Administracinė byla Nr. A-1698-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02786-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo sodininkų bendrijos „Žara“ prašymą dėl teismo išlaidų, patirtų apeliacine tvarka nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-1698-520/2016 pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Žara“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas sodininkų bendrija (toliau – ir SB) „Žara“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti neteisėtu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) atsisakymą pareiškėjo prašymu perimti bendrijos teritorijoje esančius kelius (2014 m. balandžio 23 d. raštas Nr. A33(1)-3180-(4.18)) ir įpareigoti Administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perimti pareiškėjo teritorijoje esančius kelius.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo SB „Žara“ skundą tenkino iš dalies: panaikino Administracijos 2014 m. balandžio 23 d. raštą Nr. A33(1)-3180-(4.18) ir įpareigojo Administraciją išnagrinėti SB „Žara“ 2014 m. balandžio 3 d. prašymą Nr. 14 04/01, o kitą skundo dalį atmetė.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba, atsakovas) apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Pareiškėjas SB „Žara“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi atsakovo Tarybos apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, patikslindamas sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstydamas taip:

„Pareiškėjo sodininkų bendrijos „Žara“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 23 d. raštą Nr. A33(1)-3180-(4.18) ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę išnagrinėti sodininkų bendrijos „Žara“ 2014 m. balandžio 3 d. prašymą Nr. 14 04/01.

Kitą skundo dalį atmesti.“

II.

Pareiškėjas SB „Žara“ elektroninio ryšio priemonėmis pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, kuriame prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 242 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas paaiškina, kad nurodytas išlaidas sudaro išlaidos už advokatų kontoros suteiktas teisines paslaugas – procesinių dokumentų (atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą) parengimą.

Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas prašo jį atmesti.

Atsakovas paaiškina, kad visi pareiškėjo pateikti dokumentai galėjo būti pateikti anksčiau. Be to, iš pateiktų dokumentų nėra aišku, už kokias paslaugas yra sumokėta. Nesant sąskaitos detalizavimo, visiškai neaišku, kokias paslaugas advokatas suteikė. Atsakovo teigimu, ši byla nėra laikytina sudėtinga: skundo parengimas nebuvo itin sudėtingas, reikalaujantis didelių laiko sąnaudų ar specialių žinių, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai. Be to, buvo tenkintas ne visas pareiškėjo skundas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 242 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą.

Pažymėtina, kad šis prašymas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos patirtos ir prašymas jas atlyginti pateiktas iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Dėl atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas argumento, kad dokumentai galėjo būti pateikti anksčiau, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas teisę pateikti prašymą raštu dėl išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu apeliacinės instancijos teismui galėjo įgyvendinti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties įsiteisėjimo (ABTĮ 45 str. 1 d.), t. y. iki 2016 m. gegužės 16 d. Kadangi pareiškėjo 2016 m. gegužės 14 d. prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas su priedais Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas 2016 m. gegužės 15 d., teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas su prašymu atlyginti patirtas išlaidas į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi nepraleidęs ABTĮ nustatyto termino šiam procesiniam veiksmui atlikti.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi atsakovo Tarybos apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, t. y. galutinis teismo procesinis sprendimas buvo priimtas pareiškėjo naudai, todėl atsižvelgiant į ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 6 dalies nuostatas, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, taip pat ir atstovavimo išlaidų, atlyginimą. Šiame kontekste kartu pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje apeliacinio proceso išlaidos paskirstomos pagal apeliacijos, o ne pirmosios instancijos baigtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2186/2011). Nors atsakovas atkreipia dėmesį, kad buvo tenkintas ne visas pareiškėjo skundas, tačiau pažymėtina, jog pareiškėjas, kaip minėta, šiuo atveju prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (242 Eur), todėl turi būti įvertinamos priežastys, dėl kurių susidarė pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti vertinamos bylos faktinės bei teisinės aplinkybės, susiklosčiusios apeliacinio proceso metu.

Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi priežasties teorija, kai paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis rezultatas, o proceso šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, kai viena iš proceso šalių (pirmoji), netinkamai pasinaudojusi teise į teisminę gynybą, turi atlyginti kitai proceso šaliai (antrajai) patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsiradusias dėl pirmosios šalies veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-686/2015).

Pažymėtina, kad pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme susidarė dėl to, kad atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, inicijavo apeliacinį procesą ir pagal ABTĮ 135 straipsnio 2 dalį pareiškėjas turėjo pareigą pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Akcentuotina, kad įstatymų leidėjas atsiliepimo į apeliacinį skundą turiniui nustatė reikalavimą – toks atsiliepimas turi būti išsamus, t. y. pagrįstas ne tik bylos faktinėmis, bet ir teisinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovo atlikto procesinio veiksmo – pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo ir tokios išlaidos atitinka ne tik bylinėjimosi išlaidoms keliamo realumo, tačiau ir būtinumo bei privalomumo kriterijus, nes, kaip buvo nurodyta, atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimas yra asmens pareiga, o ne teisė.

Nors atsakovas tvirtina, kad apeliacine tvarka nagrinėta byla nebuvo sudėtinga, tačiau nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų ir nepateikia jokių duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas teigti, jog šiuo atveju pareiškėjas turėjo pakankamus vidinius resursus tinkamai atstovauti sau, o advokato pasitelkimas buvo perteklinis. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju turi teisę į apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtų išlaidų atlyginimą.

Byloje esantys ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad nuo 2015 m. gegužės 4 d. pareiškėjui administracinėje byloje atstovavo ir jo vardu atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą parengė bei teismui elektroninio ryšio priemonėmis pateikė advokatų kontoros VARUL ir partneriai advokatas Artūras Gutauskas (1 t., b. l. 185A; 3 t., b. l. 31–37). Šiuo atveju pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokatui už pareiškėjo 2015 m. spalio 19 d. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą sumokėta suma. Prašomoms priteisti bylinėjimosi išlaidoms už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagrįsti pareiškėjas pateikė advokatų kontoros VARUL ir partneriai išrašytas 2015 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas (serija VARUL Nr. 151030-072) 605 Eur sumai bei 2015 m. gruodžio 10 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą (serija KR-VARUL Nr. 151210-001), kuria 363 Eur kredituojama minėta 2015 m. spalio 30 d. PVM sąskaita faktūra (serija VARUL Nr. 151030-072) dėl dalies teisinių paslaugų atsisakymo, taip pat 2016 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. 36 ir banko sąskaitos išrašą, iš kurių matyti, kad pareiškėjas pagal nurodytas sąskaitas advokatų kontorai VARUL ir partneriai sumokėjo 242 Eur. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai nurodo, jog iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nėra aišku, kokias paslaugas advokatas suteikė ir už kokias paslaugas yra sumokėta.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Taigi, nagrinėjamu atveju už 2015 m. spalio 19 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikytinas 2015 m. antrojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kuris Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2015 m. antrąjį ketvirtį sudarė 713,9 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nustatytas koeficientas 1,3, todėl rekomenduojama priteisti maksimali užmokesčio suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 928,07 Eur (713,9 × 1,3). Pareiškėjo prašoma priteisti suma – 242 Eur – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos, nėra nustatyta, kad ši suma yra neprotinga ar pernelyg didelė, todėl priteistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo sodininkų bendrijos „Žara“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkinti.

Priteisti pareiškėjui sodininkų bendrijai „Žara“ iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Laimutis Alechnavičius

              Artūras Drigotas

              Dalia Višinskienė