Administracinė byla Nr. eA-3122-629/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00151-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 26
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys – M. S. ir A. S.) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas biudžetinė įstaiga Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija (toliau – ir Progimnazija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 3R-1087(2.13-1.) „Dėl M. S. 2020-10-01 skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir sprendimą Nr. 3R-1088(2.13-1.) „Dėl A. S. 2020-09-08 skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).
2. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo konstatuotu 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinto duomenų kiekio mažinimo principo pažeidimu, kai Progimnazijos direktorė J. N. 2019 m. birželio 25 d. el. laišku tretiesiems asmenims – Progimnazijoje besimokančių tėvų vaikams – persiuntė el. laišką, t. y. privatų susirašinėjimą tarp jos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų dėl mediacijos. Manė, kad Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes stokoja aiškumo ir nedviprasmiškumo, t. y. atsakovas pripažino, jog susiklosčiusi situacija tarp pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų yra žinoma „plačiam asmenų ratui“, M. S. neprieštaravo, kad mediacijoje dalyvautų ir kiti asmenys, o 2019 m. birželio 25 d. el. laiške nurodyti asmenys turėjo interesą gauti informaciją apie trečiųjų suinteresuotų asmenų atsisakymą dalyvauti mediacijoje, tačiau galiausiai padarė išvadą, jog minėto laiško gavėjams trečiųjų suinteresuotų asmenų atsakymas negalėjo būti persiųstas. Pareiškėjui neaišku, koks tikslas būtų pasiektas, jeigu jis būtų ne persiuntęs M. S. el. laišką, o jo turinį (perfrazuotą, sutrumpintą, nors persiųstojo el. laiško turinį ir taip sudarė tik du sakiniai) pakartojęs savo el. laiške. Pareiškėjas pastarąjį reikalavimą laikė neadekvačiu ir kėlė klausimą, kaip tokio perteikimo (interpretacijos), kuris nėra tikrasis M. S. atsakymas, pateikimas būtų naudingas ginčo sprendime, jeigu kiti asmenys taip ir liktų nežinantys tikrojo jo atsakymo turinio. Šiuo atveju atsakovas vertybe pripažino formalų asmens duomenų (neaišku, kokių) apsaugojimą, o ne teisingą ginčo išsprendimą. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad Sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 netinkamai pritaikyta BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkto nuostata, nes ši nuostata taikytina ne bet kokiai informacijai, o asmens duomenims. Ginčijamuose sprendimuose neidentifikuota, kokie asmens duomenys šiuo atveju buvo tvarkomi neadekvačiai ir netinkamai (trūkumas ir VAĮ 8 str. prasme). Nors persiųstame el. laiške nurodyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys yra išvykę, tačiau šios informacijos pateikimas nelaikytinas jų gyvenamosios, buvimo vietos atskleidimu. Persiųstame el. laiške nebuvo jokių asmens duomenų, išskyrus M. S. el. pašto adresą, kurį, kaip konstatavo atsakovas, kiti asmenys jau ir taip žinojo. Pareiškėjo nuomone, jis įgyvendino minėtą BDAR reikalavimą, nes pateikė adekvačią, tinkamą ir tokią informaciją, kokia buvo reikalinga sprendžiant ginčą. Jeigu pareiškėjas būtų ne persiuntęs M. S. el. laišką, o pateikęs savo perfrazuotą atsakymą, toks informacijos pateikimas neatitiktų teisingumo, adekvatumo, tinkamumo ir kitų reikalavimų, o pareiškėjas galėtų būti apkaltintas neskaidrumu, informacijos slėpimu, pozicijos iškraipymu ar pan. (pabrėžta, jog tarp pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, todėl stokojama tarpusavio pasitikėjimo). Be to, pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad joks A. S. el. laiškas nebuvo persiųstas, todėl jos skundas buvo tenkintas nepagrįstai ir dėl šios priežasties.
3. Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovas tvirtino, jog jis Sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 nekonstatavo, kad persiųstų el. laiškų gavėjai turėjo teisę juos gauti, o tik nurodė, kad pareiškėjas galėjo išsiųsti tik informaciją, jog tretieji suinteresuoti asmenys atsisakė dalyvauti mediacijoje. Atsakovas nenurodė, kad turėjo būti perrašytas gautas el. laiškas, o pabrėžė, kad pareiškėjas turėjo teisę asmenims, ketinantiems dalyvauti mediacijoje, nurodyti tik tam tikrą informaciją, o ne persiųsti susirašinėjimą visa apimtimi. Atsakovas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad asmenims, ketinantiems dalyvauti mediacijoje, buvo svarbu žinoti, kad tretieji suinteresuoti asmenys ne šiaip atsisakė dalyvauti mediacijoje, tačiau manė, jog nebuvo būtina atskleisti tikslias negalėjimo dalyvauti mediacijoje priežastis. Pareiškėjo argumentas dėl, perfrazavus M. S. el. laišką jam galimų pareikšti kaltinimų neskaidrumu ar informacijos slėpimu, jau buvo įvertintas nagrinėjant trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus, t. y. pažymėta, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad asmenys, kuriems buvo persiųstas susirašinėjimas, galėtų netinkamai interpretuoti Progimnazijos direktorės pateiktą informaciją, kad tokia situacija yra nutikusi anksčiau ar pan. Atsakovo įsitikinimu, jeigu pareiškėjas teigia, kad susirašinėjimą persiuntė, kad nebūtų apkaltintas neskaidrumu, tai jis ir patį pirminį kreipimąsi turėjo persiųsti visiems asmenims, kurie ketino dalyvauti mediacijoje, tačiau ankstesniu atveju to nepadarė. Kadangi pareiškėjo el. laiškas, kuriuo buvo siūloma mediacija, nebuvo siunčiamas kitiems asmenims, ketinantiems dalyvauti mediacijoje, tretieji suinteresuoti asmenys negalėjo tikėtis, kad jų vėlesnis susirašinėjimas su pareiškėju bus persiųstas. Atsakovo nuomone, duomenys apie konkrečios šeimos išvykimą neabejotinai yra jų asmens duomenys, net jeigu ir nenurodoma konkreti išvykimo vieta. Duomenys apie trečiųjų suinteresuotų asmenų gyvenamąją vietą el. laiško gavėjams galėjo būti žinomi, nes jų dukra mokosi Progimnazijoje, kurioje mokosi ir asmenų, ketinusių dalyvauti mediacijoje, vaikai, o, susiejus tam tikrus duomenis, galėtų kilti pavojus trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėms ir laisvėms. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 20 d. el. laišku kreipėsi į trečiuosius suinteresuotus asmenis, todėl ir laiške nurodyta informacija yra vertinama ir kaip A. S. asmens duomenys.
5. Tretieji suinteresuoti asmenys M. S. ir A. S. atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
6. Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad jų mažametė dukra mokėsi Progimnazijoje. Dėl klasėje buvusių problemų ir patirto sužalojimo, grasinimų susidoroti ir kt. buvo ne kartą kreiptasi į Progimnazijos vadovę, prašant imtis priemonių problemoms spręsti. Pareiškėju susidomėjo įvairios institucijos, buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai. Tai iššaukė didelį Progimnazijos vadovės pasipiktinimą ir priešiškumą, klasės tėvams buvo teikiama tikrovės neatitinkanti informacija, situacija tapo žinoma kitų klasių tėvams, kas lėmė didelį bendruomenės susipriešinimą. Be to, 2019 m. gegužės mėn. buvo neteisėtai atskleisti asmens duomenys. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu skyrė pareiškėjui įspėjimą dėl BDAR pažeidimų ir įpareigojo užtikrinti, kad asmens duomenys nebūtų atskleidžiami tretiesiems asmenims. Trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu, būtent dėl šios priežasties jų dukra 2019 m. birželio mėn. nebuvo paimta į kiekvienais metais organizuojamą edukacinę klasės išvyką. Po tokių įvykių tretieji suinteresuoti asmenys 2019 m. birželio 20 d. gavo Progimnazijos vadovės el. laišką, kuriame ji pakvietė jos nurodytomis datomis atvykti į mediaciją situacijai spręsti. Laiške buvo nurodyta, kad mediaciją moderuotų vaikų psichologas ir mediacijoje dalyvautų tėvai, mokytojai, mokyklos savivaldos atstovai, tačiau nebuvo nurodyti konkretūs mediacijoje dalyvausiantys tėvai, mokytojai ir mokyklos savivaldos atstovai. Prie laiško taip pat nebuvo pridėta jokių kitų adresatų. Tretieji suinteresuoti asmenys teigė buvę įsitikinę, kad su vadove vyksta privatus susirašinėjimas jautriu klausimu dėl dukros sužalojimo ir asmens duomenų pažeidimų. Per M. S. el. paštą buvo pateiktas bendras atsakymas, kuriuo padėkota už kvietimą ir nurodyta, jog jie negali dalyvauti mediacijoje, kadangi jiems netiko pasiūlytos datos. Tą pačią dieną vadovė paprašė nurodyti kitas tinkamas dienas mediacijai po atostogų, tačiau nebuvo įvardyta, kas konkrečiai dalyvautų mediacijoje. Toliau jokia komunikacija šiuo klausimu nebevyko. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad atsakovas 2020 m. rugpjūčio 13 d. priėmė dar vieną sprendimą, kuriuo dėl BDAR pažeidimų pateikė pareiškėjui nurodymus užtikrinti, kad ateityje asmens duomenų apsaugos pažeidimai nebūtų atliekami. Vėliau jie sužinojo, kad minėtas Progimnazijos vadovės ir jų susirašinėjimas dėl mediacijos 2019 m. birželio 25 d. buvo persiųstas 8 konkretiems adresatams, tarp kurių net nėra laiške minimo mediacijos moderatoriaus, bet yra visiškai pašaliniai asmenys. Galiausiai Progimnazijos vadovė nurodė, kad iš šeimos buvo gautas neigiamas atsakymas dėl mediacijos, taip pat buvo pridėtas visas susirašinėjimas, dėl to buvo pateikti skundai Inspekcijai.
7. Tretieji suinteresuoti asmenys sutiko su Sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 pateiktu aplinkybių vertinimu, manė, kad juose padarytos išvados yra aiškios ir nedviprasmiškos. Progimnazijos vadovė buvo pateikusi informaciją, kad tretieji suinteresuoti asmenys mediacijoje pasiūlytomis datomis nedalyvaus, todėl nebuvo teisėto tikslo papildomai persiųsti ir patį susirašinėjimą. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad atsakovas neadekvačiai reikalauja ne persiųsti el. laiškus, o pateikti sutrumpintą, perfrazuotą kitos šalies pozicijos variantą, interpretaciją, nes Progimnazijos vadovė pati perfrazavo M. S. atsakymą ir informavo adresatus, kad buvo gautas neigiamas atsakymas dėl mediacijos. Be to, tretieji suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad M. S. neprieštaravo adresatų dalyvavimui mediacijoje, o susirašinėjime persiųsti tik du jo sakiniai. Buvo persiųsti trys laiškai iš privataus susirašinėjimo, tarp kurių buvo ir informacija, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų šeima yra išvykusi ir negali dalyvauti mediacijoje pasiūlytu laiku. Tai yra itin jautri informacija, kuri nebūtų buvusi atskleista, jei pareiškėjo vadovė iš karto būtų pridėjusi adresatus ar informavusi, kad visi laiškai bus atskleisti šiems adresatams. Tretieji suinteresuoti asmenys nedavė sutikimo, kad tokiu būdu būtų tvarkomi jų duomenys, neturėjo ir galimybės nesutikti su tokiu duomenų tvarkymu, todėl susirašinėjimo persiuntimas tretiesiems asmenims buvo akivaizdžiai neteisėtas. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, pareiškėjas persiuntė privatų susirašinėjimą, kuriame aiškiai identifikuota jų tapatybė, todėl visas privatus susirašinėjimas, kartu su susirašinėjime pateikta jautria informacija, yra laikomi asmens duomenimis, o pareiškėjas nepagrįstai bando susiaurinti asmens duomenų sąvoką. Tretieji suinteresuoti asmenys nebuvo davę sutikimo pareiškėjui tvarkyti jų duomenis kitais nei su vaikų ugdymu susijusiais tikslais. Pareiškėjo funkcijos nėra teisingumo vykdymas ar ginčų sprendimas. Pareiškėjas nesprendė ginčų, bet sistemingai ir tendencingai neužtikrino tinkamo asmens duomenų saugumo.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos skundą, priteisė tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S. ir M. S. iš pareiškėjo 480 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 20 d. el. laišku kreipėsi į trečiuosius suinteresuotus asmenis, kviesdamas juos į mediaciją, kurią moderuotų socialinio emocinio ugdymo instruktorius, vaikų psichiatras, joje dalyvautų tėvai, mokytojai, mokyklos savivaldos atstovai. Pareiškėjas el. laiške klausė, kuri diena būtų tinkamiausia.
10. M. S. 2019 m. birželio 24 d. el. laišku pranešė, kad tretieji suinteresuoti asmenys negalės dalyvauti, kadangi, prasidėjus moksleivių atostogoms, jie bus išvykę atostogų.
11. Pareiškėjo atstovė 2019 m. birželio 25 d. trečiojo suinteresuoto asmens 2019 m. birželio 24 d. el. laišką su visu susirašinėjimu persiuntė 8 adresatams, kartu su el. laiške nurodytu tekstu: „Laba diena, kol kas iš S. gavome neigiamą atsakymą dėl mediacijos (žemiau mūsų susirašinėjimai). Nenuleidžiame rankų ir bandome derinti kitą laiką. Taip pat dar informuoju, kad gavome pirmąjį administracinį nusižengimą dėl 03.21 įvykio (nutarimą dėl administracinio nusižengimo skyrė Policijos komisariatas po pakartotinių mamos skundų). Planuojame su nuobauda, skirta mokytojai (vedusiai tądien pamoką), nesutikti ir teismo prašyti panaikinti“.
12. A. S. 2020 m. rugsėjo 8 d. pateikė skundą Inspekcijai, prašydama pradėti tyrimą dėl Progimnazijoje įvykusio asmens duomenų saugumo pažeidimo ir Progimnazijai skirti baudą. Prašyme paaiškino susiklosčiusią situaciją, nurodė, jog pareiškėjui dar 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu buvo skirtas įspėjimas ir nurodyta užtikrinti, kad asmens duomenys nebūtų atskleidžiami tretiesiems asmenims. Progimnazijai iš esmės analogiškas įspėjimas buvo skirtas ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu. Skunde nurodyta, jog Progimnazijos direktorė, persiųsdama el. laišką dėl mediacijos kitiems gavėjams, nesusijusiems su laiške nurodytais klausimais, pažeidė BDAR.
13. M. S. 2020 m. spalio 1 d. pateikė Inspekcijai iš esmės analogišką skundą, pažymėdamas, jog veiksmai, kuriais Progimnazija pažeidžia BDAR, yra nevienkartiniai, ir prašydamas pradėti tyrimą dėl Progimnazijoje įvykusio asmens duomenų saugumo pažeidimo, skirti už tai baudą.
14. Inspekcija 2020 m. gruodžio 10 d. priėmė ginčijamus Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2, kuriais pripažino trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus pagrįstais ir apie priimtus Sprendimus informavo pareiškėją. Sprendimuose atsakovas nurodė, jog, įvertinus susirašinėjimo turinį, negalima daryti išvados, kad Progimnazijos direktorės siūloma mediacija buvo išimtinai susijusi su trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodyta situacija, susijusia su įvykiu, kurio metu buvo sužalota jų nepilnametė duktė. Priešingai, el. laiške buvo nurodyta, jog mediacijoje dalyvautų tėvai, mokytojai, mokyklos savivaldos atstovai, dėl ko, atsakant į pasiūlymą, tretieji suinteresuoti asmenys neturėjo pastabų. Jeigu siūloma mediacija būtų susijusi tik su tam tikru įvykiu, tai būtų nurodyta Progimnazijos laiške, taip pat, atsakant į laišką, tretieji suinteresuoti asmenys būtų išreiškę nesutikimą dėl mediacijos, kurioje dalyvautų paminėti asmenys, tačiau jie nurodė priešingai, t. y. teigė, jog Progimnazijos mintis yra puiki. Sudėtinga situacija tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų šeimos ir Progimnazijos buvo žinoma plačiam asmenų ratui, todėl Inspekcija neturėjo pagrindo abejoti Progimnazijos pateikta informacija, kad susirašinėjimas buvo persiųstas suinteresuotiems ir su situacija susipažinusiems bei problemų sprendimo būdų ieškantiems Progimnazijos savivaldos nariams, kurie buvo kviečiami dalyvauti mediacijoje. Atitinkamai, konstatuota, jog Progimnazija galėjo 2019 m. birželio 25 d. laiške nurodytiems asmenims išsiųsti informaciją, kad tretieji suinteresuoti asmenys atsisakė dalyvauti mediacijoje, vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, siekiant teisėtų trečiojo asmens interesų apsaugos. Skundų nagrinėjimo metu Progimnazija nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad asmenys, kuriems buvo persiųstas susirašinėjimas, galėjo netinkamai interpretuoti direktorės pateikiamą informaciją, kad tokia situacija buvo anksčiau susiklosčiusi ar pan. Priešingai, iš pateiktos informacijos nustatyta, kad Progimnazija ir asmenys, kuriems buvo persiųstas susirašinėjimas, siekė iš esmės vieno tikslo – išspręsti su šeima susiklosčiusią sudėtingą situaciją pasitelkiant mediaciją. Šiuo atveju nebuvo būtina persiųsti susirašinėjimą (kuriame nurodyta informacija, jog šeima yra išvykusi) visa apimtimi, Progimnazija galėjo pateikti tą pačią informaciją išsiųsdama 2019 m. birželio 25 d. laišką, bet neprisegdama viso susirašinėjimo. Tokiu būdu pareiškėjas netinkamai įgyvendino BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą. Sprendimuose nurodyta, jog Progimnazijai jau buvo teiktas nurodymas užtikrinti, kad asmens duomenys nebūtų skleidžiami tretiesiems asmenims, jei duomenų atskleidimas nėra būtinas norimam tikslui pasiekti, nurodymas pakartotinai neteikiamas. Nors Inspekcija yra priėmusi ne vieną sprendimą dėl Progimnazijos, kuriuo pastaroji buvo pripažinta pažeidusia BDAR nuostatas, tačiau skundžiamas įvykis įvyko dar iki Inspekcijos sprendimo, kuriuo Progimnazijai buvo teiktas nurodymas užtikrinti, kad asmens duomenys nebūtų atskleidžiami, todėl kitų priemonių taikymas šiuo atveju būtų neproporcingas. Inspekcija taip pat konstatavo, jog Progimnazija, nepaslėpdama trečiojo suinteresuoto asmens el. pašto, nepažeidė BDAR nuostatų.
15. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas privalėjo asmenims, ketinantiems dalyvauti mediacijoje, nurodyti tik tam tikrą informaciją, bet ne persiųsti visą susirašinėjimą su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Pažymėjo, kad BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas duomenų kiekio mažinimo principas apriboja duomenų, kurie tvarkomi, apimtį ir tuo pačiu įpareigoja, kad tvarkomi asmens duomenys turi būti ne pernelyg didelės apimties, atsižvelgiant į nustatytus tikslus. Pareiškėjui nebuvo būtina atskleisti tikslias negalėjimo dalyvauti mediacijoje priežastis. Informacija, kad tretieji suinteresuoti asmenys negali dalyvauti mediacijoje dėl objektyvių priežasčių, yra pakankama perduoti kitiems asmenims. Kaip teisingai nurodė atsakovas, svarbu pabrėžti, kad tretieji suinteresuoti asmenys ne šiaip atsisakė, o negalėjo dalyvauti mediacijoje, tokia informacija vertintina kaip pakankama tam, kad būtų pasiektas jos tikslas – informuoti. Persiųsti (išviešinti) visą susirašinėjimą nėra būtina (reikalinga), įvertinus pačios kilusios konfliktinės situacijos jautrumą (siūloma meditacija dėl įvykio, kurio metu sužalota trečiųjų suinteresuotų asmenų nepilnametė dukra). Teismo vertinimu, atsakovas ginčijamuose Sprendimuose pagrindė padarytas išvadas, tinkamai kvalifikavo ir pritaikė anksčiau paminėtas BDAR nuostatas.
16. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 neaiškumo, dviprasmiškumo, nurodė, kad pareiškėjas savaip interpretuoja atsakovo padarytas išvadas. Atsakovas Sprendimuose nurodė, kad kiti asmenys (persiųstų el. laiškų gavėjai) turėjo teisę gauti informaciją apie A. ir M. S. ir jų atsisakymą dalyvauti mediacijoje. Inspekcija pagrįstai argumentavo, kad Progimnazija galėjo 2019 m. birželio 25 d. el. laiške nurodytiems asmenims (kurie buvo kviečiami dalyvauti mediacijoje) išsiųsti informaciją, kad tretieji suinteresuoti asmenys atsisakė dalyvauti mediacijoje, vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, siekdama teisėtų trečiojo asmens interesų (žinoti, kad mediacijos laikas nėra suderintas, būti informuotam, kad bus derinamas kitas laikas) užtikrinimo. Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis pareiškėjas neturėjo atskleisti daugiau susijusios informacijos apie trečiuosius suinteresuotus asmenis. Teismas neįžvelgė jokių dviprasmybių ar prieštaravimų Sprendimuose padarytose išvadose.
17. Teismas taip pat pritarė atsakovo vertinimui, kad duomenys apie konkrečios šeimos (šiuo atveju – trečiųjų suinteresuotų asmenų) išvykimą neabejotinai yra jų asmens duomenys net tuo atveju, jeigu nėra nurodoma konkreti išvykimo (kelionės) vieta, laikas ir pan. Tokie duomenys el. laiško gavėjams galėjo būti žinomi, įvertinus aplinkybę, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų dukra mokėsi Progimnazijoje, kurioje mokėsi ir el. laiškų gavėjų, kviečiamų dalyvauti mediacijoje, vaikai. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad Inspekcija labiau siekė „pritempti“ pažeidimus, nes nenustatė pagrindo tokiai išvadai. Vien ta aplinkybė, kad A. S. skundas buvo tenkintas, nors 2019 m. birželio 20 d. el. laiškas kitiems asmenims nebuvo persiųstas, niekaip neįrodo esant atsakovą šališku šioje situacijoje. 2019 m. birželio 20 d. el. laiškas išsiųstas A. S. ir M. S. el. pašto adresais, nurodant jų abiejų asmens duomenis; laiške nurodyta informacija vertinama ne tik kaip M. S. (atskiro asmens), bet ir kaip A. S. asmens duomenys, nes atsakymas buvo teikiamas jų šeimos (bendrai) vardu.
18. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, juose nurodytas teisinis pagrindas bei pagrindiniai motyvai, kodėl padarytos atitinkamos išvados, t. y. nėra pagrindo teigti, kad pastarieji administraciniai aktai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovas pagal kompetenciją priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl Sprendimų panaikinimo atmesti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad galutiniu teismo procesiniu sprendimu buvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, įvertinęs pateiktus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, nusprendė tenkinti trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 480 Eur.
III.
19. Pareiškėjas Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.
20. Pareiškėjas mano, kad teismas sprendime nurodė neteisingas faktines aplinkybes, kurios galėjo prisidėti prie neteisingo situacijos vertinimo, bei tokiu būdu peržengė ginčo ribas. Jam nesuprantama, kaip teismas padarė išvadą, kad mediacija buvo dėl įvykio, kurio metu sužalota trečiųjų suinteresuotų asmenų nepilnametė dukra, kai bylos duomenys aiškiai rodo kitaip, t. y. Sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodyta, jog mediacija buvo organizuojama „dėl nepalankios bendravimo atmosferos Progimnazijoje, dėl susiklosčiusios įtemptos situacijos bendruomenėje, kuomet bendravimo tarpininkais tampa teisininkai, žurnalistai, antstoliai, policija, valstybės ir savivaldos institucijos“. Pareiškėjui taip pat neaišku, kodėl teismas padarė išvadą, kad 2019 m. birželio 25 d. el. laiške nurodyti asmenys buvo kviečiami dalyvauti mediacijoje, o ne atvirkščiai – kad šie asmenys kartu su Progimnazija inicijavo bei organizavo mediaciją, kai bylos duomenys aiškiai patvirtina pastarąją aplinkybę, pavyzdžiui, ginčijamuose Sprendimuose nustatyta, kad mediaciją iniciavo ne pareiškėjas, o aštuoni suinteresuoti ir su situacija susipažinę bei problemų sprendimo būdų ieškantys Progimnazijos savivaldos nariai. Teismas galbūt siekė tik pateisinti Inspekcijos sprendimus aplinkybe, kuria pati Inspekcija nesirėmė ir kuri neatitinka tikrovės, „papildė“ ginčijamus Sprendimus naujomis aplinkybėmis.
21. Pareiškėjas apžvelgia mediacijos kontekstą, be kita ko, kad A. S. 2019 m. gegužės mėn. Progimnazijos tėvų komitetų pirmininkams išsiuntinėjo tiesos neatitinkančią istoriją, jog Progimnazijoje pradinukams siūlomi narkotikai. Vėliau tretieji suinteresuoti asmenys apskundė Progimnaziją dėl A. S. asmens duomenų atskleidimo, nes Progimnazija tą dieną, kai įvyko tėvų emocinga reakcija į A. S. išplatintą melagingą laišką, sulaukė nesibaigiančių skambučių ir laiškų ir todėl vienam iš tėvų telefonu padiktavo A. S. telefono numerį, kurį pati A. S. buvo viešai pateikusi tame pačiame savo pranešime apie tariamai pradinukams siūlomus narkotikus. Minėtas asmuo netrukus paskambino A. S. ir paaiškino, kad narkotinį saldainį jo sūnui pasiūlė ne Progimnazijoje, o Naujininkų namo kieme (kadangi A. S. laišką apie narkotikus išplatino galbūt dėl pastarojo asmens pateiktos informacijos). Tuomet A. S. ir pateikė skundą Inspekcijai, o Inspekcija tenkino jos skundą, pripažindama, kad Progimnazija net ir tokioje „karštoje“ akimirkoje turėjo A. S. atsiklausti, prieš duodama jos telefono numerį. Tuo pat metu A. S. socialiniame tinkle Facebook esančioje klasės paskyroje paskelbė įrašą, kuriame teigė apkaltinsianti vieną iš mokytojų asmens duomenų išplatinimu, dėl ko ši mokytoja patyrė nervinį priepuolį, kelias dienas praleido ligoninėje. Šių įvykių kontekste vienas iš Progimnazijos mokinių tėvų – R. M., kuris buvo ir vienas iš aptariamos mediacijos organizatorių, 2019 m. gegužės 22 d. el. laišku kreipėsi į A. S. bei kitus bendruomenės narius, paragindamas diskutuoti klasės ir Progimnazijos mokinių tėvų bendruomenės viduje. R. M. 2019 m. birželio 10 d. dar kartą kreipėsi į M. ir A. S., siūlydamas bendradarbiauti, siekiant taupyti Progimnazijos administracinius resursus. Kiek žinoma pareiškėjui, tretieji suinteresuoti asmenys neatsakė į minėtą laišką. Vėliau kai kurie bendruomenės nariai iškėlė mediacijos klausimą, tam pritarė ir Progimnazija. Kadangi S. neatsakinėjo į kitų mokinių tėvų el. laiškus, Progimnazija 2019 m. birželio 20 d. el. paštu pakvietė juos į šioje byloje aptariamą mediaciją, aiškiai nurodydama, kad mediacijoje dalyvautų tėvai, mokytojai, mokyklos savivaldos atstovai. Pastarąsias aplinkybes ginčijamuose Sprendimuose patvirtino ir atsakovas. Šios aplinkybės turėtų neabejotinai patvirtinti, kad mediacijos tikslas buvo ne aiškintis dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų nepilnametės dukters sužalojimo, bet atkurti normalius santykius su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, kad jie neberašytų skundų (be kita ko, kitoms institucijoms) ir Progimnazijai nebereikėtų aukoti laiko į juos atsakant. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. liepos 15 d. buvo paskelbtas straipsnis, kuriame Progimnazija įvardijama kaip smurto skatintoja ir slėpėja. Progimnazijos mokinių tėvai 2019 m. rugpjūčio 2 d. išsireikalavo iš naujienų portalo antrojo straipsnio, kuriame išreiškė nuomonę, kad visa problema slypi pačiuose S.. Abu tėvus, davusius interviu, tretieji suinteresuoti asmenys patraukė į teisinius procesus. Po šio antrojo straipsnio, t. y. 2019 m. rugpjūtį mėn., trečiųjų suinteresuotų asmenų dukra išėjo iš Progimnazijos. 2019 m. rugpjūčio 2 d. straipsnyje pati A. S. atskleidė informaciją apie savo šeimą, kad „pasiūlytu laiku jų šeima dalyvauti susitikime negalėjo, nes buvo išvykusi atostogauti“, kas patvirtina, kad tretieji suinteresuoti asmenys informacijos apie šeimos išvykimą atostogauti nelaikė tokia jautria, kaip bandė pavaizduoti teikdami skundus Inspekcijai. Pareiškėjas mano, kad anksčiau aptartas aplinkybes patvirtinantys dokumentai tretiesiems suinteresuotiems asmenims yra žinomi, šie dokumentai nebuvo pateikti teismui anksčiau, nes pareiškėjas nežinojo, kad bus nustatinėjamos aptariamos mediacijos organizavimo priežastys ir aplinkybės, todėl, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pridėjus juos prie bylos, trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės ir interesai nebus pažeisti.
22. Pareiškėjas teigia, jog jis, siekdamas išsiaiškinti, ar aptariamo el. laiško gavėjai iš tiesų žinojo, kur ir kada vyko tretieji suinteresuoti asmenys, po teismo sprendimo priėmimo kreipėsi į el. laiško gavėjus ir gavo jų patikinimus, jog nurodytu laikotarpiu jie nežinojo, nei kur, nei kada tretieji suinteresuoti asmenys išvyksta. Kita vertus, tai, ar el. laiško gavėjai žinojo šią informaciją, turėjo išsiaiškinti tikėtiną pažeidimą tyrusi institucija. Akcentuota, jog ginčijami Sprendimai nebuvo grindžiami ta aplinkybe, kad el. laiško gavėjams minėta informacija buvo žinoma, atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų dukra mokėsi Progimnazijoje, kurioje mokosi el. laiškų gavėjų, kviečiamų dalyvauti mediacijoje, vaikai. Be to, minėta išvada pareiškėjui nesuprantama ir loginiu požiūriu, nes, jeigu kiti Progimnazijos tėvai ar vaikai galėjo žinoti, kur ir kada tretieji suinteresuoti asmenys vyksta atostogų, tai Progimnazija ir neatskleidė jokių asmens duomenų, kurių tie asmenys dar nežinojo ar negalėjo sužinoti. Nagrinėjamu atveju Progimnazijoje mokosi apie 1 000 vaikų, todėl negalima preziumuoti, kad visi su šia įstaiga susiję asmenys žino, kur, kaip ir kada tretieji suinteresuoti asmenys atostogauja, ypač vasaros laikotarpiu. Pareiškėjas mano, kad visa informacijos apie A. ir M. S. atostogų planus pasklidimo atsakomybė turėtų tekti jiems patiems, nes tik jie galėjo atskleisti ir platinti šią informaciją (šiuo atveju tai padarė M. S., bet atsakovas nesprendė jo atsakomybės klausimo). Tretieji suinteresuoti asmenys (kuriems atstovavo ir advokatas) nebuvo nurodę, kad tokia informacija konfidenciali, jautri ir neplatintina.
23. Pareiškėjo nuomone, atsakovo veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų teisę, todėl jo veiksmų, įskaitant ginčijamų Sprendimų priėmimą, turinys turi būti vertinamas administracinių teisės pažeidimų teisei keliamų reikalavimų kontekste (akcentuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1056/2004 ir kt.). Pareiškėjas teigia, kad aplinkybė, jog teismas „papildė“ ginčijamus Sprendimus naujomis aplinkybėmis (dėl mediacijos tikslo, el. laišką gavusių asmenų vaidmens ir kt.), patvirtina, jog šie administraciniai aktai savo turiniu ir nustatytomis aplinkybėmis nėra pakankamai motyvuoti, bei pakartoja, kad šie aktai yra neaiškūs ir dviprasmiški (VAĮ 8 str. pažeidimas, pakartoja savo argumentus šiuo aspektu). Pareiškėjas dėl atsakovo teiginių, kad Progimnazija Inspekcijai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad asmenys, kuriems buvo persiųstas ginčo susirašinėjimas, galėjo netinkamai interpretuoti direktorės pateikiamą informaciją, kad tokia situacija yra nutikusi anksčiau ar pan., pažymi, kad tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į skundą tvirtino, jog Progimnazijos vadovė pradėjo teikti mokinių tėvams tikrovės neatitinkančią informaciją, skatinti bendruomenės susipriešinimą. Dėl visų nurodytų aplinkybių, patvirtinančių, kad Progimnazijos bendruomenėje su A. ir M. S. vyksta konfliktas, į kurį įtrauktos turbūt visos įmanomos institucijos bei žiniasklaida, būtų nesuprantama pareiškėjui pradėti pateikinėti perfrazuotą šių asmenų poziciją. Pareiškėjas taip pat pakartoja, jog Sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 neidentifikuota, kokie asmens duomenys šiuo atveju buvo tvarkomi neadekvačiai ir netinkamai, svarsto, ar Inspekcija neturėjo nustatyti, ar pateikti „asmens duomenys“ iš tikrųjų buvo teisingi (galbūt tretieji suinteresuoti asmenys nebuvo niekur išvykę, pvz., kaip matyti iš pateiktų dokumentų, minėtu laikotarpiu jie bendravo su žurnalistais).
24. Pareiškėjas, remdamasis teismui jau anksčiau nurodytais argumentais, tvirtina, jog jis įvykdė BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus, bei papildomai nurodo esąs įsitikinęs, kad atsakovas ignoravo kitus ne mažiau reikšmingus BDAR principus, pavyzdžiui, įtvirtintuosius BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir d punktuose. Akivaizdu, kad Inspekcija vienus asmens duomenų tvarkymo reikalavimus iškėlė aukščiau kitų, pareiškėjo vertinimu, svarbesnių reikalavimų, t. y. reikalavimų duomenis tvarkyti sąžiningai, skaidriai bei užtikrinti, kad duomenys būtų tikslūs.
25. Pareiškėjas pakartoja savo abejones dėl atsakovo nešališkumo, be kita ko, teigia, jog atsakovas tik siekė „pritempti“ pažeidimus, kad jo neapskųstų skundus padavę asmenys, o A. S. skundas neturėjo būti patenkintas dar ir dėl to, kad joks jos el. laiškas nebuvo persiųstas. Faktiškai duomenis atskleidė ne pareiškėjas, o pats M. S., tačiau jo atsakomybės klausimas nebuvo keliamas. Iš susirašinėjimo konteksto M. S. akivaizdžiai galėjo suprasti, jog informaciją apie jo ir jo sutuoktinės dalyvavimą mediacijoje yra suinteresuoti gauti ir gaus kiti mediacijos dalyviai, jis neprieštaravo tėvų, mokytojų, mokyklos savivaldos atstovų dalyvavimui ir ginčo informacija pasidalijo laisva valia.
26. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendime pateikiami išaiškinimai yra prieštaringi ir nelogiški. Teismas pasiūlė, kad pareiškėjui derėjo el. laiške nurodyti, jog tretieji suinteresuoti asmenys negalėjo dalyvauti mediacijoje „dėl objektyvių priežasčių“. Minėtu atveju pareiškėjas būtų turėjęs vertinti, ar nurodytos nedalyvavimo priežastys yra objektyvios, reikalauti pateikti įrodymus apie išvykimą. Pareiškėjui negali būti perkeliama atsakomybė už trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktos informacijos teisingumą (priminta, kad tarp jų susiklostę santykiai nėra grindžiami pasitikėjimu). Be to, sekant atsakovo ir teismo argumentais, informacija apie negalėjimą dalyvauti mediacijoje nustatytu laiku savaime laikytina asmens duomenimis. Pareiškėjo įsitikinimu, susidariusioje situacijoje vienintelis būdas įgyvendinti asmens duomenų apsaugos reikalavimus buvo ne iškraipyti M. S. pateiktą atsakymą, bet mediaciją iniciavusiems ir organizuojantiems asmenims persiųsti tikrovę atitinkantį M. S. atsakymą. Pareiškėjas pabrėžia, kad tretieji suinteresuoti asmenys nuolat jį kaltina neteisingos informacijos tėvams pateikimu. Šioje byloje tretieji suinteresuoti asmenys paprasčiausiai pasirinko jiems palankesnę poziciją teigti, kad dabar pareiškėjas turėjo paskleisti ne tikrą informaciją, o ją perfrazuoti. Tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, klaidina teismą, rodo aiškų jų nesąžiningumą šiame administraciniame procese, į kurį atsižvelgtina sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Pareiškėjas tvirtina, kad jis negalėjo mediacijos organizatoriams tik pranešti, jog A. ir M. S. mediacijoje nedalyvaus dėl objektyvių priežasčių, nes ir mokyklos bendruomenė buvo įbauginta dėl jų veiksmų (ne tik Progimnazija sulaukdavo jų skundų; mokytojai ir Progimnazijos direktorė, mokinių tėvai ne kartą buvo iškviesti į apklausas; mokytojai grasina išeiti iš darbo). Nei pareiškėjas, nei kiti mediacijos organizatoriai nieko daugiau konkrečiai nesužinojo nei apie trečiųjų suinteresuotų asmenų nedalyvavimo mediacijoje priežastis, nei apie pačią išvyką – kur, kada, kaip ar pan., kilo abejonių net dėl pačios pateiktos informacijos apie išvyką teisingumo.
27. Pareiškėjui kyla abejonių, ar jam nagrinėjamu atveju galėjo būti taikomos BDAR ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) nuostatos. Nagrinėjamu atveju tretieji suinteresuoti asmenys pripažino, kad Progimnazija su jais kontaktavo ne vykdydama savo veiklą (pvz., atsiliepime į skundą pažymėjo, kad Progimnazijos funkcijos nėra teisingumo vykdymas ar ginčų sprendimas). Akivaizdu, kad Progimnazija į juos kreipėsi ne vykdydama savo veiklą, o kaip lygiateisis subjektas, t. y. kaip kitas asmuo, todėl minėtų teisės aktų nuostatos jam netaikytinos. Akcentuota, kad, pavyzdžiui, jei M. S. šią informaciją būtų pateikęs savo kaimynui, kuris informaciją persiųstų kitiems asmenims, nei ADTAĮ, nei BDAR nuostatos nebūtų taikomos. Be to, svarstytina, ar kvietimui dalyvauti mediacijoje taikytina Europos Sąjungos teisė. Taigi, į šią situaciją buvo pažiūrėta visiškai netinkamai, todėl susidaro įspūdis, kad atsakovas piktnaudžiauja savo įgaliojimais ir, net nenustatęs visų reikiamų sąlygų, pripažįsta pažeidimus, kurie neatitinka jokios logikos.
28. Pareiškėjo nuomone, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas tretiesiems suinteresuotiems asmenims negali būti priteisiamas. Pirma, ne pareiškėjas įtraukė trečiuosius suinteresuotus asmenis į teisminį ginčą. Antra, tretieji suinteresuoti asmenys savo procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai: klaidina teismą dėl faktinių aplinkybių (neva mediacija buvo organizuojama dėl įvykio su jų dukterimi), dėsto nenuoseklią poziciją (kaltina pareiškėją ir tuo, kad jis teikė neteisingą informaciją apie juos, ir tuo, kad jis pateikė (persiuntė) teisingą informaciją apie juos). Manytina, kad tretieji suinteresuoti asmenys, teikdami daugybę skundų, siekia ne išsiaiškinti tiesą, o bet kokiomis priemonėmis susidoroti su Progimnazija (jos direktore), apsunkinti jos veiklą ir visaip kitaip pakenkti. Trečia, pats M. S. pranešė savo šeimos nedalyvavimo mediacijoje priežastis, o po metų nusprendė, kad buvo paskleisti jo asmens duomenys. Be to, pareiškėjas pažymi, jog Progimnazija yra biudžetinė įstaiga, kuri savo lėšas naudoja pradiniam ir pagrindiniam ugdymui organizuoti. Neteisingai iš Progimnazijos priteisus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, dėl to galbūt mažiau lėšų atiteks tiesioginei Progimnazijos veiklai, o tuo pačiu nukentės ir viešasis interesas – tinkamai ugdyti mažus vaikus.
29. Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
30. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas pažymi, kad M. S. nurodyta informacija apie jos šeimos išvykimą naujienų portale buvo paskelbta praėjus daugiau nei trims savaitėms po ginčo susirašinėjimo, tuo metu tretieji suinteresuoti asmenys galbūt jau buvo grįžę iš kelionės, ši informacija nebebuvo aktuali. Kita vertus, net jeigu tretieji suinteresuoti asmenys šią informaciją būtų iškart paskelbę viešai, tai savaime nesuteiktų pagrindo vertinti, kad ginčo susirašinėjimo persiuntimas visa apimti kitiems asmenims dėl to yra teisėtas (tokia išimtis nenumatyta BDAR 6 str. 1 d.). Atsakovas pabrėžia, kad nėra tokios teisenos rūšies kaip „administracinio teisės pažeidimo teisena“, pareiškėjas galbūt supainiojo administracinių bylų teiseną ir administracinių nusižengimų teiseną. Nagrinėjant BDAR nuostatų pažeidimus, nėra taikomos administracinių nusižengimų bylų proceso nuostatos (pvz., nėra taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar surašomi administracinių nusižengimų protokolai). Pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsakomybės principą, būtent pareiškėjas turėjo įrodyti, jog jis asmens duomenis tvarkė teisėtai. BDAR nėra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas. Atsakovui neaiškūs pareiškėjo argumentai, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos BDAR nuostatos. Atsižvelgiant į BDAR 3 straipsnio 1 dalį, apeliacinio skundo teiginiai apie BDAR netaikymą laikytini nepagrįstais. Atsakovas pripažįsta, kad teismo sprendime buvo nurodyta netiksli faktinė aplinkybė dėl mediacijos tikslo (nagrinėjant trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus buvo nustatyta, kad pareiškėjo siūloma mediacija nebuvo susijusi išimtinai tik su trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodyta situacija – įvykiu, kurio metu buvo sužalota jų nepilnametė dukra), tačiau, jo nuomone, ši aplinkybė neturėjo esminės reikšmės teismo sprendimo teisingumui ir teisėtumui.
31. Tretieji suinteresuoti asmenys M. S. ir A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
32. Tretieji suinteresuoti asmenys iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Mano, kad pareiškėjas savaip interpretuoja teismo sprendime padarytas išvadas, o apeliacinio skundo teiginiai apie pirmosios instancijos teismo netiksliai nustatytas faktines aplinkybes neturi įtakos išvadai, kad pareiškėjas pažeidė BDAR reikalavimus. Pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija, jog mediacija buvo organizuojama ir dėl įvykio, kurio metu sužalota trečiųjų suinteresuotų asmenų dukra, taigi, kilusi konfliktinė situacija buvo jautri ir nebuvo poreikio persiųsti (išviešinti) visą jų susirašinėjimą. 2019 m. birželio 20–24 d. susirašinėjimas dėl mediacijos vyko tik tarp Progimnazijos vadovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, o pareiškėjas nenurodė, kad siūlomą mediaciją organizuoja kažkokie pašaliniai asmenys. Laiškuose Progimnazijos vadovė pati save pristatė kaip mediacijos iniciatorę, o kitus asmenis – kaip dalyvius; nė viename iš laiškų nenurodyti (nepridėti prie adresatų) jokie kiti asmenys, kurie neva organizuoja mediaciją. Tretieji suinteresuoti asmenys nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad teismo sprendimas yra nelogiškas ir prieštaringas, ir tvirtina, kad pareiškėjui būtų pakakę nurodyti, jog tretieji suinteresuoti asmenys negali dalyvauti mediacijoje dėl objektyvių priežasčių, neatskleidžiant šių tikslių priežasčių. Teismas, išreikšdamas tokią poziciją, neįpareigojo pareiškėjo aiškintis tikrąsias trečiųjų suinteresuotų asmenų nedalyvavimo priežastis, įsitikinti jų tikrumu. Tretieji suinteresuoti asmenys pastebi, kad apeliaciniame skunde nurodytos naujos aplinkybės ir prie jo pridėti nauji įrodymai, kurie nebuvo nurodyti ir pateikti nei atsakovui, nei teismui. Mediacijos kontekstas buvo nagrinėjamas tiek atsakovo, tiek teismo, pats pareiškėjas teikė atsakovui paaiškinimui ir įrodymus apie mediacijos poreikį ir turinį, dėl to savo atsiliepime į skundą plačiai pasisakė ir tretieji suinteresuoti asmenys; pareiškėjas negalėjo nežinoti apie paaiškinimų ir įrodymų poreikį šiuo aspektu, todėl jo sprendimas nenurodyti papildomų paaiškinimų, nepateikti prie apeliacinio skundo pridėtų papildomų įrodymų anksčiau nelaikytinas pagrįstu svarbiomis priežastimis, todėl šie papildomi paaiškinimai (aplinkybės) nevertintini, įrodymai – nepridėtini prie bylos ją nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų kitaip, tretieji suinteresuoti asmenys dėl pareiškėjo pateiktų naujų aplinkybių, dokumentų paaiškina, jog, kaip minėta, mediacija buvo organizuojama ne tik dėl A. S. paskelbtos informacijos, bet ir dėl su jų dukra susijusių aplinkybių (sužalojimu, grasinimais, nepaėmimu į Žaliąją savaitę). Būtent R. M. savo laiškuose nurodė aplinkybes dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų teikiamų skundų, kreipimosi į valstybės institucijas ir kt., kas buvo susiję su jų dukros situacija. Taigi, pareiškėjo teiginiai, jog mediacijoje būtų buvę siekiama susitarti ir spręsti bendras problemas bendruomenėje, nepaneigia, jog būtų buvę sprendžiami ir su trečiųjų suinteresuotų asmenų dukterimi susiję klausimai. Trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu, pareiškėjo teiginiai, jog nagrinėjamu atveju netaikytinos BDAR ir ADTAĮ nuostatos, yra tik siekis išvengti atsakomybės, kadangi, vadovaujantis abiejų teisės aktų nuostatomis, pareiškėjas yra trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenų valdytojas ir tvarkytojas. Pareiškėjas, kviesdamas į mediaciją, kreipėsi į trečiuosius suinteresuotus asmenis kaip jų dukros ugdymo įstaiga, komunikavo iš savo el. pašto, todėl akivaizdu, jog ginčo susirašinėjimas vyko pareiškėjui vykdant savo veiklą. Tretieji suinteresuoti asmenys pareiškėjo poziciją, jog jiems nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, laiko nepagrįsta ir teisiškai nemotyvuota, kadangi, teismui atmetus pareiškėjo skundą, tretieji suinteresuoti asmenys įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pareiškėjas turėjo įvertinti tokią riziką kreipdamasis į teismą. Aplinkybė, jog pareiškėjas pats skunde nebuvo nurodęs trečiųjų suinteresuotų asmenų, nereiškia, jog jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi ir todėl nebus įtraukti į jos nagrinėjimą teismo iniciatyva. Pareiškėjo teiginiai, jog tretieji suinteresuoti asmenys nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, yra melagingi ir teisiškai nereikšmingi sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 teisėtumo bei pagrįstumo.
34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės aiškinimu bei taikymu, teigia, jog dėl nurodytų pažeidimų skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
35. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
36. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertins pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, bei netirs prie apeliacinio skundo pridėtų naujų įrodymų, nepagrindus jų pateikimo būtinybės atsiradimo tik apeliaciniame procese.
37. Byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 20 d. el. laišku kreipėsi į trečiuosius suinteresuotus asmenis, kviesdamas juos į mediaciją, kurią moderuotų socialinio emocinio ugdymo instruktorius, vaikų psichiatras, joje dalyvautų tėvai, mokytojai, mokyklos savivaldos atstovai. Pareiškėjas el. laiške klausė, kuri diena būtų tinkamiausia. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. 2019 m. birželio 24 d. el. laišku pranešė, kad jis ir jo sutuoktinė negalės dalyvauti, kadangi, prasidėjus moksleivių atostogoms, jie bus išvykę atostogų. Pareiškėjo atstovė 2019 m. birželio 25 d. trečiojo suinteresuoto asmens 2019 m. birželio 24 d. el. laišką su visu susirašinėjimu persiuntė 8 adresatams, kartu su el. laiške nurodytu tekstu: „Laba diena, kol kas iš S. gavome neigiamą atsakymą dėl mediacijos (žemiau mūsų susirašinėjimai). Nenuleidžiame rankų ir bandome derinti kitą laiką. Taip pat dar informuoju, kad gavome pirmąjį administracinį nusižengimą dėl 03.21 įvykio (nutarimą dėl administracinio nusižengimo skyrė Policijos komisariatas po pakartotinių mamos skundų). Planuojame su nuobauda, skirta mokytojai (vedusiai tądien pamoką), nesutikti ir teismo prašyti panaikinti.“
38. Inspekcija 2020 m. gruodžio 10 d. priėmė ginčijamus Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2, kuriuose nustatė, kad nors informacija apie trečiųjų suinteresuotų asmenų negalėjimą dalyvauti mediacijoje buvo persiųsta suinteresuotiems ir su situacija susipažinusiems bei problemų sprendimo būdų ieškantiems Progimnazijos savivaldos nariams, kurie taip pat buvo kviečiami dalyvauti mediacijoje, tačiau ji buvo pateikta per plačiai. Sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 Inspekcija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo būtina persiųsti susirašinėjimą (kuriame nurodyta informacija, jog šeima yra išvykusi) visa apimtimi, nes Progimnazija galėjo pateikti tą pačią informaciją išsiųsdama 2019 m. birželio 25 d. laišką, bet nepridėdama prie jo viso susirašinėjimo. Tokiu būdu pareiškėjas netinkamai įgyvendino BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, dėl šio pažeidimo trečiųjų suinteresuotų asmenų skundai pripažinti pagrįstais.
39. Taigi, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2, kuriais buvo nustatyta, kad pareiškėjas, persiųsdama susirašinėjimą su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis visa apimtimi, netinkamai įgyvendino BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, prieš tai įvertinus, ar pateikti duomenys pripažintini asmens duomenimis.
40. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja BDAR, kurio 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Vadovaujantis BDAR 4 straipsnio 2 punktu, duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.
Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatas. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); c punkte – kad asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas). BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą duomenų tvarkymas yra teisėtas, jei tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni.
41. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vadovaudamasi prieš tai nurodytu teisiniu reguliavimu (žr. Nutarties 40 p.), sutinka su Inspekcijos padaryta išvada, kad duomenys apie konkrečios šeimos (šiuo atveju – A. ir M. S.) išvykimą yra jų asmens duomenys, net tuo atveju, jeigu nėra nurodoma konkreti išvykimo (kelionės) vieta, laikas ir pan.
42. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu aiškinimu, kad BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas duomenų kiekio mažinimo principas apriboja duomenų, kurie tvarkomi, apimtį ir tuo pačiu įpareigoja, kad tvarkomi asmens duomenys turi būti ne pernelyg didelės apimties, atsižvelgiant į nustatytus tikslus. Visi asmens duomenys, kurie nėra reikalingi tam tikram tikslui, neturi būti renkami ir (arba) toliau tvarkomi. Pagal minėtą principą duomenų valdytojai turėtų siekti tvarkyti kuo mažiau duomenų apie kiekvieną asmenį, kurių reikia, kad būtų tinkamai įgyvendintas jų tikslas. Tačiau teisėjų kolegija laiko nepagrįstu skundžiamame teismo sprendime pateiktą vertinimą, kad pareiškėjui nebuvo būtina atskleisti tikslias trečiųjų suinteresuotų asmenų negalėjimo dalyvauti mediacijoje priežastis.
43. Bylos duomenimis nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys neginčijo šių reikšmingų faktinių aplinkybių, konstatuotų Sprendime Nr. 1 ir Sprendime Nr. 2: tarp Progimnazijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų yra susiklostę konfliktiški santykiai; apie šią sudėtingą situaciją buvo žinoma plačiam asmenų ratui, t. y. asmenims, dalyvaujantiems Progimnazijos taryboje, tėvų komitete ir kt.; būtent dėl nurodytos priežasties anksčiau minėtas susirašinėjimas, kurį sudaro Progimnazijos atstovės du laiškai ir vienas trečiųjų suinteresuotų asmenų atsakymas, kuriame padėkota už kvietimą ir atsisakyta dalyvauti mediacijoje pasiūlytomis datomis, nurodant, kad, prasidėjus moksleivių atostogoms, vasara suplanuota ir šiuo metu visa šeima yra išvykusi, ir buvo persiųstas suinteresuotiems bei su situacija susipažinusiems bei problemų sprendimo būdų ieškantiems Progimnazijos nariams, kurie buvo kviečiami dalyvauti mediacijoje, patys inicijavo ir kreipėsi į trečiųjų suinteresuotų asmenų šeimą dėl susidariusios nepalankios bendravimo atmosferos Progimnazijoje, siūlė įvairius sprendimo būdus, susitikimus ir pan.; trečiųjų suinteresuotų asmenų skundo nagrinėjimo Inspekcijoje metu turima informacija leido padaryti išvadą, kad tiek Progimnazija, tiek ir asmenys, kuriems buvo persiųstas susirašinėjimas, siekė iš esmės vieno tikslo –išspręsti su trečiųjų suinteresuotų asmenų šeima susiklosčiusią sudėtingą situaciją mediacijos būdu.
44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės (žr. Nutarties 43 p.) leidžia prieiti prie išvadų, kad tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų šeimos ir Progimnazijos kilęs konfliktas buvo įtraukęs kitus šios Progimnazijos bendruomenės narius, kurie vienu ar kitu būdu taip pat buvo suinteresuoti šio konflikto taikiu sprendimu bei ieškojo jo galimybių, trečiųjų suinteresuotų asmenų šeimai pasiūlymas dėl mediacijos atrodė tinkamas ir priimtinas, o suinteresuotiems bendruomenės nariams Progimnazijos atstovės persiųstas susirašinėjimas buvo išimtinai informacinio / paaiškinančio pobūdžio, taigi nors ir sudarantis asmens duomenis, tačiau neatskleidžiantis jokios jautrios informacijos.
45. Vadovaudamasi anksčiau išdėstytu teisiniu reguliavimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytų išvadų pagrindu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Dėl nurodytos priežasties buvo netinkamai pritaikyta materialioji teisės norma bei nepagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas netinkamai įgyvendino BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, o skundžiami Inspekcijos Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 yra teisėti bei pagrįsti.
46. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, kas lėmė neteisingą bylos išsprendimą (ABTĮ 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (dėl nepagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų, nustatant mediacijos organizatorių bei jos inicijavimo priežastį) neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, tretieji suinteresuoti asmenys neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjo atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 3R-1087(2.13-1.) „Dėl M. S. 2020-10-01 skundo“ ir 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą „Dėl A. S. 2020-09-08 skundo“ Nr. 3R-1088(2.13-1.).
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Milda Vainienė