Civilinė byla Nr. e2A-816-590/2016

   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01006-2015-4

       Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.9.; 2.5.1.4.

3.3.1.14.; 3.3.1.18; 3.3.1.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo „Swedbank“, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB mokslinės-gamybinės firmos „Šviesos konversija“ ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų AB „Dvarčionių keramika“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti, kad atsakovas „Swedbank“, AB nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė išduoti sutikimą ieškovui dėl valstybinio žemės sklypo, kurio bendras plotas 10,6671 ha, unikalus Nr. 0101-0027-0130, adresas Keramikų g. 2, Vilniuje, padalinimo į du žemės sklypus 0,5507 ha ir 10,1164 ha ploto; įpareigoti „Swedbank“, AB per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti sutikimą ieškovui dėl valstybinio žemės sklypo, kurio bendras plotas 10,6671 ha, unikalus Nr. 0101-0027-0130, adresas Keramikų g. 2, Vilniuje, padalinimo į du žemės sklypus 0,5507 ha ploto ir 10,1164 ha. Nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo AB „Dvarčionių keramika“ 2009-09-28 sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo iš AB „Dvarčionių keramika“ nekilnojamąjį turtą. Turtas, kurį įsigijo ieškovas, buvo įkeistas bankui, užtikrinant AB „Dvarčionių keramika“ prievolių pagal sutartis įvykdymą. Bankui buvo įkeistas ne tik nekilnojamasis turtas, tačiau ir žemės sklypo, kuriame yra nekilnojamieji daiktai, nuomos teisė. Ieškovui tinkamai įvykdžius sutartį, vėliau turto dalies įkeistos bankui hipoteka buvo išregistruota iš viešųjų registrų. Vadovaujantis 2009-10-27 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 16882-(01) ir 2009-10-30 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2009-336 pagrindu nuomos teisė į 0,5507 ha ploto žemės sklypo dalį buvo perduota ieškovui ir ši nuomos teisė yra įregistruota ieškovo vardu. Ieškovui įgijus dalį statinių ir pastatų iš AB „Dvarčionių keramika“ valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis buvo pakeista: ieškovas su Vilniaus apskrities viršininko administracija (kurios teisių perėmėja šiuo metu yra Nacionalinė žemės tarnyba) sudarė valstybės žemės sklypo nuomos sutartį dėl žemės sklypo dalies, kurioje yra ieškovo statiniai ir pastatai, o AB „Dvarčionių keramika“ su Nacionaline žemės tarnyba – dėl žemės sklypo dalies, kurioje yra AB „Dvarčionių keramika“ pastatai ir statiniai. Šiuo metu yra rengiamas žemės sklypo planas prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas yra pertvarkyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, o būdas – padalijimas į du žemės sklypus. Yra atlikti visi veiksmai ir planą liko tik patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui, tačiau tam reikia banko sutikimo. AB „Dvarčionių keramika“ kreipėsi į banką prašydamas duoti sutikimą, tačiau bankas tai padaryti atsisakė.

Atsakovas „Swedbank“, AB atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad AB „Dvarčionių keramika“ jau nuo 2011 m. nevykdo savo įsipareigojimų bankui pagal kredito sutartį, iš kurios kylančių įsipareigojimų tinkamas įvykdymas yra užtikrintas, be kita ko, ir sklypo dalies, kurią nuomojasi AB „Dvarčionių keramika“ nuomos teisių įkeitimu. AB „Dvarčionių keramika“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, joje yra patvirtintas banko finansinis reikalavimas. Kadangi prievolės bankui nevykdomos, skolos suma yra labai didelė, kreditorius siekia pradėti išieškojimo procesą iš įkeisto turto, tame tarpe ir iš sklypo, kurį padalinti siekia AB „Dvarčionių keramika“ ir ieškovas, dalies nuomos teisių. Daugiausia neaiškumų kelia tai, kad jei bus daromi tik esamų nuomos sutarčių pakeitimai, tai iš AB „Dvarčionių keramika“ nuomos sutarties kylančios teisės ir toliau liks įkeistos bankui, tačiau jei bus sudaromos naujos, bankas gali prarasti vieną iš užtikrinimo priemonių – sklypo dalies, kuria naudojasi AB „Dvarčionių keramika“ nuomos teisių įkeitimą. Nuo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įkeisti įmonės turtą, taigi, naujos įkeitimo sutarties sudarymas yra ribojamas ir teisės aktų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-18 sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino, kad atsakovas „Swedbank“, AB, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė išduoti sutikimą ieškovui dėl valstybinio žemės sklypo, kurio bendras plotas 10,6671 ha, unikalus Nr. 0101-0027-0130, adresas Keramikų g. 2, Vilniuje, padalinimo į du žemės sklypus 0,5507 ha ir 10,1164 ha ploto ir įpareigojo „Swedbank“, AB, per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti sutikimą ieškovui dėl valstybinio žemės sklypo, kurio bendras plotas 10,6671 ha, unikalus Nr. 0101-0027-0130, adresas Keramikų g. 2, Vilniuje, padalinimo į du žemės sklypus 0,5507 ha ploto ir 10,1164 ha ploto. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas UAB mokslinė-gamybinė firma „Šviesos konversija“ ir trečiasis asmuo AB „Dvarčionių keramika“ 2009-09-28 sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo iš AB „Dvarčionių keramika“ nekilnojamąjį turtą, esantį adresu Keramikų g. 2, Vilniuje (du pastatus – sandėlius). Vadovaujantis sutarties sąlygomis, ieškovas įsigijo ne tik turtą, bet ir nuomos teisę į valstybinio žemės sklypo, kurio bendras plotas 10,6671 ha, adresas Keramikų g. 2, Vilniuje, dalį, reikalingą turtui eksploatuoti. Ieškovas ir trečiasis asmuo AB “Dvarčionių keramika” kreipėsi į atsakovą „Swedbank“, AB dėl sutikimo turtui padalinti davimo, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė į jo dalies atidalijimą iš bendrosios nuosavybės realizuojama bendru susitarimu ar kreipiantis į teismą. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju tiek žemės sklypo valdytojai, tiek žemės sklypo savininkas sutinka padalinti žemės sklypą ir tik vienintelis trečiojo asmens AB „Dvarčionių keramika“ kreditorius – bankas, turintis hipotekos teise įkeistus AB „Dvarčionių keramika“ statinius ir pastatus bei žemės sklypo dalies nuomos teises, atsisako išduoti sutikimą žemės sklypo padalijimui. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovas (bankas), atsisakydamas išduoti sutikimą padalinti žemės sklypą ir užbaigti teritorijų planavimo procedūras, privalo motyvuoti tokį atsisakymą teisiniais ir faktiniais argumentais bei įrodyti jo pagrįstumą. Teismas vertino, kad atsakovas, atsikirsdamas į pareikštą ieškinio reikalavimą, rėmėsi tikėtinomis rizikomis, prielaidomis dėl galimų trečiųjų asmenų veiksmų/neveikimo, nepateikdamas konkrečių įrodymų (CPK 178, 185 str.). Vien formalus atsakovo atsisakymas išduoti sutikimą, neatitinka CK 1.137 str. 2 d. įtvirtintos pareigos naudotis savo teisėmis sąžiningai, taip pat pažeidžia CK 6.263 str. 1 d. nustatytą pareigą savo veiksmais ir neveikimu nedaryti žalos kitiems asmenims, pažeidžia CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Atsakovas „Swedbank“, AB apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad nėra jokios objektyvios būtinybės dalinti žemės sklypą. Nuo 2009-10-30 ieškovas naudojasi aiškiai apibrėžta žemės sklypo dalimi, dėl tos žemės sklypo dalies turi sudaręs su Lietuvos Respublika atskirą sutartį, kurioje yra aiškiai identifikuota naudojama žemės sklypo dalis, jos naudojimosi sąlygos, prie sutarties yra pridėtas planas, kuriame nurodytos naudojamos žemės sklypo dalies ribos. Net ir padalinus žemės sklypą, nei jo naudojamos žemės sklypo dalies plotas, ribos, nei bet kokios kitos sąlygos nepasikeistų ir būtų viskas taip pat, kaip kad yra šiuo metu. Pasikeistų tik nuomos objekto aprašymo dalis - būtų nurodyta, kad ieškovas nuomojasi ne žemės sklypo dalį, o tiesiog mažesnį žemės sklypą, tačiau nuomojama dalis išliktų identiška šiuo metu turimai. Pažymėjo, kad žemės sklypų padalinimas gali turėti neigiamos įtakos atsakovo interesams. Ieškovo ir AB „Dvarčionių keramika“ siūlomas žemės sklypo padalinimas reikštų, kad iš viešųjų registrų būtų išregistruotas žemės sklypas, kas reiškia, kad tai būtų pagrindas baigtis žemės sklypo dalies įkeitimui, nes neliktų įkeitimo objekto (CK 4.224 str. 1 d.). Be to, galima situacija, kad ieškovas ir AB „Dvarčionių keramika“ su Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, padalinus žemės sklypus sudarys naujas valstybinės žemės nuomos sutartis. Šiuo atveju apelianto teisės būtų neabejotinai pažeistos, nes jam įkeistos nuomos teisės į žemės sklypo dalį jau būtų išregistruotos (apeliantas netektų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės), o naujos įkeitimo sutarties AB „Dvarčionių keramika“ sudaryti negalėtų, nes šiuo metu ji yra restruktūrizuojama bendrovė ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo normos draudžia sudarinėti tokius sandorius (8 str. 1 p.), be to, AB „Dvarčionių keramika“ yra nemoki, todėl toks sandoris pagrįstai galėtų būti ginčijamas ir CK 6.66 str. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo šių neigiamų pasekmių tikimybę apeliantui ir nieko nepasisakė šiuo klausimu, nors tai buvo vienas pagrindinių apelianto gynybos akcentų. Teigia, kad jei būtų sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimai tai taip pat galėtų pažeisti apelianto interesus, nes atitinkamai būtų atliekami pakeitimai įkeitimo sutartyje (lakšte), kuriame būtų pakeistas įkeitimo objekto aprašymas, nes būtų įkeistos nuomos teisės, kylančios ne iš dalies žemės sklypo nuomos, kaip nurodyta šiuo metu, bet iš kito, naujai suformuoto žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir esminės aplinkybės, kad ieškovas ir apeliantas nėra jokiuose prievoliniuose santykiuose. Ieškovas, tiek vykdydamas savo veiklą, tiek disponuodamas turtu, turtinėmis teisėmis ir kt., neturi jokio reikalo atsiklausti ar gauti bet kokius sutikimus iš apelianto, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai ir apeliantas neturi jokių pareigų ieškovui. Žemės sklypo padalinimui apelianto sutikimas galėtų būti išduodamas ne ieškovui, o AB „Dvarčionių keramika“, nes būtent pastaroji yra įkeitusi dalies žemės sklypo nuomos teisę apeliantui ir šios daiktinės teisės pagrindu reikalingas jos turėtojo sutikimas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas UAB mokslinė-gamybinė firma „Šviesos konversija“ atsiliepimu į „Swedbank“, AB apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo vertinimu, bankas visiškai nepagrįstai reikalauja atskleisti ieškovo ateities planus ir pateikti paaiškinimus, kokiam konkrečiam tikslui reikalingas sklypo padalijimas. Tokia informacija yra komercinė paslaptis ir jokiais būdais negali būti atskleista bankui. Ieškovas gali planuoti parduoti gamybinį kompleksą, gali jį vystyti ar plėsti ir akivaizdu, kad turint aiškiai suformuotą atskirą sklypą pirkėjui toks turtas būtų patrauklesnis, įvairių leidimų gavimo procedūra paprastesnė, nes tam nereikėtų gauti turto bendravaldytojo ar jo kreditorių sutikimo. Žemės sklypo dalis, kuria naudojasi ieškovas nėra įkeista ar kitaip apsunkinta banko reikalavimų užtikrinimui, todėl bankas negali pretenduoti į ieškovo valdomą žemės sklypo dalį. Nagrinėjamoje situacijoje ieškovas negali nukentėti dėl kitų asmenų, banko ir AB „Dvarčionių keramika“ tarpusavio prievolinių santykių ir ginčų. Bankas nepagrįstai teigia, kad jo interesai nukentės ir bus pažeisti, kadangi tokie banko teiginiai yra hipotetiniai ir juos paneigia byloje esantys rašytiniai dokumentai. CK 4.172 str. nurodyta, kad padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą, hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiesiems daiktams. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą bei įvertinus tai, kad nuomos teisė bankui buvo įkeista kartu su nekilnojamuoju turtu ir yra hipotekos sandorio dalykas, darytina išvada, kad padalijus žemės sklypą nuomos įkeitimas išliks, kadangi bankas išlaikys įkeitimą į statinius ir kitą įkeistą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir turtines teises į žemės sklypo nuomą. Reikės ne iš naujo įkeisti turtines teises, bet atlikti tam tikrus hipotekos sandorio pakeitimus. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Byloje nustatyta, kad UAB mokslinė-gamybinė firma „Šviesos konversija“ ir trečiasis asmuo AB „Dvarčionių keramika“ 2009-09-28 sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo iš AB „Dvarčionių keramika“ nekilnojamąjį turtą, esantį adresu Keramikų g. 2, Vilniuje. Šalys susitarė, kad ieškovui pereina ne tik nuosavybės teisė į turtą (du pastatus – sandėlius), bet ir nuomos teisė į valstybinio žemės sklypo, kurio bendras plotas 10,6671 ha, adresas Keramikų g. 2, Vilniuje, dalį, reikalingą turtui eksploatuoti. Vadovaujantis 2009-10-27 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 16882-(01) ir 2009-10-30 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2009-336 pagrindu nuomos teisė į 0,5507 ha ploto žemės sklypo dalį buvo perduota ieškovui ir ši nuomos teisė įregistruota ieškovo vardu (b.l. 29-37). Atsižvelgiant į tai, kad AB „Dvarčionių keramika“ parduodamas turtas, įskaitant valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, buvo įkeistas „Swedbank“, AB, buvo gautas įkaito turėtojo sutikimas dėl turto pardavimo (b.l. 105). UAB mokslinei gamybinei firmai „Šviesos konversija“ atsiskaičius pagal pirkimo-pardavimo sutartį su AB „Dvarčionių keramika“, „Swedbank“, AB įkeitimo teisė į perleistą turtą ir nuomos teisės dalį buvo panaikinta.

Ieškovas ir trečiasis asmuo siekia valstybinį žemės sklypą, esantį Keramikų g. 2, Vilnius, unikalus Nr. 0101-0027-0130, 10,6671 ha, padalinti į du žemės sklypus: (i) 10,1164 ha, kuris bus naudojamas AB „Dvarčionių keramika“; (ii) 0,5507 ha, kuris bus naudojamas ieškovo UAB mokslinės-gamybinės firmos „Šviesos konversija“. Šiuo metu ginčo žemės sklypas yra išnuomotas pagal dvi atskiras nuomos sutartis ieškovui UAB mokslinės-gamybinės firmos „Šviesos konversija“ ir trečiajam asmeniui AB „Dvarčionių keramika“. Kadangi AB „Dvarčionių keramika“ naudojamo žemės sklypo nuomos teisės dalis yra įkeista „Swedbank“, AB, tai AB „Dvarčionių keramika“ reikalingas įkaito turėtojo sutikimas žemės sklypui padalinti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad iš esmės „Swedbank“, AB neprieštarauja išduoti sutikimą padalinti žemės sklypą, tačiau tik turėdamas tvirtas garantijas, kad atliekant šią procedūra nebus pažeisti banko interesai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovui „Swedbank“, AB yra įkeista tik įkaito davėjo AB „Dvarčionių keramika“ ginčo žemės sklypo nuomos teisė, o ieškovo nupirktiems pastatams ir žemės sklypo nuomos teisės daliai įkeitimas panaikintas (b.l. 22, 104). Ieškovas ieškiniu teismo prašė: (i) pripažinti, kad atsakovas „Swedbank“, AB nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė išduoti sutikimą ieškovui dėl valstybinio žemės sklypo, kurio bendras plotas 10,6671 ha, unikalus Nr. 0101-0027-0130, adresas Keramikų g. 2, Vilniuje, padalinimo į du žemės sklypus 0,5507 ha ir 10,1164 ha ploto; (ii) įpareigoti „Swedbank“, AB per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti sutikimą ieškovui dėl valstybinio žemės sklypo, kurio bendras plotas 10,6671 ha, unikalus Nr. 0101-0027-0130, adresas Keramikų g. 2, Vilniuje, padalinimo į du žemės sklypus 0,5507 ha ploto ir 10,1164 ha. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino vienos esminių aplinkybių, jog ieškovo ir atsakovo nesieja jokie teisiniai santykiai, todėl ieškovas neturi pareigos atsiklausti ar gauti bet kokius sutikimus iš apelianto, nes tam nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad „Swedbank“, AB ir ieškovą UAB mokslinės-gamybinės firmos „Šviesos konversija“ sietų kokie nors teisiniai santykiai dėl ginčo žemės sklypo nuomos teisės ir tai lemtų „Swedbank“, AB sutikimo reikalingumą. Tenkinus ieškovo ieškinį pagal suformuluotą ieškinio reikalavimą, vis tiek nebus pasiektas ieškovo tikslas, kadangi sutikimas žemės sklypo padalinimui turi būti duodamas įkaito davėjui, kuris nagrinėjamu atveju yra AB „Dvarčionių keramika“. Kadangi ieškiniu reiškiamą reikalavimą pasirenka ieškovas, o byloje nėra pagrindo, sudarančio teismui teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų, ieškinys atmestinas vien šiuo pagrindu.

Kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „Swedbank“, AB atsisakė išduoti sutikimą dėl žemės sklypo padalinimo vien tik tikėtinomis rizikomis, prielaidomis dėl galimų trečiųjų asmenų veiksmų/neveikimo. Be to, kadangi leidimas (sutikimas) padalinti žemės sklypą turi būti išduodamas įkaito gavėjo („Swedbank“, AB) įkaito davėjui (AB „Dvarčionių keramika“), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į įkaito gavėjo ir įkaito davėjo tarpusavio santykius. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2015-05-20 AB „Dvarčionių keramika“ nutraukta restruktūrizavimo byla (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-2539-275/2015). 2015-07-30 priimtas „Swedbank“, AB pareiškimas dėl AB „Dvarčionių keramika“ bankroto bylos iškėlimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla eB2-5446-794/2015). Byla šiuo metu sustabdyta iki kol bus išnagrinėtas klausimas dėl pakartotinės restruktūrizavimo bylos iškėlimo AB „Dvarčionių keramika“ (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla B2-917-866/2016). Trečiojo asmens AB „Dvarčionių keramika“ įsiskolinimas kreditoriui „Swedbank“, AB yra didelis, tai patvirtina nutrauktoje restruktūrizavimo byloje patvirtintas 20 192 031,85 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Atsakovas teismui nurodė konkrečias galimas neigiamas pasekmes, jei žemės sklypas būtų padalintas. Padalinus žemės sklypą atsakovas prarastų valstybinio žemės sklypo nuomos teisės įkeitimą, nes: (i) įkeitimas būtų laikomas pasibaigusiu CK 4.224 str. 1 d. pagrindu. Padalinus žemės sklypą į du naujus žemės sklypus, jiems būtų suteikiami nauji unikalūs numeriai, kas sąlygotų teisinę ginčo žemės sklypo pabaigą; (ii) AB „Dvarčionių keramika“ yra nemoki, todėl jo teisiškai neįpareigojantys įsipareigojimai atlikti reikiamus įkeitimo pakeitimus iš esmės neužtikrina kreditoriaus „Swedbank“, AB teisėtų interesų. Be to, sprendimo priėmimo metu, esant AB „Dvarčionių keramika“ iškeltai restruktūrizavimo bylai, naujas įkeitimas nebūtų galimas sudaryti ir pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 str. 1 p., taip pat toks sandoris galėtų būti ginčijamas CK 6.66 str. pagrindu. Pirmosios instancijos teismo iš esmės dėl galimų neigiamų pasekmių atsakovo interesams nepasisakė. Ieškovas UAB mokslinė-gamybinė firma „Šviesos konversija“ teismui nepateikė jokių įrodymų, kad nepadalinus žemės sklypo jam dėl to atsirastų neigiami padariniai ir/ar galima žala. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad UAB mokslinės-gamybinės firmos „Šviesos konversija“ teisių įgyvendinimo būdas pažeistų „Swedbank“, AB teises ir teisėtus interesus, o galima žala dėl žemės sklypo nepadalinimo ir/ar būtinumas padalyti žemės sklypą byloje nenustatytas, konstatuoja, kad ieškovo ieškinys yra atmestinas.

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas, iš ieškovo UAB mokslinės-gamybinės firmos „Šviesos konversija“ atsakovo „Swedbank“, AB naudai priteisiamos apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 31 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 79 str., 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB mokslinės-gamybinės firmos „Šviesos konversija“ atsakovo „Swedbank“, AB naudai 31 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo padavimą.

Teisėjai                                                                                   Laima Gerasičkinienė

Vidas Stankevičius

                                                                               Jūratė Varanauskaitė