Administracinė byla Nr. eAS-619-442/2020

        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02715-2020-2

        Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Skolvalda“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Šiaurės kompanija“) dėl administracinių aktų panaikinimo, neturtinės žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. rugpjūčio 3 d. išvadą Nr. D4-1395 (toliau – ir Išvada), 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. V4-175, 2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. V4 (toliau kartu – ir Įsakymai), įpareigoti atlikti veiksmus ir priteisti 500 Eur neturtinės žalos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. B. 2020 m. rugpjūčio 6 d. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. išvadą Nr. D4-1395.

Teismas nutartyje nurodė, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. išvada Nr. D4-1395 nėra savarankiškas administracinis aktas, skundžiamas administraciniam teismui. Teismas minėtą skundo dalį atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Teismas taip pat iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalino Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, bei į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukė uždarąją akcinę bendrovę „Skolvalda“, bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „Šiaurės kompanija“, o atsakovu – ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti 2020 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą iki pakartotinio Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikrinimo išvadų įsiteisėjimo.

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. išvados Nr. D4-1395 panaikinimo ir įpareigoti teismą priimti nagrinėti šią skundo dalį; teismui atsisakius tai atlikti, įvertinti teisės normos, kuria remiantis grindžiamas atsisakymas, atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija); įtraukti Lietuvos Respublikos finansų ministeriją trečiuoju suinteresuotu asmeniu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad teismui atsisakius priimti skundo dalį dėl Išvados panaikinimo, užkertamas kelias į teisingą bylos išnagrinėjimą, kadangi būtent šios Išvados pagrindu yra priimti skundžiami Įsakymai. Pareiškėjas nurodo, kad Išvada buvo parengta taikant teisės aktus, kurie galbūt pažeidžia Konstituciją, todėl būtina įvertinti jos teisėtumą, bei jos pagrindu priimtus Įsakymus. Jei bus atsisakyta priimti minėtą pareiškėjo skundo dalį, pareiškėjas prašo ištirti teisės normos, kuria remiantis grindžiamas toks atsisakymas, atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pareiškėjas taip pat ginčija skundžiamos nutarties dalį, kuria teismas pašalino iš proceso šalių trečiąjį suinteresuotą asmenį Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, kadangi mano, jog teisminis procesas šiai proceso šaliai sukels tiesiogines pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), bei kuria nustatyta proceso šalių padėtis, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skundu prašo panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. išvadą Nr. D4-1395, atsisakė priimti nagrinėti šią skundo dalį, konstatuodamas, kad ši Išvada nėra savarankiškas administracinis aktas, skundžiamas administraciniam teismui.

Dėl skundžiamo akto nagrinėjimo teisme

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.).

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Išvadą ir ją grąžinti nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjamu atveju Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliko nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ (toliau – ir administratorius) neplaninį veiklos patikrinimą (pagal pareiškėjo skundus), ir Išvadoje konstatavo patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, bei pateikė siūlymą Tarnybos direktoriui netaikyti administratoriui poveikio priemonių, bet duoti administratoriui nurodymą ištaisyti veiklos trūkumus, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktus prašymus ir informuoti Tarnybą apie priimtus sprendimus.

Pažymėtina, kad Tarnybos vykdomas patikrinimo procedūras reglamentuoja Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-30 (toliau – ir Veiklos priežiūros taisyklės), ir Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklės, patvirtintos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V1-86.

Veiklos priežiūros taisyklių 9 punkte nurodyta, kad patikrinimo išvadoje nurodomi pažeidimai (jeigu jie nustatyti), nustatytų pažeidimų reikšmingumas, pasikartojimas, trukmė ir pasiūlymai dėl šių taisyklių 13 punkte nurodytų priežiūros institucijos vadovo sprendimų priėmimo.

Veiklos priežiūros taisyklių 13 punkte nurodyta, kad priežiūros institucijos vadovas, susipažinęs su patikrinimo išvada, įvertinęs Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 137 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinimo išvados rengėjų siūlymą skirti (neskirti) šiame Įstatyme nustatytus nurodymus ir (arba) poveikio priemones administratoriui, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo patikrinimo išvados gavimo dienos priima sprendimą dėl Įstatyme nustatytų poveikio priemonių ir (arba) nurodymų skyrimo arba neskyrimo. Priežiūros institucijos vadovo sprendimas dėl veiklos patikrinimo rezultato, Įstatyme nustatytų nurodymų ir (arba) poveikio priemonių skyrimo (neskyrimo) įforminamas įsakymu (Veiklos priežiūros taisyklių 15 p). Priežiūros institucijos vadovo sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Veiklos priežiūros taisyklių 23 p.).

Iš minėto teisinio reglamentavimo galima spręsti, kad skundžiamoje Išvadoje buvo konstatuoti administratoriaus padaryti Įstatymo pažeidimai, tačiau Išvadoje nebuvo priimtas sprendimas dėl konkrečių sankcijų ar poveikio priemonių taikymo administratoriui, tik buvo išdėstyti siūlymai Tarnybos direktoriui dėl galimų sprendimų priėmimo (poveikio priemonių taikymo), t. y. tai buvo tik tarpinis (aptarnaujantis) dokumentas, sudarantis prielaidas priimti atitinkamą galutinį sprendimą. Pažymėtina, kad tik Tarnybos direktoriui įvertinus Išvados rezultatus ir priėmus galutinį sprendimą dėl veiklos patikrinimo rezultato, kuris buvo įformintas skundžiamais Įsakymais, buvo pritaikytos konkrečios poveikio priemonės administratoriui (iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymus ir informuoti priežiūros instituciją apie priimtus sprendimus, pateikti juos pagrindžiančius dokumentus), turinčios tiesioginę įtaką jo teisėms ir pareigoms. 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog Išvada nėra savarankiškas administracinis aktas, skundžiamas administraciniam teismui, kadangi ši Išvada nesukelia pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių ir yra tarpinis dokumentas, kurio pagrindu buvo priimti skundžiami Įsakymai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesutikimo su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (Išvada) argumentai (bet ne savarankiški reikalavimai) gali būti reiškiami ginčijant galutinį sprendimą dėl administratoriaus veiklos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, t. y. ginčijant Įsakymus. 

Dėl pareiškėjo prašymo įvertinti teisės normos, kuria remiantis grindžiamas atsisakymas priimti nagrinėti pareiškėjo skundo dalį, atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pabrėžtina, kad pareiškėjas nenurodo konkrečių teisės normų, dėl kurių atitikties Konstitucijai abejoja, toks prašymas nėra teisiškai argumentuotas ir neįpareigoja teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto atitikties Konstitucijai patikrinimo. Teisėjų kolegijai nagrinėjamu atveju nekilo jokių pagrįstų abejonių dėl ABTĮ nuostatų konstitucingumo, todėl nėra pagrindo tenkinti šio pareiškėjo prašymo.

Dėl neįtraukimo trečiaisiais asmenimis

Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde, be kita ko, skundė ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį nelaikyti šioje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu pareiškėjo nurodyto subjekto (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

ABTĮ 152 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, kaip matyti, įstatymas ne tik aiškiai apibrėžia atskirojo skundo padavimo teisę turinčių subjektų ratą, bet ir konkrečiai nustato atskirojo skundo padavimo atvejus.

Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų atskirajam skundui paduoti, teismas neturi pagrindo priimti asmens atskirąjį skundą ir apeliacinis procesas pagal tokį atskirąjį skundą iš viso neturi būti pradėtas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1358-822/2015; 2017 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-190-146/2017).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl subjekto neįtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu į nagrinėjamos bylos procesą neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, nes bylos nagrinėjimas yra tęsiamas. Todėl ši teismo nutarties dalis negali būti skundžiama. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog argumentus dėl pareiškėjo įvardinto subjekto neįtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu pareiškėjas galės pateikti apeliaciniame skunde ar atsiliepime į apeliacinį skundą, jeigu tokie procesiniai dokumentai bus teikiami.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečios procesinės formos, kuria turi būti sprendžiama dėl apeliacinio proceso nutraukimo. ABTĮ 154 straipsnis nustato apeliacinės instancijos teismo teises išnagrinėjus atskirąjį skundą iš esmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas, paaiškėjus, kad yra aplinkybių, kliudančių apeliaciniam bylos nagrinėjimui iš esmės, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia skundo iš esmės nenagrinėdamas. Teismas daro išvadą, kad apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju nutrauktinas remiantis ABTĮ 138 straipsnio 8 dalimi, t. y. paaiškėjus procesinio pobūdžio aplinkybei, kuri daro apeliacinį procesą negalimu. Nors ABTĮ 138 straipsnio 8 dalis taikoma tuo atveju, kai yra to paties straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybes, o nagrinėjamoje byloje nėra taikoma viena iš 3 dalyje nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ABTĮ 138 straipsnio 8 dalis gali būti pagal analogiją pritaikyta ir kitiems panašiems atvejams, kai paaiškėja procesinio pobūdžio aplinkybė, kuri daro apeliacinį procesą negalimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-837/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties dalies nelaikyti pareiškėjo nurodyto subjekto trečiuoju suinteresuotu asmeniu nutrauktinas.

Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimas, administracinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjo naudai nebuvo priimtas joks teismo sprendimas, todėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas nenagrinėtas.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties dalis yra iš esmės pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 n u t a r i a:

Pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. rugpjūčio 3 d. išvados Nr. D4-1395 panaikinimo, palikti nepakeistą.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo S. B. atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties dalies nelaikyti šioje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu nutartyje nurodyto subjekto.

Nutartis neskundžiama.

        Teisėjai         Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys