Baudžiamoji byla Nr. 1A-173-1121/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55579-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.1.10.1; 1.2.14.5.2.1; 1.2.29.1.1; 1.2.29.1.3; 2.4.6.4.2; 2.4.6.5.2                    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Gretai Karmazienei,

dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai (nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos būdu, naudojant „ZOOM“ programą),

nuteistajam I. S. ir jo gynėjui advokatui Remigijui Rinkevičiui,

nukentėjusiojo I. G. atstovui advokatui Michail Gaibel (nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos būdu, naudojant „ZOOM“ programą),

vertėjai Boženai Seniut,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro Gedvydo Vaivados (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalį, nesant jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos požymių.

I. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant I. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be I. S. priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktais, 69 bei 71 straipsniais, I. S. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam I. G. padarytą turtinę žalą, nustatant, kad pusė turtinės žalos (23 100 Eur) turi būti sumokėta ne vėliau, nei per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sumokėti 15 MGL (564,90 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Priteista iš I. S. nukentėjusiojo I. G. naudai 46 200 Eur turtinei žalai ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki visiško turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam I. G. atlyginimo.

Priteista iš I. S. nukentėjusiojo I. G. naudai 10 831,77 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteista iš I. S. valstybės naudai 224,87 Eur proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       I. S. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikrąjį ketinimą bei iš anksto žinodamas, jog neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, pateikdamas apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, kad tariamai jis yra sėkmingas verslininkas, 2016 m., tiksliai nenustatytu laiku, pasiūlė I. G. investuoti į jo (I. S.) sugalvotą komercinį projektą – pradėti (duomenys neskelbtini) verslą įmonėje „A“, jis (I. S.) apgaulės būdu, motyvuodamas, kad įmonės „A“ įsigijimo formalumai dar nėra iki galo pabaigti, o jis (I. S.) dar nėra paskirtas įmonės direktoriumi, garantuodamas pinigų grąžinimą bei tuo įtikindamas ir suklaidindamas pažįstamą I. G., pasinaudojęs pastarojo pasitikėjimu, įtikino I. G. pervesti į jo (I. S.) asmeninę „B“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, kurios vėliau turėjo būti pervestos į „A“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), dėl ko nukentėjusysis I. G. apgaulės įtakoje 2016 m. spalio 24 d. bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įnešė į jo (I. S.) sąskaitą 7 900 Eur ir 100 Eur, o taip pat nukentėjusysis I. G. iš savo banko sąskaitos „C“ (duomenys neskelbtini) į jo (I. S.) „B“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė:

- 2016 m. lapkričio 10 d. pervedė 4 000 Eur mokėjimo paskirtyje nurodęs „Inesimas i statutai fondai“;

- 2016 m. gruodžio 8 d. pervedė 10 000 Eur mokėjimo paskirtyje nurodęs „Inesimas i statutai fondai“;

- 2017 m. sausio 10 d. pervedė 10 500 Eur mokėjimo paskirtyje nurodęs „Inesimas i istatinio fondai“;

- 2017 m. vasario 7 d. pervedė 11 700 Eur mokėjimo paskirtyje nurodęs „Inesimas i istatinio kapitalas“;

- 2017 m. vasario 27 d. pervedė 2 000 Eur,

tačiau jis (I. S.) iš savo asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) į bendrovės „A“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų gautų iš nukentėjusiojo I. G. nepervedė, o išleido savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tokiu būdu apgaule savo naudai užvaldė nukentėjusiajam I. G. priklausančius 46 200 Eur, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

2.       I. S. taip pat buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymu, t. y. dokumentų suklastojimu, o būtent: jis, tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2016 m. lapkričio 2 d. mokėjimo pavedimą (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iš savo asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 8 000 Eur, gautas iš nukentėjusiojo I. G. verslo plėtojimui, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2016 m. lapkričio 12 d. mokėjimo pavedimą (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iš savo asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 4 000 Eur, gautas iš nukentėjusiojo I. G. verslo plėtojimui, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2016 m. gruodžio 8 d. mokėjimo pavedimą (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iš savo asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 10 000 Eur, gautas iš nukentėjusiojo I. G. verslo plėtojimui, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2017 m. sausio 10 d. mokėjimo pavedimą (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iš savo asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 10 500 Eur, gautas iš nukentėjusiojo I. G. verslo plėtojimui, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2017 m. vasario 7 d. mokėjimo pavedimą (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iš savo asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 11 700 Eur, gautas iš nukentėjusiojo I. G. verslo plėtojimui, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2017 m. vasario 28 d. mokėjimo pavedimą (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iš savo asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 2 000 Eur, gautas iš nukentėjusiojo I. G. verslo plėtojimui, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą,

po ko, 2018 m. gegužės 3 d. apie 19.05 val., suklastotus „B“ banko mokėjimo pavedimus išsiuntė nukentėjusiajam I. G. elektroniniais adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.       Teikiamu apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendį dalyje dėl I. S. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir bausmės skyrimo už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, bei priimti naują nuosprendį: 1) I. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams; 2) I. S. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams; 3) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, skirtas bausmes už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, iš dalies sudėti bei skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti (duomenys neskelbtini). Kitą nuosprendžio dalį prašoma palikti nepakeistą.

4.       Pasak prokuroro, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl I. S. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį naikintinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl I. S. išteisinimo padarė neįvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumos, nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

5.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog I. S. sukurti pavedimai pagal savo turinį neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų ir negalėjo būti panaudoti dokumentų teisinei apyvartai kenkiančiais tikslais, todėl jie negali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad I. S. sukurtų 6 mokėjimų pavedimų panaudojimas nesukėlė BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų padarinių.

6.       Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, jog I. S. savarankiškai pagamino 6 „B“ banko mokėjimo pavedimus, kuriuose įrašė netikrus duomenis, kad iš I. G. verslo plėtojimui į savo asmeninę sąskaitą gautus pinigus pervedė į „A“ sąskaitą, o 2018 m. gegužės 3 d. apie 19.05 val. minėtus banko mokėjimo pavedimus išsiuntė nukentėjusiajam I. G. ir antstoliui elektroniniais adresais – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad elektroninis mokėjimo nurodymas yra dokumentas BK 300 straipsnio prasme, nes jis nustato teisiškai reikšmingą faktą ir jo panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam arba juridiniam asmeniui, arba valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Kadangi pateiktuose mokėjimo pavedimuose, kuriuos suformavo I. S., užfiksuota su jo veikla susijusi informacija ir pavedimai pateikti kitiems asmenims, siekiant patvirtinti faktus (siekiant apgaule išvilioti iš nukentėjusiojo ir įgyti savo naudai svetimą didelės vertės turtą (46 200 Eur) kaip priedangą naudojant tariamo verslo idėją, įmonės įsigijimą ir jos įstatinio kapitalo apmokėjimą), todėl nėra jokio pagrindo minėtų mokėjimo pavedimų nelaikyti dokumentais, t. y. BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo dalyku.

7.       Pasak prokuroro, I. S. žinojo, kad dokumentuose nurodomi duomenys yra neteisingi, tačiau vis tiek juos pateikė nukentėjusiajam. I. S. melagingi paaiškinimai apie jo lėšų pervedimą į įmonės sąskaitą yra grindžiami būtent suklastotais mokėjimo nurodymais. Byloje neginčijamai nustatytas ir didelės žalos požymis, nes jo vertinimas neatsiejamas nuo I. S. atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Dokumentų klastojimas buvo dalis bendro nusikalstamo sumanymo, todėl tai, kad I. S. savo veiksmais nukentėjusiajam padarė didelę turtinę ir neturtinę žalą, kuri neatlyginta, patvirtina ir didelės žalos padarymo BK 300 straipsnio 3 dalies prasme požymį.

8.       Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl I. S. skirtinos bausmės, neįvertino nusikalstamos veikos pavojingumo ir ją padariusio kaltininko asmenybės, todėl manytina, kad paskirta bausmė yra pernelyg švelni, neproporcingai maža ir paskyrus tokią bausmę, bausmės tikslai nebus pasiekti. Dėl sprendimo skirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams, I. S. sąmonėje gali susiformuoti lengvo baudžiamosios atsakomybės išvengimo modelis, o tai prieštarauja ne tik bausmės tikslams, bet ir baudžiamosios teisės prigimčiai. Pirmosios instancijos teismas nevertino bausmės paskirties, todėl nepasiekė pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo ir bausmės tikslų realizavimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino nuteistojo asmenybę, neatsižvelgė į veiksmų pavojingumą, intensyvumą, kitas reikšmingas bylos aplinkybes, nepagrįstai parinko mažesnę bausmę už sankcijos vidurkį ir atidėjo bausmės vykdymą. I. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu visiškai neigė savo kaltę, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjus 4 metams iki šiol neatlygino nukentėjusiajam nei turtinės, nei neturtinės žalos. Be to, nuteistasis kritiškai savo veiksmų nevertina ir į tai žiūri ciniškai, bando tai pateisinti, kas rodo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo. Žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė stresą, išgyvenimus, praradęs pinigus nesulaukė tikėtųsi lūkesčių, pasijuto apgautas ir pažemintas.

9.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

10.       Teismo posėdžio metu prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundą atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

11.       BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai paduoti. Pagrindinė apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti bei pagrįsti nebūtų naikinami ar keičiami. Pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis teisėtas tik tada, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų. Nuosprendis yra pagrįstas tais atvejais, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais bylos įrodymais bei duomenimis.

12.       Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, požymių. Prokuroro teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas neįvertino byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumos, t. y. skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog I. S. sukurti mokėjimų pavedimai pagal savo turinį neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų ir jie negalėjo būti panaudoti dokumentų teisinei apyvartai kenkiančiais tikslais. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad sukurtų mokėjimų pavedimų panaudojimas nesukėlė BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų padarinių, nes dokumentų klastojimas buvo dalis bendro nusikalstamo sumanymo, o I. S. veiksmais nukentėjusiajam padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala. Taip pat prokuroras nesutinka dėl nuteistajam paskirtos bausmės už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą dydžio bei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo.

Dėl dokumento suklastojimo

13.       Baudžiamajame įstatyme dokumento sąvoka neapibrėžta, tačiau formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015) praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, kuris įtvirtina juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas, t. y. pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą ir kt.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį.

14.       Pagal BK 300 straipsnį dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Netikro dokumento pagaminimas – tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – duomenys, neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-7-175-303/2015).

15.       BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jeigu dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamojo įstatymo prasme, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmenims ar visuomeninėms vertybėms, todėl tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Ir priešingai, jeigu dėl dokumente įrašytų melagingų faktų gali kilti grėsmė fizinių ar juridinių asmenų interesams arba jie gali sukelti asmenims, institucijoms, valstybei teisiškai reikšmingus padarinius, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir panašiai, net ir neatsiradus šiems padariniams, toks dokumento suklastojimas laikytinas pavojinga bei paprastai baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnį užtraukiančia veika.

16.       I. S. buvo kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymu, t. y. ne tik tuo, kad apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tačiau ir dokumentų suklastojimu. Iš 2019 m. lapkričio 21 d. prokuroro surašyto kaltinamojo akto turinio matyti, kad I. S. buvo kaltinamas tuo, jog tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino 6 „B“ banko mokėjimų pavedimus (past. – 2016 m. lapkričio 2 d., 2016 m. lapkričio 12 d., 2016 m. gruodžio 8 d., 2017 m. sausio 10 d., 2017 m. vasario 7 d., 2017 m. vasario 28 d.), kuriuose įrašė duomenis, kad iš savo asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas (past. – 8 000 Eur, 4 000 Eur, 10 000 Eur, 10 500 Eur, 11 700 Eur, 2 000 Eur), gautas iš I. G., t. y. pagamino netikrus dokumentus, kuriuos 2018 m. gegužės 3 d. apie 19.05 val. išsiuntė nukentėjusiajam elektroniniais adresais (t. 5, b. l. 98).

17.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad I. S. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, faktinės aplinkybės nekelia jokių abejonių ir yra konstatuotos visiškai. Su tokia išvada sutinka ir prokuroro apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis I. S. pripažįsta, jog savarankiškai pagamino 6 netikrus mokėjimo pavedimus, kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad iš nukentėjusiojo I. G. verslo plėtojimui į savo asmeninę sąskaitą gautus pinigus pervedė į „A“ sąskaitą, o 2018 m. gegužės 3 d. apie 19.05 val. banko mokėjimo pavedimus išsiuntė I. G. elektroniniais adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nuteistojo I. S. paaiškinimus patvirtina ir byloje esantys objektyvūs bei nekeliantys jokių abejonių duomenys, kurie laikytini įrodymais – nuteistojo „B“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašai ir elektroninis susirašinėjimas tarp nuteistojo, antstolio padėjėjo bei advokato.

18.       Teisėjų kolegija nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio išvadomis, kad minėtais duomenimis mokėjimų pavedimuose nebuvo patvirtinta jokia objektyviai egzistuojanti piniginė operacija (faktas), todėl sukurti mokėjimų pavedimai pagal savo turinį neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų ir negalėjo būti panaudoti dokumentų teisinei apyvartai kenkiančiais tikslais, dėl ko jie negali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku, t. y. I. S. pagaminti mokėjimo pavedimai ne tik nepatvirtino pinigų pervedimo fakto, bet ir nesukėlė nukentėjusiajam jokių teisiškai reikšmingų pasekmių.

19.       I. S. pagamintuose mokėjimo pavedimuose nurodyti akivaizdžiai melagingi duomenys (past. – pavedimuose nurodyti mokėjimai niekada nebuvo atlikti), kuriais nuteistasis siekė tinkamai paliudyti jam naudingus melagingus faktus, jog iš nukentėjusiojo gautos piniginės lėšos buvo pervestos pagal jų susitarimą į „A“ sąskaitą verslo plėtojimui, o ne apgaulės būdu užvaldytos asmeniniams I. S. poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, I. S. norėjo nuslėpti nuo nukentėjusiojo piniginių lėšų, kurios buvo įgytos apgaulės būdu, tikrąjį panaudojimą ir bandė I. G. priversti patikėti, kad perduoti nuteistajam pinigai tariamai buvo panaudoti teisėtai pagal paskirtį. Tai tik patvirtina, kad I. S. netikrus pavedimus naudojo tikslingai, sąmoningai, siekdamas apgauti nukentėjusįjį dėl pinigų tikrojo panaudojimo. Tai, kad suklastoti mokėjimų pavedimai (past. – juose trūksta įrašų apie pavedimų įvykdymų būklę) nebuvo tobuli ir juose pritrūko pirmosios instancijos teismo minimo rekvizito, nedaro suklastotų dokumentų tikrais ir nepaneigia nei paties suklastojimo, nei dokumentų panaudojimo fakto. Susipažinus su baudžiamosios bylos duomenų ir įrodymų visuma akivaizdu, kad I. S. dėjo visas pastangas įtikinti nukentėjusįjį mokėjimų pavedimų tikrumu, nuslėpė tikrąsias piniginių lėšų panaudojimo aplinkybes. Be to, nukentėjusysis I. G. negalėjo objektyviai žinoti, kad jam pateikti pavedimai yra suklastoti, nes nepradėjus baudžiamojo proceso nukentėjusysis neturėjo galimybės šios aplinkybės patikrinti (past. – asmenys neturi galimybių tikrinti kitų asmenų banko sąskaitų išrašų).

20.       Šiame kontekste akcentuotina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnį kyla ir tais atvejais, kai nustatoma, kad dėl dokumente įrašytų melagingų faktų gali kilti grėsmė fizinių ar juridinių asmenų interesams arba jie gali sukelti asmenims, institucijoms, valstybei teisiškai reikšmingus padarinius, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje iškilo reali grėsmė, kad nukentėjusysis, gavęs persiųstus nuteistojo suklastotus mokėjimų pavedimus ir neturėdamas realios galimybės bei priemonių patikrinti atsiųstų dokumentų tikrumo, galėjo būti įtikintas, jog pinigai iš tiesų buvo pervesti į „A“ sąskaitą verslo plėtojimui, dėl ko jis būtų akivaizdžiai suklaidintas ir nežinotų, kad jo atžvilgiu buvo padarytas sunkus nusikaltimas.

21.       Nors I. S. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, tačiau su tokiu veikos kvalifikavimu sutikti negalima. BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu kvalifikuota sudėtis („Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo“). Pažymėtina, kad iš I. S. pareikšto kaltinimo dalyje dėl dokumentų suklastojimo matyti, jog jame nėra nurodytas bent vienas iš alternatyvių BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo požymių, t. y. nenurodoma, jog pagaminus netikrus dokumentus buvo padaryta didelė žala arba buvo pagamintas ar suklastotas didelis kiekis netikrų minėtoje teisės normoje numatytų dokumentų kiekis, ar dokumentai buvo laikomi, gabenami, siunčiami, panaudoti ar realizuoti. Nors vieno iš nusikaltimo sudėtyje įtvirtintų alternatyvių veiką kvalifikuojančių požymių nenustatė ir bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija.

22.       Prokuroras tiek apeliaciniame skunde, tiek teismo posėdžio metu akcentavo, kad I. S. veiksmais (past. – suklastojus mokėjimų pavedimus) buvo padaryta didelė žala nukentėjusiajam I. G.. Kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

23.       Nagrinėjamu atveju prokuroras pavojingus padarinius ir didelės žalos padarymo požymius sieja išimtinai su I. S. apgaulės būdu savo naudai didelės vertės nukentėjusiajam I. G. priklausančių piniginių lėšų (past. – 46 200 Eur) įgijimu. Pažymėtina, kad minėtos piniginės lėšos buvo įgytos laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. vasario 27 d., kai nukentėjusysis įnešė ir pervedė pinigus į nuteistojo asmeninę banko sąskaitą. Svarbu ir tai, kad minėtu laikotarpiu arba iš karto po jo, nuteistasis I. S. nukentėjusiajam nepateikė suklastotų mokėjimo pavedimų, o tai buvo padaryta tik praėjus daugiau nei 1 metams ir 3 mėnesiams nuo paskutinio piniginių lėšų pervedimo, t. y. tik 2018 m. gegužės 3 d., kai suklastoti „B“ banko mokėjimo pavedimai buvo išsiųsti nukentėjusiajam elektroniniais adresais. Vertinant šias aplinkybes, akivaizdu, kad didelė turtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta dar iki jam pateikiant suklastotus mokėjimų pavedimus ir žala siejama išimtinai su nuteistojo panaudota apgaule, todėl prokuroro teiginys, jog didelė turtinė žala buvo padaryta tik I. S. suklastojus dokumentus, yra nepagrįstas. Nepasitvirtinus veiką kvalifikuojančiam požymiui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. S. padaryti veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

24.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog I. S. tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2016 m. lapkričio 2 d. mokėjimo pavedimą (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iš savo asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 8 000 Eur, gautas iš nukentėjusiojo I. G. verslo plėtojimui, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2016 m. lapkričio 12 d. mokėjimo pavedimą (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iš savo asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 4 000 Eur, gautas iš nukentėjusiojo I. G. verslo plėtojimui, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2016 m. gruodžio 8 d. mokėjimo pavedimą (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iš savo asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 10 000 Eur, gautas iš nukentėjusiojo I. G. verslo plėtojimui, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2017 m. sausio 10 d. mokėjimo pavedimą (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iš savo asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 10 500 Eur, gautas iš nukentėjusiojo I. G. verslo plėtojimui, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2017 m. vasario 7 d. mokėjimo pavedimą (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iš savo asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 11 700 Eur, gautas iš nukentėjusiojo I. G. verslo plėtojimui, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2017 m. vasario 28 d. mokėjimo pavedimą (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iš savo asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 2 000 Eur, gautas iš nukentėjusiojo I. G. verslo plėtojimui, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą,

po ko, 2018 m. gegužės 3 d. apie 19.05 val., suklastotus „B“ banko mokėjimo pavedimus išsiuntė nukentėjusiajam I. G. elektroniniais adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių

25.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dalyje dėl I. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė faktinių aplinkybių nustatymo klaidą, t. y. neteisingai nurodė I. S. asmeninės „B“ banko sąskaitos numerį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad piniginės lėšos buvo pervestos į sąskaitą (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 147-148), nors tikrasis I. S. asmeninės „B“ banko sąskaitos numeris yra (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 99). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje tikslintina minėta aplinkybė, t. y. konstatuotina, kad I. G. pinigines lėšas pervedė ne į I. S. asmeninę „B“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), tačiau į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Toks faktinių aplinkybių patikslinimas skundžiamo nuosprendžio esmės (past. – dalyje dėl BK 182 straipsnio 2 dalies) nekeičia ir nuteistojo teisių nesuvaržo.

Dėl skiriamų bausmių

26.       Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

27.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-27-697/2019). Baudžiamajame įstatyme yra nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

28.       BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, be to, ši nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Byloje nenustatyta I. S. atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, jis Lietuvos Respublikoje neteistas ir nebaustas administracine tvarka, dirba. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas vertino atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę, todėl parinko mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį bausmės dydį.

29.       Sutiktina su prokuroru, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino nuteistojo I. S. asmenybę, neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos tikrąjį pavojingumą, padarytų veiksmų intensyvumą. Nuteistasis I. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nepripažino savo kaltės, savo nusikalstamų veiksmų nevertino kritiškai, tačiau, priešingai, bandė juos pateisinti, taip pat praėjus daugiau nei 4 metams neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos, kurios net nėra pradėjęs šalinti. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino realaus nuteistojo padaryto nusikaltimo (BK 182 straipsnio 2 dalis) pavojingumo, daromos žalos visuomenei ir ilgalaikių pasekmių nukentėjusiajam, veikos pobūdžio ir kilusių realių padarinių – nukentėjusiajam I. G. padaryta didelė, net 46 200 Eur turtinė žala, dėl ko nukentėjusysis patyrė stresą, išgyvenimus, pasijuto apgautas bei pažemintas. Svarbu ir tai, kad nuteistasis, siekdamas nuslėpti padaryto sukčiavimo faktą, padarė ir kitą baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką, t. y. suklastojo dokumentus ir tokiu būdu bandė nukentėjusįjį įtikinti, jog nuteistajam perversti pinigai buvo panaudoti pagal jų susitarimą, o ne išleisti I. S. asmeniniams poreikiams tenkinti. Ši aplinkybė tik patvirtina nuteistojo siekį gyventi kitų asmenų sąskaita, nevertinant to, kad kitiems asmenims daroma reali didelė turtinė žala, o savo poreikių tenkinimas yra iškeliamas aukščiau įstatymų ir visuomenės narių. Vertintina ir tai, kad I. S. padarė sunkų nusikaltimą, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų, o aplinkybė, jog nuteistasis nepripažįsta kaltės ir nuoširdžiai nesigaili, tik patvirtina tai, kad šioje nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija jam neigiamo poveikio nedaro, nuteistasis jos nevertina kritiškai ir priima kaip natūralų įvykį savo gyvenime. Atsižvelgiant į tai, prokuroro apeliacinio skundo prašymas tenkintinas ir I. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams keistina į laisvės atėmimo bausmę, nustatant 3 (trejų) metų terminą.

30.       Konstatavus, kad I. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, šiuo nuosprendžiu taip pat paskiriama bausmė ir už atitinkamą nusikaltimą. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Skirdama bausmę, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad I. S. savo kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies, t. y. neneigė, jog pagamino šešis netikrus dokumentus – mokėjimo pavedimus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vertintina ir tai, kad šia nusikalstama veika reali žala padaryta nebuvo, tačiau ja buvo siekiama suklaidinti nukentėjusįjį dėl gautų piniginių lėšų tikrojo panaudojimo. Vertinama ir tai, kad ši nusikalstama veika yra baigta, tyčinė, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, ir siekiant pasiekti bausmės skyrimo tikslus bei nuteistąjį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, teisėjų kolegijos vertinimu, skiriama griežtesnė sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant šiek tiek didesnį už sankcijoje numatytą bausmės minimalų dydį, t. y. skiriamas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

31.       Paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, subendrinamos bausmių apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms (past. – nesunkus ir sunkus nusikaltimai).  

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

32.       Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria I. S. taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas ir paskirti realią laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant (duomenys neskelbtini).

33.       Vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-04087) (past. – galiojo nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), bausmės vykdymo atidėjimas pilna apimtimi galėjo būti taikomas ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims („Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“).

34.       Baudžiamasis įstatymas nenumato aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (past. – ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

35.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam. Nagrinėjamu atveju yra svarbu ne tik nubausti nusikaltimus padariusį asmenį, tačiau ir kuo įmanoma greičiau pašalinti nukentėjusiajam padarytą žalą, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, bus greičiau ir efektyviau atlyginta nuteistajam ne realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atidedant. Be to, pirmosios instancijos teismas I. S. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, nustatant, kad pusė turtinės žalos turi būti sumokėta ne vėliau nei po 6 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuteistajam nededant realių pastangų žalai atlyginti ir sąmoningai tyčiniais veiksmais to vengiant, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir jis būtų siunčiamas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad I. S. praeityje nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, kas patvirtina, jog asmuo nėra linkęs nusikalsti ar pažeidinėti įstatymų, t. y. išlieka nemaža tikimybė, kad jis ateityje nebenusikals, o korekcinis poveikis nuteistojo elgesiui gali būti padarytas ir neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, kas teisėjų kolegijos vertinimu atitiks ir teisingumo principą. Be to, nuteistasis dirba ir gauna realias pajamas, todėl turės realią galimybę atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, kas, manytina, pačiam nukentėjusiajam yra daug aktualiau, nei nuteistojo realus pasiuntimas atlikti laisvės atėmimo bausmės.

36.       Bausmės vykdymo atidėjimo taikymo terminas prailgintinas iki 3 metų, paliekant pirmosios instancijos nuosprendyje paskirtus įpareigojimus, atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo ne vieno, o kelių nusikaltimų padarymą realiąja sutaptimi, be to, nuteistasis kaltę neigė ir kritiškai savo veiksmų nevertino.

37.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą bei neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį dalyje dėl I. S. padarytų veiksmų suklastojant dokumentus, todėl šioje dalyje priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis ir I. S. pripažįstamas kaltu padaręs BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas I. S. paskyrė neteisingą bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, todėl šioje dalyje prokuroro skundas tenkintinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Apeliacinio skundo dalis dėl skirtos laisvės atėmimo bausmės realaus vykdymo atmestina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 2 ir 3 punktais, 329 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a : 

Prokuroro Gedvydo Vaivados apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria I. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį, nesant jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos požymių, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – I. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria I. S. dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir paskirti jam už šią nusikalstamą veiką laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir I. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, I. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), I. S. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant I. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be I. S. priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje (past. – dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo) patikslinti nustatytas faktines aplinkybes, kad I. G. pinigines lėšas pervedė į I. S. asmeninę „B“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai                                        Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

                        Darius Pranka

Paulius Veršekys