginti universitetus, todėl tai nereiškia, kad ji pateikė tikrovės neatitinkančius duomenys jeigu nesugebėjo atsakyti į tam tikrus klausimus. Pareiškėja pateikdama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė savo banko sąskaitos išrašą, kuriame buvo UTPĮ reikalaujamas lėšų dydis, ginčo dėl lėšų nėra, kadangi pats Atsakovas Skundžiamame sprendime nenurodo, kad Pareiškėjai trūksta pragyvenimo lėšų ir pan. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad nėra suprantama ką Atsakovas laiko tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Skundžiamame sprendime visiškai nenurodoma, kokie Pareiškėjos duomenys neatitinka tikrovės ir kaip jie buvo patikrinti arba nustatyti. Remiantis Skundžiamo sprendimo turiniu, galima teigti, kad jis visiškai neatitinka tokiam sprendimui keliamų reikalavimų, jis yra priimtas remiantis tikėtinomis prielaidomis, nėra jokių faktinių argumentų, kuriais remiantis yra daromos išvados, Skundžiamas sprendimas yra visiškai be faktinių aplinkybių ir jų vertinimo teisės aktų kontekste, todėl nėra tinkamai motyvuotas. Nėra abejonių, kad Skundžiamame sprendime Atsakovas nurodo formalius ir neįrodytus pagrindus, kuriais remiantis Pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi. Kadangi nėra jokių duomenų, kad Pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenys, tokių aplinkybių neįrodė ir Atsakovas, todėl nėra įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Pareiškėja nepaaiškino, kodėl ir kaip nusprendė studijuoti būtent Lietuvos Respublikoje. Nors nurodė, kad lygino skirtingų šalių studijų programas, bet negalėjo nurodyti universitetų pavadinimų ar jų studijų kainų. Pareiškėja negalėjo palyginti studijų programos Lietuvoje su studijų programa (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėja apklausoje nurodė, jog prašymų vizai gauti nėra teikusi, tačiau asmens dokumente yra 2 (duomenys neskelbtini) išduotos vizos. Taip pat, pareiškėja nurodė, kad ją rems tėvas, tačiau tokių duomenų su prašymu suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nepateikė. Pareiškėjai nepateikiant atsakymų į apklausoje užduotus klausimus, nepateikiant aiškių pagrindimų, Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jos siekio mokytis studijų institucijoje, t. y. su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateikti duomenys neatitinkantys tikrovės. Migracijos departamentui siekiant mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes, atitinkamai asmeniui nepateikiant atsakymų ar pateikiant neišsamius atsakymus į apklausoje užduotus klausimus - atsirado rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio asmens nelegalios migracijos grėsmė. Manytina, jog skundžiamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisės aktai susieti su duomenų visuma, todėl ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus ir teismų praktiką. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su atsakovo pateiktu vertinimu, savaime nereiškia, kad sprendimas yra neteisėtas. Vertinant užsieniečio atvykimo bei buvimo Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei studijuoti Lietuvos Respublikoje. Įvertinus tai, kad pareiškėjas apklausos metu nepateikė paaiškinimų apie vykimo į Lietuvos Respubliką tikslus, kai prašyme suformuluotas tikslas yra studijos, kyla pagrįstu įtarimu dėl pareiškėjo deklaruojamo tikslo, kyla klausimas, ar pareiškėja tikrai dalyvaus tarpininkavimo rašte nurodytoje studijų programoje. Atitinkamai, nustačius, kad pareiškėja pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, tokiu būdu atsiradus rimtam pagrindui manyti kilsiant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmei, laikytina, jog Migracijos departamento sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pareiškėja nurodo, jog neva ji nėra mokslo įstaigų darbuotoja, nevykdo jokios mokslinės veiklos, kurios dėka galėtų palyginti universitetus, todėl tai nereiškia, kad ji pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jeigu nesugebėjo atsakyti į tam tikrus klausimus. Migracijos departamentas pažymi, kad pareiškėjai klausimai nebuvo formuluojami sudėtingai. Pareiškėja jau turi aukštesnįjį išsilavinimą, todėl su studijų programomis yra susidūrus praktiškai. Vis tik, asmuo planuoja vykti į užsienio šalį, investuoti pinigines lėšas, palikti šeimą, draugus ir pažįstamą aplinką, todėl siekdamas įgyti tikslinį išsilavinimą jis neišvengiamai domisi studijų programomis, jas lygina. Pareiškėja, siekdama išsilavinimo ne kilmės valstybėje, turėtų atlikti analizę mokymosi įstaigų, jų siūlomų programų, programose dėstomų dalykų. Studijų programos neturi reikšmės tik tiems asmenims, kurie neturi tikslo studijuoti. Taigi, ši informacija tiesiogiai siejasi su atvykimo į Lietuvą tikslo atskleidimu. Kadangi pareiškėja deklaravo, jog jos tikslas yra studijos, tačiau šio tikslo pagrįsti negalėjo, todėl, pagrįstai laikytina, kad su pareiškimu buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad įstojimas į universitetą, pareiškimo pateikimas, stojamojo mokesčio apmokėjimas yra pakankami įrodymai leidimo laikinai gyventi išdavimui.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. liepos 17 d. sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi M. M. Nr. 25S161895. 

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą, kuriuo M. M., atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuo asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra nustatyta, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ), Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Migracijos departamento direktoriaus 2018-03-01 įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas).

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. To paties straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodoma, - jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis 1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą; 2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas); 3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; 4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.

Pagal Tvarkos aprašo 64.31 papunktį, kai užsienietis pateikia prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per išorės paslaugų teikėją, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos išsiunčiamas užsieniečiui per MIGRIS pranešimas apie užsieniečio nuotolinės apklausos, atliekamos Aprašo 642 punkte nustatyta tvarka, datą ir laiką, jeigu numatoma tokią apklausą atlikti. Pagal Aprašo 642 punktą Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateiktą per išorės paslaugų teikėją, ir prie jo pridėtus dokumentus, naudodamasis informacinėmis ir (ar) elektroninių ryšių technologijomis, atlieka užsieniečio nuotolinę apklausą, siekiant patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas.

Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: 6.1. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus; 6.2. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; 6.3. yra rimtas pagrindas manyti arba per pastaruosius 5 metus buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi; 6.4. nustatoma, kad įmonė, kurioje užsienietis užsiėmė arba ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami fiktyvias įmones ar sudarant fiktyvias santuokas; 6.5. nustatoma, kad užsieniečio interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje (pavyzdžiui, gyvenamoji vieta, mokymosi ar studijų vieta, darbovietė, verslo vykdymo vieta); 6.6. nustatoma, kad užsienietis, turėdamas leidimą gyventi, išduotą Lietuvos Respublikoje, gyvena ar gyveno kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau kaip 6 mėnesius ir apie tai nepranešė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai arba neįvykdė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos; 6.7. Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė pateikia Migracijos departamentui prašymą dėl šioje valstybėje neteisėtai esančio užsieniečio grąžinimo (readmisijos) į Lietuvos Respubliką; 6.8. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) per pastaruosius 5 metus buvo pateikusi išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 6.9. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikia išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 6.10. užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus; 6.11. užsienietis prisideda prie kitų užsieniečių nelegalios migracijos (pavyzdžiui, prisideda prie fiktyvių įmonių steigimo, fiktyvių santuokų, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo organizavimo, prisideda prie dokumentų, kuriuos užsieniečiai teikia Migracijos departamentui, norėdami gauti leidimą gyventi ar vizą, ir kuriuose yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, rengimo, būdamas fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, teikia prašymą patvirtinti kvietimą užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba jis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką dėl to, kad minėtas užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad viza buvo gauta nesąžiningu būdu); 6.12. nustatoma, kad užsienietis, kuris pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą, per pastarųjų 5 metų laikotarpį, turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi, neatitiko imperatyvių Įstatymo reikalavimų, nustatytų šiam konkrečiam leidimo laikinai gyventi gavimo pagrindui, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi.

Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-01-22 nutarimu Nr. 79 (toliau - Migracijos politikos gairės), nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 12.5.3 ir 12.5.3.3 p.).

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nurodė, kad nors asmuo formaliai atitinka UTPĮ 46 str. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo nuostatas, tačiau surinktų duomenų visuma (atsakinėjo į jam pateiktus klausimus neaiškiai, teikė netikslią informaciją, be to, apklausos metu pateikti duomenys nesutampa su informacija, nurodyta prie prašymo pridėtuose dokumentuose) sudaro pagrindą vertinti, kad asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jo tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje ir naudotis leidimo laikinai gyventi teikiamomis privilegijomis, pvz., galimybe judėti visoje Šengeno erdvėje, toks asmens elgesys suponuoja išvadą, kad asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas aplinkybes, kad asmuo apklausos metu atsakinėjo į jam pateiktus klausimus neaiškiai, teikė netikslią informaciją, be to, apklausos metu pateikti duomenys nesutampa su informacija, nurodyta prie prašymo pridėtuose dokumentuose, Migracijos departamentas vertina kaip piktnaudžiavimą nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, L y. asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, teikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (norą studijuoti Lietuvoje), o vien tik faktine aplinkybė, kad asmuo yra priimtas studijuoti į Kolegiją pagal studijų programą, savaime nesudaro pagrindo Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėja nurodo, jog ne tik, kad pagrindė, tačiau ir rašytiniais įrodymais įrodė savo į Lietuvą atvykimo tikslą. Teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateiktas VŠĮ Vilniaus verslo kolegijos tarpininkavimo raštas, studijų sutartis, Pareiškėja taip pat jau yra sumokėjusi studijų mokestį. Pareiškėja pateikdama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė savo banko sąskaitos išrašą, kuriame buvo UTPĮ reikalaujamas lėšų dydis, ginčo dėl lėšų nėra, kadangi pats Atsakovas Skundžiamame sprendime nenurodo, kad Pareiškėjai trūksta pragyvenimo lėšų ir pan. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad nėra suprantama ką Atsakovas laiko tikrovės neatitinkančiais duomenimis.

Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus joms pagrįsti, šalių nurodytus argumentus, daro išvadą, kad Migracijos departamento daromos išvados ginčijamame Sprendime negali būti pripažintos pagrįstomis. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, nes pareiškėja pateikė į bylą įrodymus, jog kartu su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateiktas VŠĮ Vilniaus verslo kolegijos tarpininkavimo raštas, studijų sutartis, pareiškėja yra sumokėjusi studijų mokestį bei teikdama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė savo banko sąskaitos išrašą, kuriame buvo UTPĮ reikalaujamas lėšų dydis, ginčo dėl lėšų nėra. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento Sprendimas iš esmės yra grindžiamas pareiškėjos apklausos rezultatais, tačiau šiame Sprendime yra netiksliai įvardinti apklausos rezultatai. Pvz. vienu iš Sprendimo priėmimo motyvu yra įvardinamas pareiškėjos negalėjimas nurodyti universitetų pavadinimų ar jų studijų kainų, palyginti studijų programos Lietuvoje su studijų programa (duomenys neskelbtini), taip pat daromos prielaidos, kad asmuo, kuris planuoja vykti į užsienio šalį, investuoti pinigines lėšas, palikti šeimą, draugus ir pažįstamą aplinką neišvengiamai domisi studijų programomis, jas lygina. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios Sprendime daromos išvados nėra visiškai pagrįstos, nes pareiškėja apklausos metu nurodė tikslią studijų kainą Vokietijoje (4800 eurų), kaip motyvą dėl pigesnės studijų programos Lietuvoje (3600 eurų). Be to, pareiškėja aiškiai nurodė priežastis, kodėl jai netinka studijos (duomenys neskelbtini) ir kodėl ji siekia įgyti geriau jos šalyje vertinamą išsilavinimą Europoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pareiškėjos paaiškinimai paneigia Migracijos departamento Sprendime daromas išvadas apie negalėjimą nurodyti universitetų studijų kainų, palyginti studijų programos Lietuvoje su studijų programa (duomenys neskelbtini), taip pat departamento daromas išvadas, kad pareiškėja planuoja vykti į užsienio šalį, investuoti pinigines lėšas, palikti šeimą, draugus ir pažįstamą aplinką nesidomėdama bei nelygindama studijų programų. Šie Sprendime esantys netikslumai, teisėjų kolegijos vertinimu, kelia pagrįstų abejonių dėl Sprendime padarytos išvados, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, o taip pat yra nustatyta, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė (UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p., 12 p.).

Atsižvelgiant į Sprendime pateikiamų apklausos duomenų bei jų įvertinimo netikslumus, taip pat į byloje esančius įrodymus, kad Migracijos departamentui buvo pateiktas VŠĮ Vilniaus verslo kolegijos tarpininkavimo raštas, studijų sutartis, pareiškėja yra sumokėjusi studijų mokestį bei teikdama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė savo banko sąskaitos išrašą, kuriame buvo UTPĮ reikalaujamas lėšų dydis, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Sprendime padaryta įrodymais nepagrįsta išvada, jog pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba kelia nelegalios migracijos grėsmę. Todėl šioje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėja ne tik formaliai atitinka UTPĮ 46 str. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo nuostatas, tačiau ir Migracijos departamento surinktų duomenų visuma leidžia pripažinti, jog pareiškėja atitinka nurodytas Įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Migracijos departamento Sprendimas neatitinka administraciniam aktui keliamų pakankamo pagrįstumo ir individualios pareiškėjo situacijos vertinimo reikalavimų. Todėl pareiškėjos skundas yra tenkinamas, skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas panaikinamas bei Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigojamas išnagrinėti pareiškėjos M. M. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

        Skundą tenkinus, pareiškėjos M. M. naudai iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisiama 150 Eur. bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 30 Eur. žyminio mokesčio, iš viso 180 Eur. bylinėjimosi išlaidų.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 86‑87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Pareiškėjos M. M., gim. (duomenys neskelbtini), skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento 2025 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 25S161895 bei įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjos M. M. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėjos M. M. naudai iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 180 Eur. bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

 

Teisėjai                                                      Linas Baublys

 

Agnė Stankevičienė

                                                

                                        Fausta Vitkienė