Civilinė byla Nr. 3K-3-209-916/2016

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00347-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2; 3.2.4.11; 3.3.1.13
(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimą, keliamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, pažeidimo, netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
2. Ieškovė prašė teismo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnametei dukteriai E. S., gimusiai 2001 m. balandžio 22 d., iki 185 Eur per mėnesį.
3. Ieškovė nurodė, kad 2003 m. kovo 10 d. teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo dukters išlaikymui kas mėnesį mokėti po 200 Lt (57,92 Eur) iki ji sulauks pilnametystės ir sumokėti vienkartinę piniginę 15 000 Lt (4344,30 Eur) kompensaciją. Nors sutartyje nustatyta, kad ji skiriama dukters išlaikymui, faktiškai buvo sutarta, kad tai kompensacija ieškovei už jos dalį bendrame turte. 2013 m. atsakovas teisme ginčijo tėvystę E. S. atžvilgiu. Nors ieškinys buvo atmestas, pradėjus teisminį procesą atsakovas ir jo motina nutraukė bendravimą su mergaite ir materialinę paramą jai, viršijančią nustatytąją sutartimi. Išaugusiems dukters poreikiams tenkinti per mėnesį reikia išleisti mažiausiai 371 Eur (iš jų – 90 Eur maistui; 30 Eur rūbams, avalynei, 15 Eur kosmetikai, parfumerijai, asmeninės higienos priemonėms, 56 Eur gyvenamajai vietai išlaikyti, 7 Eur mokslui Vievio meno mokykloje, 17 Eur šokių treniruotėms, 26 Eur sportinių šokių treniruotėms ir vasaros stovyklai, 6 Eur kino teatrui, 15 Eur gydymo išlaidoms, 23 Eur vasaros stovyklai, 22 Eur už mobiliojo ryšio telefono paslaugas, 5 Eur mokyklos reikmenims, 9 Eur dovanoms, 50 Eur kišenpinigiams). Ieškovės mėnesio darbo pajamos – apie 470 Eur, atsakovo, tikėtina, didesnės, nes jis dirba tolimųjų reisų sunkvežimio vairuotoju. Šalys, be bendros dukters, dar turi po vieną panašaus amžiaus vaiką iš kitų santuokų. Atsakovas su savo šeima gyvena Vievyje nuosavame name, jo sutuoktinė dirba pašte, taigi šalių turtinė padėtis iš esmės panaši, dėl to abu tėvai turi lygiai prisidėti prie dukters išlaikymo, skirdami po 185 Eur.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, padidino iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnametei dukteriai E. S. iki 150 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį, priteisė ieškovei iš atsakovo 486 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybei – 62,40 Eur šių išlaidų.
5. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis nėra biologinis E. S. tėvas, nes atsakovas tėvystę ginčijo nesėkmingai – Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu atmestas atsakovo ieškinys dėl duomenų vaiko gimimo įraše panaikinimo. Teismas nustatė, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, dirba UAB „Ladatransas“, vidutinis jo darbo užmokestis per mėnesį – 312 Eur; jo sutuoktinė dirba AB Lietuvos pašte, jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį 2014 metais buvo 226,48 Eur (782 Lt). Teismas konstatavo, kad mažesnis nei reikalingas būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių teikti didesnio. Tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Vaikui augant, jo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. Be to, pasikeitus ekonominei situacijai, būtinosios išlaidos yra smarkiai padidėjusios. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį nepakanka 115,85 Eur (400 Lt). Todėl teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą dukteriai, atsižvelgiant į padidėjusius jos poreikius, ir laikė, jog 300 Eur yra pakankama suma vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti. Teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti iš jo 150 Eur dydžio išlaikymą, kuris nepažeis kito atsakovo nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, užtikrins būtinųjų sąlygų sudarymą dukters vystymuisi. Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2015 m. spalio 9 d. nutartimi pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą, priteistą išlaikymą sumažino iki 120 Eur periodinių išmokų kas mėnesį; valstybei iš atsakovo priteistą žyminio mokesčio atlyginimą sumažino iki 43,20 Eur, ieškovei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą padidino iki 576 Eur, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė ieškovei iš atsakovo 180 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijose teisme, atlyginimo.
7. Teisėjų kolegija rėmėsi CK 3.192 straipsnio, 3.198 straipsnio 1 dalies, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis); nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams; orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (toliau – ir MMA). Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal 2003 m. kovo 10 d. teismo sprendimu patvirtintą šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas, be kita ko, įsipareigojo sumokėti ieškovei 15 000 Lt (4344,30 Eur) vienkartinį išlaikymą, ir padarė išvadą, kad ši suma, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, įtrauktina į teiktiną išlaikymą. Taigi atsakovas kas mėnesį teikė ir iki pilnametystės dukters išlaikymui teiks papildomai apie 22,27 Eur per mėnesį, o bendras atsakovo teikiamo išlaikymo dydis – 97,79 Eur.
8. Teisėjų kolegija pritarė atsakovo argumentams, kad ne visos ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos, nes iš bylos duomenų matyti, kad, pvz., išlaidos sportinių šokių vasaros stovyklai, gydymuisi, būreliams, nėra tokios, kurios skaičiuotinos kiekvieną mėnesį (sportinių šokių vasaros stovykla buvo tik du kartus per metus, vaikas nėra nuolatinis ligonis ir pan.). Nors ieškovė teigia, kad dukters kišenpinigiai per mėnesį sudaro 50 Eur, šalia jų nurodytos dar ir kitos panašios išlaidos (pvz., kinui, dovanėlėms, mokykliniams poreikiams ir pan.), kurios realiai turėtų įeiti į tų pačių kišenpinigių sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apskaičiuotų išlaidų nepilnametės dukters poreikiams suma netiksli ir dėl to, kad pateikti vienas kitam prieštaraujantys įrodymai (pvz., du bilietai į skirtingus filmus vienu metu), neatsižvelgta į tai, kad išlaidos butui, kuriame gyvena šalių nepilnametė dukra, yra susijusios ir su ieškovei priklausančios bendrovės veikla, todėl išlaidų dalis, skirta dukters išlaikymui, yra mažesnė, nei nurodo ieškovė. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatavo, kad šalių nepilnametės dukters poreikius realiai atitinka mažesnė nei pusė MMA dydžio suma, kurią privalo sumokėti abu tėvai.
9. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes (tai, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį – 312 Eur, ieškovės – 472 Eur, abi šalys turi dar po vieną nepilnametį išlaikytinį), į nepilnametės dukters Evelinos amžių, bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis mažintas iki 120 Lt, atsižvelgiant į mažesnius, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, dukters poreikius bei atsakovo turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio išlaikymas nepažeis proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, be to, atsakovas turės realią galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą.
10. Teisėjų kolegija perskirstė pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodžiusi, kad patenkinti 64 proc. ieškovės pareikštų reikalavimų, sprendė, jog ieškovei iš atsakovo priteistinas 576 Eur šių išlaidų atlyginimas, valstybei iš atsakovo – 43,20 Eur (120 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo, paduodama ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis); taip pat nurodė, kad, iš dalies (80 proc.) patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistinas (proporcingai atmestam apeliaciniam skundui) 180 Eur (iš 900 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 9 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo dukteriai E. S. priteisto išlaikymo dydis sumažintas iki 120 Eur per mėnesį; pakeisti nutarties dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas ir priteisti ieškovei iš atsakovo 900 Eur šių išlaidų atlyginimo; priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas,
   nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos, sprendžiant dėl
   tėvų gebėjimo teikti išlaikymą vaikams. Nors teismas nurodė, kad remiasi kasacinio teismo išaiškinimais, nepagrįstai ir neteisėtai sumažino priteistą
   išlaikymą iki mažesnio už įstatyme nustatytą minimalų, t. y. nesiekiančio pusės MMA dydžio. Pirmosios instancijos teismui įvertinus tas pačias faktines aplinkybes, išlaikymo dydį padidinus iki pusės MMA dydžio, eliminuota apskundimo galimybė, nebent egzistuotų išimtinės aplinkybės, tačiau jos šiuo atveju nenustatytos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos išlaidos (vasaros stovyklai, sveikatos priežiūrai, būreliams) buvo išskaidytos į 12 dalių. Teismas nepagrįstai sprendė, kad kišenpinigiai skirti ir dovanoms ar mokyklos reikmenims apsimokėti. Kino bilietų kiekis nepagrįstai akcentuotas, nes ieškovė buvo nurodžiusi tik vieno bilieto kainą (6 Eur). Byloje nėra duomenų, kad bute, kuriame gyvena nepilnametė duktė, būtų įsikūrusi ieškovės įmonės buveinė (su personalu, vykdoma veikla) ir tai lemtų kitokį šio buto išlaikymo išlaidų paskirstymą. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad atsakovas gauna keliskart mažesnį atlyginimą, nei yra mokama rinkoje už tokį pat darbą, taigi jis turi galimybę gauti didesnių pajamų. Ieškovė, būdama vieniša mama, auginanti du nepilnamečius vaikus, siekdama užtikrinti deramą jų priežiūrą ir ugdymą, dirba samdomą darbą, už jį gauna didesnį atlyginimą, be to, gauna pajamų (nors nedidelių) iš įsteigtos įmonės. Išlaikymas nepagrįstai sumažintas akcentuojant dukters amžių, nes mergaitės poreikiai, kartu jų tenkinimo išlaidos, kaip tik yra padidėję.
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio nuostatas, nes nepagrįstai ir neteisėtai peržengė apeliacinio skundo ribas. Atsakovas neprašė pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, sumažinant priteistą išlaikymo dydį, jis nesutiko su bet kokiu iki tol mokėto išlaikymo padidinimu ir apeliaciniu skundu prašė panaikinti teismo sprendimą bei ieškinį atmesti. Alternatyvaus reikalavimo atsakovas nebuvo nurodęs. Pažeista ieškovės teisė būti išklausytai, teikiant prieštaravimus dėl motyvų, kuriais apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tenkino dalį apeliacinio skundo. Teisė teismui būti aktyviam ir nukrypti nuo ginčo šalių keliamų reikalavimų galėtų būti pateisinama nebent ginant viešąjį interesą, kuriuo šiuo atveju pripažintini būtent vaiko teisių apsauga ir jo interesų prioritetas. Apeliacinės instancijos teismas negali savo iniciatyva spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio mažinimo, jei apeliaciniame skunde nesuformuluotas būtent toks reikalavimas.
3. Apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pagal suformuluotą reikalavimą skundas laikytinas atmestu, todėl ieškovei priteistinas visiškas, t. y. 900 Eur, šių išlaidų atlyginimas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad patenkino 80 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, nes realiai tenkino 20 proc. Taigi turėjo ieškovei iš atsakovo priteisti 720 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
12. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime  nurodomi šie argumentai.
1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad įstatymas ir teismų praktika nedraudžia nustatyti vaikui mažesnį už MMA išlaikymą tik esant teismo pripažintoms išimtinėms aplinkybėms. Teismas pasisakė apie išimtinį atvejį, kada gali būti nustatomas mažesnis nei reikalingas būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas – kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių teikti didesnį išlaikymą. Šis ir ieškovės nurodytas kriterijai skiriasi. Vieno mėnesio MMA yra orientacinis kriterijus. Nustatant išlaikymo dydį, pirmiausia turi būti nustatyti būtinieji vaiko poreikiai, kurių užtikrinimui teismas nustato tėvų turtinei proporcingą išlaikymo dydį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).  Be to, ieškovė nepagrindė dalies būtinųjų vaiko poreikių.
2. Atsakovo prašymas atmesti ieškinį apima ir pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio sumažinimą (sprendimo pakeitimą). Apeliacinio skundo ribos neperžengtos. Teismas iš dalies pritarė atsakovo nurodytam faktiniam ir teisiniam pagrindui. Ieškovės teisė būti išklausytai nepažeista.
3. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė teisingai. Be to, ieškovė šio argumento nepagrindė išsamiais teisiniais argumentais. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

13. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis). CK 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (šio kodekso 3.51 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas (šio kodekso 3.53 straipsnis).
14. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).
16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).
17. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 10 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti dukters išlaikymui kas mėnesį po 57,92 Eur (200 Lt) iki ji sulauks pilnametystės bei sumokėti vienkartinę 4344,30 Eur (15 000 Lt) kompensaciją. Į teismą ieškovė kreipėsi 2015 m. vasario mėnesį ir reikalavimą padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnametei dukteriai reiškė padidėjusių jos poreikių pagrindu.
18. Kasatorės argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas pirmosios instancijos teismo priteistą 150 Eur per mėnesį išlaikymą dukrai, pažeidė CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos, yra teisiškai nepagrįsti. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje gali nustatyti viso išlaikymo vertę; šiuo atveju vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną MMA. Ši CK norma nagrinėjamu atveju netaikytina, nes reguliuoja kitus – išlaikymo iki gyvos galvos – teisinius santykius.
19. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisėtai sumažino priteistą išlaikymo sumą iki mažesnio už įstatyme nustatytą minimalų dydį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. 
20. Spręsdamas dėl atsakovo teikiamo išlaikymo padidinimo, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad faktiškai atsakovas dukteriai teikia ir iki pilnametystės yra įsipareigojęs teikti 97,79 Eur išlaikymą. Toks dydis nustatytas teismui pagrįstai įvertinus aplinkybę, kad pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas įsipareigojo teikti ne tik periodinį išlaikymą, bet ir išlaikymą, sumokant vienkartinę išmoką. Apeliacinės instancijos teismas vertino vaiko poreikius pagal bylos duomenis ir sprendė, kad, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jais pagrįstos ne visos ieškovės nurodytos išlaidos. Teismas detaliai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus ir įvertino juos bylos duomenų visumos kontekste pagal vidinį savo įsitikinimą. Nors kasatorė nesutinka su teismo išvada, kad šalių nepilnametės dukters poreikius realiai atitinka mažesnė, nei pusės MMA dydžio, suma, nėra pagrindo laikyti tokį nesutikimą pagrįstu, nenustačius įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo.     
21. Nustatydamas padidinto išlaikymo, teiktino šalių nepilnametei dukteriai, užtikrinantį būtinas jai vystytis sąlygas, dydį, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi proporcingumo kriterijumi, vertino tėvų turtinę padėtį, realias galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Teismas atsižvelgė ne tik į šalių gaunamas vidutines pajamas per mėnesį (nustatyta, kad atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 312 Eur, kasatorės – 472 Eur), bet ir į aplinkybę, kad tiek kasatorė, tiek atsakovas turi dar po vieną nepilnametį išlaikytinį. Kasaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės (išlaidos vasaros stovyklai, sveikatos priežiūrai, būreliams, butui išlaikyti, kt.) teismo taip pat įvertintos. Teismo išvada dėl pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo iki 120 Eur yra motyvuota, pagrindo ją laikyti nepagrįsta nenustatyta.
22. Kasatorė akcentuoja išaugusius dukters poreikius, atsižvelgiant į jos amžių. Su šiuo faktu susijusius bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas ištyrė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vienoje byloje yra pasisakęs, jog, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-534/2013). Išaugusių poreikių faktas šiuo atveju nepaneigtas, o jų apimtis nustatyta teismui įvertinus pateiktus įrodymus. Kasacinis teismas iš naujo įrodymų nevertina ir fakto klausimų nesprendžia, o teisės taikymo aspektu patikrinus apskųstą nutartį, pažeidimų, apeliacinės instancijos teismui aiškinant ir taikant išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimą reglamentuojančias teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nenustatyta.
23. Kitokios išvados nesuponuoja ir kasatorės argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnis), nes jis teisiškai nepagrįstas. Kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą, jo prašymas atmesti ieškovės ieškinį apima ir pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio sumažinimą. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus teismas laikė iš dalies pagrįstais, taigi buvo priimtas atitinkamas procesinis sprendimas. Proceso teisės normos suteikia apeliacinės instancijos teismui teisę, išnagrinėjus bylą, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
24. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl padidinto išlaikymo dydžio sumažinimo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
26. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, iš dalies (80 proc.) patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistinas proporcingai atmestam apeliaciniam skundui 180 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
27. Kasatorės argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, laikytinas iš dalies teisiškai pagrįstu. Pateikęs apeliacinį skundą atsakovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovo nepilnametei dukteriai priteistas 150 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2015 m. vasario 17 d. iki dukters pilnametystės, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismui atsakovo skundą patenkinus iš dalies ir sumažinus priteistą išlaikymą iki 120 Eur (iki tol mokėtas išlaikymas buvo 97,79 Eur), laikytina, kad buvo patenkinta 57,46 proc. atsakovo reikalavimo (atsakovas prašė nepriteisti nuo 97,79 Eur iki 150 Eur teismo padidinto išlaikymo, taigi ginčijo 52,21 Eur dalį, o jo prašymas patenkintas dėl 30 Eur dalies, kas sudaro 57,46 proc. (30 Eur : (52,21 Eur : 100 proc.). Taigi, ieškovei pateikus įrodymus, pagrindžiančius patirtas 900 Eur bylinėjimosi išlaidas, jai iš atsakovo turėjo būti priteista 382,86 Eur šių išlaidų atlyginimo proporcingai atsakovo reikalavimo atmestai daliai, t. y. 42,54 proc.   
28. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atlyginimas, pakeistina, padidinant priteistą sumą iki 382,86 Eur.
29. Bylinėjimosi išlaidų, kasatorės patirtų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, atlyginimas, atmetus materialinį teisinį reikalavimą (dėl padidinto išlaikymo priteisimo), iš atsakovo jai nepriteistinas. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir neprašė jų priteisti, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
30. Kasacinis teismas patyrė 5,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2016 m. balandžio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo dėl materialinio teisinio reikalavimo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 9 d. nutarties dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 180 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo, pakeisti padidinant priteistą atlyginimą iki 382,86 Eur.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,69 Eur (penkis Eur 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.  

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                         Alė Bukavinienė

           Gintaras Kryževičius

                                                                                                                       Dalia Vasarienė