Kopija
Pranešėjas Vidmantas Mylė Baudžiamoji byla Nr. 1A-7-300/2009
Teisėjas Augustinas Mitkus Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.4., 2.4.7.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 9 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teisėjų Irenos Ivanovienės, Klavdijos Kruminienės,
sekretoriaujant Vilmai Armalytei,
dalyvaujant prokurorui Zenonui Griciui,
gynėjui adv. Rolandui Tamašauskui,
laiduotojai I. M.,
nuteistajam R. D.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-09-23 nuosprendžio, kuriuo:
R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal LR BK 281 str. 4 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą 2 metus vairuoti transporto priemonę ir 50 valandų nemokamų darbų, kuriuos privalo atlikti per 3 mėnesius. Nuteistasis įpareigotas per 1 (vienerius) metus atlyginti civilinei ieškovei R. R. nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Nuosprendžiu iš nuteistojo R. D. priteista 36 395,20 Lt (trisdešimt šeši tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt penki litai 20 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Taip pat nuosprendžiu priteista iš nuteistojo R. D. 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) turtinės ir 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos nukentėjusiajai R. R..
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
R. D. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 2 d. apie 11.05 val. (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę BMW 740, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. K. ir nesiimdamas visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies, apsivertė, dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio keleivė nukentėjusioji R. R., kuriai dėl kaukolės pamato lūžio, stuburo krūtinės dalies 7 slankstelio kompresinio lūžio su nugaros smegenų sužalojimu, krūtinkaulio lūžio, kairės pusės 2, 3, 4, 5, 6, 7 šonkaulių lūžio, sukėlusio skysčio ir oro susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje, kraujosruvos krūtinkaulio srityje, muštinės žaizdos kryžkaulio srityje buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistasis R. D. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 59, 68, 172, 275 punktuose nustatytus reikalavimus ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 4 d.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. D. prašo panaikinti 2008-09-23 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir bylą nutraukti, esant LR BK 40 str. numatytam pagrindui ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat prašo sumažinti turtinės žalos atlyginimą, priteistą Valstybinei ligonių kasai iki 18198 Lt, sumažinti priteistą R. R. turtinę žalą iki 10000 Lt, taip pat sumažinti neturtinę žalą iki 10000 Lt.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmos instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, dėl ko buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, ir buvo sukliudyta teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, taip pat nurodo, kad nuosprendyje netinkamai išspręstas civilinės atsakomybės klausimas ir byloje yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 40 str., kai yra teismo pasitikėjimo verto asmens prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. 2008-11-24 yra gautas I. M. prašymas perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą R. D.. Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl R. R. patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į R. R. didelį neatsargumą bei jos prisiimtą riziką, kadangi ji sutiko važiuoti automobiliu, kurį vairavo neblaivus asmuo, ir buvo neprisisegusi saugos diržų, dėl ko, pasak apelianto, turėtų būti sumažintas nuostolių atlyginimas Valstybinei ligonių kasai, paskirstant ją lygiomis dalimis tarp kaltininko ir nukentėjusiosios, tačiau minėto reikalavimo nuteistasis atsisakė apeliacinės instancijos teisme. Taip pat nurodo, kad teismas iki nuosprendžio paskelbimo gavęs prašymą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turėjo atnaujinti įrodymų tyrimą, taigi teigia, kad teismo atsisakymas atnaujinti įrodymų tyrimą iki nuosprendžio paskelbimo teisme gavus prašymą dėl laidavimo turėtų būti vertinamas, kaip esminis baudžiamojo proceso pažeidimas.
Apeliacinio proceso metu nuteistais ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras sutiko su nuteistojo ir jo gynėjo prašymu.
Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas R. D. apeliaciniame skunde kaltės klausimo neginčija, tačiau nurodo, kad yra visi pagrindai atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir sumažinti nukentėjusiajai priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį.
Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina tai, kad net ir esant visoms šioms aplinkybėms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti atitinkamą sprendimą.
Kaip byloje nustatyta R. D., būdamas neblaivus, sėdo už automobilio vairo, rizikuodamas ne tik savo, bet ir kitų asmenų gyvybe bei sveikata, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, buvo sunkiai sužalota R. D. vairuojamo automobilio keleivė R. R.. Šio eismo įvykio pasėkoje, ji tapo neįgalia. Tokiu būdu R. D. padarė neatsargų kvalifikuotą nusikaltimą.
R. D. nusikalto pirmą kartą, padarė apysunkį neatsargų nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. R. D. charakterizuojamas teigiamai, atlygino dalį žalos nukentėjusiajai, tačiau nagrinėjamu atveju yra labai svarbu pažymėti tai, kad R. D. neturi vairuotojo pažymėjimo (b. l. 34) ir įvertinus jo jauną amžių, jis jau tris kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka. Pagal šių teisės pažeidimų pobūdį, matyti, kad jie yra itin šiurkštūs – du kartus baustas, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės bei vieną kartą vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės (b. l. 102-103). Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. D. linkęs daryti teisės pažeidimus ir, kad jo padarytas nusikaltimas yra logiška ankstesnių jo pažeidimų tąsa, bet ne atsitiktinė veika, nulemta vien tik susidariusių aplinkybių, dėl ko minėtos aplinkybės teismui neduoda pagrindo manyti, kad R. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai skyrė R. D. laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, jos vykdymą atidėdamas dvejiems metams ir paskyrė baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą dvejiems metams vairuoti transporto priemones ir 50 valandų nemokamų darbų, kuriuos privalo atlikti per 3 mėnesius, taipogi nuteistasis įpareigotas per vienerius metus atlyginti civilinei ieškovei R. R. nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Priešingu atveju, kaip prašo apeliantas, panaikinus šį apylinkės teismo nuosprendį nebūtų pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.
Dėl kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.
Apelianto skunde nurodytas argumentas, kad teismas turėjo atsižvelgti į R. R. didelį neatsargumą bei jos prisiimtą riziką, kadangi ji sutiko važiuoti automobiliu, kurį vairavo neblaivus asmuo, ir buvo neprisisegusi saugos diržų, dėl ko, pasak apelianto, turėtų būti sumažintas nuostolių atlyginimas Valstybinei ligonių kasai, paskirstant ją lygiomis dalimis tarp kaltininko ir nukentėjusiosios, atmestinas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiosios didelį neatsargumą, t. y., kad ji sutiko važiuoti automobiliu, kurį vairavo neblaivus asmuo, taipogi atsižvelgė į tai, jog nukentėjusioji pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus nesegėjo saugos diržo (b. l. 190). Pažymėtina ir tai, kad 2009-02-25 teismo posėdžio metu nuteistasis R. D. atsisakė reikalavimo dėl pusės ligonių kasos ieškinio priteisimo iš nukentėjusiosios ir pats sutiko atlyginti visą žalą (b. l. 248).
Kiti nuteitojo R. D. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas iki nuosprendžio paskelbimo gavęs prašymą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turėjo atnaujinti įrodymų tyrimą ir tai, jog teismo atsisakymas atnaujinti įrodymų tyrimą iki nuosprendžio paskelbimo teisme gavus prašymą dėl laidavimo turėtų būti vertinamas, kaip esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, nepagrįsti. Visiškai be pagrindo apeliaciniame skunde kalbama apie įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo, numatytų reikalavimų pažeidimą. Teisiamojo posėdžio protokole nurodyta (b. l. 185), kad, ištyrus byloje esančius įrodymus, posėdžio pirmininkas paklausė nagrinėjimo teisme dalyvių, ar šie nori papildyti įrodymų tyrimą ir būtent kuo, ir nei kiti proceso dalyviai, nei R. D., prašymų papildyti įrodymų tyrimą nepareiškė, todėl teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbė, kad įrodymų tyrimas teisme baigtas. Tokie teismo veiksmai visiškai atitiko BPK numatytus reikalavimus. LR BPK 295 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymų tyrimą teismas gali atnaujinti savo iniciatyva arba nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu tuo atveju, kai baigiamąsias kalbas pasakę asmenys arba kaltinamasis paskutiniu žodžiu praneša apie naujas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai. Baigiamosiose kalbose proceso dalyviai analizavo teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus ir apie jokias naujas aplinkybes nepranešė. Jokių naujų aplinkybių nenurodė ir R. D. savo paskutiniajame žodyje. Taigi, išklausęs baigiamąsias kalbas ir kaltinamojo paskutinius žodžius, teismas neturėjo pagrindo, numatyto BPK 295 straipsnio 1 dalyje, atnaujinti įrodymų tyrimą. Bylos aplinkybės liudija apie tai, kad iki baigiamųjų kalbų pabaigos pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta prašymų atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nuosprendžio paskelbimo dieną gautas kaltinamojo prašymas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apylinkės teismo buvo visiškai pagrįstai atmestas, nes tame teisminio nagrinėjimo etape teismas, neturėjo procesinės galimybės netgi jo apsvarstyti, nekalbant apie tokio prašymo patenkinimą, t. y. įrodymų tyrimo teisme atnaujinimą. Nesvarstydamas prašymo atleisti kaltinamąjį nuo atsakomybės pagal laidavimą, paduotą nuosprendžio skelbimo dieną, teismas jokių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Taipogi pažymėtina tai, kad nuteistasis R. D. ir nukentėjusioji R. R. 2008-10-31 sudarė taikos sutartį (b. l. 218-219), tačiau iš nukentėjusiosios 2009-01-26 apklausos protokolo, matyti, tai, kad ji norėtų, jog R. D. būtų palikta Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė (b. l. 238-239), o apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji parodė, kad sutinka su taikos sutartimi ir susitaikymo protokolu (b. l. 248). Teismas vertindamas nukentėjusios parodymus teisme, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji būdama neįgali ir atvežta į teismą nuteistojo, buvo visiškai priklausoma nuo jo.
Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dėl nukentėjusiajai R. R. padarytos turtinės ir neturtinės žalos klausimą išsprendė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 115 str. ir CK 6.250 str. reikalavimų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir CK 6.282 nurodytais kriterijais. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Taipogi, būtina pažymėti tai, neturtinę žalą galima įvertinti tik sąlygiškai, todėl tokio atlyginimo paskirtis tik kompensacinė ir čia negali būti taikomas visiško žalos atlyginimo principas.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji R. R. dėl autoįvykio metu padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus bei nepatogumus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos įvertino pinigine išraiška, atsižvelgdamas į sužalojimų sunkumą, gydimosi laikotarpį bei paties kaltinamojo materialinę padėtį. Nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo atlikta sudėtinga chirurginė operacija, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai apribota judėjimo laisvė, galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai. Nustatyta, kad nukentėjusiajai R. R. sužalojimai padaryti nuteistojo R. D. veiksmais, t. y. neblaivaus nuteistojo sukelto autoįvykio metu, nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, autoįvykio pasekmės ypač skaudžios, nukentėjusioji neteko galimybės vaikščioti būdama vos 20 metų amžiaus, dėl ko negali tęsti mokslų, išlieka apsunkinta galimybė baigti aukštąjį mokslą ir susirasti darbą, todėl nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis yra realus ir priteistas pagrįstai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 str.,
n u t a r i a:
Nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Vidmantas Mylė
Teisėjai Irena Ivanovienė
Klavdija Kruminienė
Kopija tikra
Teisėjas
Vidmantas Mylė