Civilinė byla Nr. e2A-596-555/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16568-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.9.1; 2.4.2.12.2; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6;

3.1.7.8; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ir atsakovės I. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-39-1126/2024 pagal ieškovės J. P. patikslintą ieškinį atsakovams I. V. ir A. U. dėl pažeidimų pašalinimo, sutarties pripažinimo niekine ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę I. V. savo sąskaita ir lėšomis atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. atstatyti gyvenamojo namo vidaus išplanavimą – pašalinant su dokumentu reg. Nr. DOK-90781 pridedame plane raudonai pažymėtas pertvaras, sudarant galimybę ieškovei naudotis pirmame namo aukšte įrengtu šildymo prietaisu (krosnele), taip pat, vandentiekio įvadu, atkurti elektros tiekimą į gyvenamojo namo antrąjį aukštą ir atstatyti išmontuotą virtuvės įrangą, taip pat, atstatyti išmontuotą vandens šildymo boilerį, perduoti raktus nuo pakeistų lauko ir sanitarinio mazgo durų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovės I. V. 5 500 Eur žalos ir 500 Eur dydžio kasmėnesines periodines išmokas nuo 2024 m. vasario 1 d. iki atsakovė atkurs iki subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) pripažinti niekine nuo jos sudarymo momento (ab initio) atsakovės I. V. ir atsakovo A. U., 2023 m. lapkričio 1 d. sudarytą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį; 4) uždrausti ateityje, kol nėra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka, atsakovei sudaryti panaudos ar nuomos sutartis dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo valdyti tretiesiems asmenims, neturint bendrasavininkės ieškovės sutikimo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovei I. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovei ir atsakovei nekilnojamasis turtas priklauso tokiomis dalimis: 2/5 (40 proc.) ieškovei ir 3/5 (60 proc.) atsakovei. Naudojimosi turtu tvarka nėra nustatyta. Gyvenamajame name yra vienas elektros įvadas, vienas vandentiekio įvadas, kurie yra pirmajame gyvenamojo namo aukšte. 2022 m. lapkričio 10 d. atsakovė neturėdama bendraturtės sutikimo, savavališkai išmontavo gyvenamojo namo pirmajame aukšte buvusią virtuvės įrangą, išmontavo kriauklę, taip pat, visame gyvenamajame name buvo paskleistos statybinės dulkės. 2022 m. lapkričio 21 d. ieškovė atvykusi į gyvenamąją namą, sužinojo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki 2022 m. lapkričio 20 d. atsakovė savavališkai, neturėdama bendraturtės (ieškovės) sutikimo, nukrypdama nuo esamo gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto, gyvenamajame name įrengė atitvėrimus, dėl kurių ieškovė neteko galimybės naudotis gyvenamojo namo šildymo šaltiniu (krosnele), neteko priėjimo prie vandentiekio įvado ir negali naudotis jai priklausančiu turtu pagal paskirtį. Atsakovė taip pat išmontavo ieškovės lėšomis įrengtą vandens šildymo boilerį. Ieškovė iki šiol neturi galimybės naudotis šildymo šaltiniu (krosnele), gyvenamosiose patalpose yra šalta, nėra galimybės naudotis virtuve ir vandentiekiu, tualetu. Ieškovė turi du mažamečius vaikus ir dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ji negali užtikrinti tinkamų buities ir gyvenimo sąlygų savo gyvenamojoje vietoje. 2023 m. vasario 22 d. iš atsakovės buvo gautas elektroninis laiškas, kuriuo atsakovė informavo ieškovę, kad antrame gyvenamojo namo aukšte yra išjungtas elektros tiekimas, kurį atsakovė nurodė įjungsianti, tik tada kai atliks elektros auditą, tačiau elektros tiekimo į gyvenamojo namo antrąjį aukštą neatkūrė. Apribojus ieškovės galimybę laisvai naudotis gyvenamojo namo vandentiekio įvadu, elektros įvadu, išmontavus virtuvę, praustuvę ir apribojus galimybę naudotis gyvenamojo namo šildymo įrengimu, ieškovei buvo sukelta grėsmė sveikatai ir gyvybei, t. y. ieškovės gyvenamojo namo dalis yra nešildoma, ieškovė neturi galimybės ne tik nusiprausti, išplauti indus, bet šiai dienai gyvenamajame name ji neturi ir geriamojo vandens. Savavališki atsakovės veiksmai, išmontuojant virtuvę, išmontuojant kriauklę, atlikus savavališkus patalpų atitvėrimus, pakeitus lauko durų spyną ir spyną į sanitarinį mazgą, yra pažeidžiamos bendraturtės teisės, todėl atsakovė turi atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Ieškovė 2023 m. kovo 27 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė ir jos šeima nuomojasi gyvenamąsias patalpas. Už gyvenamųjų patalpų nuomą ieškovė moka 500 Eur / mėn. nuomos mokestį. Laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2024 m. vasario 2 d. ieškovė sumokėjo 5 500 Eur nuomos mokesčio gyvenamųjų patalpų savininkui, kurios yra ieškovės tiesioginė žala, patirta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Vykstant šios bylos nagrinėjimui, atsakovė, neturėdama bendrasavininkės (ieškovės) sutikimo, 2023 m. lapkričio 1 d. sudarė  panaudos sutartį su A. U.. Dėl sudarytos ir faktiškai pradėtos vykdyti panaudos sutarties, ieškovė neturi galimybės naudotis jai priklausančiu turtu pagal paskirtį. Nesant nustatytai naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkai, yra pažeidžiamos ieškovės nuosavybės ir privatumo teises. Naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka tarp šalių nėra nustatyta, šalys turėtų naudotis bendromis nekilnojamojo turto patalpomis (šildymo mazgu, vandens įvadu, įėjimu ir kt.). 2023 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartis buvo sudaryta dar galiojant 2023 m. vasario 15 d. panaudos sutarčiai tarp atsakovės ir V. A., t. y. sudarant ginčijamą panaudos sutartį, sutartimi perleistas turtas jau buvo suvaržytas panaudos sutartimi, todėl atsakovė negalėjo sudaryti antros panaudos sutarties dėl to pačio turto perdavimo kitam asmeniui neatlygintinai naudotis. 2023 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas.

3.       Atsakovė I. V. prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė niekada neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį, galimybes prisidėti prie gyvenamojo namo gerinimo, taip pat, niekada neatsižvelgė į faktinę naudojimosi turtu tvarką tarp bendraturčių. Faktinė naudojimosi bendru turtu tvarka yra nusistovėjusi, suderinta tarp abiejų šalių – ieškovė naudojasi antru namo aukštu, o atsakovė – pirmu. Ieškovė reikalauja, kad atsakovė pirmame namo aukšte išgriautų laikinąsias pertvaras, bei sudarytų galimybes jai pirmo aukšto patalpose, kuriomis ji nesinaudoja, naudotis asmeniniu atsakovės turtu – virtuvės įranga, krosnele, kuri niekada nešildė ir negali sušildyti viso namo ir yra skirta tik patalpos, kurioje ji stovi, papildomam pašildymui. Ieškovė antrame aukšte yra įsirengusi virtuvę su valgomojo stalu, šaldytuvu, orkaite, virykle. Gyvenamajame name yra įrengtas „vietinis centrinis šildymas“, taigi namas yra šildomas ne pirmame aukšte pastatyta kompaktiška krosnele. Atsakovė šioje byloje yra nesąžininga šalis, o nesąžiningos, piktnaudžiaujančios šalies interesai negali būti ginami. Ieškovė pripažino, kad vandentiekis į namo antrą aukštą yra atvestas, taigi, turėdama vandens įvadą antrame aukšte, ieškovė reikalauja, kad jai būtų suteiktas priėjimas ir prie pirmame aukšte esančio vandens įvado. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę pajungti nesaugiai įrengtos elektros instaliacijos laidus į elektros paskirstymo dėžutę vienareikšmiai negali būti tenkinamas. Ieškovė slepia, kas išvedžiojo elektros instaliaciją namo antrame aukšte. Ieškovė faktiškai reikalauja, kad atsakovė laidus, ateinančius iš antro aukšto, savo rizika ir prisiimdama pilną atsakomybę, pajungtų prie elektros paskirstymo dėžutės, prie kurios šie laidai niekada nebuvo pajungti. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę pateikti jai raktus nuo namo pirmame aukšte esančių durų iš esmės yra reikalavimas suteikti ieškovei galimybę naudotis visomis namo pirmo aukšto patalpomis, dėl to negali būti vertinamas kitaip, kaip ieškovės siekis valdyti visas namo patalpas, net ir tas, kuriomis naudojasi išskirtinai tik atsakovė ir kuriose yra laikomas atsakovės asmeninis turtas. Toks ieškovės reikalavimas, esant tarp jos ir atsakovės susitarimui bei faktiškai susiklosčiusia situacija, jog ieškovė naudojasi antro aukšto patalpomis, o atsakovė – pirmo aukšto patalpomis, negali būti vertinamas kitaip, kaip ieškovės siekis valdyti ženkliai didesnę dalį turto, nei jai priklauso nuosavybės teise (40 procentų). Faktinė aplinkybė, kad elektros instaliacija name neatitinka saugos reikalavimų, jau yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių, kuris turi prejudicinę galią. Ieškovė su savo sutuoktiniu nesugebėjo tinkamai išvedžioti nuotekų vamzdyno namo antrame aukšte, dėl ko nuotekų vamzdžiai yra sukloti netinkamais kampais ir nuolydžiais bei negali būti pajungti prie nuotekų vamzdžio, einančio iš pirmo aukšto, be grėsmės atsakovei, kad jos naudojamos patalpos ir asmeniniai daiktai bus eilinį kartą apsemti nuotekomis. Kaip ir elektros instaliacijos antrame aukšte išvedžiojimo atveju, taip ir nuotekų vamzdyno išvedžiojimo atveju, ieškovė neteikia atsakovei sutarčių, jokios informacijos apie tai, kas konkrečiai paklojo nuotekų vamzdžius ir prisiims sau atsakomybę nelaimės atveju, suteiks garantijas. Namo antrame aukšte anksčiau niekada nuotekų vamzdyno nebuvo. Ieškovė su mažamečiais vaikais negali gyventi namo antrame aukšte tik dėl to, kad ten gyventi yra pavojinga dėl nesutvarkytos elektros instaliacijos, dėl į šias patalpas vedančių laiptų be turėklų, dėl neįrengto nuotekų tinklo, t. y. name nėra sudarytos saugios sąlygos gyventi mažamečiams vaikams. Ieškovė iki pat šios dienos slepia kas yra tariamas nuomotojas, kuriam ji pervedinėja pinigus, netgi užtušuodama mokėjimo nurodymų duomenis. Ieškovė slepia duomenis, kur konkrečiai ji nuomojasi būstą sau ir savo vaikams. Tokie dokumentai negali būti įrodymais apie ieškovės patirtas išlaidas būsto nuomai. Ieškovė supranta, jog pirmojo aukšto patalpomis, dėl kurių šiuo metu atsakovė yra sudariusi panaudos sutartį, bendraturčiu sutarimu naudojasi vien tik atsakovė ir šias patalpas pati ieškovė įvardino kaip jai nepriklausančią bendro turto dalį. Dėl to atsakovė turėjo teisę sudaryti panaudos sutartį dėl patalpų, kuriomis bendraturčiu sutarimu ir pagal faktinę naudojimo tvarką, kaip nurodė bendraturtė (ieškovė), naudojasi išskirtinai tik atsakovė, o ieškovė oficialiame teismui pateiktame rašytiniame dokumente šias patalpas aiškiai įvardino kaip jai nepriklausančią turto dalį, kuria ji ne tik nesinaudoja, bet ir neketina naudotis ateityje.

4.       Atsakovas A. U. prašė ieškovės ieškinį dėl jo ir atsakovės sudarytos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutarties pripažinimo niekine nuo jos sudarymo momento, atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovė klaidina teismą teigdama, jog jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu jis niekada negyveno ir negyvena šiuo metu. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad dėl panaudos sutarties pasirašymo buvo pažeisti jos interesai. Jeigu taip būtų, ieškovė į teismą būtų kreipusis iš karto po panaudos sutarties pasirašymo, o ne praėjus 2,5 mėnesio. Panaudos sutartį atsakovė pasirašė tik dėl to, kad ji prašė kartais atvykti į ginčo gyvenamąjį namą bei prižiūrėti jos gyvenamąsias patalpas ir jos turtą, esant reikalui pakurti krosnelę ir neleisti patalpoms drėkti, ar įvairių darbų atlikimui įleisti į patalpas meistrus ir juos prižiūrėti, o jiems išėjus užrakinti lauko duris. Atsakovė paaiškino, kad jos duktė (ieškovė) namo visiškai neprižiūri, o meistrus veja iš namų ir jokių darbų jiems atlikti neleidžia. Būtent dėl šių priežasčių ir buvo sudaryta panaudos sutartis. Ieškovė meluoja nurodydama, kad jai nėra leidžiama naudotis komunalinių paslaugų įvadais ir yra jai keliamas stresas ar daroma kokia nors neigiama įtaką jos vaikams. Atsakovas ieškovę pirmą ir vienintelį kartą pamatė 2024 m. sausio 17 d., ir tą dieną ji tik atvažiavo ir iš karto išvažiavo, visiškai nekeldama jokių klausimų dėl naudojimosi įvadais. Atsakovas jos išvis nėra matęs. Taigi ieškovė ir jos vaikai negyvena ginčo gyvenamajame turte ir tikrai ne dėl to, kad buvo sudaryta panaudos sutartis. Tai reiškia, kad ši panaudos sutartis jokių ieškovės interesų nepažeidžia.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos, atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, atkurti ginčo gyvenamojo namo vidaus išplanavimą, sudarant galimybę ieškovei naudotis pirmame namo aukšte įrengtu šildymo prietaisu (krosnele), taip pat, vandentiekio įvadu, perduoti raktus nuo pakeistų lauko ir sanitarinio mazgo durų; atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovės lėšomis, išieškant iš atsakovės reikiamas išlaidas; pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) atsakovų 2023 m. lapkričio 1 d. sudarytą ginčo nekilnojamojo turto panaudos sutartį; uždraudė atsakovei kol nėra nustatyta naudojimosi ginčo nekilnojamuoju turtu tvarka, sudaryti panaudos ar nuomos sutartis dėl ginčo nekilnojamojo turto perleidimo valdyti tretiesiems asmenims, neturint bendrasavininkės (ieškovės) sutikimo; likusioje dalyje ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6.       Dėl reikalavimo pašalinti bendraturčio teisės pažeidimus. Ieškovės nuosavybės teisių buvimo faktą teismas laikė nustatytu remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Šalys dėl naudojimosi tvarkos reikalavimų nagrinėjamoje byloje nepareiškė, turto dalys idealiosios. Šalių santykiai konfliktiški, šalys jau reiškė pretenzijas dėl sąskaitų apmokėjimo viena kitai, dėl kredito sutarties dalies dengimo ir įsiskolinimų ir pan. Teisme jau išnagrinėta byla dėl atliktų darbų ginčo objekte ir apmokėjimo už juos. Dalis atsakovės pretenzijų buvo pareikšta reikalavimų forma ir išnagrinėta Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3001-1172/2023 ir Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje (apeliacine tvarka) Nr. e2A-54-601/2024. Vertindamas ieškovės pareikšto reikalavimo sudaryti galimybę ieškovei naudotis pirmame namo aukšte įrengtu šildymo prietaisu (krosnele) bei atmesdamas atsakovė atsikirtimus susijusius su tuo, kad krosnelė nepritaikyta apšildyti tokį namo plotą, teismas vertino, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2‑3001-1172/2023 atsakovė reiškė ir reikalavimą priteisti iš ieškovės sumas už krosnelės stiklo pakeitimą ir kamino įdėklo įsigijimo, montavimo darbus. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-54-601/2024 nustatė, kad byloje nėra ginčo, kad name įrengta elektros instaliacija neatitinka saugos reikalavimų. Name esanti elektros instaliacija buvo įrengta iki dovanojimo sutarties sudarymo ieškovės iniciatyva. Ieškovė siekia sutvarkyti elektros instaliaciją, tačiau nori, jog tai padarytų bendraturtė atsakovė. Teismas ieškovės reikalavimą atkurti elektros tiekimą į gyvenamojo namo antrąjį aukštą atmetė, tačiau pažymėjo, kad siekiant užtikrinti elektros instaliacijos atnaujinimo darbus ieškovė privalo turėti galimybę patekti prie visų paskirstymo dėžučių name. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-54-601/2024 taip pat nustatė, kad tai, jog atsakovė netvarko elektros instaliacijos, kurią įrengė pati ieškovė, negali būti laikoma ieškovės teisių pažeidimu. Taigi tokiu būdu jau išnagrinėtoje byloje yra nustatytas ir netvarkingos elektros instaliacijos buvimo antrame namo aukšte faktas, bei aplinkybė, kad pati ieškovė jos netvarko.

7.       Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovė atliko namo vidaus išplanavimo pakeitimus pirmame aukšte. Atsakovė įrengė sienas tokiu būdu, kad ieškovė nebegali patekti prie šildymo krosnelės, neteko priėjimo prie vandentiekio įvado, nebegali naudotis sanitarinėmis patalpomis (WC). Atsakovė pakeitė užraktus į sanitarinį mazgą ir pirmojo aukšto patalpas, kas laikinai apribojo jos galimybes naudotis visomis savo turimomis patalpomis. Užfiksuota pirmame aukšte esanti šildymo krosnelė, pirmame aukšte yra ir WC patalpa, užfiksuota vieta, kurioje rengiamasi įrengti pertvaras, kad ieškovė negalėtų naudotis pirmu namo aukštu. Teismas taip pat nustatė, kad visi pirmojo aukšti išplanavimo keitimo darbai atlikti neturint ieškovės sutikimo. Ieškovė ne kartą kreipėsi dėl savo teisių pažeidimo, pvz., teikė ieškinį byloje prašė perduoti raktus nuo pakeistų lauko ir sanitarinio mazgo durų, teikė 2024 m. birželio 19 d. prašymą dėl raktų perdavimo bendraturčiui, bei prašė perduoti jai raktus nuo jai priklausančio kito nekilnojamojo turto, pvz., pakeistos įvažiavimo į ginčo žemės sklypą vartų spynos ir dvejų ūkinio pastato dalių spynų. Patalpos, kurios atlieka sanitarinę funkciją yra tik pirmame aukšte, elektros paskirstymo dėžutės yra tik pirmame aukšte. Namas yra šildomas krosnele, kurios remonto išlaidas pati atsakovė reikalavo išieškoti iš ieškovės kaip bendraturtės išnagrinėtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3001-1172/2023 ir Kauno apygardos teismo byloje (apeliacine tvarka) Nr. e2A-54-601/2024.

8.       Apimtyje kurioje prašoma įpareigoti atsakovę atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, atstatyti gyvenamojo namo vidaus išplanavimą, sudarant galimybę ieškovei naudotis pirmame namo aukšte įrengtu šildymo prietaisu (krosnele), taip pat, vandentiekio įvadu, perduoti raktus nuo pakeistų lauko ir sanitarinio mazgo durų ginčo gyvenamajame name, reikalavimas buvo patenkintas. Teismas nustatė, kad patalpų pertvarkymo darbai buvo atlikti be ieškovės sutikimo ir jai aktyviai prieštaraujant, atlikti pakeitimai trukdo ieškovei naudotis turtu ir pažeidžia jos turtines teises. Šalys dėl naudojimosi tvarkos nustatymo teismo keliu į teismą nesikreipė, nors apie tokią galimybę joms yra žinoma. Teismas pažymėjo, kad jis negali išeiti už ieškinio reikalavimų ribų ir sprendimą priima pagal pareikštą reikalavimą, galiojančią teisę bei vidinį įsitikinimą.

9.       Aplinkybę, kad atsakovė išmontavo ieškovės lėšomis įrengtą vandens šildymo boilerį, teismas laikė neįrodyta. Nors teismas nurodė, kad iš pateiktų kartu su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pateiktų nuotraukų matyti, kad patalpose guli vandens boileris, kuris galimai yra išmontuotas, tačiau byloje nebuvo įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad jis buvo įrengtas pačios ieškovės iniciatyva ir lėšomis, kaip matyti iš tų pačių nuotraukų patalpose yra ir kitas boileris pritvirtintas prie sienos. Teismas atmetė ir ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę atstatyti išmontuotą virtuvės įrangą, kadangi šį reikalavimą nelaikė susijusiu su ieškovės prarastomis galimybėmis tinkamai naudoti patalpas esančias antrame aukšte pagal jų tikslinę paskirtį. Teismas vertino, kad maisto gaminimas galimas ne tik ant konkrečios virtuvės įrangos pirmame aukšte, o, nesant tokios, pati ieškovė gali įsirengti tokią tiek pirmame, tiek antrame aukšte. Aplinkybės, kad ieškovės prašoma atkurti virtuvės įranga priklausė ieškovei ji neįrodė, konkretų daiktą charakterizuojantys požymiai, kurie leistų, net ir patenkinus tokį reikalavimą, užtikrinti ir jo vykdymą, byloje nepateikti.

10.       Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą bei nuomos mokestį. Teismas sprendė, kad, nors byloje yra nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai, atliekant patalpų pertvarkymo darbus, neturint ieškovės sutikimo, ir kurie trukdo naudoti ieškovei turtą pagal jo tikslinę paskirtį, taip pat antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad yra daug dulkių, vyksta statybos remonto darbai, išmontuota virtuvė, nėra galimybės naudotis šildymo krosnele, nėra galimybės naudos WC patalpa ir pan., tačiau žalos priteisimas negalimas, kadangi ieškovės išlaidų gyvenamojo būsto nuomai buvimą suponavo ir ieškovės veiksmai / neveikimas, t. y., net ir nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė iki teismo sprendimo priėmimo neturėtų realios galimybės gyventi ginčo objekte, ypač su mažamečiais vaikais. Teismui nustačius, kad ieškovė bet kokiu atveju neturi realios galimybės naudotis ginčo turtu dėl nesaugios elektros instaliacijos, tuo pačiu paneigiamas ir priežastis ryšys tarp ieškovės turimų išlaidų kito turto nuomai ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovės neteisėti veiksmai keičiant nesaugią el. instaliaciją pirmame aukšte byloje nenustatyti.

11.       Dėl reikalavimo pripažinti panaudos sutartį niekine ir užkirsti kelią panašių sutarčių sudarymui ateityje. Teismas reikalavimą patenkino, kadangi atsakovės sudaryta panaudos sutartis pažeidžia bendraturčio teises. Byloje nustatyta, kad atsakovė įrengė pertvaras, kurios trukdo ieškovei patekti į pirmo aukšto patalpas ir faktiškai jas naudoja panaudos gavėjas. Teismas pripažino negaliojančia panaudos sutartį, nepriklausomai nuo to, kad jos galiojimo terminas, nurodytas pačioje sutartyje sprendimo priėmimo metu jau yra pasibaigęs, nes neteisėtai sudarytos sutarties galiojimo faktas, sukelia pasekmes, kurios turi juridinę reikšmę. Sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia ieškovės reikalaujamas pasekmes, todėl teismas laikė, kad pripažįstant sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento nėra išeinama už ieškinio reikalavimo ribų. Teismas taip pat iš dalies patenkino antrąją reikalavimo dalį – uždrausti ateityje, kol nėra nustatyta naudojimosi ginčo nekilnojamuoju turtu tvarka, atsakovei sudaryti panaudos ar nuomos sutartis dėl ginčo nekilnojamojo turto perleidimo valdyti tretiesiems asmenims, neturint bendrasavininkės (ieškovės) sutikimo. Tokia atsakovės pareiga tiesiogiai nustatyta įstatyme, o reikalavimo formuluotė visiškai atitinka teisės akto normos, kaip elgesio taisyklei keliamo reikalavimo, turinį.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė J. P. prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimą dalyje dėl patikslinto ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę atkurti elektros tiekimą į ginčo gyvenamojo namo antrąjį aukštą, atstatyti išmontuotą virtuvės įrangą, atstatyti išmontuotą vandens šildymo boilerį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovę atkurti elektros tiekimą į ginčo gyvenamojo namo antrąjį aukštą, atstatyti išmontuotą virtuvės įrangą – virtuvinę kriauklę, atstatyti išmontuotą vandens šildymo boilerį; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimą dalyje dėl šešių mėnesių termino pažeidimams pašalinti, sumažinant nustatytą terminą iki vieno mėnesio; 3) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimą dalyje kuria atmestas reikalavimas priteisti žalą ir periodines išmokas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės 5 500 Eur žalos bei 500 Eur dydžio kasmėnesines periodines išmokas nuo 2024 m. vasario 1 d. iki atsakovė atkurs iki subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, todėl buvo padarytos byloje esančiais duomenimis nepagrįstos išvados, kurių pagrindu priimtas sprendimas yra neteisingas ir turi būti panaikintas. Teismo sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus šalių interesų pusiausvyros, suteikiant nepagrįstą prioritetą atsakovės interesams ir neproporcingam terminui suvaržant ieškovės nuosavybės teises. Teismo sprendimas taip pat priimtas netinkamai (ne)nustačius priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, esant deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atvejui.

1.2.       Atsakovė nutraukė elektros tiekimą į antrąjį gyvenamojo namo aukštą, neturėdama tam pagrindo ir neturėdama bendraturtės sutikimo, todėl tokie jos veiksmai turėjo būti pripažinti bendraturtės (ieškovės) teisių pažeidimu ir atsakovė turėjo būti įpareigota šį pažeidimą pašalinti. Byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad elektros instaliacija antrame gyvenamojo namo aukšte būtų buvusi netvarkinga ar neatitiktų galiojančių priešgaisrinės saugos ar kitų reikalavimų. Tokių duomenų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu teismo cituojamoje byloje Nr. e2A-54-601/2024 taip pat nebuvo sprendžiamas klausimas dėl antrajame gyvenamojo namo aukšte įrengtos elektros instaliacijos atitikimo teisės aktų reikalavimams. Teismas objektyviai nesusipažinęs su nurodytos civilinės bylos medžiaga, nagrinėtais klausimais ir neteisingai vertindamas pavienius teiginius, padarė nepagrįstą išvadą, kad elektros instaliacija antrajame ginčo objektu tapusio gyvenamojo namo aukšte buvo netvarkinga ir, kad tai yra įrodyta prejudiciniu faktu. Nurodytoje byloje ginčas tarp šalių buvo kilęs tik dėl gyvenamojo namo pirmajame aukšte įrengtos elektros instaliacijos.

1.3.       Reikalavimas dėl įpareigojimo atstatyti išmontuotą virtuvės įrangą buvo nepagrįstai atmestas, konstatavus, kad jis nėra susijęs su ieškovės prarastomis galimybėmis tinkamai naudoti patalpas esančias antrame aukšte, pagal jų tikslinę paskirtį. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo įrodyta, jog buvusi virtuvės įranga priklausė ieškovei. Aplinkybė, kad virtuvės įranga pirmajame gyvenamojo namo aukšte buvo įrengta, iki kol atsakovė ją pašalino, buvo pripažinta abiejų ginčo šalių. Atsakovės neteisėtai išmontuota virtuvės įranga – kriauklė, buvusi gyvenamajame name kai ieškovė įgijo jo dalį, buvo bendroji ieškovės ir atsakovės nuosavybė, todėl atsakovė neturėjo teisės vienasmeniškai jos pašalinti ir turi šią įrangą atstatyti. Antrajame gyvenamojo namo aukšte nesant vandens nuotekų sistemos, ieškovei norint naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį yra būtina turėti priėjimą prie pirmajame gyvenamojo namo aukšte įrengtos virtuvės įrangos – kriauklės prijungtos prie veikiančios nuotekų sistemos. Be priėjimo prie veikiančios nuotekų sistemos, ieškovė neturi jokios galimybės pilnavertiškai naudotis vandentiekiu esančiu gyvenamajame name, todėl toks apribojimas neabejotinai pažeidžia ieškovės, kaip turto savininkės teises ir atsakovė turi būti įpareigota šį pažeidimą pašalinti ir atstatyti virtuvės įrangą – kriauklę.

1.4.       Dėl įpareigojimo atstatyti išmontuotą vandens šildymo boilerį pirmosios instancijos teismo išvados yra prieštaraujančios byloje esantiems duomenims. Atsakovė teiktuose savo procesiniuose dokumentuose pripažino, kad ieškovė savo lėšomis ir iniciatyva pirmajame namo aukšte esančiame virtuvės kambaryje, atsakovei, būnant užsienyje, savavališkai pakabino ir pajungė vandens šildymo boilerį, t. y. atsakove pripažino, kad vandens šildymo boileris buvo įrengtas ieškovės lėšomis ir iniciatyva. Taigi, aplinkybė, kad gyvenamajame name buvęs vandens šildymo boileris buvo įrengtas ieškovės lėšomis ir iniciatyva, turėjo būti pripažinta įrodyta, kadangi ją pripažino abi ginčo šalys. Atsakovė pripažino, kad ji, neturėdama ieškovės sutikimo, išmontavo jos sumontuota vandens šildymo boilerį, iš kurio į pirmąjį gyvenamojo namo aukštą buvo tiekiamas šiltas vanduo ir jo vietoje sumontavo kitą, mažesnį vandens šildymo boilerį.

1.5.       Dėl atsakovės padarytų nuosavybės teisės pažeidimų, ieškovė neturi galimybės naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu pagal paskirtį – jame gyventi ir yra priversta nuomotis kitas gyvenamąsias patalpas. Atsakovės daromas pažeidimas yra tęstinis ir jo nepašalinus, ieškovės patiriama žala kasdien didėja. Atsakovės padaryti pažeidimai (atitvėrimai iš OSB plokščių) buvo įrengti per ne daugiau kaip kelias dienas, todėl ir juos pašalinti galima per ne ilgesnį kaip keturių savaičių terminą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šešių mėnesių terminą sprendimui įvykdyti, objektyviai neįvertino daromo pažeidimo padarinių ieškovei, neatsižvelgė, kad dėl daromų pažeidimų, Ieškovė jau beveik dvejus metus negali naudotis jai priklausančiu turtu, todėl nustatė neproporcingai ilgą pažeidimų pašalinimo terminą, kuris varžo ieškovės nuosavybės teises labiau, nei tai yra būtina siekiant užtikrinti bendraturčių interesų pusiausvyrą.

1.6.       Civilinėje byloje Nr. e2A-54-601/2024 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl antrajame gyvenamojo namo aukšte įrengtos elektros instaliacijos atitikimo teisės aktų reikalavimams ir joje nebuvo jokių duomenų apie netvarkingą antrojo aukšto elektros instaliaciją. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – neteisėtai įrengtų pertvarų ir apriboto patekimo prie gyvenamojo namo inžinerinių sistemų, taip pat, dėl neteisėtai sudarytos panaudos sutarties su trečiaisiais asmenimis, ieškovė neturi objektyvios galimybės naudotis jai priklausančiu turtu pagal paskirtį. Reikalavimą priteisti žalą ir periodines išmokas ieškovė kildino iš išlaidų gyvenamojo ploto nuomai, patirtų nuo 2023 m. kovo 27 d.. Šias išlaidas ieškovė pagrindė sudaryta nuomos sutartimi ir pavedimų kopijomis. Ieškovės patirtą žala yra reali ir šiuo metu ji su šeima buvo priversti 20 mėnesių gyventi išsinuomotame būste. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – sudarytų kliūčių naudotis gyvenamojo namo pirmuoju aukštu, ieškovei buvo sudarytos kliūtys naudotis gyvenamuoju namu pagal paskirtį – name neliko prieinamo šildymo šaltinio, veikiančios vandentiekio sistemos, antrajame namo aukšte atsakovė buvo ir yra atjungusi elektros tiekimą, be to, laikotarpiu nuo 2023 m. kovo mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. gyvenamajame name nuolat ar dažnai buvo visiškai pašaliniai asmenys, todėl ieškovė, neturėdama galimybės naudotis jai priklausančiu turtu pagal paskirtį buvo priversta išsinuomoti kitą gyvenamąjį būstą ir laikinai išsikelti. Taigi yra visos sąlygos ir pagrindai civilinės atsakomybės taikymui.

13.       Apeliaciniu skundu atsakovė I. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimą šiose dalyse: 1) toje dalyje, kuria buvo patenkintas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, atkurti gyvenamojo namo vidaus išplanavimą, sudarant galimybę ieškovei naudotis pirmame namo aukšte įrengtu šildymo prietaisu (krosnele), taip pat, vandentiekio įvadu, perduoti raktus nuo pakeistų lauko ir sanitarinio mazgo durų, gyvenamajame name; 2) toje dalyje, kuria buvo patenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) atsakovų 2023 m. lapkričio 1 d. sudarytą ginčo nekilnojamojo turto panaudos sutartį bei toje dalyje, kuria buvo patenkintas ieškovės reikalavimas uždrausti atsakovei kol nėra nustatyta naudojimosi ginčo nekilnojamuoju turtu tvarka, sudaryti panaudos ar nuomos sutartis dėl ginčo nekilnojamojo turto perleidimo valdyti tretiesiems asmenims, neturint bendrasavininkės (ieškovės) sutikimo; ir šiose dalyse ieškovės ieškinį atmesti; pakeisti (papildyti) Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, nurodant, kad ieškovė neturi realios galimybės naudotis ginčo turtu ne tik dėl nesaugios elektros instaliacijos, bet ir dėl to, kad ginčo namo antrame aukšte nėra įrengtas nuotekų tinklas, bei dėl to, kad į ginčo namo antrojo aukšto patalpas vedantys laiptai yra be turėklų, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo įpareigojo atsakovę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, atkuriant ginčo gyvenamojo namo vidaus išplanavimą ir pan., akivaizdžiai neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas.

2.2.       Krosnelė, kuria naudojasi atsakovė, yra jos asmeninis turtas, įsigytas už jos asmenines pinigines lėšas. Atsakovės nurodytos ir įrodinėtos faktinės aplinkybės, kad krosnelę įsigijo ji pati už savo asmenines lėšas ir kad tai yra jos asmeninis turtas, ieškovė niekada neginčijo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas, nes ieškovės ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę atstatyti išmontuotą virtuvės įrangą bei leisti ja naudotis ieškovei atmetė, tuo tarpu ieškovės reikalavimą dėl naudojimosi kitu jai nepriklausančiu turtu – krosnele, patenkino, nors ir šiuo atveju ieškovė ne tik neįrodė, bet net ir neįrodinėjo jokių savo teisių į šį turtą (krosnelę). Ieškovei neįrodžius esminės aplinkybės, jog ji yra pirmame namo aukšte, ne jos naudojamose patalpose, stovinčios krosnelės savininke, laikytina, jog ji neįrodė savo negatorinio ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę sudaryti ieškovei galimybes naudotis jai nepriklausančiu turtu – krosnele. Skundžiamame sprendime nurodomoje civilinėje byloje Nr. e2-1173-997/2022 nebuvo sprendžiama dėl to, ar krosnelė yra bendra ieškovės ir atsakovės nuosavybė ir atsakovės reikalavimas, jog ieškovė prisidėtų prie įskelto krosnelės stiklo pakeitimo, tikrai nereiškia, kad ši krosnelė yra ir jos nuosavybė. Nurodytoje byloje atsakovės pareikštas reikalavimas, kad ieškovė kompensuotų ir dalį išlaidų, susijusių su kamino įdėklo įsigijimu ir montavimu, yra visiškai natūralus ir pagrįstas, nes kamino įdėklas yra sumontuotas per visą namo aukštį ir eina taip pat ir per namo antrojo aukšto patalpas, kuriomis naudojasi ieškovė ir jos šeima. Tokia pat krosnelę, kokia šildo namo pirmojo aukšto patalpas, ar analogišką jai, ieškovė gali įsigyti ir pasistatyti savo patalpose namo antrajame aukšte, bei pajungti ją į atsakovės sumontuotą kamino įdėklą.

2.3.       Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atmetė jos į bylą pateiktus rašytinius įrodymus: Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše yra aiškiai nurodyta, kad ginčo gyvenamajame name yra įrengtas „vietinis centrinis šildymas“. Taigi viešajame registre yra aiškiai užfiksuoti duomenys, kad namas yra šildomas ne pirmame aukšte pastatyta kompaktiška krosnele; pirmame aukšte atsakovės naudota krosnelė niekada nešildė namo antro aukšto, nes šiame name antro aukšto tiesiog nebuvo – jis nebuvo įrengtas; aplinkybę, kad ši krosnelė, pastatyta pirmame namo aukšte, negali sušildyti antro namo aukšto, patvirtino teismo posėdyje apklaustas A. D.. Atsakovės įsigytos 10 kw galingumo krosnelės pilnai pakako tik namo pirmojo aukšto pašildymui. Teismas iš esmės įpareigojo atsakovę sudaryti galimybes ieškovei naudotis asmeniniu atsakovės turtu – krosnele, tuo pačiu apribodamas pačios atsakovės nuosavybės teises į šį jos asmeninį turtą, tokiu būdu buvo pažeista jos konstitucinė teisė į nuosavybės neliečiamumą.

2.4.       Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę sudaryti galimybę ieškovei naudotis pirmame namo aukšte įrengtu vandentiekio įvadu, vėl buvo nenuoseklus, o skundžiamas sprendimas ir šioje dalyje yra prieštaringas. Teismo argumentas, jog neva patalpos, kurios atlieka sanitarinę funkciją yra tik pirmame aukšte, akivaizdžiai rodo, kad teismas priėmė sprendimą neleistinai tendencingai (išskirtinai ieškovės naudai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, bei tiesiog ignoruodamas kitos ginčo šalies – atsakovės paaiškinimus bei rašytinius įrodymus. Faktinę aplinkybę, kad į namo antrą aukštą yra atvestas vandens įvadas ir šiame aukšte taip pat yra patalpos, atliekančios sanitarinę funkciją, įrodo atsakovės į bylą pateikti duomenys. Atsakovė pateikė ir vandens skaitiklių nuotrauką, iš kurios aiškiai matyti, kad net vandens skaitikliai yra įrengti atskiri namo pirmam aukštui (atsakovei) ir namo antram aukštui (ieškovei). Šios faktinės aplinkybės ieškovė niekada neginčijo. Taigi, namo antrame aukšte esančiu vandens įvadu ieškovei atsakovė niekada netrukdė naudotis, naudotis šiuo vandens įvadu netrukdo ir namo pirmame aukšte atsakovės įrengtos pertvaros.

2.5.       Faktinė naudojimo bendru turtu tvarka tarp ieškovės ir atsakovės yra nusistovėjusi, suderinta tarp abiejų šalių – ieškovė naudojasi antru namo aukštu, o atsakovė – pirmu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsakovei nustatyti įpareigojimai, iš esmės reiškia suteikimą ieškovei galimybės naudotis visomis namo pirmo aukšto patalpomis, net ir tomis, kuriomis naudojasi išskirtinai tik atsakovė ir kuriose yra laikomas tik atsakovės asmeninis turtas, tame tarpe brangi įranga, baldai ir kitas asmeninis turtas. Teismas, nustatydamas ginčijamus įpareigojimus atsakovei, pažeidė įrodymų vertinimą, kadangi vertindamas įrodymus, savo vertinimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu ir akivaizdžiai neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus.

2.6.       Šiuo konkrečiu atveju, nors naudojimosi bendru turtu tvarka tarp ieškovės ir atsakovės oficialiu sandoriu ar teismo tvarka nėra nustatyta, tačiau ji yra suderinta tarp ieškovės ir atsakovės, ką yra pripažinusi ir pati ieškovė. Bylos nagrinėjimo metu pati ieškovė aiškiai nurodė, kad ji supranta, jog pirmojo aukšto patalpomis, dėl kurių atsakovė buvo sudariusi panaudos sutartį, bendraturčiu sutarimu naudojasi vien tik atsakovė ir šias patalpas pati ieškovė įvardino kaip jai nepriklausančią bendro turto dalį. Dėl to atsakovė turėjo teisę sudaryti panaudos sutartį dėl patalpų, kuriomis bendraturčiu sutarimu ir pagal faktinę naudojimo tvarką, naudojasi išskirtinai tik atsakovė. Atsakovė, sudarydama panaudos sutartį bei šia sutartimi suteikdama kitam asmeniui teisę naudotis tik gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis, kuriomis pagal susitarimą su ieškove naudojosi išskirtinai tik atsakovė, nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio nuostatų, nei ieškovės teisių nepažeidė. Tokią teismų praktiką, kad bendraturtis jam tenkančią turto dalį gali išnuomoti (suteikti panaudai), kai tą dalį galima identifikuoti, t. y. kai yra bet kokiais būdais su kitais bendraturčiais suderinta naudojimosi bendru daiktu tvarka, netgi jos nenustatant oficialiai, formuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-498/2016). Taigi teismas akivaizdžiai netinkamai taikė materialinę teisę – CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Šiuo atveju užsienyje gyvenančios atsakovės rūpinimasis, kad jos turtas – ginčo gyvenamasis namas būtų prižiūrimas, žiemos metu šildomas, yra visiškai natūralus, ypač turint omenyje, kad ieškovė namo ne tik neprižiūri, bet ir aktyviai veiksmais trukdo bet kam tai daryti, net negyvendama tame name.

2.7.       Atsakovė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieškovės ieškinį dėl 5 500 Eur žalos ir 500 Eur dydžio kasmėnesines periodines išmokos priteisimo, tačiau šioje dalyje skundžiamo sprendimo motyvacija yra neišsami, o skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pasisakė ne dėl visų atsakovės argumentų ir nurodytų aplinkybių. Atsakovė nesutinka, kad ieškovė tik dėl vienintelės priežasties – nesaugios elektros instaliacijos, neturi realios galimybės naudotis ginčo turtu, nes viso proceso metu atsakovė nurodė ir kitas priežastis, dėl kurių ieškovė su mažamečiais vaikais negali gyventi patalpose, o teismas atsakovės argumentų neatmetė, bet dėl jų apskritai nepasisakė. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė su mažamečiais vaikais negali gyventi ginčo namo patalpų antrame aukšte ne tik dėl nesutvarkytos elektros instaliacijos, bet ir dėl to, kad ten gyventi yra itin pavojinga dėl į šias patalpas vedančių laiptų be turėklų bei dėl namo antrame aukšte neįrengto nuotekų tinklo. Teismo skundžiamo sprendimo motyvavimas, ignoruojant byloje esančius ir pačios ieškovės net neginčijamus duomenis, jog antrame namo aukšte nėra ir niekada nebuvo nuotekų tinklo bei jog laiptai į antrą aukštą neturi turėklų, yra ne tik neišsamus ir neteisingas, priimtas iki galo neįsigilinus į ginčo esmę, bet ir ydingas, nes toks motyvavimas sudaro galimybes ieškovei teigti, jog teismas nustatė, kad ieškovei su vaikais nesaugu gyventi tik dėl vienintelės priežasties – nesaugios elektros instaliacijos.

2.8.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalimis ne tik pažeidė įrodymų vertinimą, kadangi, vertindamas įrodymus, savo vertinimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu ir akivaizdžiai neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, bet ir netinkamai taikė materialinės teisės normas – CK 1.5 straipsnio 4 dalies, 4.37 straipsnio 1 dalies, 4.98 straipsnio, 4.262 straipsnio, 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas, bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovės negatorinis ieškinys realiai yra visiškai nesusijęs su tariamų jos teisės pažeidimų pašalinimu. Ieškovės ieškinio reikalavimai rodo kitus ieškovės tikslus ir siekius, o būtent kenkti atsakovei, sudaryti ir palaikyti tokią situaciją, jog užsienyje gyvenanti atsakovė neturėtų jokių galimybių saugiai laikyti savo asmeninį turtą net tose ginčo namo patalpose, kuriomis net pagal teismo pripažintą, kaip egzistuojančią faktinę naudojimo tvarką tarp bendraturčių, naudojasi tik atsakovė.

14.       Atsakovė I. V. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo esminę faktinę aplinkybę, kad tarp ginčo šalių buvo pasiektas susitarimas dėl to, jog atsakovė naudosis patalpomis, esančiomis gyvenamojo namo pirmame aukšte, o ieškovė naudosis patalpomis, esančiomis to paties namo antrame aukšte. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog būtent tokia faktinė naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka egzistuoja ir šiuo metu. Tai iš esmės atitinka ir nekilnojamojo turto dovanojimo sutartyje, kuria atsakovė padovanojo turtą savo dukrai, t. y. nurodytas dovanojamojo turto dalis. Ieškovė viso proceso metu slėpė, kas išvedžiojo elektros instaliaciją namo antrame aukšte, melavo, kad visame namo antrame aukšte tai padarė kaimynas A. L.. Ir net po to, kai jis teisme šią aplinkybę paneigė, ieškovė taip ir neįvardino, kas išvedžiojo elektros laidus visose antro aukšto patalpose. Ši aplinkybė nėra nustatyta iki šiol. Ieškovė reikalauja ne atstatyti anksčiau buvusią padėtį, o sukurti naują situaciją ir pajungti prie elektros paskirstymo dėžutės nežinia kieno išvedžiotus elektros laidus, nepateikdama nei šių laidų išvedžiojimo schemos, nei duomenų apie naujai įrengtos elektros instaliacijos patikras. Faktinė aplinkybė, kad elektros instaliacija name neatitinka saugos reikalavimų, jau yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu kitoje civilinėje byloje. Ne atsakovė atkirpo laidus, ėjusius iš antro aukšto, o profesionalus elektrikas, įžvelgęs realų pavojų gaisrui kilti, t. y. ne atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, o atvirkščiai – pati ieškovė, be atsakovės sutikimo ir leidimo pasirūpino, kad nežinia kieno ir nežinia kaip namo antrame aukšte išvedžioti ir nuleisti į pirmą aukštą laidai, be jokios patikros būtų pajungti į pirmame namo aukšte esantį skirstomąjį elektros skydelį ir tik kompetentingo elektriko šie laidai buvo atjungti kaip nesaugūs.

3.2.       Pati ieškovė ieškinyje įvardino, kad reikalavimas atstatyti išmontuotą virtuvės įrangą neapsiribojo vien tik išmontuotos kriauklės atstatymu, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė per visą procesą pirmosios instancijos teisme taip ir nekonkretizavo, kokios virtuvinės įrangos ji reikalauja iš atsakovės. Ieškovė tarsi siūlo pačiam teismui iš byloje esančių nuotraukų parinkti, kokia virtuvės įranga turi būti iš naujo sumontuota ieškovės naudojimuisi, nes nė viename jos teiktame procesiniame dokumente nėra įvardinta, kokios konkrečiai virtuvės įrangos ji reikalauja. Ieškovė neįrodė ir net neįrodinėjo, kad pirmame namo aukšte buvusi praustuvė ir visa virtuvės įranga jai priklausė nuosavybės teise. Jokių faktinių duomenų, jokių patikimų įrodymų apie tai, kad namo pirmame aukšte buvusi praustuvė (kriauklė) bei visa virtuvinė įranga nuosavybės teise būtų priklausiusi ieškovei į šią bylą nėra pateikta. Atsakovė viso proceso metu kategoriškai tvirtino, jog tai yra jos asmeninis turtas, į kurį ieškovė jokių teisių neturi. Ieškovei neįrodžius esminės aplinkybės, jog ji yra pirmame namo aukšte, ne jos naudojamose patalpose, stovėjusios virtuvinės įrangos ir praustuvės (kriauklės) savininke, laikytina, jog ji neįrodė savo negatorinio ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę atstatyti išmontuotą virtuvės įrangą. Be to, senoji virtuvės įranga, kurią atstatyti galimai reikalauja ieškovė nėra išlikusi. Ieškovė iš esmės reikalauja, kad atsakovė iš savo asmeninių lėšų supirktų visą virtuvės įrangą ir sumontuotų ją ieškovės naudojimuisi. Ieškovė taip pat visiškai nepasisako esminiu klausimu, kodėl ji pati nesiima jokių veiksmų, nedaro jokių investicijų, kad išsivedžioti nuotekų vamzdyną antrame aukšte ir pajungti jį prie atsakovės jau senokai atvesto iki pat antro aukšto nuotekų vamzdžio.

3.3.       Ne atsakovė atliko tam tikrus darbus, neturėdama ieškovės sutikimo, bet ieškovė, neturėdama atsakovės sutikimo, savavališkai namo pirmame aukšte, patalpose, kuriomis pagal teismo konstatuotą šalių susitarimą naudojasi ne ieškovė, o atsakovė, savavališkai sumontavo savo asmeninį turtą – boilerį, kurį be jokių problemų ir jokių ginčų tarp šalių galėjo sumontuoti namo antrame aukšte, pajungdama jį prie vandens įvado, atvesto į antrą aukštą. Taigi neteisėtus veiksmus, neturėdama atsakovės sutikimo dėl vandens šildymo boilerio pajungimo, atliko pati ieškovė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino faktinę aplinkybę, kad vandentiekis į namo antrą aukštą yra atvestas. Atsakovė taip pat pateikė ir vandens skaitiklių nuotrauką, iš kurios aiškiai matyti, kad net vandens skaitikliai yra įrengti atskiri namo pirmam aukštui (atsakovei) ir namo antram aukštui (ieškovei). Šios faktinės aplinkybės ieškovė taip pat niekada neginčijo. Taigi, namo antrame aukšte esančiu vandens įvadu ieškovei atsakovė niekada netrukdė naudotis, tame tarpe ir pasijungti prie šio įvado asmeninį turtą – boilerį.

3.4.       Namo antrame aukšte įrengti laiptai be turėklų, kuriais turėtų naudotis ne tik pati ieškovė, bet ir jos mažamečiai vaikai tam, kad patekti į gyvenamąsias patalpas namo antrame aukšte, akivaizdžiai neatitinka saugos reikalavimų ir tai yra esminis faktorius, lemiantis, kad ieškovė kartu su mažamečiais vaikais negali gyventi nesaugiai įrengtame būste. Faktinės aplinkybės, kad šiame name įrengti laiptai į antro aukšto patalpas, kuriomis naudojasi ieškovė su šeima, yra be turėklų, ieškovė niekada neginčijo. Be to, antrame aukšte nėra nuotekų tinklo, nors atsakovė yra atvedusi nuotekų vamzdį iki pat antro aukšto. Namo antrame aukšte, tai yra patalpose, kurias įsirengė ir kuriomis naudojasi ieškovė, nuotekų vamzdyno nebuvo ir niekada anksčiau. Šios faktinės aplinkybės ieškovė taip pat niekada neginčijo. Tai rodo, kad ieškovė su mažamečiais vaikais negali gyventi patalpose antrame aukšte ne tik dėl nesutvarkytos elektros instaliacijos, bet ir dėl to, kad ten gyventi yra itin pavojinga dėl į šias patalpas vedančių laiptų be turėklų bei dėl namo antrame aukšte neįrengto nuotekų tinklo. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog ieškovės išlaidų gyvenamojo būsto nuomai buvimą suponavo ir jos pačios veiksmai / neveikimas, t. y. net ir nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė iki teismo sprendimo priėmimo neturėtų realios galimybės gyventi ginčo objekte, ypač su mažamečiais vaikais.

15.       Ieškovė J. P. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad patalpų pertvarkymo darbai gyvenamajame name buvo atlikti be ieškovės sutikimo ir jai aktyviai prieštaraujant, atlikti pakeitimai trukdo ieškovei naudotis turtu ir pažeidžia jos turtines teises. Teismas, kiek tai neprieštarauja ieškovės pareikštam apeliaciniam skundui, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visus šioje byloje pateiktus duomenis, gautus paaiškinimus ir liudytojų parodymus, priėmė visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu pagrįstą sprendimą.

4.2.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl gyvenamajame name esančios šildymo krosnelės, objektyviai įvertinęs visus bylos duomenis ir vadovaudamasis įstatymu, nurodė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3001-1172/2023 ieškovė reiškė ir reikalavimą priteisti iš ieškovės sumas už krosnelės stiklo pakeitimą ir kamino įdėklo įsigijimo, montavimo darbus. Be to, šildymo krosnelė gyvenamajame name jau buvo įrengta ir buvo vienintelis gyvenamojo namo šildymo šaltinis, kai ieškovė ir atsakovė sudarė dovanojimo sutartį. Atsakovė neįrodinėjo, kad šildymo krosnelė buvo įrengta po dovanojimo sutarties sudarymo. Dovanojimo metu, ieškovė įgijo 40/100 dalių į visus ginčo gyvenamajame name esančius inžinerinius įrengimus, tarp jų ir šildymo krosnelę.

4.3.       Atsakovės argumentai, neva nebuvo nuginčyti duomenys įregistruoti viešajame registre, kad gyvenamasis namas yra šildomas vietiniu centriniu šildymu yra nepagrįsti ir jais yra siekiama suklaidinti teismą ir iškreipti objektyvias aplinkybes. Viešajame registre yra užfiksuoti gyvenamojo namo duomenys iki 2014 m. dovanojimo sutarties sudarymo, todėl jie yra neaktualūs nagrinėjamai bylai. 2014 metais bylos šalims sudarant nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, gyvenamasis namas buvo šildomas tik minima krosnelė ir ja yra šildomas iki šiol. Jokio kito šildymo prietaiso gyvenamajame name nėra.

4.4.       Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir net gi savo apeliaciniame skunde pripažino ir pripažįsta, kad antrajame gyvenamojo namo aukšte niekada nebuvo įrengto nuotekų tinklo. Nesant nuotekų tinklo, nėra jokios galimybės eksploatuoti į antrąjį gyvenamojo namo aukštą atvestų ir užaklintų vandentiekio tinklų. Akivaizdu, kad vieninteliam gyvenamojo namo nuotekų tinklui esant tik pirmajame namo aukšte, abi bendrasavininkės turi turėti vienodas galimybes naudotis vandentiekio ir nuotekų tinklais, kadangi ši inžinerinė funkcija yra neatskiriama nuo gyvenamojo namo naudojimo pagal paskirtį – gyvenimo jame. 

4.5.       Atsakovė teigia, kad pagal nusistovėjusią faktinę naudojimosi turtu tvarką, ieškovė naudojosi antruoju gyvenamojo namo aukštu, o atsakovė pirmuoju. Tarp šalių niekada nebuvo ginčo, kad faktiškai ieškovė ir atsakovė buvo pasidalinusios gyvenamojo namo patalpas. Atsakovė naudojosi tik pirmuoju gyvenamojo namo aukštu, o ieškovė naudojosi antruoju gyvenamojo namo aukštu ir pirmajame namo aukšte esančia virtuve, šildymo įranga ir sanitariniu mazgu. Būtent tokiu būdu buvo valdomas gyvenamasis namas iki tol, kol 2022 m. lapkričio mėn. atsakovė savavališkai įrengė atitvėrimus, demontavo įrangą ir sudarė ieškovei kliūtis naudotis gyvenamuoju namu pagal paskirtį. Atsakovė nutyli, kad ieškovė nuo 2014 m., kai įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teises į šalims priklausantį gyvenamąjį namą, visada naudojo pirmajame gyvenamojo namo aukšte esančius inžinerinius įrengimus, be kurių nėra galimybės naudotis gyvenamosiomis patalpomis pagal paskirtį – jose gyventi.

4.6.       Atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų trukdžiusi atsakovei prižiūrėti, šildyti ar savo sąskaita gerinti gyvenamojo namo būklę. Tokios aplinkybės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo susitarta dėl naudojimosi turtu tvarkos, atsakovė, neturėdama ieškovės sutikimo, neturėjo teisės sudaryti panaudos sutarčių dėl jai priklausančios bendro turto dalies. Tai, kad panaudos gavėjai dažnai ar nuolat būdami ginčo objekte, pažeidė ieškovės, kaip savininkės teises, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai, kuriuose užfiksuota, kad tretieji asmenys dažnai arba nuolat būdavo ginčo objekte. Esant nenustatytai naudojimosi turtu tvarkai, panaudos gavėjai galėjo netrukdomai judėti po visą gyvenamąjį namą, todėl ieškovė neturėjo galimybės užtikrinti savo ir savo nepilnamečių vaikų privataus gyvenimo neliečiamybės.

4.7.       Ieškovė sutinka, kad antrajame gyvenamojo namo aukšte 2020-2022 m. nebuvo įrengtų turėklų, tačiau tai yra nesusiję su byloje pareikštais reikalavimais. Tai, kad ieškovė turi mažamečių vaikų, niekaip neįpareigoja jos gyventi su savo mažamečiais vaikais vienoje gyvenamojoje vietoje. Nėra teisės normos, draudžiančios mamai apgyvendinti savo mažamečius vaikus su vaikų tėvu kitoje gyvenamojoje vietoje. Tai, kad ginčo objekte, dėl neva neįrengtų turėklų, hipotetiškai negalėtų gyventi mažamečiai vaikai, nesudaro pagrindo apriboti ieškovės nuosavybės teises į jai priklausantį turtą, perleisti disponavimo turtu teises (panaudos sutartimi) tretiesiems asmenims nesant nustatytos naudojimosi turtu tvarkos.

4.8.       Ieškovė sutinka, kad antrajame gyvenamojo namo aukšte nėra įrengtos nuotekų sistemos. Dėl šios priežasties, ieškovė reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti jai priėjimą prie pirmajame gyvenamojo namo aukšte esančio sanitarinio mazgo, kuriame yra vienintelį gyvenamajame name veikianti nuotekų sistema. Dėl to pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą įpareigoti atsakovę sudaryti ieškovei prieigą prie primojo aukšto vandentiekio ir nuotekų sistemų bei sanitarinio mazgo. Iki atsakovės savavališkai padarytų gyvenamojo namo išplanavimo pakeitimų, ieškovė ir jos šeima nuo 2014 m. iki 2022 m. lapkričio mėn. naudojosi pirmojo aukšto vandentiekiu, nuotekomis ir sanitariniu mazgu, todėl atsakovės argumentai, kad ieškovė neturėjo ir neturi galimybės gyventi gyvenamajame name, kadangi antrajame gyvenamojo namo aukšte nėra veikiančios nuotekų sistemos turi būti atmesti kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo pakeisti objektyvų ir teisėtą ginčijamą teismo sprendimo dalį.

4.9.       Apeliacinio skundo argumentai, neva ieškovė, pareikšdama negatorinį ieškinį, siekė neteisėtų tikslų, atsakovės išgalvoto keršto yra nepagrįstas atsakovės bandymas sudaryti sąžiningos turto bendrasavininkės įvaizdį ir yra visiškai nesusiję su bylos esme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tarp bendraturčių kilo ginčas dėl nuosavybės gynimo, bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir disponavimo.

18.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovei J. P. priklauso 40 procentų (2/5 dalys), o atsakovei I. V. 60 procentų (3/5 dalys) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). 

19.       Ieškovė J. P. teismui pareikštu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę I. V. savo sąskaita ir lėšomis atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. atstatyti gyvenamojo namo vidaus išplanavimą, sudaryti galimybę ieškovei naudotis pirmame namo aukšte įrengtu šildymo prietaisu (krosnele), taip pat, vandentiekio įvadu, atkurti elektros tiekimą į gyvenamojo namo antrąjį aukštą, ir atstatyti išmontuotą virtuvės įrangą, taip pat, atstatyti išmontuotą vandens šildymo boilerį, perduoti raktus nuo pakeistų lauko ir sanitarinio mazgo durų, priteisti iš atsakovės 5 500 Eur žalą, 500 Eur dydžio kasmėnesines periodines išmokas, uždrausti ateityje, kol nėra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu atsakovei, sudaryti panaudos ar nuomos sutartis dėl nekilnojamojo turto perleidimo valdyti tretiesiems asmenims, neturint bendrasavininkės (ieškovės) sutikimo bei pripažinti niekine 2023 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir A. U..

20.       Pirmosios instancijos teismui ieškinį tenkinus iš dalies bei įpareigojus atsakovę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, atkurti ginčo gyvenamojo namo vidaus išplanavimą, sudarant galimybę ieškovei naudotis pirmame namo aukšte įrengtu šildymo prietaisu (krosnele), taip pat, vandentiekio įvadu, perduoti raktus nuo pakeistų lauko ir sanitarinio mazgo durų; atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovei suteikus teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovės lėšomis, išieškant iš atsakovės reikiamas išlaidas; pripažinus negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) atsakovų 2023 m. lapkričio 1 d. sudarytą ginčo nekilnojamojo turto panaudos sutartį; uždraudus atsakovei kol nėra nustatyta naudojimosi ginčo nekilnojamuoju turtu tvarka, sudaryti panaudos ar nuomos sutartis dėl ginčo nekilnojamojo turto perleidimo valdyti tretiesiems asmenims, neturint bendrasavininkės (ieškovės) sutikimo dėl atmestų reikalavimų dalies apeliacinį skundą pateikė ieškovė, o dėl tenkintų– atsakovė.

21.       Savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose. Šioje byloje ieškovės pareikšti reikalavimai įpareigoti atsakovę atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, atkurti ginčo gyvenamojo namo vidaus išplanavimą, sudaryti galimybę ieškovei naudotis pirmame namo aukšte įrengtu šildymo prietaisu (krosnele), taip pat, vandentiekio įvadu, perduoti raktus nuo pakeistų lauko ir sanitarinio mazgo durų kvalifikuotini kaip daiktinės teisės reglamentuojami reikalavimai ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis), o pareikšti reikalavimai priteisti žalą bei periodines išmokas kvalifikuotini kaip prievolinės teisės reglamentuojami reikalavimai atlyginti žalą natūra (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.281 straipsnio 1 dalis).

22.       CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑189/2011; kt.). Faktinės bylos aplinkybės pripažįstamos nustatytomis, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros su ginčo dalyku susijusios aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis).

23.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo pirmame aukšte atsakovė be ieškovės sutikimo atliko namo vidaus išplanavimo pakeitimus, dėl ko ieškovė nebegali patekti prie šildymo krosnelės, neteko priėjimo prie vandentiekio įvado, nebegali naudotis sanitarinėmis patalpomis (WC).

24.       Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl atsakovės atlikto pirmojo aukšto išplanavimo keitimo darbų atlikimo bei, kad šie darbai yra atlikti neturint kito bendraturčio sutikimo. Nesutikdama su bylą nagrinėjusio teismo išvada taikyti negatorinį ieškinį reglamentuojančias teisės normas, atsakovė nurodo, kad ieškovės teisės nėra pažeidžiamos, kadangi namo dalimi, joje esančiais šildymo įrenginiais (krosnele), vandens įvadu, sanitariniu mazgu, ieškovė poreikio naudotis neturi, nes pagal nusistovėjusią tvarką ieškovė naudojasi antruoju, o ieškovė pirmuoju namo aukštu. Tačiau su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutikti pagrindo neturi.

25.       Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso ir nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Esant bendrosios nuosavybės santykiams kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bendroji nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiškia jo teisę į bendrą daiktą ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą. Taigi bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Savininkų daugetas vienam ir tam pačiam daiktui reiškia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis (išoriniai santykiai), susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam, o tai reikalauja specialaus tokių santykių reguliavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑449/2011 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26.       Dėl bendrąja daline nuosavybe esančio daikto naudojimosi tvarkos nustatymo reikšmės ir įtakos bendraturčių teisėms į bendrą daiktą kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors nustačius tokią naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau bendraturtis savo nuožiūra gali naudotis ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

27.       Teisėjų kolegija sprendžia, jog bendrosios dalinės nuosavybės kontekste tai reiškia, kad bendraturtis jam tenkančią turto dalį gali naudoti, apriboti patekimą į ją ar daryti joje pakeitimus be bendraturčio sutikimo tik tokiu atveju, kai tą dalį galima identifikuoti. Nors šalių nuosavybės dalys yra aiškios, tačiau naudojimosi ginčo namu tvarka yra nenustatyta, išsiskyrė ir šalių pozicija dėl poreikio naudotis name esančiomis komunikacijomis (šildymo prietaisu, vandens, kanalizacijos įvadais). Kai naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais nesuderinta, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių naudoja, todėl darytina išvada, kad nesant tarp bendraturčių nustatytos naudojimosi tvarkos, vienam bendraturčiui įgyvendinant nuosavybės teisę be kito bendraturčio sutikimo, yra pagrindas konstatuoti, kad tokiu būdu pažeidžiama kito bendraturčių teisė naudotis savo nuosavybe.

28.       Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai, jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindas spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai).

29.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės atlikti gyvenamojo namo vidaus išplanavimo darbai, jų atlikimu sukeltos pasekmės, apribojant ieškovei galimybe naudotis pirmame namo aukšte įrengtu šildymo prietaisu (krosnele), taip pat, vandentiekio įvadu, sanitariniu mazgu, sudarė pirmosios instancijos teismui pagrindą spręsti dėl bendraturčio teisės pažeidimo, kaip sąlygos tenkinti negatorinį ieškinį. Ginčo name atlikti darbai apribojo bendrasavininko teises, apribojimas patekti į patalpas, kurioje įrengti tiek šildymo prietaisas, tiek vandentiekio įvadas ar sanitarinis mazgas, šių įrenginių naudojimą ir valdymą padarė negalimą, sukūrė objektyviai nepateisinamų apsunkinimų ieškovei naudotis turtu ir jį valdyti.

30.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su abiejų šalių apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo remtis faktais, nustatytais Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.e2A-54-601/2024 dėl to, jog aplinkybė dėl elektros instaliacijos būklės bei šildymo krosnelės nuosavybės nebuvo įrodinėjimo dalyku. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas faktines aplinkybes apie elektros sistemos būklę bei krosnelės atliekamas funkcijas, kaip prejudiciniais faktais rėmėsi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-54-601/2024 nustatytomis aplinkybėmis.

31.       CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-421/2024, 34 punktas).

32.       Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-54-601/2024 ieškovė, šios bylos atsakovė, be kitų ieškinio reikalavimų prašė iš atsakovės, šios bylos ieškovės, priteisti išlaidas, būtinas bendro turto, tame tarpe ir krosnelės, išlaikymui t. y. iš esmės pripažindama faktą, kad namo krosnelė yra bendrai naudojamas turtas, prie kurio išlaikymo turi prisidėto abu bendraturčiai. Be to, sprendžiant dėl pareikšto reikalavimo įpareigoti sutvarkyti elektros instaliaciją buvo nustatyta, kad name įrengta elektros instaliacija neatitinka saugos reikalavimų. Tai yra statybos veiklos trūkumai, todėl nustačius faktinę aplinkybę, jog name įrengta elektros instaliacija neatitinka saugos reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai bendraturčio teisių pažeidimu nebuvo pripažintas faktas, dėl namo antrame aukšte elektros tiekimo atjungimo.

33.       Savininko teisių pažeidimu gali būti laikoma, kai negautas bendrasavininko sutikimas išmontuoti bendrai naudojamoje patalpoje įrengtus įrenginiu. Aplinkybe, kad buvo išmontuota virtuvės įranga ir boileris be bendraturčių sutikimo, rėmėsi ieškovė, todėl jai tenka pareiga tai įrodyti (CPK 178 straipsnis). Ieškinys gali būti atmetamas, jeigu jis neįrodytas. Jeigu atsakovas neįrodo atsikirtimo į ieškinį (dėl atliktų išmontavimo darbų teisėtumo), tai savaime neturi būti vertinama kaip ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymas.

34.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog byloje pateikti įrodymai nėra pakankami išvadai, jog atsakovė be bendraturčio sutikimo išmontavo boilerį bei virtuvės įrangą. Byloje pateikti duomenys, jog ginčo name faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo du vandens šildymo įrenginiai (boileriai), iš kurių vienas pritvirtintas prie sienos, kitas yra nesumontuotas. Šiais įrodymais nėra galimybės identifikuoti kuris iš boilerių buvo (yra) integruotas į vandens šildymo sistemą, ar kuris iš boilerių yra įgytas bendromis lėšomis. Be to, byloje, be ieškovės paaiškinimų, nėra pateikta įrodinėjimo priemonių, kurios būtų pakankamos spręsti dėl prieš remonto darbus įrengtos virtuvinės įrangos apimtis, jos funkcionalumą. Nesant galimybės nustatyti įrangos komplektiškumo, apimties bei vertės, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bendraturčio teisių pažeidimu nepripažino virtuvinės bei vandens šildymo įrangos išmontavimo fakto.

35.       Nepagrįsti, teisėjų kolegijos vertinimu, ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia ir uždraudimo ginčo turtu disponuoti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė  ginčo namą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tarp bendraturčių nėra nustatyta naudojimosi bendru nekilnojamuoju turtu tvarka, t. y. nenustatyta, kokios konkrečios nekilnojamojo turto dalys (patalpos) kuriam iš bendraturčių tenka naudotis.

36.       CK 4.78 straipsnyje nustatyta bendraturčio teisė išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis savo dalį ar dalies dalį yra prievolinio pobūdžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal CK 6.477 straipsnio 3 dalį, 6.629 straipsnio 2 dalį, tiek nuomos, tiek panaudos sutartimi perduodant daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis, tokioje sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas (panaudos davėjas) privalo perduoti nuomininkui (panaudos gavėjui). Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, sutartis laikoma nesudaryta. Teisėjų kolegija sprendžia, jog bendrosios dalinės nuosavybės kontekste tai reiškia, kad bendraturtis jam tenkančią turto dalį gali išnuomoti (suteikti panaudai) tik tokiu atveju, kai tą dalį galima identifikuoti. Kai naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais nesuderinta, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali išnuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims, nuomos ar panaudos sutartis negali būti sudaryta. Priešingu atveju ne tik būtų neaišku, kokia turto dalimi ir kuriuo konkrečiai turtu (patalpomis, statiniais) gali naudotis tretieji asmenys, bet ir, vienam bendraturčiui įgyvendinant nuosavybės teisę, būtų pažeidžiama kitų bendraturčių teisė naudotis savo nuosavybe.

37.       Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nesant nustatytos naudojimosi bendru turtu tvarkos ar kitu būdu nesuderinus su ieškove, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali suteikti panaudai tretiesiems asmenims, atsakovė I. V. neturėjo teisės perduoti neidentifikuotą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto dalį naudotis atsakovui A. U. panaudos teise. Tai padariusi ji pažeidė CK 4.75, 4.78 straipsnių nuostatas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo panaudos sutartį pripažino negaliojančia.

38.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kuriais ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti jos reikalavimai dėl žalos ir nuomos mokesčio priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės apribojimo naudoti nuosavybę pagal paskirtį, vertino šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančio namo būklę, jo pritaikymą gyvenimui. Byloje nustatyta, kad ginčo namo bendraturčiai yra asmenys, kuriuos sieja ypač artimi giminystės santykiai. Šalys ilgą laiką nepriima bendro susitarimo dėl namo naudojimosi tvarkos nustatymo, tarp šalių kilę ginčai dėl bendro turto išlaikymo ne pirmą kartą sprendžiami teismine tvarka, šalys neranda ir bendro sutarimo dėl namo pritaikymo jame gyventi. Taip pat nustatyta, kad name vykstantys remonto darbai yra užsitęsę, šalims nerandant bendro sutarimo tiek dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tiek dėl namo išlaikymo, name įrengtos komunikacijos pilnai nefunkcionuoja, kaip minėta ir šios nutarties 32 punkte įrengta elektros instaliacija neatitinka reikalavimų. Nustačius šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog namo būklė nėra pritaikyta jame esančias patalpas naudoti kaip gyvenamąsias, todėl net ir nustačius, jog dėl atsakovės veiksmų tam tikromis patalpomis ieškovei buvo apribota galimybė jomis naudotis, vien ši nustatyta aplinkybė nėra pagrindas spręsti, jog dėl atsakovės veiksmų ieškovei kilo poreikis nuomotis kitas gyvenamąsias patalpas, t. y. atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę.

39.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinius bylos duomenis ir apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo ginčo objektą, dėl kurio pareikšti daiktinės teisės reglamentuojami reikalavimai ginti nuosavybės teisę, tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialines ir procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl šalių apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės reikšmės klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40.       Ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų netenkinus, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos yra nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai taip pat nėra priteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Evaldas Burzdikas

                Albina Rimdeikaitė

                Egidijus Tamašauskas