Civilinė byla Nr. 2S-74-777/2017

              Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01225-2016-1

              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4;

              3.4.5.12; 3.3.2.5

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Š. įgaliotosios atstovės V. K. atskirąjį skundą (toliau – pareiškėjas) dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. Š. skundą dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys Šilutės 1-ojo notarų biuro notarė A. R. (toliau – notarė) ir E. B..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas 2016-05-25 kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą su skundu, juo prašė: panaikinti notarės 2016-05-04 nutarimą ir įpareigoti notarę išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą; pripažinti notarės veiksmus dėl atsisakymo priimti pareiškimą ir paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimo įstatymo nustatytu terminu neteisėtais bei įpareigoti notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į P. Š. (toliau – pareiškėjo tėvas) turtą – 1,4421 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sav. (toliau – žemės sklypas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo mirties (1993-01-25) kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą ir jam buvo išduotas liudijimas apie palikimo priėmimą pagal įstatymą. Paaiškėjo, kad tėvas 1990-03-15 testamentu jam priklausančią dalį pastatų, esančių Šilutės r. sav., Gardamo k., paliko suinteresuoto asmens E. B. sutuoktiniui J. P. B., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), o pagal 1992-03-25 testamentą priklausančius pinigus, esančius taupomajame banke, ir visą žemę, kuri priklausys jam mirties dieną, taip pat paliko J. P. B.. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu 2014-12-29 tėvui po mirties atkūrė nuosavybę į žemės sklypą.
3. Pareiškėjas nurodė, kad tėvas mirties dieną nuosavybės teisės į žemės sklypą neturėjo, todėl žemės sklypo palikti testamentu jis negalėjo. Tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens                             E. B. kilo ginčas dėl to, kam turi būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į žemės sklypą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-09-21 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad po pareiškėjo tėvo mirties liko turtinė teisė į žemės sklypą, kurią bendrais pagrindais galėjo paveldėti įpėdiniai. Iš pareiškėjo tėvo testamento yra aišku, kad jo valia buvo žemę palikti įpėdiniui pagal testamentą. Tai, kad pareiškėjo tėvo teisė į žemės sklypą testamento sudarymo metu nebuvo realizuota, neturi esminės reikšmės. Esminės testamento sudarymo sąlygos nenuginčytos, testatoriaus valia iš testamento turinio yra aiški. Testamentu nurodžius, kad paliekama visa žemė įpėdiniui, jam atitenka ir turtinė teisė į žemės sklypą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Pareiškėjas (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-09-21 nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas.
8. Apeliantas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje neginčijo testamento, tačiau pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti testamento teisėtumą ir pagrįstumą. Apelianto tėvo testamentą, sudarytą 1992 m. kovo 25 d., patvirtino Šilutės rajono Gardamo apylinkės viršaičio pavaduotoja I. K.. kuri neturėjo Gardamo apylinkės viršaičio pavedimo ir tvirtinti testamento negalėjo. Apelianto tėvas testamento sudarymo metu sirgo sunkia psichine liga, dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Suinteresuoto asmens E. B. sutuoktinis J. P. B. buvo ilgametis Gardamo seniūnijos darbuotojas, todėl suinteresuoti asmenys dėl testamento sudarymo pasirinko Gardamo apylinkės viršaičio pavaduotoją, o ne, kaip įprasta tokiais atvejais, notarą. Testamentas yra niekinis. Iš niekinio testamento negali kilti jokių teisinių pasekmių.
9. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis,                  338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl to, kam turi būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į žemės sklypą. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos padarė procesinės ir materialinės teisės normos pažeidimus.
12. Apeliantas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje neginčijo testamento, tačiau pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti testamento teisėtumą ir pagrįstumą. Šie apelianto argumentai nepagrįsti. Nagrinėjamos bylos dalykas yra notarės 2016-05-04 nutarimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjui (apeliantui) išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (LR CPK 511 str.          1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino testamento teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
14. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis                       1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-09-21 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                           Jolanta Gailevičienė