Administracinė byla Nr. A-1627-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03749-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas R. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 3P-150 „Dėl R. Č. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Įsakymu jam paskirta tarnybinė nuobauda už tai, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą – diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Pareiškėjas su skundžiamu Įsakymu nesutiko, nes Įsakymas nepagrįstas ir nemotyvuotas, priimtas tinkamai neįvertinus visų pareiškėjo pateiktame paaiškinime nurodytų aplinkybių ir neatsižvelgiant į Lietuvių kalbos instituto atlikto komentarų teksto kalbinę ekspertizę.

3.       Pareiškėjas nurodo, kad jo veiksmai, t. y. parašyti komentarai socialiniame tinkle „Facebook“, negali būti traktuojami kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojui turėtų būti paskirta tarnybinė nuobauda. Juo labiau, kad komentarai, kuriais grindžiamas įtarimas padarius tarnybinį nusižengimą, yra visiškai nesusiję su pareiškėjo tarnyba; buvo parašyti privataus susirašinėjimo / diskusijos metu privačiame socialinio tinklo „Facebook“ profilyje po rungtynių. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad komentarai buvo parašyti nedarbo metu (kasmetinių atostogų metu), jie neatspindi pareiškėjo profesinės kompetencijos ar vadybinių savybių ir niekaip nesusiję su jo vykdomomis valstybės tarnautojo pareigomis. Pareiškėjas nurodė, kad komentaruose nebuvo išreikšta jokia pareiškėjo vadovaujamos įstaigos pozicija, o tik jo kaip Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo aistruolio asmeninė nuomonė, tai pripažino ir Lietuvių kalbos institutas.

4.       Pareiškėjas tvirtino, kad jo parašytų komentarų turinys nesumenkino nei pareiškėjo kaip valstybės tarnautojo, ne jo vadovaujamos įstaigos reputacijos, pareiškėjas nepažeidė valstybės tarnautojo veiklos etikos principų ir taisyklių.

5.       Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir atsakovas, Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6.       Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komitetas) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekse, patvirtintame (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. T-89 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis etikos kodekso, patvirtinimo“ (toliau – Etikos kodeksas) nustatyta, kad Komiteto darbuotojų elgesys tarnybos ar ne tarnybos metu, kuris neatitinka šio Etikos kodekso ar visuotinai priimtų elgesio normų, kuriuo akivaizdžiai menkinama Komiteto ar paties darbuotojo reputacija, griaunamas pasitikėjimas Komitetu arba jis kompromituojamas, laikomas Komiteto darbuotojo vardo ir (ar) Komiteto diskreditavimu. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas yra Komiteto vadovas ir turi būti pavyzdžiu kitiems valstybės tarnautojams, etikos principų laikytis ne tik tiesiogiai atlikdamas savo pareigas, bet ir kitu tarnybos laiku, viešojoje erdvėje vengti tokio elgesio, kuris galėtų suformuoti neigiamą visuomenės ar atskirų jos narių nuomonę apie valstybės tarnybą. Atsakovas teigė, jog tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisminę praktiką. Nors pareiškėjas nenurodė savo kaip tarnautojo statuso, tačiau šiems komentarams išplitus į viešumą, pareiškėjo komentarai buvo akcentuojami būtent valstybės tarnybos kontekste, t. y. kad šiuos komentarus parašė ne eilinis futbolo sirgalius, o būtent valstybės tarnautojas – Komiteto vadovas.

7.       Atsakovas teigė, jog Lietuvių kalbos institutas nėra kompetentingas nustatyti, ar pareiškėjo vieši pasisakymai socialiniame tinkle „Facebook“ neprieštarauja valstybės tarnautojų etikos principams.

II.

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo R. Č. skundą atmetė.

9.       Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 12 d. socialiniame tinkle „Facebook“ parašė tokio pobūdžio komentarus: „Vienam bomžų mužikui iš centrinės dūmų faktas taip šiknaskylę sudraskė, kad anas visu balsu teisėjui pradėjo klykti apie rungtynių nutraukimą“ <...> „Jei, neduokdie, bomžų šiknaskylių sproginėjimai įgaus grandininės reakcijos pobūdį, pirmadienį Trakų rajono proktologai turės nemenkų rūpesčių“. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 3-117 „Dėl komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (toliau – Komisija). 2017 m. rugsėjo 15 d. Komisija pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. 2-3116 (toliau – Pranešimas) informavo pareiškėją apie galimą tarnybinį nusižengimą, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas, rašydamas tokio pobūdžio komentarus, galimai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. 2017 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas Komisijai pateikė paaiškinimus ir pridėjo juos patvirtinančius dokumentus bei duomenis dėl nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo.

10.       Teismas nustatė, kad atlikusi tarnybinį patikrinimą, Komisija 2017 m. spalio 9 d. surašė ir Susisiekimo ministrui pateikė išvadą Nr. 08-6-150 „Dėl R. Č. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, rašydamas tokio pobūdžio komentarus ir būdamas Komiteto vadovu, kuris turi būti pavyzdžiu kitiems darbuotojams, tokiu savo elgesiu, kuris neatitinka valstybės tarnautojui nustatytų privalomų elgesio principų bei taisyklių ir kurių jis turi laikytis ne tik tarnybos metu, diskreditavo Komiteto darbuotojo vardą, taip pat savo vadovaujamą įstaigą. Tokiais veiksmais pareiškėjas mažina žmonių pasitikėjimą ir blogina valstybės tarnybos įvaizdį visuomenėje. Išvadoje pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 4 punkto ir 8 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 5 punkto ir Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2.1, 2.2, 5.1, 9.2, 9.4 ir 9.5 punktų, Etikos kodekso 6.1, 6.4 ir 6.8 punktų nuostatas. Išvadoje pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

11.       Teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja VTĮ ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Etikos taisyklės) nuostatos, taip pat Etikos kodeksas. Teismas aptarė tarnybinio nusižengimo sąvoką (VTĮ 2 straipsnio 12 dalis), VTĮ 28 straipsnį, pažymėjo, kad VTĮ įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

12.       Teismas nustatė, kad pareiškėjo veiksmai, rašant ir skelbiant komentarą socialiniame tinkle „Facebook“, įvertinti kaip VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų, Etikos taisyklių 2.1, 2.2, 5.1, 9.2, 9.4 ir 9.5 punktų bei Etikos kodekso 6.1, 6.4 ir 6.8 punktų pažeidimai. Teismas analizavo VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 8 punktuose įtvirtintus svarbiausius valstybės tarnautojo veiklos etikos principus, atsižvelgė į juos detalizuojančius Etikos taisyklių atitinkamus punktus, aptarė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, kuriuose nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba, bei pareiškėjo komentarų turinį, nustatė, kad pareiškėjas vartojo netinkamas frazes ir išsireiškimus. Teismas nurodė, jog tai patvirtino ir Lietuvos kalbos institutas, atlikęs minėto komentaro teksto kalbinę ekspertizę, kad vulgarioji leksika vartojama uždarose privačiose situacijose, o ne viešai, nes tokiu atveju tai etikos normų pažeidimas. Teismas pabrėžė, kad toks minėtos leksikos vartojimas skamba nemaloniai, sudaro nekultūringo, nevalyvo kalbėjimo įspūdį, nors ir nėra keiksmažodžiai. Nors komentaras buvo tik pareiškėjo kaip Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo aistruolio asmeninė nuomonė ir jis konkretaus asmens neįžeidė, tačiau, teismas vertino, kad toks pasiteisinimas niekaip nekeičia nagrinėjamos situacijos ir nėra teisiškai reikšmingas. Teismas pastebėjo, jog net ir nuomonę reiškiantys asmenys kito adresato atžvilgiu be jokios abejonės turi stengtis nuomonę pateikti laikantis etikos normų.

13.       Teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo argumentą, kad komentarai buvo parašyti nedarbo metu, nes pareiškėjas tuo metu buvo kasmetinėse atostogose, be to, komentaruose nebuvo išreikšta jokia pareiškėjo vadovaujamos įstaigos pozicija. Teismas pažymėjo, kad aptartos teisės normos įtvirtina svarbiausius valstybės tarnautojų veiklos etikos principus (tarp jų pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo) bei įpareigoja valstybės tarnautoją laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtų etikos principų valstybės tarnautojas turi laikytis ne tik tiesiogiai atlikdamas savo pareigas, bet ir kitu tarnybos laiku, viešojoje erdvėje vengti tokio elgesio, kuris galėtų suformuoti neigiamą visuomenės ar atskirų jos narių nuomonę apie valstybės tarnybą ir jos elementus.

14.       Vertindamas pareiškėjo teiginį, kad komentarai buvo parašyti privataus susirašinėjimo / diskusijos metu privačiame socialinio tinklo „Facebook“ profilyje po rungtynių, teismas atmetė jį kaip nepagrįstą ir pažymėjo, kad bet kokiu atveju asmens parašomas komentaras patenka į viešąją interneto erdvę (netgi tuo atveju, kai jis parašomas vienam asmeniui), su juo gali susipažinti kiti asmenys, jo turinys gali būti kopijuojamas, platinamas kituose interneto portaluose ar įprastinėje žiniasklaidoje. Šie internetinio komentaro aspektai leidžia jį traktuoti vienodai su asmens viešais pasisakymais masinės informacijos priemonėse, žmonių susibūrimuose ir viešuose renginiuose, neatsižvelgiant į internetinio komentaro santykinį anonimiškumą. Teismas darė išvadą, kad internetinio komentaro, kurį pateikia valstybės tarnautojas, turiniui gali būti keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir valstybės tarnautojų viešiems pasisakymams. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas, rašydamas komentarą socialinio tinklo „Facebook“ profilyje, buvo pasivadinęs savo vardu ir pavarde, kas leidžia tiksliai identifikuoti rašiusį asmenį, o tai reiškia, kad asmuo, kuriam buvo nusiųstas minėtas komentaras, galėjo atkleisti pareiškėjo tapatybę (taip pat ir jo užimamas pareigas). Todėl šiuo atveju visiškai nereikšminga, kad komentarai neatspindi pareiškėjo profesinės kompetencijos ar vadybinių savybių ir niekaip nesusiję su jo vykdomomis valstybės tarnautojo pareigomis. Nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad pareiškėjas, rašydamas komentarą vartojo netinkamas (neetiškas, vulgarias) frazes, nemalonius išsireiškimus, kurios nėra vartotinos valstybės tarnautojo kalboje, elgėsi nemandagiai ir tuo peržengė teisėtos saviraiškos laisvės ribas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas užima aukštas pareigas valstybės tarnyboje ir jam taikytini aukščiausi pavyzdingumo ir padorumo standartai. Toks netinkamas nuomonės išreiškimas galėjo turėti įtakos neigiamam kitų asmenų požiūriui į valstybės tarnybą apskritai ir į atskirus valstybės tarnautojus. Teismas vertino, jog reikalavimas iš valstybės tarnautojų laikytis bendrųjų etikos principų tik tiesiogiai atliekant jų pareigybės aprašyme numatytas funkcijas būtų neprotingas ir nesuderinamas su valstybės tarnybos tikslais.

15.       Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Teismas rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika aiškinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį, įtvirtinantį teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, ir atkreipė dėmesį, kad EŽTT yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Toks šios teisės normos turinio aiškinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų.

16.       Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, darė išvadą, jog Komisija, įvertinusi pareiškėjo socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtą komentarą ir išreikštą negatyvią nuomonę apie kitą asmenį (rungtynių sirgalių), bei jam (pareiškėjui) sąmoningai suvokiant (veikiant tyčia), kad veikia priešingai valstybės tarnautojo nustatytoms principinėms nuostatoms, dėl ko vėliau kilo tam tikrų padarinių, tinkamai ir išsamiai (išaiškinant tam tikrų žodžių sąvokas) išnagrinėjo ginčo situaciją bei pagrįstai nustatė, kad buvo pažeisti VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 8 punktai, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai bei atitinkamai Etikos taisyklių 2.1, 2.2, 5.1, 9.2, 9.4 ir 9.5 bei Etikos kodekso 6.1, 6.4 ir 6.8 punktų nuostatos.

17.       Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, t. y. pareiškėjas, būdamas valstybės tarnautojas (įstaigos vadovas), tyčia nusižengė valstybės tarnybos tvarkai, nesilaikydamas teisės aktų nuostatų, pareiškėjo atliktas veiksmas, t. y. valstybės tarnautojo parašytas negatyvaus turinio komentaras, nagrinėjamu atveju atitinka valstybės tarnautojo veiklos etikos principų ir taisyklių nesilaikymą, kas sąlygojo tarnybinio nusižengimo pareiškėjo atžvilgiu pripažinimą, o pareiškėjas kaip valstybės tarnautojas teisinėje sistemoje akivaizdžiai diskreditavo Komiteto instituciją, sumenkino jos prestižą. Teismas pažymėjo, kad tarnybinė nuobauda – pastaba pareiškėjui skirta, įvertinus jo kaltę bei atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, tarnybinio nusižengimo pobūdį, taip pat į aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę, į tai, kad lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad pareiškėjo tarnybinė veikla už 2016 metus buvo vertinta gerai, tarnybinių nuobaudų nenustatyta. Teismas vertino, jog paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.

18.       Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo Įsakymui panaikinti, darė išvadą, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas.

III.

19.       Pareiškėjas R. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Įsakymą panaikinti.

20.       Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, jog svarbiausia aplinkybė, kuri turi būti įvertinama analizuojant neteisėtą valstybės tarnautojo elgesį, yra valstybės tarnautojo veikimo ar neveikimo sąsajos su jo tarnyba. Priešingas aiškinimas iškreiptų šios teisinės definicijos prasmę. Be to, VTĮ nėra aiškiai nurodyta, kad tarnybiniu nusižengimu gali būti laikomas ir valstybės tarnautojo elgesys, nesusijęs su tarnyba, jo elgesys už valstybės tarnautojo tarnybinių pareigų ir funkcijų vykdymo sferos (2007 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-281/2007).

21.       Pareiškėjas pakartoja skunde išdėstytas komentarų rašymo socialinio tinklo „Facebook“ aplinkybes (kasmetinių atostogų ir nedarbo valandų metu, neatspindi profesinės kompetencijos ar vadybinių savybių, asmeninė pareiškėjo kaip aistruolio nuomonė) bei nurodo, kad jie buvo parašyti privačiame asmens, prisistatančio slapyvardžiu U. B., socialinio tinklo „Facebook“ profilyje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į jam palankią Lietuvių kalbos instituto išvadą, kurioje konstatuojama, jog komentarų turinys nėra susijęs su pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, tiesioginėmis tarnybinėmis pareigomis nei tematiškai, nei laiko atžvilgiu, taip pat netiesioginis jų adresatas buvo ribota, ne visai vieša, socialinio tinklo auditorija, siejama bendro pomėgio – futbolo, nėra skirti konkrečiam asmeniui įžeisti ar pažeminti.

22.       Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame sprendime teismas ignoravo nustatytą aplinkybę, kad komentarai nėra susiję su pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, tiesioginėmis tarnybinėmis pareigomis, neatspindi pareiškėjo asmeninio požiūrio į konkretų asmenį. Tai tebuvo bandymas literatūriškai, nenaudojant nenormatyvinės leksikos pašiepti kažkokio žiūrovo baimę, išgąstį, panieką kitiems minėtų rungtynių žiūrovams. Tai buvo pareiškėjo emocinės raiškos proveržis, taikantis prie futbolo aistruolių subkultūros.

23.       Pareiškėjas teigia, jog Lietuvių kalbos instituto ekspertizė, jo pateikti motyvuoti paaiškinimai, faktas, jog pareiškėjo 2016 m. tarnybinė veikla vertinta gerai ir tarnybinių nuobaudų nebuvo skirta, paneigia Įsakyme nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas akcentuoja, kad išvados turi būti daromos įvertinus įrodymų visumą, kas nagrinėjamu atveju neginčytinai patvirtina, jog pareiškėjui Įsakymu buvo nepagrįstai skirta tarnybinė nuobauda.

24.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog tarnybinė nuobauda buvo paskirta prasilenkiant su elementaria logika, be teisėto pagrindo, nusižengiant galiojančių teisės aktų reikalavimams, už tai, kad ne tarnybos metu, nevykdydamas tarnybinių pareigų ir funkcijų, padarė tarnybinį nusižengimą. Nėra jokių duomenų, kad rašydamas komentarus, pareiškėjas tiesiogiai ar netiesiogiai būtų bandęs pasinaudoti savo tarnybine padėtimi, savo, kaip valstybės tarnautojo, statusu.

25.       Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26.       Atsakovas nurodo, jog Etikos taisyklių tikslas – apibrėžti veiklos ir elgesio principus, kurių turi laikytis valstybės tarnautojas, ir be kita ko, didinti visuomenės pasitikėjimą jais. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad valstybės tarnautojai etikos principų turi laikytis ne tik tiesiogiai atlikdami savo pareigas, bet ir kitu tarnybos laiku, viešojoje erdvėje vengti tokio elgesio, kuris galėtų suformuoti neigiamą visuomenės ar atskirų jos narių nuomonę apie valstybės tarnybą bei jos elementus ir teigia, jog pareiškėjo argumentai, jog komentarai yra visiškai nesusiję su pareiškėjo tarnyba turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.

27.       Atsakovas nurodo, kad nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog jo komentarai nebuvo vieši, o parašyti privataus susirašinėjimo / diskusijos metu. Atsakovas teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012) pažymėjo, kad internetinio komentaro, kurį pateikia valstybės tarnautojas, turiniui gali būti keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir valstybės tarnautojų viešiems pasisakymams. Asmens parašomas internetinio pranešimo komentaras patenka į viešąją interneto erdvę, su juo gali susipažinti neribotas skaičius asmenų, jo turinys gali būti kopijuojamas, platinamas kituose interneto portaluose ar įprastinėje žiniasklaidoje. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas rašė komentarus socialinio tinklo „Facebook“ profilyje iš savo socialinio tinklo Facebook paskyros, kurioje buvo pasivadinęs savo tikruoju vardu ir pavarde, ko pasėkoje buvo galima tiksliai identifikuoti komentarus rašiusio asmens tapatybę ir jo užimamas įstaigos vadovo pareigas. Pareiškėjo komentarai buvo paviešinti ir aptarti viešojoje žurnalistės R. M. laidoje (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigia, jog nors pažeidimo metu (rašydamas komentarus) pareiškėjas nenurodė savo kaip valstybės tarnautojo statuso, tačiau šiems komentarams išplitus į viešumą, pareiškėjo komentarai buvo akcentuojami būtent valstybės tarnybos kontekste, kad šiuos komentarus parašė ne eilinis futbolo sirgalius, o būtent Komiteto vadovas, valstybės tarnautojas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo neetiški ir vulgarūs komentarai darė neigiamą įtaką kitų asmenų požiūriui į valstybės tarnybą apskritai ir į atskirus valstybės tarnautojus.

28.       Atsakovas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Lietuvių kalbos institutu, pažymi, jog šiai institucijai teisės aktais nėra pavesta teikti institucijoms ir įstaigoms išvadas, išaiškinimus ar rekomendacijas (tuo labiau privalomojo pobūdžio), ji nėra valstybės politiką įgyvendinanti institucija kalbos politikos, valstybės tarnybos ar kitose srityse. Lietuviu kalbos institutas nėra kompetentingas nustatyti, ar pareiškėjo vieši pasisakymai socialiniame tinkle „Facebook“ neprieštarauja valstybės tarnautojų etikos principams.

29.       Atsakovas teigia, jog pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas A. B. 2017 m. rugsėjo 7 d. kreipimosi į Ministeriją pagrindu, tyrimo metu buvo nustatyti visi teisės pažeidimo elementai (kaltė, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastys, aplinkybės, valstybės tarnautojo veikla iki tarnybinio nusižengimo padarymo). Atsakovas akreipia dėmesį, kad pareiškėjui buvo paskirta pati švelniausia iš visų galimų tarnybinių nuobaudų, numatytų VTĮ 29 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, jog tarnybinė nuobauda turi būti parenkama objektyviai, kad ji atitiktų tarnybinio nusižengimo pobūdį, jo sunkumą ir turėtų tikslą ne tik nubausti pažeidėją, bet ir daryti įtaką jo elgesiui, nes kitu atveju susilpnėtų jos auklėjamoji ir prevencinė reikšmė tiek pačiam pažeidėjui, tiek ir kitiems su juo dirbantiems valstybės tarnautojams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

30.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjas, paskelbęs netinkamo turinio komentarą socialiniame tinkle „Facebook“, buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

31.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir savo apeliacinį skundą grindžia įsitikinimu, kad komentaras nebuvo viešas, o jo parašymas bei turinys nėra susijęs su jo, kaip valstybės tarnautojo, tiesioginėmis pareigomis.

32.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

33.       Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004). Klausimas, ar valstybės tarnautojas gali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už veikas, padarytas ne tarnybos metu, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

34.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei šios nutarties 17 punkte nurodyta išvada, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi teisės pažeidimo sudėties elementai (pažeidimo padarymo faktas (komentarai), jį padaręs valstybės tarnautojas (pareiškėjas), pasekmės (institucijos diskreditavimas), priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (tyčia).

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad veika, padaryta ne tarnybos metu, nėra aplinkybė, kuri pati savaime darytų neįmanomą konstatuoti faktą, jog valstybės tarnautojas ne tarnybos metu padarė tarnybinį nusižengimą, todėl nepagrįstu laiko pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, jog tarnybinė nuobauda buvo paskirta be teisėto pagrindo, nusižengiant galiojančių teisės aktų reikalavimams už tai, kad ne tarnybos metu, nevykdydamas tarnybinių pareigų ir funkcijų, padarė tarnybinį nusižengimą.

36.       Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl tarnybinės atsakomybės ir valstybės tarnautojo teisės reikšti savo nuomonę santykio, pažymėtina, kad valstybės tarnautojo ar pareigūno teisė laisvai reikšti savo įsitikinimus bei kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą gali būti ribojama tik įstatymu, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, tačiau tai turi būti daroma nepaneigiant šių laisvių ir teisių prigimties bei esmės, laikantis konstitucinio proporcingumo principo, o viešai išsakyta kritika turi nekenkti valstybės valdžios institucijų prestižui bei neperžengti lojalumo Konstitucijai ribos (žr., pvz., 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2561/2011). Nagrinėjamu atveju sutiktina, jog nors ir ne tarnybos metu bei pasinaudojant teise laisvai reikšti savo, kaip futbolo klubo aistruolio, nuomonę, tai buvo padaryta vulgariai, viešai, nepaisant valstybės tarnautojams nustatytų principinių elgsenos nuostatų ir ne tarnybos metu.

37.       Dėl pareiškėjo argumentų susijusių su tuo, kad komentarai parašyti privačiame socialinio tinklo „Facebook“ profilyje bei neatspindi pareiškėjo asmeninio požiūrio į konkretų asmenį, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais bei išvadomis (šios nutarties 14 punktas) ir jų nekartoja. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjo saviraiška (bandymas literatūriškai, nenaudojant nenormatyvinės leksikos pašiepti neidentifikuoto žiūrovo baimę, išgąstį) neetiška, komentaro turinys nepasižymi tolerancija, abipusiu pakantumu ir yra nesuderinamas su valstybės tarnautojo pareiga įsitikinimus reikšti neįžeidžiančiai, nežeminančiai, naudoti sąvokas, atitinkančias pagarbaus ir kultūringo bendravimo normas.

38.       Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentą dėl komentaro sąsajumo su tiesioginėmis valstybės tarnautojo funkcijomis, pažymi, kad pareiškėjui inkriminuotos VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų, Etikos taisyklių 2.1, 2.2, 5.1, 9.2, 9.4 ir 9.5 bei Etikos kodekso 6.1, 6.4 ir 6.8 punktų nuostatos įtvirtina svarbiausius valstybės tarnautojų veiklos etikos principus (tarp jų pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo) bei įpareigoja valstybės tarnautoją laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba. Minėtų etikos principų valstybės tarnautojas turi laikytis ne tik tiesiogiai atlikdamas savo pareigas, bet ir kitu tarnybos laiku, viešojoje erdvėje vengti tokio elgesio, kuris galėtų suformuoti neigiamą visuomenės ar atskirų jos narių nuomonę apie valstybės tarnybą ir jos elementus. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog reikalavimas iš valstybės tarnautojų laikytis bendrųjų etikos principų tik tiesiogiai atliekant jų pareigybės aprašyme numatytas funkcijas būtų neprotingas ir nesuderinamas su valstybės tarnybos tikslais

39.       Įsakymu pareiškėjui skirta švelniausia VTĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatyta tarnybinė nuobauda – pastaba. Teismo nuomone, ši nuobauda atitinka pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pareiškėjo kaltę ir jį charakterizuojančius duomenis, todėl laikytina proporcinga ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu visiškai atitinka administracinę jurisprudenciją.

40.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Ramūnas Gadliauskas

                                Ričardas Piličiauskas

                                Arūnas Sutkevičius