Civilinės bylos Nr. e2-788-464/2019

Teisminio proceso numeris 2-55-3-00340-2019-4 

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 25 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-2861-275/2019 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Finansų srautai“ ieškinį atsakovui T. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė firma „Lietuvos melioracija“, A. P., M. A. individuali įmonė,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė BUAB „Finansų srautai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo: 
1) pripažinti negaliojančiais sandorius – ieškovės atliktus T. R. mokėjimus, t. y. 2006-10-04 mokėjimą Nr. 35 90 000 Lt sumai; 2006-10-04 mokėjimą Nr. 34 1 105 000 Lt sumai, 2006-12-04 mokėjimą 125 000 Lt sumai; 2) taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo T. R. ieškovei BUAB „Finansų srautai“  356 232,62 Eur (1 230 000 Lt); 3) priteisti iš atsakovo ieškovei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško sprendimo įvykdymo dienos. 

2.       Ieškinyje nurodė, kad atsakovas T. R. nuo 2001-04-01 iki bankroto bylos iškėlimo 2014-06-06 vadovavo ieškovei UAB „Finansų srautai“, tuo pačiu jis buvo ir UAB „Finansų srautai“ pagrindinis akcininkas, nuosavybės teise valdęs 99 proc. visų bendrovės akcijų. Bendrovė jau nuo 2006-04-01 buvo nemoki, pradelsti buvo šie įsipareigojimai: R. J. 995 000 Lt (288 171,92 Eur) ir A. P. 526 000 Lt (152 340,13 Eur). Bendrovės įsipareigojimai T. R. sudarė 1 452 483,48 Lt, tačiau 2006 m. jie nebuvo pradelsti, kadangi įsipareigojimai atsirado paskolų sutarčių, kuriose nebuvo nurodyta paskolų grąžinimo data, pagrindu.

3.       Ieškovė UAB „Finansų srautai“  vertybinių popierių pirkimo–pardavimo 2006-10-04 sutartimi vienintelį jai likusį turtą – UAB „Molesta“ akcijas – už 2 186 244 Lt (633 180,02 Eur) pardavė UAB firmai „Lietuvos melioracija“. Atsakovas T. R., žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai turto atsiskaityti su visais kreditoriais, už akcijų pardavimą gautas pinigines lėšas (2 186 244 Lt) pervedė kreditoriams pažeisdamas atsiskaitymų su jais eiliškumą, sau šioje byloje ginčijamais sandoriais (mokėjimais) pervesdamas 1 320 000 Lt, nors UAB „Finansų srautai“ skolos T. R., priešingai nei kitiems kreditoriams, tuo metu nebuvo pradelstos. Bendrovės bankrotas yra pripažintas tyčiniu dėl jos vadovo T. R. veiksmų.

4.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ne mažesnės kaip 356 232,62 Eur sumos atsakovui T. R. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas realia grėsme teismo sprendimo įvykdymui, kurios buvimą patvirtina didelė ieškinio reikalavimų suma, didelio masto atsakovo turto areštas kitose bylose ir galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, sieksiant turimą turtą paslėpti.

5.       Ieškovė pažymėjo, kad 356 232,62 Eur ieškinio reikalavimų suma atsakovui T. R. yra itin didelė, juo labiau kad jo turtas jau yra areštuotas ir kituose ginčuose, bendras turto arešto mastas jau siekia net 2 490 492 Eur. Atsižvelgdama į tai, kad kitose bylose teismai atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones, teigė, jog teismai jau yra pripažinę realios grėsmės teismų sprendimų įvykdymui buvimą, o tai, ieškovės nuomone, tik patvirtina, kad laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti ir šioje byloje.

6.       Ieškovė grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui siejo ir su BUAB „Finansų srautai“ bankroto pripažinimo tyčiniu dėl atsakovo veiksmų, nurodžiusi, kad šioje neteisėtoje  schemoje taip pat dalyvavo M. A., kuris yra UAB „Draudimo projektai“ vadovas. Šiai bendrovei atsakovas 2018-11-26 paskolos sutartimi Nr. 2018-11-261 paskolino 642 000 Eur. Kadangi UAB „Draudimo projektai“ neturi jokio turto ir nevykdo jokios veiklos, akivaizdu, kad paskolos atsakovui negrąžins. Tokios aplinkybės, ieškovės vertinimu, leidžia spręsti, kad atsakovas slepia savo pinigines lėšas ir vengs vykdyti teismo sprendimą.

7.       Ieškovė pažymėjo ir tokią aplinkybę, kad atsakovas yra RUAB „Molesta“ akcininkas, su kuriuo RUAB „Molesta“ turi ne vieną teisminį ginčą dėl didelių piniginių sumų išėmimo iš šios bendrovės prieš pat restruktūrizavimo procesą, tokiu būdu siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

8.       Ieškovės teigimu, kol buvo sprendžiamas pradinio jos ieškinio priėmimo klausimas, antstolis         D. Bliznikas 2019-03-07 patvarkymu sumažino T. R. arešto mastą ir panaikino areštą T. R. piniginėms lėšoms, kurios buvo saugomos antstolio depozitinėje sąskaitoje.  Todėl atsakovui bus pervesti pinigai, kuriuos jis, vykdydamas nurodytas turto slėpimo schemas, dėl eilės vykstančių ir gręsiančių teisminių ginčų neabejotinai paslėps, perduos finansiškai nepatikimoms įmonėms (tokioms kaip UAB „Draudimo projektai“).

9.       Visos aptartos aplinkybės leidžia matyti kryptingą atsakovo T. R. ir su juo susijusių bendrovių neteisėtą veiklą, dėl ko, nesant tinkamų ieškinio užtikrinimo priemonių, grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra akivaizdi.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Vilniaus apygardos teismas 2019-03-08 nutartimi patenkino ieškovės BUAB „Finansų srautai“  prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo 356 232,62 Eur vertės atsakovui T. R. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai, areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose. 

10.1.                      Teismas, įvertinęs turtinio reikalavimo dydį ir ieškinyje išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovui, fiziniam asmeniui, 356 232,62 Eur suma yra pakankamai didelė ir vien ši aplinkybė objektyviai padidina ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas pažymėjo, kad šioje bylos stadijoje (ieškinio priėmimo metu) teismui nėra žinoma atsakovo finansinė padėtis, byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra pajėgus įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo tinkamo įvykdymo apsunkinimą.

10.2.                      Teismas taip pat akcentavo ir tai, kad ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, reiškianti reikalavimus buvusiam bendrovės vadovui, todėl šiuo konkrečiu atveju būtina apginti bendrovės kreditorių interesus, o laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar pan.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atsakovas T. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-03-08 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Vien ieškinio sumos dydis atsakovui pats savaime dar nepatvirtina rizikos, kad teismo sprendimas gali būti sunkiai įvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl asmens nesąžiningumą privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo, pateikdamas konkrečius duomenis apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus.  

11.2.                      Atsakovo T. R. ir  UAB „Draudimo projektai“ 2018-11-26 sudaryta paskolos sutartis Nr. 2018-11-26/1 (toliau – paskolos sutartis), kuria T. R. paskolino UAB „Draudimo projektai“ 642 000 Eur, nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo. Viena vertus, paskolos suma yra dvigubai didesnė negu ieškinio suma, todėl tik įrodo pakankamus atsakovo finansinius pajėgumus įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą ir paneigia kitokias teismo padarytas prielaidas. Kita vertus, atsakovo sudaryta paskolos sutartis neužkerta kelio paskolintus pinigus išieškoti iš UAB „Draudimo projektai“.

11.3.                      RUAB „Molesta“ prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo T. R. Vilniaus apygardos teismo 2019-12-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5311-560/2018 ir 2018-09-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4806-661/2018 buvo atmesti, o Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018 atmetė RUAB „Molesta“ atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Jurisprudencijos tęstinumo principas suponuoja vertinimą, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas analogiškas BUAB „Finansų srautai“ prašymas, esant iš esmės analogiškoms aplinkybėms, būtų sprendžiamas vienodai ir prašymas atmetamas.  

11.4.                      Atsakovo nesąžiningumas grindžiamas aplinkybėmis, sudarančiomis ieškinio pagrindą. Tačiau tarp ieškiniu reiškiamų materialinių subjektinių reikalavimų ir galimo asmens, kuriam yra reiškiami reikalavimai, nesąžiningumo, nukreipto į siekį išvengti ar apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nėra tiesioginio ryšio. Ieškovė nepateikė pagrįstų duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovo nesąžiningumą (ketinimus imtis atitinkamų priemonių, bloginančių savo turtinę padėtį).

12.       Ieškovė BUAB „Finansų srautai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2019-03-08 nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus: antstolio sudarytą 2019-03-12 turto apyrašą, Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-21 nutartį, Luminor banko 2019-04-01 raštą ir išrašą iš T. R. sąskaitos. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Atsakovas T. R. nepateikė jokių duomenų ar argumentų, patvirtinančių jo gerą turtinę padėtį. Priešingai, atsakovo nurodomas įrodymas – paskolos sutartis su UAB „Draudimo projektai“ tik patvirtina jo nesąžiningumą ir siekį turtą paslėpti ir teismo sprendimo įvykdymą padaryti neįmanomu.

12.2.                      Vykdydamas skundžiamą 2019-03-08 nutartį, antstolis D. Bliznikas jau nustatė, kad šios nutarties įvykdymui nepakanka T. R. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kito turto ir turtinių teisių, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, nes visas turtas yra areštuotas kitose bylose, turtas yra hipotekinis ir jo vertė nepakankama visų reikalavimų tenkinimui, be to, turtas dar priklauso ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktinei. Pagal užklausas bankams paaiškėjo, kad T. R. neturi ir piniginių lėšų, esančių bankuose. Atsakovo turtas jau areštuotas kituose ginčuose su RUAB „Molesta“, UAB „Vėsa ir partneriai“, UAB KRK Wood“, taip pat su Luminor banku, užtikrinant kitų asmenų reikalavimus kitose bylose, o bendras turto arešto mastas siekia net 2 490 492 Eur.

12.3.                      Aplinkybė, kad kiti teismai jau yra pritaikę laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, patvirtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo atžvilgiu klausimas buvo išspręstas, pripažįstant realią grėsmę teismų sprendimų neįvykdymui. Todėl laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti ir šiame ginče.

12.4.                      Vilniaus apygardos teismo 2018-12-17 nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas          2019-03-21 nutartimi paliko nepakeistą, ieškovės BUAB „Finansų srautai“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl jos buvusio vadovo, atsakovo T. R. veiksmų. Šioje tyčinio bankroto schemoje dalyvavo ir M. A., kuris yra UAB „Draudimo projektai“ (kuriai T. R. suteikė paskolą) vadovas. UAB „Draudimo projektai“ yra bendrovė, neturinti jokio turto ir nevykdanti jokios veiklos, todėl neabejotina, kad negrąžins paskolos, juolab kad paskolos grąžinimas neužtikrintas jokiomis užtikrinimo priemonėmis. Be to, iš banko gauti įrodymai (atsakovo sąskaitos išrašas) patvirtina, kad T. R., siekdamas paslėpti nuo kreditorių ir antstolių pinigines lėšas, dieną prieš teismui priimant 2019-03-08 nutartį iš savo sąskaitos pervedė 384 900 Eur sumą kaip paskolą UAB „Draudimo projektai“.

12.5.                      Ieškovė nurodė aplinkybės, pagrindžiančias faktinę ir realią grėsmę sprendimo neįvykdymui, atsakovo T. R. piktnaudžiavimą bei aktyvius veiksmus, siekiant paslėpti turtą.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

13.       Ieškovė BUAB „Finansų srautai“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė antstolio D. Blizniko 2019-03-12 sudaryto turto aprašo, Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-21 priimtos nutarties ir banko Luminor 2019-04-01 rašto su išrašu iš T. R. sąskaitos kopijas, prašydama  prijungti juos prie bylos kaip naujus įrodymus. Ieškovės teigimu, šie dokumentai yra priimti vėliau nei skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019-03-08 nutartis, todėl negalėjo būti pateikti anksčiau.

14.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės pateikti dokumentai buvo pateikti ir su ieškovės 2019-04-11 prašymu pakeisti laikinąsias priemones, pirmosios instancijos teismas juos vertino spręsdamas dėl šio prašymo pagrįstumo. Taigi, prašomi priimti apeliacinės instancijos teisme įrodymai jau yra nagrinėjamos civilinės bylos dalis, todėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme klausimas neaktualus. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas gali remtis visais nagrinėjamoje byloje esančiais įrodymais (dokumentais), taip pat, naudodamasis Lietuvos informacine teismų sistema LITEKO, gali susipažinti ir su kitose bylose esančiais procesiniais dokumentais, gali naudoti duomenis iš kitų informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 str. 3 d.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

15.       Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 str. 1 d.). Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui neatsiranda.

16.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad abi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių institutui taikyti nagrinėjamu atveju nustatytos. Teismo vertinimu, nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas, taip pat egzistuoja grėsmė teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, įvykdymui. Apeliantas        T. R. savo nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi iš esmės grindžia argumentais, kuriais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą tik dėl vienos iš sąlygų, t. y. dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Todėl dėl atskirajame skunde neginčijamo teismo nustatyto ieškinio tikėtino pagrįstumo nepasisakytina (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

17.       Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, nors pirmosios instancijos teismas joje citavo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, kad vien didelė ieškinio suma pati savaime nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymą lemianti aplinkybė, tokių priemonių taikymo poreikį apeliantui teismas vis argumentavo jam, kaip fiziniam asmeniui, didele ieškinio reikalavimo suma bei duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, ar apeliantas bus pajėgus įvykdyti galimai jam nepalankų teismo sprendimą, nebuvimu byloje. Apelianto elgesio iki bylos jam iškėlimo, bylos nagrinėjimo metu ar prognozuojamo ateityje elgesio teismas neaptarė ir sąžiningumo aspektu jo neįvertino.

18.       Todėl tokie atskirojo skundo argumentai, kad ieškinio sumos dydis pats savaime dar nepatvirtina rizikos, o kitokių, su apelianto elgesiu susijusių priežasčių sprendimo neįvykdymo grėsmei identifikuoti teismas nenurodė, pripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo jo paties cituotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, ją netinkamai pritaikė. Skundžiamos nutarties argumentacija, kuria grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas buvo susietas išimtinai su ieškinio sumos dydžiu ir abejotinomis apelianto finansinėmis galimybėmis įvykdyti sprendimą, kritikuotina kaip aiškiai nepakankama teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti.

19.       Pažymėtina, kad nors pagal šiuo metu byloje esančius duomenis ir nėra akivaizdu, jog apelianto turimo turto užtektų ieškinio reikalavimams įvykdyti, juolab kad jam yra taikomi laikini disponavimo turtu ribojimai ir kitose bylose (Turto arešto aktų registro duomenys; CPK 179 str. 3 d.), tačiau, priešingai nei tai vertino pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto paskirtis nėra turto sukaupimas ar jo suradimas būsimam išieškojimui. Todėl ir tokia teismo įvardinta aplinkybė, kaip informacijos nebuvimas apie apelianto finansinį pajėgumą ateityje įvykdyti galimai jam nepalankų teismo sprendimą, taip pat negali lemti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui konstatavimą.   

20.       Kita vertus, ieškovė savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantui grėsmę teismo sprendimo įvykdymui grindė, be kita ko, ir apelianto nesąžiningumu, nurodžiusi konkrečias aplinkybes, leidžiančias jai manyti, kad apeliantas gali vengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo ir slėpti turtą (šios nutarties 5–8 p.). Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirojo skundo argumentų, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose įvardijamos aplinkybės apelianto veiksmų nesąžiningumo, o kartu ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nepatvirtina, pagrįstumą, kartu ištaiso ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvavimo spragas.

21.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė, kuriai iškelta bankroto byla, kreipėsi į teismą dėl trijų 2006 metais atliktų mokėjimų, kuriais apeliantui buvo pervesta 90 000 Lt, 1 105 000 Lt ir
125 000 Lt, pasak ieškovės – nesant tam teisinio pagrindo ir pažeidžiant atsiskaitymų su kreditoriais tvarką. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis įrodinėjamas ginčo mokėjimų neteisėtumas ir jų prieštaravimas įstatymo imperatyvui, yra argumentai dėl ginčo esmės, taigi  dėl to teismas pasisakys tik išnagrinėjęs šią bylą pagal CPK nustatytas taisykles. Tačiau, priešingai nei atskirajame skunde tvirtina apeliantas, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės nebuvo grindžiamas vien ieškinio pagrindą sudarančiomis faktinėmis aplinkybėmis.

22.       Ieškovė savo prašyme nurodė, kad ieškovė, atlikdama ginčo mokėjimus ir atsiskaitydama tik su apeliantu, jau buvo faktiškai nemoki, o BUAB „Finansų srautai“ bankrotas yra pripažintas tyčiniu dėl jos vadovo, t. y. apelianto T. R. veiksmų ir dėl jo dalyvavimo atitinkamose nesąžiningose schemose (2019-03-07 patikslinto ieškinio 36 p.). Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-21 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-349-450/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018-12-17 nutartis pripažinti bankrotą tyčiniu palikta nepakeista (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO; CPK 179 str. 3 d.). 

23.       Patikslintame ieškinyje suformuluotame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė taip pat nurodė, kad antstolis D. Bliznikas 2019-03-07 patvarkymu sumažino apelianto T. R. arešto mastą, panaikinęs areštą jo piniginėms lėšoms, kurios buvo saugomos antstolio depozitinėje sąskaitoje, taigi netrukus jam bus pervestos piniginės lėšos, kurias jis, vykdydamas pirmiau jau aptartas turto slėpimo schemas, dėl eilės vykstančių ir gręsiančių teisminių ginčų neabejotinai paslėps ar perduos finansiškai nepatikimoms įmonėms, tokioms kaip UAB „Draudimo projektai“ pagal pirmiau pasirašytą paskolos sutartį.

24.       Nagrinėjamos bylos medžiaga leidžia įsitikinti, kad antstolis D. Bliznikas 2019-03-06 patvarkymu Nr. S-2019000111 iš tiesų sumažino apelianto T. R. atžvilgiu taikomo turto arešto mastą iki 253 427,77 Eur (patikslinto ieškinio priedas Nr.11). Iš šio patvarkymo matyti, kad T. R. priklausančios (gautinos įvykdžius išieškojimą) piniginės lėšos – 630 922,34 Eur – buvo saugomos antstolės D. Milevičienės depozitinėje sąskaitoje, disponavimo ribojimai jomis sumažinti iki 253 427,77 Eur sumos, paliekant jas saugoti antstolės D. Milevičienės depozitinėje sąskaitoje iki atskiro antstolio D. Blizniko patvarkymo.

25.        Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė konkrečius duomenis, patvirtinančius jos prašyme nurodytus teiginius apie apelianto gautų piniginių lėšų perdavimą tretiesiems asmenims. Iš banko Luminor gautas apelianto banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad apeliantas 2019-03-07 16.16 val. iš antstolės D. Milevičienės gavo į šiame banke esančią sąskaitą  377 494, 57 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai išieškota iš skolininkės UAB firmos „Lietuvos melioracija“ vykdomojoje byloje Nr. 0012/17/00543 skola. Tą pačią dieną 19.08 val., t. y. vos po kelių valandų, apeliantas pervedė minėtą 384 900 Eur sumą į UAB „Draudimo projektai“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai mokėjimas pagal paskolos sutartį Nr. 2018-11-26/2. 

26.       Taigi, galimą apelianto netinkamą (nesąžiningą) elgesį ateityje patvirtina ne tik ieškovės ieškinyje daryta prielaida apie galimą turto slėpimą, pinigines lėšas pervedant UAB „Draudimo projektai“, tačiau ir tai, kad ši prielaida pasitvirtino dar iki teismui išsprendžiant ieškovės ieškinio priėmimo ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones klausimą. Nagrinėjamu atveju pradinis ieškinys kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones apelianto atžvilgiu teismui buvo pateiktas 2019-03-01, ir, pašalinus trūkumus, 2019-03-08 pateiktas patikslintas ieškinys.

27.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto 2019-03-07 atliktas mokėjimas UAB „Draudimo projektai“ ir tokia ypatinga skuba, nedelsiant pervedant kaip paskolą gautas pinigines lėšas pagal 2018-11-26 paskolos sutartį, aplinkybė, kad nagrinėjama byla yra elektroninė, o apeliantas yra aktyvus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (EPP) vartotojas, taip pat faktas, kad byla dėl tyčinio bankroto buvo prasidėjusi gerokai anksčiau – pagal 2018-03-18 ieškovės kreditorės UAB firma „Lietuvos melioracija“ paduotą prašymą, o jos nagrinėjime suinteresuotu asmeniu dalyvavo ir apeliantas, 2018-04-26 pateikęs atsiliepimą į tokį prašymą, taigi neabejotinai žinojęs apie keliamas pretenzijas dėl tų pačių 2006 m. atliktų mokėjimų, kurie tapo ginčo objektu ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, neteikia prielaidų vertinti apelianto veiksmus (paskolos suteikimą juridiniam asmeniui vos dieną iki laikinųjų apsaugos priemonių jam taikymo skundžiama 2019-03-08 teismo nutartimi) kaip atitinkančius sąžiningo elgesio reikalavimus ir nekeliančius jokios grėsmės ieškovės turtiniams interesams, jeigu jos ieškinys būtų patenkintas.

28.       Dar daugiau, pirmiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai suabejoti ir dėl apelianto ateities ketinimų bei labiau tikėtinai spręsti, kad apeliantas gali imtis nesąžiningų veiksmų nagrinėjamos bylos proceso metu, šiame kontekste jau atsižvelgiant ir į jo turimą turto, taikomų disponavimo turtu laikinų ribojimų bei jam pareikštų reikalavimų nagrinėjamoje byloje santykį. Todėl tokie atskirojo skundo argumentai, kad su UAB „Draudimo projektai“ dar nuo 2018-11-26 susiklostę paskolų teisiniai santykiai nepatvirtina nei apelianto nesąžiningumo, nei vengimo vykdyti teismo sprendimą aiškiai nepagrįsti, prieštaraujantys įstatymų leidėjo pozicijai dėl paskolos teisinių santykių atsiradimo momento (CK 6.870 str. 2 d.).

29.       Taip pat atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti tokie atskirojo skundo argumentai, esą sudaryta paskolos sutartis neužkerta kelio ieškovei apelianto paskolintas pinigines lėšas išsiieškoti iš paskolos gavėjos UAB „Draudimo projektai“, atitinkamai, tai neužkerta kelio įvykdyti galimai palankų ieškovei sprendimą. Tiesioginis išieškojimas pagal nagrinėjamoje byloje priimtą sprendimą, joje nepareiškus UAB „Draudimo projektai“ jokių materialiųjų reikalavimų, nėra teisiškai galimas, taigi ieškovei, jeigu sprendimas būtų priimtas jos naudai, neabejotinai tektų imtis papildomų teisinių veiksmų (ginčyti paskolos santykius kreditorių interesų gynimo ar bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais).               

30.       Nepagrįsta ir apelianto pozicija, kad laikinosios apsaugos priemonės apeliantui nebuvo taikytos kitose jo nurodytose civilinėse bylose, todėl jurisprudencijos tęstinumo principas bei reikalavimas vienodai spręsti analogiškus klausimus teikia pagrindą atmesti ir nagrinėjamoje byloje pareikštą analogišką  BUAB „Finansų srautai“ prašymą.   

31.       Pirma, Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse jau buvo pasisakyta šiuo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018, 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018), konstatuojant, kad kitoje byloje priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčas neišsprendžiamas iš esmės, tokia nutartimi pasisakyta tik dėl tarpinio procesinio pobūdžio klausimo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo. Todėl tokioje nutartyje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės (privalomos kitam teismui ir todėl iš naujo neįrodinėtinos) teisinės galios (CPK 182 str. 2 p.). Be to, net ir toje pačioje byloje, iš esmės pasikeitus situacijai, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas gali būti apsvarstytas iš naujo ir išspręstas skirtingai, nei jis buvo išspręstas anksčiau (CPK 147 str. 1 d., 148 str., 149 str.). 

32.       Antra, apelianto nurodytose bylose prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmesti todėl, kad prašymai jas taikyti buvo grindžiami išimtinai didele ieškinio suma, kas savaime nėra absoliutus pagrindas jas taikyti.  

33.       Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamos nutarties išvada dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, kaip antrosios laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos, iš esmės pasitvirtino. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nepakankamai ją motyvavo, tačiau priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri negali būti panaikinta vien formaliu pagrindu. Procesinės teisės normų netinkamas taikymas ar išaiškinimas suteikia pagrindą procesiniam teismo sprendimui panaikinti tik tuomet, jeigu dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (klausimas) ir trūkumų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 328 str., 329 str. 1 d., 338 str.). Šio procesinio klausimo išnagrinėjimo rezultatas pirmosios instancijos teisme yra teisingas, o apelianto atskirojo skundo argumentai nepaneigia rizikos, kad galimai ieškovės naudai priimtas teismo sprendimas gali likti ir neįvykdytas, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų netaikytos.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė