Administracinė byla Nr. A-1731-822/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00134-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

vertėjaujant O. V., 

dalyvaujant užsieniečiui A. S. ir jo atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei L. V.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. (toliau – ir užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2024 m. liepos 18 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad užsieniečiui 2023 m. rugsėjo 13 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galiojo iki 2025 m. rugsėjo 11 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), 2023 m. lapkričio 30 d. gavęs darbdavio pranešimą, kad užsienietis neatvyko ir su juo darbo sutartis nesudaryta, 2023 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 23S217384 panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; nebuvo sudaryta darbo sutartis. VSAT informacinėje sistemoje nebuvo duomenų apie užsieniečio atvykimą į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 23S231949 uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo sprendimo priėmimo dienos; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausiančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritoriją, kuris galioja trejus metus nuo sprendimo priėmimo dienos, nes užsienietis, savo nesąžiningais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis ir ateityje nesąžiningu būdu gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse. Užsienietis pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (toliau ‒ Dublino III reglamentas) 2024 m. balandžio 16 d. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini) Respublikos. Užsienietis 2024 m. balandžio 17 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 24S102904 priėmė nagrinėti skubos tvarka.

3.       Pareiškėjas teigė, kad užsienietis turi (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, galiojantį iki 2031 m. balandžio 14 d., kuriame yra atvykimo į Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją spaudas, patvirtinantis, kad asmuo į Šengeno teritoriją atvyko 2023 m. spalio 12 d. per (duomenys neskelbtini) Respubliką, kuri jam išdavė trumpalaikio buvimo vizą, galiojusią nuo 2024 m. vasario 12 d. iki 2024 m. vasario 14 d. Nuo atvykimo į Šengeno erdvę iki užsieniečio sulaikymo 2024 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) Respublikoje, jis Europos Sąjungos teritorijoje buvo 136 dienas. Pareiškėjas pažymėjo, kad užsienietis yra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat yra duomenų apie šio asmens ir jam išduoto dokumento paiešką. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad užsienietis atvyko į Šengeno erdvę ir nustatytu laiku iš jos neišvyko, nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo, o rezidavo Europos Sąjungos valstybėse ir slapstėsi, vengė gresiančio išsiuntimo iš Šengeno erdvės.

4.       Pareiškėjo teigimu, užsienietis nėra linkęs laikytis įstatymų ir gali pasislėpti nuo kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų, todėl taikius jam švelnesnę, judėjimą neribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę, jis gali savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir tokiais savo veiksmais sukelti neteisėtos migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, sudaryti kliūtis Migracijos departamentui išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvus, priimti atitinkamą sprendimą ir jį įvykdyti, todėl yra pagrindas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę ‒ apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

5.       Užsienietis paaiškino, kad išduodant leidimą laikinai gyventi jis buvo apgautas, nes praėjus porai mėnesių jis sužinojo, jog išduotas leidimas nebegalioja, todėl pats su advokatu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingas institucijas, norėdamas įteisint savo buvimą.

6.       Užsieniečio atstovė prašė Teikimą tenkinti iš dalies ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II.

7.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. balandžio 19 d. sprendimu tenkino Užsieniečių registracijos centro Teikimą ir skyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – tris mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

8.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2–4, 14 punktuose, nes nėra atskleisti motyvai, kuriai grindžiamas užsieniečio prieglobsčio prašymas, jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

9.       Atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais (nurodė savo vardą pavardę, gimimo datą, pateikė savo pasą), kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teismas sprendė, jog yra pagrindas tenkinti Teikimą ir trijų mėnesių terminui skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismo nuomone, šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. išnagrinėti prieglobsčio prašymą ir priimti sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje.

III.

10.       Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą ir taikyti jo atžvilgiu kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11.       Užsienietis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 2, 3, 4, 14 punktų pagrindais, tačiau šios įstatymo nuostatos negali būti taikomos, sprendžiant dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo (alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo). Užsienietis pažymi, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją.

12.       Užsienietis teigia, kad jam teismo sprendimu pritaikyta alternatyvia sulaikymo priemone iš esmės sudaryta galimybė judėti tik sulaikytųjų bendrabučio ribose, jo judėjimas ribojamas ir kontroliuojamas nuolat šioje zonoje ir jo prieigose budinčių pareigūnų, išeiti iš šios zonos užsieniečiui negalima. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra de facto (iš tikrųjų) sulaikytas.

13.       Užsienietis pažymi, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, jo tapatybė nustatyta, teismo sprendime nenustatyta duomenų, jog jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nėra duomenų, jog užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Nagrinėjamu atveju nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti užsieniečiui tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip de facto (iš tikrųjų) sulaikymas. Pareiškėjo teigimu, įvertinus jo individualią situaciją, yra pagrindas manyti, kad Įstatyme nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte – užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14.       Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15.       Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, t. y. siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta užsieniečio nesulaikius ir yra pagrindas manyti, jog asmuo gali pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į tai, jog užsieniečio asmenybė yra nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau jo prieglobsčio prašymo motyvai dar nėra išnagrinėti.

16.       Pareiškėjas pažymi, kad užsienietis suplanavo ir apgaulės būdu gavo Lietuvos Respublikos leidimą laikinai gyventi, nors net neketino dirbti Lietuvoje (duomenys, kuriuos jis pateikė, neatitiko tikrovės, darbo sutartis su užsieniečiu nebuvo sudaryta, nes jis neatvyko dirbti). Užsienietis į Lietuvos Respubliką buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) Respublikos pagal Dublino III reglamentą, kur gyveno neteisėtai ir vyko į kitas Europos Sąjungos šalis, kirsdamas jų vidines sienas, tuo keldamas neteisėtos migracijos grėsmę Europos Sąjungoje. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, jog užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, vengia priimtų sprendimų vykdymo. Tik po sulaikymo (duomenys neskelbtini) Respublikoje, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio išsiuntimo į kilmės šalį, jis pasiprašė prieglobsčio ir buvo perduotas Lietuvos Respublikai prieglobsčio procedūros atlikimui.

17.       Pareiškėjo teigimu, yra pagrindas manyti, kad užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai negalėtų būti nustatyti neapribojus jo judėjimo laisvės, nes viso buvimo Europos Sąjungos metu užsienietis nesilaikė Europos Sąjungos valstybių narių įstatymų, nesistengė įteisinti savo buvimo Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje. Pareiškėjas mano, kad teismo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra pagrista, proporcinga ir tikslinga, siekiant pašalinti aplinkybę, jog užsienietis nepasinaudotų laisvu asmenų judėjimu ir neišvyktų iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis iki kol bus priimtas sprendimas dėl jo prieglobsčio prašymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. sprendimo, kuriuo tenkintas Užsieniečių registracijos centro Teikimas ir užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – tris mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2–4, 14 punktuose įtvirtinti užsieniečio sulaikymo pagrindai, nes nėra atskleisti motyvai, kuriai grindžiamas jo prieglobsčio prašymas, užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares). Teismas vertino, kad alternatyvi sulaikymui priemonė, numatyta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, užsieniečio atžvilgiu yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. išnagrinėti prieglobsčio prašymą ir priimti sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje.

20.       Užsienietis apeliaciniame skunde nesutinka su teismo pritaikyta alternatyvia sulaikymui priemone, mano, kad ji yra per griežta, de facto (iš tikrųjų) atitinkanti sulaikymo sąlygas, todėl prašo skirti mažiau jo judėjimo laisvę varžančią priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p. ir 14019 str. 1 d. 2 p.).

21.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos užsieniečio apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

23.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja bylos faktines aplinkybes: užsieniečiui 2023 m. rugsėjo 13 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galiojo iki 2025 m. rugsėjo 11 d. Migracijos departamentas, 2023 m. lapkričio 30 d. gavęs darbdavio pranešimą, kad užsienietis nevyko ir su juo darbo sutartis nesudaryta, 2023 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 23S217384 panaikinti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindais. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 23S231949 uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo sprendimo priėmimo dienos; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausiančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritoriją, kuris galioja trejus metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje Lietuva yra paskelbusi įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo iki 2026 m. gruodžio 20 d. Užsienietis 2024 m. balandžio 16 d. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini) Respublikos pagal Dublinas III reglamentą ir 2024 m. balandžio 17 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 24S102904 priėmė nagrinėti skubos tvarka. Užsienietis 2024 m. balandžio 17 d. 14.40 val. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val., vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 1 dalimi. Byloje nėra duomenų, kad būtų priimtas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje. Taigi užsienietis nagrinėjamu atveju laikytinas prieglobsčio prašytoju (Įstatymo 2 str. 20 d.).

24.       Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Prieglobsčio prašytojas, be kita ko, gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.).

25.       Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

26.       Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

27.       Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 14019 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 14019 straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.

28.       Spręsdama, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas užsieniečiui skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant jo judėjimo laisvės apribojimų, teisėjų kolegija pažymi, kad nors alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 14019 str. 1 d. 3 p. redakcijoje, įsigaliojusioje 2023 m. gruodžio 30 d., – apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo) – pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikoma alternatyvia sulaikymui, toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų, netekęs judėjimo laisvės, todėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2 straipsnio h punkto prasme jis yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo M. A., C-72/22 PPU, EU:C:2022:505, 41–42 p.).

29.       Šiuo individualiu atveju įvertinusi byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. kad užsieniečio tapatybė nustatyta (byloje pateikta užsieniečio paso kopija), jis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo dėl užsieniečio prašymo, nenustatyta, kad šiuo metu užsienietis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, byloje nėra duomenų, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu užsienietis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos ar būtų pažeidęs teisės aktais nustatytą tvarką, nėra duomenų, jog jis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą užsieniečio griežtam judėjimo laisvės suvaržymui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, šiuo atveju nėra proporcinga ir būtina priemonė.

30.       Įvertinusi individualią užsieniečio situaciją, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte – užsieniečio apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

31.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, nurodant, kad užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte, iki 2024 m. liepos 18 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

(duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2024 m. liepos 18 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė