Civilinė byla Nr. e2-1321-607/2019
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00339-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.2.12.; 2.4.2.12.2.
(S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 9 d.
Tauragė
Tauragės apylinkės Tauragės rūmų teisėja Daiva Žebelienė,
sekretoriaujant Rasai Laurinskytei,
dalyvaujant ieškovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ atstovui Evaldui Mikalajūnui,
atsakovui V. T., jo atstovui advokatui Tadui Ugintui,
trečiojo asmens UAB „Autosa“ atstovui Tomui Lukošiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ patikslintą ieškinį atsakovui V. T., tretysis asmuo UAB „Autosa“ dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo,
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovas ieškiniu prašė: 1) nutraukti 2016-03-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo sudaryta tarp ieškovo UAB “Baltijos realizacijos centras” ir atsakovo V. T.; 2)Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą V. T. savo išlaidomis iš ieškovės pasiimti automobilį Citroen C3 Picasso, kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) bei grąžinti ieškovui UAB “Baltijos realizacijos centras” 4500,00 Eur; 3) priteisti iš atsakovo V. T. ieškovo UAB “Baltijos realizacijos centras“ naudai 9133,08 Eur nuostolių; 4)Priteisti iš atsakovo V. T. ieškovo UAB “Baltijos realizacijos centras” naudai 307,00 Eur žyminio mokesčio, 5,00 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškovas ieškinyje ir ieškovo atstovas teisme nurodė, kad ieškovė yra prekybos įmonė, kuri perka automobilius su tikslu juos perparduoti. 2016-03-10 Ieškovė ir atsakovas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė iš atsakovo nusipirko automobilį Citroen C3 Picasso, kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), už 4500 eurų. Atsakovas turėjo pirkimo- pardavimo sutartyje nurodyti eismo ar kitus įvykius, kuriuose automobilis buvo apgadintas, tačiau atsakovas tokių duomenų nenurodė, kas turėjo pagrindinę įtaką ieškovo apsisprendimui nupirkti automobilį. 2016-03-10 ieškovas minėtą automobilį už 4900 eurų pardavė Prancūzijos piliečiui L. M. M. D.. Minėtas Prancūzijos pilietis 2016-03-14 atskrido į Vilnių atsiimti Automobilio, kurį vėliau pats vairuodamas nugabeno į Prancūziją. L. M. M. D. nuvykus automobilį registruoti Prancūzijoje, sužinojo, kad to padaryti negali, nes 2011-07-11 Automobilis dalyvavo eismo įvykyje, po kurio Prancūzijoje automobiliui taikomas draudimas jam išduoti registracijos pažymėjimą ir dalyvauti eisme. Vadovaujantis Prancūzijos įstatymais, dalyvaujant eisme su tokia transporto priemone taikomos priemonės: sulaikymas, nugabenimas į stovėjimo aikštelę, pašalinimas iš eismo, taip pat, reikalui esant, transporto priemonės atėmimas ir sunaikinimas. Kadangi automobilio remontas buvo atliktas ne įgaliotų ekspertų, Automobilių ekspertizės kabinetas Pranūzijoje negalėjo išduoti trečiajai šaliai ekspertizės ataskaitos, kuri reikalinga tam, kad būtų panaikintas draudimas išduoti registracijos pažymėjimą. Kai 2011-07-11 automobilis pateko į avariją, Prancūzijos kompetentinga institucija uždraudė šią transporto priemonę eksploatuoti viešuosiuose keliuose tol, kol ji nebus pataisyta sertifikuoto eksperto. Prancūzijos pilietis L. M. M. D., įvertinęs situaciją, 2016-10-17 kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Baltijos realizacijos centras“ dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, kurį teismas tenkino; 2018-03-27 apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-275-392/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovas perdavė ieškovui automobilį, kuris neatitiko pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi atsakovas nenurodė, kad automobilis dalyvavo eismo įvykiuose arba jis žinojo kitus eismo įvykius, per kuriuos automobilis buvo apgadintas. Šias aplinkybes įrodo prie Sutarties pateiktas priedas, kuriame teigiama, kad neegzistuoja „ eismo ar kiti įvykiai, kuriuose Turtas buvo apgadintas per laikotarpį, kurį Pardavėjas buvo Turto savininkas“ bei „visi kiti Pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose Turtas buvo apgadintas“. Apie automobilio trūkumą, t. y. kad jis yra dalyvavęs eismo įvykyje ieškovas pirmą kartą sužinojo tik iš Prancūzijos piliečio pretenzijų jau pardavus jam automobilį. Ieškovas tikrai nebūtų pirkęs automobilio ir pardavęs jį Prancūzijos piliečiui, jei būtų žinojęs, kad automobilis buvo dalyvavęs eismo įvykyje, per kurį buvo apgadintas. Ieškovas iš esmės negavo tai, ko tikėjosi sudarydama sutartį-tvarkingo ir eismo įvykiuose nedaužto automobilio, todėl tokia sutartis turi būti nutraukta, pritaikyta restitucija :ieškovui grąžinant atsakovui automobilį, o atsakovui grąžinant ieškovės sumokėtus 4500,00 Eur.
Kadangi atsakovas ieškovui sutartyje nenurodė apie visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose automobilis buvo apgadintas, ieškovas pardavė automobilį Prancūzijos piliečiui vertindamas, kad jis jokiuose eismo įvykiuose nedalyvavo. Vertinant šias aplinkybes, yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti: t..y neteisėti veiksmai-šiuo atveju atsakovas neatskleidė ieškovui sutartyje, kad automobilis dalyvavo eismo įvykiuose; žala- nutraukus tarp Prancūzijos piliečio ir ieškovo sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turėjo apmokėti iš to kylančius tiesioginius nuostolius; priežastinis ryšys- žala nebūtų kilusi jei atsakovas būtų nurodęs, kad automobilis buvo dalyvavęs eismo įvykyje, per kurį jis buvo apgadintas; kaltė- šiuo atveju iš pirkimo- pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo sudaryta 2013-12-30 tarp atsakovo ir UAB „Autosa“, j. a. k. (duomenys neskelbtini) ir iš sutarties, kuri buvo sudaryta 2016-03-10 tarp ieškovės ir atsakovo matyti, kad atsakovas automobilį nuosavybės teise valdė daugiau nei du metus. Akivaizdu, kad tokį laiko tarpą atsakovas valdydamas automobilį privalėjo ilgainiui žinoti ir suprasti, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje, taip pat galėjo patikrinti ar automobilis nedalyvavo eismo įvykiuose. Šiai dienai dėl atsakovo kaltės ieškovo patirti nuostoliai sudaro 9 133,08 eurų, t.y. traukinio bilietas vykstant į Paryžiaus oro uostą iš Poitiers -86, 30 eurų, lėktuvo bilietas iš Paryžiaus į Vilnių -115,15 eurų, stabdžių diskų keitimas 685,01eurų, padangos, automobilio pagerinimas-543,10 eurų, techninė apžiūra-5050 eurų, automobilio ekspertizė-300 eurų, pirminė advokato pagalba-100 eurų, kelių mokesčiai-64,10 eurų, variklio dangčio sandariklis-36,50 eurų, transporto priemonės identifikavimo pažymėjimo išdavimas-200 eurų, garažo nuoma-450 eurų, pirmos instancijos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme-1518,00 eurų, antros instancijos bylinėjimosi išlaidos antrosios instancijos teisme-605,00 eurų, procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško įvykdymo-515,59 eurų, garažo nuoma bylos metu-2 689,83, automobilio gabenimas iš Prancūzijos-900,00 eurų, žyminis mokestis-274,00 eurų.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas ieškinyje, atsakovo atstovas teisme nurodė, kad atsakovas automobilį Citroen C3 Picasso Lietuvos Respublikoje iš UAB „Autosa“ įsigijo 2013 m. gruodžio 30 d. Valstybės įmonėje Regitra automobilis atsakovo vardu buvo įregistruotas 2014 m. sausio 4 d. 2014 m. sausio 31 d. automobilis buvo pripažintas techniškai tvarkingu ir tinkamu eksploatacijai keliuose Lietuvoje. Itin svarbia aplinkybe yra pripažintinas faktas, jog ieškovui įsigyjant automobilį iš UAB „AUTOSA“, nei Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomu nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašas, patvirtintas įsakymu, nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.4311 straipsnis, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.4311 straipsniu įstatymo Nr. XII-1851 2 straipsnio pakeitimo 2015 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XII-1961. negaliojo. Atsakovui 2013 metais perkant automobilį, atsakovas nebuvo informuotas apie jokius eismo įvykius, kuriuose galėjo būti dalyvavęs automobilis. Laikotarpiu nuo 2013-12-30 iki 2016-03-10, kuomet atsakovas buvo automobilio savininku, nebuvo fiksuota jokių įvykių, kurių metu automobilis būtų buvęs apgadintas, atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie jokius eismo ar kitus įvykius, kuriuose automobilis iki jo pardavimo Ieškovui, galėjo būti apgadintas. Būtent tokia informacija ir buvo pažymėta tarp šalių sutarytoje sutartyje. Ieškovas, kaip pirkėjas, turėjo įvertinti objektyvius veiksnius, kad perka naudotą septyniu metu senumo automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo, ir būti atidesnis bei rūpestingesnis. Turint omenyje tai, jog naudotu automobiliu perpardavimas yra pagrindinė ieškovo veikla ir ieškovas, tikėtina, turėjo visas technines galimybes patikrinti perkamos Transporto priemonės istoriją, tačiau to nepadarė. Dėl reikalavimo 9133,08 Eur atlyginti žalą nurodė, kad ieškovas, būdamas savo srities profesionalu, ir ketindamas parduoti automobilį į Prancūziją, turėjo ir galėjo įsitikinti ar automobilis gali būti priregistruotas ir eksploatuojamas Prancūzijoje, tačiau to neatliko. Atsakovo vertinimu, ieškovo pasirinktas elgesio modelis parduodant automobilį Prancūzijos Respublikos piliečiui gali ir turi būti vertinamas kaip nesąžiningas, kadangi: atsakovas automobilį pardavė tą pačią dieną, kuomet ją įsigijo iš atsakovo — akivaizdu, jog jokios transporto priemonės patikros prieš pastarąją realizuodamas atsakovas neatliko; atsakovas, parduodamas nepatikrintą automobilį pirkėjui L. D., suteikė platesnius patvirtinimus ir garantijas, nei gavo iš atsakovo, o konkrečiai — pirkėjui išrašytoje ir pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodė, kad transporto priemonė nėra dalyvavusi jokiuose eismo įvykiuose. Atsakovas, siekdamas bet kokia kaina realizuoti turimą turtą, PVM sąskaitoje faktūroje atliktu įrašu nepagrįstai nurodė nepatikrintas aplinkybes, turėjusias esminę reikšmę trečiojo asmens L. D. apsisprendimui pirkti automobilį, tačiau už ieškovo trečiajam asmeniui pateiktus patvirtinimus ir garantijas atsakovas negali būti laikomas atsakingu, kadangi tokių patvirtinimų ir garantijų ieškovui savo ruožtu nesuteikė. Atsakovas įstatymų reikalavimus dėl ieškovo informavimo pareigos įvykdė tinkamai, atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju yra neįrodyti. Teismo sprendimu pripažinus, jog ieškovas parduodamas automobilį trečiajam asmeniui L. D. elgėsi nesąžiningai, pateikė trečiajam asmeniui melagingą informaciją, ieškovas buvo įpareigotas atlyginti trečiojo asmens L. D. patirtus nuostolius. Tokį patvirtinimą Prancūzijos Respublikos piliečiui L. D. ieškovas, tą pačią dieną perparduodamas Transporto priemonę, pateikė savo laisva valia ir savo rizika, dėl ko paaiškėjus tokio teiginio melagingumui, ieškovas įgijo pareigą atlyginti visus trečiojo asmens L. D. patirtus nuostolius bei patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurių neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalauti iš atsakovo.
Atsakovas V. T. teisme nurodė, kad prieš perkant automobilį iš UAB „Autosa“ jo netikrino pas specialistus. Pirko sveiką automobilį, jam UAB „Autosa“ neminėjo, kad automobilis daužtas. Jis nebūtų pirkęs automobilio, jei būtų turėjęs tokią informaciją.
Tretysis asmuo UAB „Autosa“ ieškinio išsprendimą paliko teismo nuožiūrai, jo atstovas nurodė, kad UAB „Autosa“ vertėsi naudotų automobilių prekyba. Nuo 2014 veikla nevykdoma. Automobilį Citroen C3 Picasso įmonė įsigijo 2013-07 sveiką už 2600 eurų. Netikrino automobilio istorijos. Neatsimena ar įmonei buvo žinoma apie šio automobilio eismo įvykį ir mano, kad jiem neaktualu tai buvo. 2013-12-30 automobilį pardavė atsakovui už 9300 lt.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-12-30 ieškovas ir tretysis asmuo UAB “Autosa” sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB “Autosa” už 9300,00 litų pardavė, o atsakovas V. T. nupirko lengvąjį automobilį Citroen C3 Picasso ( toliau -automobilis)(pirmoji registracija 2009 m., automobilio identifikacinis numeris (VIN) — (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonėje Regitra automobilis atsakovo vardu buvo įregistruotas 2014-01-04. Automobiliui Lietuvoje 2014-01-31 buvo atlikta techninė apžiūra, galiojusi iki 2016-01-31.
Tą pačią dieną, t.y. 2016-03-10 ieškovas minėtą automobilį už 4900 eurų pardavė Prancūzijos piliečiui L. M. M. D., su juo sudarydamas automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtam piliečiui su Transporto priemone grįžus atgal į Prancūzijos Respubliką tapo žinoma, jog 2011 m. liepos 11 d. automobilis dalyvavo eismo įvykyje, po kurio Prancūzijos Respublikos teritorijoje šiam automobiliui yra taikomas draudimas dalyvauti eisme ir draudimas jam išduoti registracijos pažymėjimą. Prancūzijoje buvo atlikta automobilio ekspertizė, kuria konstatuota, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje ir negali būti eksploatuojamas, jeigu jam nėra atliktas sertifikuotas remontas.
Prancūzijos pilietis L. M. M. D., 2016-10-17 kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Baltijos realizacijos centras“ dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 2-492-892/2017 pagal L. D. pareikštą ieškinį atsakovui nutraukė 2016-03-10 tarp ieškovo L. D. ir atsakovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ sudarytą Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, taikė restituciją ir priteisė iš ieškovo Prancūzijos Respublikos piliečiui L. D. 4900,00 Eur sumokėtų piniginių lėšų už Transporto priemonę; 2630,66 Eur nuostolių; 5 procentų metines palūkanas už priteistą 7530,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 29 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1518,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, viso 9048,66 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-275- 392/2018 ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko pirmosios instancijos sprendimą galioti nepakeistą, priteisė iš Ieškovo 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirkėjo teisės atitinkamai grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, todėl šiam ginčui spręsti yra aktualios materialinės teisės normos, reglamentuojančio daiktų (prekių) kokybės reikalavimus, ir proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo taisykles.
Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.CK6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs.
Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą, todėl pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (CK6.317 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui. Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-19/2010).CK6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas įCK6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Pirkėjas turi teisę reikalauti, kad būtų atitinkamai grąžinta sumokėta kaina ir atsisakyta sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ką šiuo atveju ir pasirinko ieškovas. Taigi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių šalių pirkimo-pardavimo santykių turinys vertintinas vadovaujantis anksčiau nurodytomis parduodamų daiktų kokybę ir pardavėjo bei pirkėjo teises ir pareigas nustatančiomis teisės normomis, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimai, keliami ginčo daiktui, yra tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, ar apie tokius reikalavimus galima spręsti ir iš kitų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į pirkėjo ir pardavėjo elgesį ikisutartinėje ir sutartinėje stadijose. Taigi, būtina nustatyti, apie kokius automobilio trūkumus atsakovui buvo žinoma parduodant automobilį ieškovui ir kokią reikšmę esami automobilio trūkumai galėjo turėti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Pažymėtina, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, todėl pardavėjas gali įrodinėti, o teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatyti, ar yra pardavėjo atsakomybę šalinantys (ribojantys) pagrindai.
Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas nenurodė, kad automobilis dalyvavo eismo įvykiuose arba jis žinojo kitus eismo įvykius, per kuriuos automobilis buvo apgadintas, nors atsakovui aplinkybės dėl automobilio dalyvavimo eismo įvykyje buvo žinoma, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
CK 6.431¹ straipsnis nustato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Vadovaujantis Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymu Nr. 2B-231, 1 punktu, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: 1) motorinės transporto priemonės gamybinė markė; 2) motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; 3) motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; 4) motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys); 5) ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; 6) eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. To paties teisės akto 2 punktas nustato, jog sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: 1) stabdžių sistemos; 2) vairo mechanizmo ir pakabos elementų; 3) apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; 4) vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; 5) dujų išmetimo sistemos.
Iš 2016-03-10 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad yra nurodyti visi Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 1 punkte nurodyti duomenys, t. y. transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas bei identifikavimo numeris, rida, taip pat yra nurodyta, jog negalioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra. Teismo vertinimu, svarbu tai, kad pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovo nurodyta, kad transporto priemonė eismo ar kitų įvykių metu per laikotarpį, kurį atsakovas buvo parduodamos transporto priemonės savininkas, nebuvo apgadinta ir kad eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta, atsakovui nežinomi. Teismas sutinka su atsakovo nurodymu, kad svarbia aplinkybe yra pripažintinas faktas, jog atsakovui įsigyjant automobilį iš UAB „AUTOSA“, nei Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomu nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašas, patvirtintas įsakymu, nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.4311 straipsnis, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.4311 straipsniu įstatymo Nr. XII-1851 2 straipsnio pakeitimo 2015 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XII-1961. negaliojo. Atsakovas, įsigijęs automobilį, Lietuvos Respublikoje praėjo techninę apžiūrą bei įregistravo Transporto priemonę valstybės įstaigoje Regitra. Remiantis ieškovo paaiškinimu, kad iš UAB „Autosa“ įsigijo sveiką, neapgadintą automobilį, kad UAB „Autosa“ neinformavo apie jokius eismo įvykius, kuriuose dalyvavo automobilis, trečiojo asmens atstovo paaiškinimu, kad Prancūzijoje įsigijo sveiką, neapgadintą automobilį, laikoma įrodytu, kad atsakovui 2013 metais perkant automobilį, atsakovas nebuvo informuotas apie jokius eismo įvykius, kuriuose galėjo būti dalyvavęs automobilis. Byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas, būdamas šios transporto priemonės savininku, ginčo automobiliu būtų patekęs į eismo įvykį, kurio metu jis būtų apgadintas ir būtų registruota žala. Nagrinėjamu atveju automobilio defektai (t. y. automobilio dalyvavimas eismo įvykyje 2011 m., dėl kurio jis buvo pažeistas) nėra akivaizdūs ir pastebimi. Atsakovas neturėjo jokio pagrindo manyti, jog automobilis galėjo būti dalyvavęs eismo įvykyje. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie jokius eismo ar kitus įvykius, kuriuose automobilis iki jo pardavimo ieškovui, galėjo būti apgadintas. Atsakovas, parduodamas automobilį ieškovui, pateikė tik tokią informaciją, kurią atsakovas žinojo ir objektyviai turėjo galimybę žinoti. Ieškovui neįrodžius, kad buvusiam automobilio savininkui - atsakovui - iki daikto perdavimo buvo žinoma apie konkrečius eismo įvykius, kuriuose dalyvavo automobilis, negali kilti atsakovo atsakomybė dėl šios informacijos nepateikimo ieškovui ir netinkamo pirkimo – pardavimo sutarties įvykdymo.
Teismas įvertina aplinkybę, kad sutarties sudarymo dieną automobiliui negaliojo techninė apžiūra, kas reiškia, jog automobilis negali dalyvauti kelių eisme, todėl automobiliui negali būti taikyti bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai įtvirtinti CK 6.333 straipsnyje. Nors ši informacija ieškovui buvo žinoma, nes buvo nurodyta sutartyje, tačiau ji nebuvo priežastimi ieškovui atsisakyti sudaryti sutartį. Ieškovas, kaip profesionalus verslininkas automobilių pardavimo srityje turėjo įvertinti, kad perka naudotą septyniu metų senumo automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo, ir būti atidesnis bei rūpestingesnis, jis turėjo visas technines galimybes patikrinti perkamos Transporto priemonės istoriją (bylos nagrinėjimo metu surado galimybę gauti ginčo automobilio istoriją iš Prancūzijos duombazės), patikrinti automobilio techninę būklę pas specialistus, tačiau to nepadarė ir prisiėmė riziką dėl perkamo naudoto automobilio trūkumų. Teismas įvertina, jog atsakovas pardavė savo reikmėms naudotą ir valdytą automobilį, tai nėra atsakovo verslas, todėl atsakovas nelaikytinas automobilių pardavimo srities profesionalu, kuriam turėtų būti taikomas didesnis atsargumo, atidumo ar rūpestingumo standartas, t. y. ieškovas savo rizika pirko automobilį iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. Šios aplinkybės eliminuoja pardavėjo atsakomybės prezumpciją ir griežtesnius profesionalaus pardavėjo atsakomybės standartus (CK 6.38 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas, įrodinėdamas jog jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, remiasi aplinkybe — 2011-07-11 Prancūzijoje įvykusiu eismo įvykiu, dėl ko automobilis Prancūzijoje negali būti priregistruotas be sertifikuoto remonto. Ieškovas įrodinėja, jog automobilis netinkamas naudoti bei neatitinkančiu 6.333 straipsnyje nurodytu reikalavimų padaro būtent 2011-07-11 eismo įvykis. Atsakovas, nežinodamas apie 2011-07-11 ir įsigijęs automobilį, Lietuvos Respublikoje praėjo techninę apžiūrą bei automobilį priregistravo valstybinėje įmonėje Regitra, galėjo eksploatuoti Lietuvoje. Atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ieškovas ketina automobilį parduoti į Prancūziją ir kad siekiant automobilį eksploatuoti Prancūzijoje jam buvo būtinas sertifikuotas remontas.
Ieškovas neįrodė, jog įsigyjant automobilį iš atsakovo pastarasis neatitiko tokio pobūdžio daiktui Lietuvos Respublikoje keliamų standartų CK 6.333 ir straipsnio kontekste, kadangi įsigijimo metu apie tai žinojo -automobilis buvo įsigyjamas nesant galiojančios techninės apžiūros ir negalint dalyvauti eisme. Teismas laiko, kad ieškovas pirkimo metu visiškai neįsitikinęs perkamos transporto priemonės kokybe, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, veikė savo rizika, todėl neturi teisės pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata.
Ieškovas iš atsakovo reikalauja žalos atlyginimo teigdamas, jog būtent dėl atsakovo tariamai neteisėtų veiksmų, o konkrečiai — neatskleidimo ieškovui, jog automobilis dalyvavo eismo įvykiuose — ieškovas patyrė 9 133,08 Eur dydžio žalą. Žalą sudaro Prancūzijos Respublikos piliečiui L. D. teismo sprendimu priteista ir ieškovo išmokėta piniginių lėšų suma L. D. nuostoliams kompensuoti dėl sandorio su ieškovu, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose ginčijant trečiojo asmens L. D. teisėtus ir pagrįstus reikalavimus. Nurodytą žalą priežastiniu ryšiu su atsakovo tariamai neteisėtais veiksmais ieškovas sieja teigdamas, jog žala nebūtų kilusi, jei atsakovas, sudarydamas sutartį su ieškovu, būtų nurodęs, kad automobilį buvo dalyvavusi įvykyje, per kurį ji buvo sugadinta. Teismas laiko, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų, reikalingų civilinei atsakomybei atsirasti- tai neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos kilimo (6.245 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.363 str.). Teismas vertina, kad ieškovas, būdamas verslininku, ir ketindamas parduoti automobilį į Prancūziją, turėjo ir galėjo įsitikinti ar automobilis gali būti priregistruotas ir eksploatuojamas Prancūzijoje, tačiau to neatliko. Ieškovo pasirinktas elgesio modelis parduodant automobilį Prancūzijos Respublikos piliečiui gali ir turi būti vertinamas kaip nerūpestingas ir neapdairus, kadangi automobilį pardavė tą pačią dieną, kuomet ją įsigijo iš atsakovo ir jokios automobilio patikros prieš jį realizuodamas atsakovas neatliko; atsakovas, parduodamas nepatikrintą automobilį pirkėjui L. D., suteikė platesnius patvirtinimus ir garantijas, nei gavo iš atsakovo, o konkrečiai — pirkėjui išrašytoje ir pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodė, kad Transporto priemonė nėra dalyvavusi jokiuose eismo įvykiuose. Tokio patvirtinimo, kokį ieškovas pateikė trečiajam asmeniui, t. y. jog Transporto priemonė nėra dalyvavusi jokiuose eismo įvykiuose, savo ruožtu atsakovas ieškovui niekuomet neteikė ir negalėjo pateikti. Ieškovas, parduodamas automobilį Prancūzijos Respublikos piliečiui, savo rizika išplėtė iš atsakovo gautų patvirtinimų ir pateiktos informacijos ribas bei patvirtino ir garantavo trečiajam asmeniui, jog transporto priemonė nėra dalyvavusi jokiuose eismo įvykiuose (PVM sąskaitoje faktūroje atliktu įrašu), turėjusias esminę reikšmę trečiojo asmens L. D. apsisprendimui pirkti automobilį. Teismo sprendimu pripažinus, jog ieškovas parduodamas automobilį trečiajam asmeniui L. D. elgėsi nesąžiningai, pateikė trečiajam asmeniui melagingą informaciją, ieškovas buvo įpareigotas atlyginti trečiojo asmens L. D. patirtus nuostolius. Įrodytas faktas, jog atsakovas ieškovui niekuomet nepatvirtino ir negalėjo patvirtinti, jog automobilis nėra dalyvavęs jokiuose eismo įvykiuose. Ieškovo patirtų išlaidų atlyginant trečiajam asmeniui L. D. pastarojo patirtus nuostolius ir atsakovo tariamai neteisėtų veiksmų nesieja priežastinis ryšys. Be to, teismas sutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad atsakovas nebuvo įtrauktas į teisminį procesą nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-275-392/2018, todėl negalėjo išdėstyti savo pozicijos ir pasisakyti jo teisėms ir teisėtiems interesams galimai svarbiais klausimais, kad dėl šios priežasties ieškovas neturi teisės remtis nagrinėjant minėtą civilinę bylą priimtais teismų procesiniais sprendimais prieš atsakovą, kuris šiame procese nedalyvavo. Remiantis išdėstytu ieškinys nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas V. T. patyrė 1149 Eur išlaidų už advokato pagalbą civilinėje byloje, trečiojo asmens UAB „Autosa“ direktorius T. L. už dokumento vertimo paslaugas patyrė 36 Eur išlaidų, kurias prašo priteisti iš ieškovo. Atsižvelgus į tai, kad atsakovo V. T. nurodytos turėtos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), atsakovui V. T. iš ieškovo priteistina 1149 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš ieškovo trečiojo asmens UAB „Autosa“ atstovui T. L. priteistinas 36 Eur būtinų ir pagrįstų išlaidų atlyginimas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB “Baltijos realizacijos centras”, į.k. 111623156, atsakovui V. T. 1149 Eur (vieną tūkstantį šimtą keturiasdešimt devynis Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų; trečiojo asmens UAB „Autosa“ atstovui T. L. 36 Eur (trisdešimt šešis Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.
Teisėja Daiva Žebelienė