Administracinė byla Nr. AS-34-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03249-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

   Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2022 m. birželio 29 d. posėdžio protokolinį nutarimą Nr. 1SEP-2 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1-os valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. M. panaikinimo“ kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ministrės A. B. 2022 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1V-461 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 3) panaikinti Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko R. K. 2022 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 38-TE-140 „Dėl A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 4) įpareigoti atsakovą Lietuvos kriminalinės policijos biurą grąžinti pareiškėją į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1-os valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas; 5) priteisti pareiškėjui solidariai iš atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 10 000,00 Eur neturtinę žalą; 6) priteisti iš atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo laikino nušalinimo iki grąžinimo į vidaus tarnybą dienos; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.  

Pareiškėjas teismo taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Policijos departamento žmogiškųjų išteklių valdybos personalo administravimo skyriaus paskelbto viešojo konkurso į pareiškėjo vietą vidaus tarnyboje Lietuvos kriminalinės policijos biuro 1-os valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas iki bus išnagrinėta ši administracinė byla.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išaiškino, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Policijos departamento žmogiškųjų išteklių valdybos personalo administravimo skyriaus paskelbto viešojo konkurso į pareiškėjo vietą vidaus tarnyboje Lietuvos kriminalinės policijos biuro 1-os valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas iki bus išnagrinėta ši byla, nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, jog, nesiėmus užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad ateityje pasunkėtų arba taptų negalimas teismo sprendimo šioje administracinėje byloje vykdymas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o kad teismas prevenciškai imtųsi ginti pareiškėjo teises. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami ir yra atmetami. Teismas, nenustatęs, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes joje nenurodomi motyvai dėl byloje pateiktų rašytinių įrodymų, nenurodomi argumentai, ar Policijos departamente vykdomo viešojo konkurso į pareiškėjo pareigas rezultatas neįtakos alternatyvios galimybės teismui, išnagrinėjus administracinę bylą, patenkinti pareiškėjo reikalavimą grąžinti pareiškėją į užimamas pareigas.

Pareiškėjas teigia, kad, siekdamas ne formalaus, bet realaus teisingumo, nagrinėjant jo skundą, siekdamas užkirsti kelią atsirasti kliūtims grąžinti pareiškėją į Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrėjo pareigas, pareiškėjas nurodė tikėtiną jo reikalavimo pagrįstumą. Pareiškėjas, be kita ko, teismui pateikė ir atsakovų nesąžiningo elgesio įrodymus, todėl, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjo prašymą prevenciniu, o skundžiamoje nutartyje cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra aktuali nagrinėjamu atveju. 

Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nenurodomi pirmosios instancijos teismo argumentai dėl didelės ar neatitaisomai didelės žalos, jeigu ji būtų padaryta Policijos departamentui, kai būtų laikinai sustabdytas viešasis konkursas į pareigas. Pritaikius pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas bent teoriškai galės tikėtis, kad, patenkinus pareiškėjo skundą, jis galės grįžti į eitas pareigas. Pareiškėjas nurodė aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, ir pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, todėl yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas Lietuvos kriminalinės policijos biuras atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas negalėjo gauti informacijos apie organizuojamą atranką. Informacija, kurią pateikė pareiškėjas kaip įrodymą, buvo skirta ne jam, ir laikoma, kad ji gauta neteisėtu būdu, iš neaiškaus šaltinio, todėl tokia informacija negali būti vertinama kaip įrodymas. Pareiškėjo teiginiai, kad atranka buvo organizuojama į pareigybę, iš kurios jis buvo atleistas, neatitinka tikrovės, nes skyriuje buvo ir daugiau laisvų pareigybių. Atsakovas pažymi, kad tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareiškėjo skundą, jam būtų siūlomos visos lygiavertės ir žemesnės turimos laisvos pareigos, todėl pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė galimos kilti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti.

Policijos departamentas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai neatitinka esamo teisinio reglamentavimo ir nuosekliai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėjo teismui pateiktas Policijos departamento vidaus dokumentas nebuvo adresuotas pareiškėjui, todėl jis jį gavo ir juo disponavo neteisėtai. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog nėra ir negali būti skelbiamas joks viešasis konkursas į pareiškėjo anksčiau eitas pareigas. Pareiškėjo teismui pateiktas elektroninis laiškas yra pateiktas ne visa apimtimi, t. y. užtušuotas dokumento siuntėjas, todėl nėra galimybės nustatyti, ar asmuo, persiuntęs šį laišką, yra įrašytas į Pretendentų sąrašą ir ar jis teisėtai disponavo dokumentu. Nesant aiškaus dokumento gavimo šaltinio, nėra garantijos, kad nebuvo koreguotas dokumento turinys. Kadangi pareiškėjo teismui pateiktas įrodymas nesusijęs su jo prašymu, jis taip pat nepagrindžia pareiškėjo nurodomų aplinkybių, yra gautas neteisėtai, koreguotas, teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nekomentavo šio dokumento, kaip įrodymo, neatitinkančio sąsajumo ir leistinumo kriterijų.

Policijos departamentas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra tinkamai motyvuota, aiškiai nurodant, kad pareiškėjas siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises. Pagal suformuotą praktiką, toks pareiškėjo prašymas netenkintinas. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo                          2022 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pripažinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Taigi tam, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų taikoma, turi būti įrodytas ne tik reikalavimo pagrįstumas, bet ir nustatyta neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo grėsmė.

Spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 str. 3 d.), teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, skundžiamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą bei tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016; 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017).

Nagrinėjamu atveju prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad, netaikius šios priemonės, yra reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamus aktus, iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų ar net taptų negalimas (teismui patenkinus pareiškėjo skundą, jis (pareiškėjas) neturėtų galimybės sugrįžti į prieš jo atleidimą užimamas pareigas). Todėl pareiškėjas mano, kad atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro paskelbto viešojo konkurso sustabdymas šiuo atveju yra būtinas iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla. Be to, pareiškėjas pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis galėtų būti užkertamas kelias atsirasti neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui, taigi pareiškėjas siekia, kad būtų sudarytos lygiateisės galimybės su atsakovais dalyvauti teisminiame procese, užtikrinant, kad pareiškėjo pažeistos teisės būtų ginamos tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pareiškėjo atskirojo skundo ribose patikrinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų panaikinti arba pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Policijos departamento žmogiškųjų išteklių valdybos personalo administravimo skyriaus paskelbtą viešąjį konkursą, nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog, netaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas neįrodė ir nepagrindė, kad teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įvykdymas ateityje pasunkėtų arba taptų negalimas ar pareiškėjas patirtų neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, per se (lot. pats savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodoma, kad pareiškėjo skundo patenkinimo atveju pareiškėjui bus sudaryta galimybė grįžti į lygiavertes pareigas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas, pagal jo turimą kvalifikaciją, negalėtų užimti jokių kitų lygiaverčių pareigų, kad tos pareigos, iš kurių jis buvo atleistas, yra vienintelės galimos užimti pareigos. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad atrankos į pareiškėjo iki atleidimo iš vidaus tarnybos eitas pareigas, atleidus pareiškėją iš vidaus tarnybos ir atsilaisvinus tai pareigybei, procedūra įvyko 2022 m. rugsėjo 1 d., atranką laimėjęs pareigūnas buvo paskirtas į minėtas pareigas teisės aktų nustatyta tvarka 2022 m. rugsėjo 15 d.

Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjas iš esmės siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o kad teismas prevenciškai imtųsi ginti pareiškėjo teises. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisių prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami. Skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas teismui nesuteikia įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-242/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-799/2011; 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-922/2011). Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonių, kuriomis siekiama tokio pat tikslo, kaip ir teismui paduotu skundu dėl atleidimo neteisėtumo, taikymas paprastai negalimas, nes taip būtų įteisintas ne skundo reikalavimo ar reikalavimų užtikrinimas, bet prevencinis teisių gynimo būdas, kuris nenumatytas nei ABTĮ, nei specialiame įstatyme, reglamentuojančiame kilusio ginčo teisinius santykius. Taigi šiuo atveju pareiškėjo atskirajame skunde nurodomi argumentai savaime nepagrindžia nei vienos ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytos būtinos sąlygos, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jie nėra reikšmingi sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjamu atveju nenustačius ABTĮ 70 straipsnyje nustatytų pagrindų taikyti pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Pareiškėjui išaiškintina, kad šis teismo procesinis sprendimas, kuriuo netenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, neatima iš pareiškėjo teisės ateityje, atsiradus naujoms aplinkybėms, bet kurioje proceso stadijoje pateikti teismui naują (motyvuotą ir pagrįstą įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (ABTĮ 12 str., 70 str. 1 d.). Tokios aplinkybės gali atsirasti atsakovams (vienam iš jų) atlikus tam tikrus veiksmus, užtrukus teisminiam bylos nagrinėjimui ir pan. Šios aplinkybės turėtų būti vertinamos iš naujo, atsižvelgiant į aktualią pareiškėjo padėtį naujai susiklosčiusių aplinkybių kontekste.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Audrius Bakaveckas 

Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                        Ernestas Spruogis