Civilinė byla Nr. e2-158-999/2024
Procesinis Nr. 2-10-3-00972-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 29 d.
Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Daina Dyburienė,
sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei,
dalyvaujant ieškovų A. P., MB „Turto vystymo sprendimai“ atstovui advokato padėjėjui V. P.,
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atstovei V. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P., MB „Turto vystymo sprendimai“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovai kreipėsi į teismą prašydami teismo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) 329/767 dalį bei pagal uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 11 d. parengtą Žemės sklypo planą M 1:500 nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), tokią tvarką: 1) A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudosis atskirai žemės sklypo dalimi plane pažymėta kaip A (437 kv. m.); 2) MB „Turto vystymo sprendimai“, j. a. k. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublika, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudosis kartu žemės sklypo dalimi plane pažymėta kaip B (330 kv. m.).
2. Ieškinyje nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis (toliau – NTR) ginčo žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) plotas 0.0767 ha (toliau – ir Žemės sklypas) bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams A. P. (4373/7670 arba 437 kv. m.) ir MB „Turto vystymo sprendimai“ (1/767 arba 1 kv. m.). Žemės sklypo likusi dalis (329/767 arba 329 kv. m.) priklauso Lietuvos Respublikai, nes Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai civilinėje byloje Nr. e2-256-995/2021 buvo šią žemės dalį priteisusi Lietuvos Respublikai, tačiau šią žemės dalį patikėjimo teise valdanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl neaiškių priežasčių atsisako įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tai bendraturčiams yra kliūtis nusistatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Ieškovų užsakymu uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. liepos 11 d. parengė Žemės sklypo planą M 1:500 (toliau – ir Planas), pagal kurį Žemės sklypas suskirstytas į dvi dalis A ir B. Pagal Planą ieškovui A. P. priskiriama asmeniniam naudojimui dalis A (437 kv. m.), ieškovui MB „Turto vystymo sprendimai“ – B(1/330 kv. m.); atsakovei Lietuvos Respublikai – B (329/330 kv. m.). Su naudojimosi tvarka, kuriai pritarė ir pasirašė visi bendraturčiai, tame tarpe ir Lietuvos Respubliką atstovaujanti NŽT. Tada ieškovai kreipėsi į notarą su prašymu patvirtinti šią naudojimosi tvarką, tačiau notaras atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad tokia tvarka negali būti patvirtinta, kol vienas iš bendraturčių (Lietuvos Respublika) nėra savo nuosavybės dalies į Žemės sklypą įsiregistravęs NTR. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.75 straipsnio 2 dalimi, neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Todėl Lietuvos Respublika negali būti sandorio dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo šalimi, kol jos nuosavybės teisė į Žemės sklypą nebus įregistruota NTR. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-2284-995/2021 yra seniai įsiteisėjęs, tačiau NŽT vengia šiuo teismo sprendimu priteistą jai Žemės sklypo dalį įsiregistruoti NTR ir tuo pažeidžia kitų bendraturčių teisėtus interesus. Tai, kad NŽT vengia registruoti savo nuosavybės teisę į Žemės sklypą, pačio Žemės sklypo naudojimas ir valdymas yra apsunkintas tiek, kad juo niekas visiškai nesinaudoja. Ieškovams su NŽT nepavyko susitarti geruoju, kad ši įsiregistruotų savo daiktines teises į Žemės sklypą, o tai reiškia, kad ieškovai negali NTR įsiregistruoti ir naudojimosi Žemės sklypu tvarkos. Todėl ieškovai prašo teismo, kad būtų išviešinta valstybės nuosavybė, dėl ko jos turima Žemės sklypo dalis galėtų dalyvauti civilinėje apyvartoje ir būti racionaliai naudojama.
3. Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad NŽT nėra žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dalių naudotoja ir tik formaliai jas tebevaldo valstybinės žemės patikėjimo teise iki bus įregistruotos daiktinės teisės, atsiradusios vykdant nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūrą. NŽT Palangos skyrius vykdo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. 2016 m. rugsėjo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 16S-156-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei B. K.“, B. K. (mirusi) buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę, grąžinant ją natūra. Šiuo sprendimu taip pat atkurtos nuosavybės teisės ir į 0,0001 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,1534 ha žemės sklype, Gabijos g. 13, Palanga (kitos paskirties žemė, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos). Nurodo, kad 2019 m. spalio 4 d. raštu kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl informacijos pateikimo apie palikėjos B. K. palikimo priėmimo ar jo atsisakymo ir kitus faktus, kadangi pagal VĮ Registrų centro Testamentų registre esančią informaciją nustatė, kad Testamentų registre tokių duomenų nėra. Pagal 2021 m. birželio 11 d. ir pakartotinai – 2023 m. rugpjūčio 9 d. Testamentų registro duomenis nustatyta, kad nėra duomenų apie palikėjos B. K. palikimo priėmimo ar jo atsisakymo ir kitus faktus. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2020-03-05 įsakymu Nr. 16VĮ-67-(14.16.2.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros sustabdymo“ sustabdyta iki paaiškės palikimą priėmęs asmuo.
4. Ieškovai pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog atsakovės atstovė NŽT su ieškiniu nesutinka, tačiau iš atsiliepimo taip ir nepaaiškėjo kodėl. Atsakovė iš vienos pusės nurodo, kad Lietuvos Respublika nėra ginčo žemės sklypo bendrasavininkė, tačiau iš kitos pusės pripažįsta, jog ji yra šio žemės sklypo savininkė, o NŽT tik formaliai jas tebevaldo valstybinės žemės patikėjimo teise iki bus įregistruotos daiktinės teisės, atsiradusios vykdant nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūrą. Mano, kad tai tik rodo, kad NŽT be jokio teisinio ir faktinio pagrindo išsisukinėja nuo pareigos NTR įregistruoti Lietuvos Respublikos nuosavybės teises į turimą turtą, tuo labiau, kad ji nurodo, jog nuosavybės teisių atkūrimą į ginčo žemės sklypą vykdo nuo 2016 m. ir nuo to laiko nieko nežino apie A. M., kurio žemė buvo nacionalizuota, galimus turtinių teisių perėmėjus, t. y. apie B. K.. Pati situacija laba keista, kad tiek B. K. (mirusi), tiek jos sūnus, kuris taip pat yra miręs, net neprašė atkurti nuosavybės teises, todėl neaišku, kodėl jos buvo atkurtos ir kodėl prieš atkuriant, registruojant valstybinį žemės sklypą (ginčo sklypą) Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės. Dar keisčiau, kad NŽT 2019 m. spalio 4 d. raštu kreipėsi į notarą dėl informacijos pateikimo apie palikėjos B. K. palikimo priėmimą ar jo atsisakymą, tačiau per 4 metus negavo atsakymo iš notaro. Tai tik rodo, kad ne viskas gerai su viešuoju administravimu ir su valstybės turtu, o viešojo administravimo subjektas, kuris atsakingas už valstybės turtą ir privalantis ginti viešąjį interesą susijusį su šiuo valstybiniu turtu, vengia išviešinti nuosavybės teises. Darytina išvada, kad NŽT nepaneigė fakto, kad ginčo žemės sklypo neįregistruota 329/767 dalis yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Pažymėjo, kad ieškovai nesiekia atstovauti viešojo intereso, tačiau NTR neįregistruota atsakovės vardu žemės dalis, neleidžia jiems nusistatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos, t. y. įgyvendinti nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą. Kadangi NŽT neginčija naudojimosi tvarkos, todėl dėl jos ieškovai nieko nepasisako.
5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog NŽT Palangos skyrius, pagal asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į A. M. valdytą žemę prašymus, vykdo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę, grąžinant ją natūra. Pateiktame 2023 m. rugpjūčio 9 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 16VĮ-67-(14.16.2.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros sustabdymo“ buvo sustabdyta iki paaiškės palikimą priėmęs asmuo. Atkreipė dėmesį, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Nr. 16S-156-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei B. K.“ ir minėtas 2020 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. 16VĮ-67-(14.16.2.) nėra nuginčyti ir yra galiojantys. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje yra įtvirtinti sprendimų panaikinimo atvejai: jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba pakeisti jį priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Šiuo nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotam vadovui nėra teisinio pagrindo panaikinti 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 16S-156-(14.16.3.) ir 2020 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. 16VĮ-67-(14.16.2.). NŽT laikosi pozicijos, kad notarui pateikus informaciją apie palikimą priėmusį asmenį, NŽT Palangos skyrius informuos šį asmenį apie 2016 m. rugsėjo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 16S-156-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei B. K.“, mirusios B. K. vardu atkurtas nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,0001 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,1534 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), taip pat apie palikimą priėmusio asmens teisę kreiptis į notarą ir į VĮ Registrų centrą dėl priėmimo ir nuosavybės teisių įregistravimo.
6. Teismo posėdžio metu ieškovų A. P., MB „Turto vystymo sprendimai“ atstovas palaikė ieškinį ieškinyje, dublike nurodytais motyvais. Paaiškino, jog ieškovai norėjo nusistatyti naudojimosi tvarką notariškai, nes ginčo toje dalyje nėra, NŽT vedėjas patvirtino žemės sklypo planą, bet pas notarą negalėjo pasirašyti tokios sutarties, nes vienas iš bendraturčių nėra įsiregistravęs savo turto dalies NTR. Todėl notaras negali atlikti tokio veiksmo dėl neišviešintos nuosavybės. Jeigu teismas patvirtins tokią tvarką, tačiau ateityje kils problemų, jei kiti bendraturčiai norės kreiptis dėl statybos leidimo, pradėti statybas ar kitų veiksmų, visada reikės gauti bendraturčio sutikimą. Teismo sprendimu yra nustatyta, kad šita dalis priklauso valstybei. Jeigu nustatyta, kad tai yra valstybės dalis, tai niekas kitas jos pasisavinti negali. Ieškovai net negali statyti, nes neturi realios dalies, tik idealiąją. Papildė, kad neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.
7. Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT atstovės V. V., su ieškiniu nesutiko atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais. NŽT yra atlikusi (duomenys neskelbtini), žemės sklype nuosavybės atkūrimo procedūrą. NŽT negali nesutikti leisti asmenims įgyvendinti savo teises, tačiau NŽT neturi praktikos ir šitame teisme nėra dar išnagrinėta nė viena byla, kurių yra keletas, įpareigoti NŽT kuomet yra priimti administraciniai aktai – tiek sprendimas, tiek vedėjo įsakymas, ir šitie teisės aktai yra priimti, jie nėra nuginčyti, ir vėl NŽT įsiregistruoti žemės sklypą Lietuvos Respublikos vardu, kol kas neturi jokio teisinio pagrindo esant nepanaikintiems šitiems administraciniams aktams, nes patys neturi pagrindo pasinaikinti. Jeigu NŽT įsiregistruotų tą žemės sklypo dalį ir atsirastų B. K. paveldėtojai, mano, kad tai nesutrukdytų jiems atgauti tą žemės sklypo dalį.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), plotas 0.0767 ha bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams A. P. (4373/7670 arba 437 kv. m.) ir MB „Turto vystymo sprendimai“ (1/767 arba 1 kv. m.), o likusi žemės sklypo likusi dalis (329/767 arba 329 kv. m.) priklauso Lietuvos Respublikai. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini)“ 2023 m. liepos 11 d. Žemės sklypo planas M 1:500, pagal kurį Žemės sklypas suskirstytas į dvi dalis A ir B. Pagal Planą ieškovui A. P. priskiriama asmeniniam naudojimui dalis A (437 kv. m.), ieškovui MB „(duomenys neskelbtini)“ – B (1/330 kv. m.), atsakovei Lietuvos Respublikai – B (329/330 kv. m.). Planui pritarė ir pasirašė visi bendraturčiai, tame tarpe ir NŽT. Pateiktas 2016 m. rugsėjo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Nr. 16S-156-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei B. K.“, kurio 1.2.13. punkte nurodyta grąžinti natūra 0.0001 ha žemės sklypo dalį, esančią 0.1534 ha (vertė 8210 Eur) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); kitos paskirties žemė, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; bendrosios nuosavybės teise su šiais bendraturčiais: Lietuvos Respublika - 0.0839 ha. Pateiktas NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. 16VĮ-67-(14.16.2.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros sustabdymo“, kuriame nurodyta, kadangi prašymą atkurti nuosavybės teises pateikusi pilietė B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra mirusi, o šios pilietės įpėdinis A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra miręs, nuspręsta sustabdyti B. K. nuosavybės teisių į buvusio žemės savininko A. M. iki nacionalizacijos Palangos mieste, Klaipėdos apskrityje, turėtą žemę, atkūrimo procedūrą.
Iš Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje e2-256-995/2021 priimto sprendimo už akių nustatyta, kad šioje byloje dalyvavo ir dvi nagrinėjamos bylos šalys, tai yra MB „Turto sprendimai“ ir Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT. Išnagrinėjus bylą, buvo nuspręsta leisti pasitvirtinti bei įgyvendinti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektą ir nustatytos nuosavybės dalis į šiuo projektu naujai formuojamus žemės sklypus: MB „Turto vystymo sprendimai“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) - į žemės sklypus, kurių projektinis Nr. 1-1 (duomenys neskelbtini)) ir Lietuvos Respublikai - į žemės sklypus, kurių projektinis Nr. 1-1 (duomenys neskelbtini)). Plungės apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje e2-256-995/2021 įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 31 d.
Dėl ieškinio
9. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami teismo įpareigoti NŽT per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 329/767 dalį bei pagal uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. liepos 11 d. parengtą Žemės sklypo planą M 1:500 nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), tokią tvarką: 1) A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudosis atskirai žemės sklypo dalimi plane pažymėta kaip A (437 kv. m.); 2) MB „Turto vystymo sprendimai“, j. a. k. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublika, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudosis kartu žemės sklypo dalimi plane pažymėta kaip B (330 kv. m.).
10. Pagrindinis ieškovų motyvas, kad ieškovai nori ir toliau tvarkytis atidalytuose žemės sklypuose, gauti statybos leidimus, vykdyti statybas bei atlikti kitus teisinius veiksmus, ir viskam reikės bendraturčių sutikimų. Ieškovai norėjo pasitvirtinti naudojimosi tvarką, tačiau notaras atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad tokia tvarka negali būti patvirtinta, kol vienas iš bendraturčių (Lietuvos Respublika) nėra savo nuosavybės dalies į Žemės sklypą įsiregistravęs Nekilnojamojo turto registre. Todėl Lietuvos Respublika negali būti sandorio dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo šalimi, kol jos nuosavybės teisė į Žemės sklypą nebus įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
11. Atsakovė atsisako įregistruoti nuosavybę Lietuvos Respublikos vardu, nes nurodo, kad NŽT nėra žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dalių naudotoja ir tik formaliai jas tebevaldo valstybinės žemės patikėjimo teise iki bus įregistruotos daiktinės teisės, atsiradusios vykdant nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūrą.
12. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).
13. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bendrosios dalinės, skirtingai nei asmeninės, nuosavybės teisės atveju bendraturčiai nuosavybės teisės turinį sudarančias teises gali įgyvendinti (nuosavybės teisės objektą valdyti, naudoti bei juo disponuoti) tik suderinę valią, t. y. nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju yra apribotas, kadangi turi būti paisoma visų bendraturčių nuožiūros dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).
14. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
15. Nagrinėjamoje situacijoje, ginčo žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), plotas 0.0767 ha bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams A. P. (4373/7670 arba 437 kv. m.) ir MB „Turto vystymo sprendimai“ (1/767 arba 1 kv. m.), o likusi žemės sklypo likusi dalis (329/767 arba 329 kv. m.) priklauso Lietuvos Respublikai. Ieškovai prašo teismo įpareigoti NŽT per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos, j. a. k. 111105555, nuosavybės teisę į žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 329/767 dalį. Atsakovė nurodo, kad nėra žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dalių naudotoja ir tik formaliai jas tebevaldo valstybinės žemės patikėjimo teise iki bus įregistruotos daiktinės teisės, atsiradusios vykdant nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūrą. Nurodo, kad NŽT Palangos skyrius vykdo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. 2016 m. rugsėjo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 16S-156-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei B. K.“, B. K. (mirusi) buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę, grąžinant ją natūra. Šiuo sprendimu taip pat atkurtos nuosavybės teisės ir į 0,0001 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,1534 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos).
16. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos 2016 m. rugsėjo 15 d. Tiek B. K., tiek A. M. yra mirę. Taipogi, atsakovė nurodo, kad 2019 m. spalio 4 d. raštu kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl informacijos pateikimo apie palikėjos B. K. palikimo priėmimo ar jo atsisakymo ir kitus faktus, kadangi pagal VĮ Registrų centro Testamentų registre esančią informaciją nustatė, kad Testamentų registre tokių duomenų nėra. Be to, 2021 m. birželio 11 d. ir pakartotinai – 2023 m. rugpjūčio 9 d. Testamentų registro duomenis nustatyta, kad nėra duomenų apie palikėjos B. K. palikimo priėmimo ar jo atsisakymo ir kitus faktus. Todėl laikytina, kad įpėdinių nėra, o Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje e2-256-995/2021, kurioje dalyvavo ir dvi nagrinėjamos bylos šalys, tai yra MB „Turto sprendimai“ ir Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, buvo nuspręsta leisti pasitvirtinti bei įgyvendinti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektą ir buvo nustatytos nuosavybės dalis į šiuo projektu naujai formuojamus žemės sklypus: MB „Turto vystymo sprendimai“, įmonės kodas 303040565 - į žemės sklypus, kurių projektinis Nr. 1-1 (363/767 dalis) ir 2-2 (359/736 dalis) ir Lietuvos Respublikai - į žemės sklypus, kurių projektinis Nr. 1-1 (370/767 dalis) ir 2-2 (347/736 dalis). Plungės apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje e2-256-995/2021 įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 31 d., laikytina tai prejudiciniu faktu, NŽT minėtą sprendimą privalo vykdyti.
17. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad ieškovai, kaip žemės sklypo bendrasavininkai negali atlikti tolesnių veiksmų žemės sklypo naudojimui, kai nėra įregistruota nuosavybė, o žemės sklypo savininku tampama oficialiai įregistruojant šiuos duomenis Registrų centre, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas įpareigoti atsakovę NŽT per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos, j. a. k. 111105555, nuosavybės teisę į žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 329/767 dalį, nes kitu atveju ieškovai negali nusistatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos ir atlikti kitų teisinių procedūrų (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Ieškovė prašo pagal uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. liepos 11 d. parengtą Žemės sklypo planą M 1:500 nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tokią tvarką: 1) A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudosis atskirai žemės sklypo dalimi plane pažymėta kaip A (437 kv. m.); 2) MB „Turto vystymo sprendimai“, j. a. k. 303040565 ir Lietuvos Respublika, j. a. k. 111105555, naudosis kartu žemės sklypo dalimi plane pažymėta kaip B (330 kv. m.).
19. Prie ieškinio priedų pateiktas (duomenys neskelbtini)“ 2023 m. liepos 11 d. Žemės sklypo planas M 1:500, pagal kurį Žemės sklypas suskirstytas į dvi dalis A ir B. Pagal Planą ieškovui A. P. priskiriama asmeniniam naudojimui dalis A (437 kv. m.), ieškovui MB „Turto vystymo sprendimai“ – B (1/330 kv. m.), atsakovei Lietuvos Respublikai – B (329/330 kv. m.). Planui pritarė ir pasirašė visi bendraturčiai, tame tarpe ir NŽT. Taigi ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu, kurio kadastro (duomenys neskelbtini), nėra, todėl ieškovių ieškinys tenkintinas.
20. Atskirai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT, įsiregistravus nuosavybės teisę į jiems teismo sprendimu priskirtą nuosavybės teisę į žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 329/767 dalį, nebus pažeistos galimų B. K. ir A. M. įpėdinių teisės. Žemės sklypo dalis atitenka Lietuvos Respublikai, todėl atsiradus įpėdiniams, jų teisės nebus pažeistos ir jie galės atlikti visas teisines procedūras, siekiant atkurti nuosavybes teises, su kuo sutiko ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovai teikdami ieškinį sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas nurodė, jog jie neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos, j. a. k. 111105555, nuosavybės teisę į žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 329/767 dalį bei pagal uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. liepos 11 d. parengtą Žemės sklypo planą M 1:500 nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką:
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudosis atskirai žemės sklypo dalimi plane pažymėta kaip A (437 kv. m.);
MB „Turto vystymo sprendimai“, j. a. k. 303040565, ir Lietuvos Respublika, j. a. k. 111105555, naudosis kartu žemės sklypo dalimi plane pažymėta kaip B (330 kv. m.).
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.
Teisėja
Daina Dyburienė