Administracinė byla Nr. eAS-854-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03702-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas M. B. (toliau – pareiškėjas) 2018 m. spalio 31 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK, atsakovas) 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 18-IL-10-01552-e ,,Dėl M. B. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas). 2018 m. spalio 31 d. pareiškėjas pateikė teismui ir prašymą atnaujinti kreipimosi į teismą terminą, prašydamas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios, nuo jo valios nepriklausančios priežasties.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkino. Atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad skundžiamą Sprendimą Vilniaus apskrities VPK jam įteikė 2018 m. birželio 11 d. elektroniniu laišku. Vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi bei 65 straipsnio 3 dalimi, skundas teismui galėjo būti paduotas iki 2018 m. liepos 12 d. imtinai. Pareiškėjas į teismą su skundu elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi tik 2018 m. spalio 31 d., t. y. praleidęs skundo padavimo teismui terminą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad, kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK 2018 m. birželio 11 d. elektroninio laiško, kuriuo buvo siunčiamas Sprendimas, jame aiškiai nurodyta, jog „per mėnesį nuo šios dienos Jūs galite mūsų sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui“. Tai, kad pareiškėjas gyvena bei dirba Islandijoje, 2018 m. spalio 15 d. sugrįžo į Lietuvą ir anksčiau neturėjo galimybės sugrįžti į Lietuvą, nes dirba atsakingą darbą, nepateisina įstatymo nustatyto termino praleidimo. Pareiškėjas šiuo atveju turėjo galimybę pasitelkti įgaliotus atstovus ir teismui skundą pateikti per nustatytą terminą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, nenustatė jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios būtų pagrindas šį terminą atnaujinti. Teismas pažymėjo, kad net ir gavęs ginčijamą Sprendimą beveik po dviejų mėnesių nuo jo priėmimo, pareiškėjas neveikė operatyviai, skundą teismui išsiuntė pasibaigus terminui Sprendimą apskųsti. Jokių įrodymų ar aplinkybių, kurios sutrukdė nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2018 m. liepos 12 d. pateikti skundą teismui, pareiškėjas nepateikė. Dėl šių priežasčių terminas skundui paduoti neatnaujintas.

Netenkinęs prašymo ir neatnaujinęs skundo padavimo termino, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III.

Pareiškėjas M. B. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį ir atnaujinti skundo padavimo terminą.

Atskirajame skunde pareiškėjas pažymi, kad kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus vyresniąją specialistę R. B., kuri 2018 m. birželio 11 d. informavo, jog Sprendimas gali būti skundžiamas per mėnesį nuo šios dienos. Pareiškėjas gyvena ir dirba Islandijoje apsaugos darbuotoju, nuo 2018 m. spalio 16 d. ­oro uoste, jam išduotas ginklas. 2018 m. spalio 15 d. pareiškėjas grįžo į Lietuvą ir pradėjo ruošti dokumentus dėl Sprendimo apskundimo. Anksčiau sugrįžti negalėjo, nes dirbo atsakingą darbą, kurio neturi teisės viešinti. Pareiškėjas akcentuoja, kad jam nebuvo laiku pranešta apie priimtą Sprendimą, todėl jis negalėjo laiku realizuoti teisės į teisminę gynybą, tuo metu gyveno ir dirbo užsienyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015, 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-723-502/2017). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-182-575/2017; 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-390-502/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Vilniaus apskrities VPK 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 18-IL-10-01552-e ,,Dėl M. B. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ gavo 2018 m. birželio 11 d. elektroniniu laišku (dėl to ginčo byloje nėra), o į teismą su skundu elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi 2018 m. spalio 31 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą skundo padavimo teismui terminą.

Pareiškėjo teigimu, terminą skundui paduoti jis praleido dėl to, kad gyvena ir dirba Islandijoje, ir tik 2018 m. spalio 15 d. grįžo į Lietuvą ir pradėjo ruošti dokumentus dėl Sprendimo apskundimo, be to, jam nebuvo laiku pranešta apie priimtą Sprendimą, todėl jis negalėjo laiku realizuoti teisės į teisminę gynybą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkino, nustatęs, kad, nors pareiškėjas ginčijamą Sprendimą gavo beveik po dviejų mėnesių nuo jo priėmimo, tačiau jis neveikė operatyviai ir nenurodė aplinkybių, kurios sutrukdė nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2018 m. liepos 12 d. pateikti skundą teismui. Teismas vertino, kad tai, jog pareiškėjas gyvena bei dirba Islandijoje, 2018 m. spalio 15 d. sugrįžo į Lietuvą ir anksčiau neturėjo galimybės sugrįžti į Lietuvą, nes dirba atsakingą darbą, nepateisina įstatymo nustatyto termino praleidimo, nes pareiškėjas šiuo atveju turėjo galimybę pasitelkti įgaliotus atstovus ir teismui skundą pateikti per nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir įvertinusi byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, pareiškėjo nurodytas skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, o dėl savo paties elgesio (delsimo). Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti priešingą išvadą ir pareiškėjo nurodytas priežastis vertinti kaip svarbias praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti. 

Apeliacinės instancijos teismo kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, atskirąjį skundą ir kitus byloje pateiktus duomenis, konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė ir nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie jokias objektyvias, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti. Taigi pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Arūnas Dirvonas

                                                                Rytis Krasauskas

Milda Vainienė