(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 13 d. 

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) asociacijos Lietuvos sąjūdžio atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-12-17 nutarties dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ ieškinį atsakovei asociacijai Lietuvos sąjūdžiui dėl skolos priteisimo. 

Teismas, išnagrinėjęs bylą, 

nustatė: 

I. Ginčo esmė 

1. Ieškovė UAB „Civinity namai“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės asociacijos Lietuvos sąjūdžio 2 095,26 Eur skolą už administravimo, techninės priežiūros ir kitas su šiomis paslaugomis susijusias paslaugas už laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2024-04-30, 51,42 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (48 Eur žyminį mokestį, 302,50 Eur už advokato pagalbą). Esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytiems pagrindams, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių. 

2. 2024-10-10 atsakovei per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovės prašymu priimtas sprendimas už akių. 

3. Atsakovė asociacija Lietuvos Sąjūdis 2024-11-07 pateikė pareiškimą, prašydama: atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti; atnaujinti terminą atsakovės asociacijos Lietuvos sąjūdžio teikiamam atsiliepimui paduoti; peržiūrėti sprendimą už akių, atsižvelgiant į šiame pareiškime išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus; priimti 2024-10-16 atsiliepimą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose ir tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės; pratęsti atskirojo skundo padavimo terminą 7 dienomis (nuo 2024-11-06 iki 2024-11-13, jei nebūtų patenkinti pirmieji 2 prašymai). 

4. 2024-11-11 teismas nutartimi atsakovei praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujino ir nustatė terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti, kitus prašymus atmetė.

5. 2024-11-15 atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris priimtas 2024-11-21 ir išsiųstas ieškovei UAB „Civinity namai“ atsiliepimui pateikti. 

6. 2024-12-03 teisme gautas atsiliepimas į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

7. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė UAB „Civinity namai“ yra juridinis asmuo, organizuojantis (teikiantis) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas su šiomis paslaugomis susijusias paslaugas Vilniaus mieste. Šios paslaugos yra teikiamos periodiškai, kiekvieną mėnesį ir už jas turi būti atsiskaityta įstatymų nustatyta tvarka bei per pateikiamose sąskaitose nurodytą terminą. Ieškovė buvo paskirta pastato, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, o nuo 2023-09-27 pagal sutartį su pastato bendraturčiais tęsė ir iki šiol tęsia pastato administravimo paslaugų teikimą sutartiniu pagrindu.

8. Negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (patalpai nesuteiktas išsamus adresas) nuosavybės teise nuo 2010-11-03 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1551 pagrindu), priklauso Lietuvos Respublikai, nuo 2010-12-09 pagal panaudos sutarties Nr. 73 nuostatas buvo perduotos naudotis atsakovei, kuri šiuo metu yra negyvenamųjų patalpų panaudos gavėja. Kadangi pastatui, kuriame yra atsakovės naudojamos negyvenamosios patalpos, savininkų bendrajai dalinei nuosavybei ieškovė teikia (organizuoja) administravimo, techninės priežiūros paslaugas ir kitas pastato administravimui reikalingas paslaugas, atsakovė turėjo prievolę apmokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovė už suteiktas paslaugas mokėjo netinkamai (nemokėjo laiku ir mokėjo tik iš dalies), todėl laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2024-04-30 už negyvenamąją patalpą Nr. 1 susidarė 929 Eur skola, o už negyvenamąją patalpą Nr. 2 tuo pačiu skolos laikotarpiu susidarė 1 166,26 Eur skola ir 51,42 Eur palūkanų už pradelstas mokėti įmokas. Tai patvirtina pridedamos atskiros negyvenamųjų patalpų skolos pažymos bei apyvartos žiniaraštis. Bendra skola už abi patalpas kartu su priskaičiuotomis palūkanomis už minėtą laikotarpį sudaro 2 146,68 Eur. Ieškovė ėmėsi priemonių dėl skolos išieškojimo ne teisminiu būdu, siekdama, kad būtų pasiektas šalių susitarimas, nebūtų didinamas atsakovės įsiskolinimas ir papildomos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 2024-04-30 pateikė atsakovei priminimo dėl skolos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priminė apie susidariusią skolą iki 2024-02-29 ir pasiūlė padengti įsiskolinimą. Atsakovei taip pat kas mėnesį buvo teikiamos sąskaitos, kuriose išskirta susidariusi skola, primenama apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovė savo prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas neįvykdė, į pateiktą priminimą nesureagavo ir toliau tinkamai šios prievolės nevykdo. Šias aplinkybes bei skolos dydį patvirtina kartu su ieškiniu pateiktos sąskaitos už laikotarpį nuo 2024-02- 01 iki 2024-04-30. 

9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei paaiškino, kad atsakovė negyvenamąsias administracines patalpas (duomenys neskelbtini), pirmą aukštą panaudos pagrindais valdo nuo 2011-07-22, kai buvo pasirašyta (Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos Sąjūdžio) Valstybės turto panaudos sutartis Nr. 73. Patalpos nuosavybės teise nuo 2010-11-03 priklauso Lietuvos Respublikai. Patalpas patikėjimo teise valdo Lietuvos nacionalinis muziejus, nes tai yra įrašyta ir Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir kitų susijusių priežiūros paslaugų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Praėjusių metų rudenį per neapdairumą atsakovės atstovas A. T. kaip Lietuvos Sąjūdžio Tarybos pirmininkas, pasirašė 2023-09-29 Administravimo sutartį. Nebūdamas iš anksto supažindintas su Administravimo sutarties turiniu nepastebėjo, kad ji skirta išimtinai patalpų bendrasavininkiams, o Lietuvos Sąjūdis toks nėra. Lietuvos sąjūdžio įsitikinimu, tiek administravimo sutarties klientas, tiek atsakovas šioje byloje turi būti Lietuvos nacionalinis muziejus. Netinkamas yra ir ieškinio dalykas. Ieškinyje nurodoma, kad skola susidarė už ieškovės suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2024- 04-30 ir nurodo skolos dydį – 2 146,68 Eur. Sąskaitoje, išrašytoje 2024-04-30 (tą pačią dieną, kuri nurodyta ieškinyje kaip paslaugų teikimo paskutinė diena) už suteiktas paslaugas pasiūlyta šią sumą sumokėti iki 2024-05-31, o tos pačios datos (2024-04-30) priminimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta kita suma – 2 013,30 Eur. Tad šis neatitikimas įrodo, kad ieškovė nežino, kokias paslaugas, už kokį laikotarpį ir kam suteikė.

10. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė tas pačias atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes. 

11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, nes jis nepagrįstas ir dėl to atmestinas. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024-12-17 nutartimi atmetė atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. 

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė naujų įrodymų, kurie gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, t. y. atsakovė į bylą nepateikė naujų įrodymų, kurie teismui sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovės pareiškime minimi įrodymai teismui jau buvo pateikti su ieškiniu, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįvykdė CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytos procesinės pareigos su pareiškimu pateikti įrodymus, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl buvo priimtas sprendimas už akių. Atsakovė nenurodė priežasčių, kodėl ji negalėjo laiku pateikti atsiliepimo. Atsakovė yra daug metų veikiantis juridinis asmuo, turintis atitinkamus organus, todėl jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, taip pat ir reikalavimas laiku naudotis procesinėmis teisėmis, užtikrinti korespondencijos priėmimą, duomenų gavimą iš valstybės (savivaldybės) įgaliotų institucijų. 

III. Atskirojo skundo esmė 

15. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-12-17 nutarties. Apeliantė prašo: 1) priimti atskirąjį skundą nagrinėti Vilniaus apygardos teisme; 2) panaikinti nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; 3) panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą,– atmesti ieškinį; 4) perimti iš teismo prie palikto nenagrinėto atsakovės atsiliepimo bei prie pareiškimo pridėtus įrodymus ir įvertinti juos, nagrinėjant šį atskirąjį skundą; 5) bylos nagrinėjimą iš esmės vykdyti žodinio proceso tvarka; 6) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

16. Apeliantė teigia, kad asociacija Lietuvos sąjūdis yra netinkama atsakovė byloje pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos vertinimu, atsakovas šioje byloje turėtų būti Lietuvos nacionalinis muziejus. Be to pastato 2023-09-27 bendro naudojimo objektų administravimo sutartį pasirašė neįgaliotas asmuo. 

17. Apeliantės vertinimu, ieškovė neturi teisės administruoti pastato (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų, nes šis pastatas nėra įtrauktas į UAB „Civinity namai“ administruojamų namų sąrašą pagal Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024-01-05 potvarkį Nr. 955-32/24. 

18. Apeliantė nurodo, jog skundžiamą 2024-12-17 nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės pateiktų įrodymų, taip pat kritiškai neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų ir samprotavimų ir dėl to pažeidė materialinės bei proceso teisės normas, šalių lygiateisiškumo principą ir priėmė nepagrįstą sprendimą. 

19. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė: 1) atmesti atsakovės asociacijos Lietuvos Sąjūdžio atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-12-17 nutartį palikti nepakeistą; 2) priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

20. Ieškovės vertinimu, atsakovė pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neįrodė CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų pagrindų (nė vieno iš jų). Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiama 2024-12-17 nutartis yra nepagrįsta ir kad pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovės akcentuojamą lygiateisiškumo principą. Pažymi, kad priimtas sprendimas už akių yra pagrįstas tais pačiais įrodymais, kuriuos nurodo ir atsakovė, todėl atnaujinus jau teismo įvertintų įrodymų tyrimą, jų vertinimas iš esmės nesikeistų ir nauju teismo sprendimu dar kartą būtų patvirtintos sprendime už akių išdėstytos išvados. Todėl sprendimo už akių panaikinimas lemtų tik nepateisinamą proceso užtęsimą bei neužtikrintų ieškovės ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyros, sudarant galimybę atsakovei dar kartą pasibylinėti tų pačių atskirajame skunde išdėstytų teiginių pagrindu, kurie nepaneigia atsakovės pareigos mokėti už ieškovės suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas pastate (duomenys neskelbtini). 

21. Ieškovė nurodo, kad atsakovė atskirąjį skundą grindžia iš esmės tais pačiais teiginiais, kuriais motyvo savo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir kurie 2024-12-17 nutartį priėmusio teismo buvo pagrįstai atmesti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimą ir pagrįstai atmetė atsakovės teiginius. 

22. Ieškovė pažymi, jog asociacijai Lietuvos sąjūdžiui, kaip Patalpos 1 ir Patalpos 2 panaudos gavėjai, pareiga apmokėti patalpų išlaikymo mokesčius, kuriais, be kita ko, laikomi ir mokesčiai už pastato bendro naudojimo objektų administravimą (bendro naudojimo objektų administravimas užtikrina atsakovės galimybę naudotis patalpomis), kyla ne pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas, o pagal CK 6.636 straipsnio ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas. Atsakovė, būdama Lietuvos valstybei priklausančių patalpų naudotoja pagal panaudos sutartį ir neatlygintinai naudodamasi šiomis patalpomis, prisiėmė minėtuose įstatymuose įtvirtintą pareigą mokėti su jai perduotomis patalpomis susijusius jų išlaikymo mokesčius, kurie apima ir pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo mokesčius. 

23. Ieškovė teigia, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad jos ir įstaigos „Lietuvos nacionalinis muziejus“ panaudos sutartyje nėra įtvirtintos pareigos už Patalpą 1 ir Patalpą 2 mokėti šių patalpų išlaikymo mokesčius, į kuriuos įeina ir mokesčiai už visų patalpų ir viso pastato naudojimui reikalingų bendro naudojimo objektų administravimo paslaugas. Tačiau šiai aplinkybei patvirtinti atsakovė nėra pateikusi jos minimos sutarties ar kito rašytinio įrodymo. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės teiginys, kad minėtų įstatymų nuostatos jai netaikytinos.

24. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė atskirajame skunde naudoja neteisingą 2023-09-27 sutarties pavadinimo formuluotę. Atsakovė sutartį vadina „Patalpų administravimo sutartis“, tačiau ieškovė pačių pastato patalpų neadministruoja. Pastato savininkų ir (ar) panaudos gavėjų patalpas prižiūri patys jų naudotojai/valdytojai, nes ieškovė nėra įgaliota prižiūrėti privačias patalpų erdves. Ieškovė prižiūri ir administruoja pastate esančius bendrojo naudojimo objektus, be kurių priežiūros ir administravimo kiltų grėsmė pastato patalpų naudojimui (pavyzdžiui, trūkus bendro naudojimo vamzdžiui, užsikimšus nuotekų sistemai ir pan.). Todėl 2023-09-27 sutartis yra pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo sutartis, o ne patalpų administravimo sutartis. 

25. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepateikė naujų įrodymų, kurie teismui sudarytų pagrindą persvarstyti prie ieškinio pridėtų įrodymų vertinimą. Visi atsakovės pareiškime minimi įrodymai teismui buvo pateikti su ieškiniu. Iš prie ieškinio pridėtų NTR išrašų apie patalpų (duomenys neskelbtini), nuosavybę teismas nustatė, kas yra patalpų savininkas ir kokiu konkrečiu pagrindu patalpas valdo ir naudoja atsakovė. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė, būdama Lietuvos valstybės turto panaudos gavėja, turi įstatymuose įtvirtintas pareigas, taip pat ir pareigą mokėti turto išlaikymo mokesčius, įskaitant pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo mokesčius. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės vykdytas pastato administravimas buvo teisėtas ir nėra faktinio bei teisinio pagrindo atsakovei nemokėti susidariusios skolos už ieškovės suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Atsakovė pirmosios instancijos teismo suformuluotų išvadų pagrįstumo nenuginčijo. Todėl darytina išvada, kad atsakovė neįvykdė CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytos procesinės pareigos su pareiškimu pateikti įrodymus, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovės atskirajame skunde ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiamas kitoks byloje esančių įrodymų vertinimas, kuris neatitinka pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nėra pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą už akių ir 2024-12-17 nutartį. 

IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai 

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų. 

27. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nepatenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra teisėta.

28. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2005; 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2006; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-316/2008; kt.).

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma patenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra įvykdytos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos. 

30. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. 

31. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas todėl, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti pagal CPK 123 straipsnio 2 dalies nuostatas (DOK-57197, c. b. Nr. e2-13362-579/2024). Pagal CPK 123 straipsnio 2 dalies nuostatas juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Nagrinėjamos bylos procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovės administratoriui. Pagal paminėto straipsnio 4 dalies nuostatas kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Taigi, byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių. 

32. Kita sąlyga, galinti lemti sprendimo už akių panaikinimą ir bylos nagrinėjimo atnaujinimą, yra pareiškime nurodyti įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumu. 

33. Apeliantė atskirajame skunde remiasi šiuo sprendimo už akių panaikinimo ir bylos atnaujinimo pagrindu, teigdama, kad: 1) asociacija Lietuvos sąjūdis yra netinkama atsakovė byloje pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir pastato 2023-09-27 bendro naudojimo objektų administravimo sutartį pasirašė neįgaliotas asmuo; 2) ieškovė neturi teisės administruoti pastato (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų, nes šis pastatas nėra įtrauktas į UAB „Civinity namai“ administruojamų namų sąrašą pagal Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024-01-05 potvarkį Nr. 955-32/24; 3) skundžiamą 2024-12-17 nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės pateiktų įrodymų, kritiškai neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. 

34. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas sprendimas už akių turi būti panaikintas ir turi būti atnaujintas bylos nagrinėjimas, kai šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei kartu su juo atsakovė nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovės pareiškime yra tik atsakovės atstovo samprotavimai apie norminius aktus ir jų taikymą, bet ne įrodymai, reikšmingi bylos išsprendimui. Todėl konstatuotina, kad nėra ir šio sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindo. 

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė atskirajame skunde neįrodė, kad yra šie sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. 

36. Pagal CK 6.636 straipsnio nuostatas panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. 

37. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija, kad buvo negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos gavėja. Vadinasi, pagal CK 6.636 straipsnio nuostatas būtent ji privalo išlaikyti ir saugoti jai perduotą turtą.

38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, jog pastato 2023-09-27 bendrojo naudojimo objektų administravimo sutartį pasirašė neįgaliotas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad minėta sutartis nėra nuginčyta, todėl galiojanti. 

39. Atmestinas ir atsakovės argumentas, kad ieškovė neturi teisės administruoti pastato (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų, nes šis pastatas nėra įtrauktas į UAB „Civinity namai“ administruojamų namų sąrašą pagal Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024-01-05 potvarkį Nr. 955-32/24. Ieškovė iki 2023-09-27 pastatą administravo pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-04 įsakymą su vėlesniais pakeitimais, o nuo 2023-09-27 pastato administravimą tęsė pagal 2023-09-27 pastato administravimo sutartį, pasirašytą su pastato bendrasavininkiais ir (ar) teisėtais naudotojais. Taigi ieškovė pastato bendrojo naudojimo objektų administravimą nuo 2023-09-27 vykdo ne pagal administracinį aktą, o pagal administravimo paslaugų teikimo sutartį. Dėl šios priežasties atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024-01-05 potvarkiu Nr. 955-32/24 nėra priskirtas administruoti pastatas (duomenys neskelbtini), yra teisiškai nereikšminga ir neturi įtakos sprendimo už akių pagrįstumui.

40. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamai nutarčiai. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas). 

41. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog apeliantės pateikti argumentai neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktu). 

42. Byla išspręsta ieškovės naudai (atsakovės atskirais skundas atmestas). Nustatyta, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 968 Eur išlaidų, prašo šias išlaidas priteisti iš apeliantės (DOK-8608). Atskirąjį skundą atmetus, ieškovės prašymas tenkintinas. Iškovės išlaidos įrodytos (pateikta 2025-01-28 sąskaita-faktūra Nr. 91 ir 2025-01-29 mokėjimo nurodymas), jos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ribų (CPK 98 straipsnis). 

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas 

n u t a r i a: 

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-12-17 nutartį palikti nepakeistą. 

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai“ (juridinio asmens kodas 121452134) iš apeliantės asociacijos Lietuvos Sąjūdžio (juridinio asmens kodas 190651410) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus). 

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.