Administracinė byla Nr. A-2564-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05090-2013-3

                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1.1; 9.8.1 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. S-146(7-149/2013), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2013 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 68-107 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2013 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (4.65)-256-37.

Pareiškėja paaiškino, kad 2004 m. gruodžio 23 d. mirė jos tėvas I. B. (I. B.). Pagal 2005 m. gegužės 12 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą palikėjo I. B. turtą lygiomis dalimis paveldėjo vaikai D. K., S. B. (S. B.), L. Ž., I. B. (I. B.), H. G., G. G. ir R. K..

Pareiškėja nurodė, kad mokestinis ginčas vyksta dėl pareiškėjos paveldėtos 3,39 ha žemės sklypo 1/7 dalies, esančios Vilniaus miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime (toliau – ir Žemės sklypas). Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime nustatyta, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 221 818 Lt (1/7 sklypo dalies vertė – 31 688,3 Lt). Iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pareiškėja 1/7 Žemės sklypo dalį nuosavybės teise valdė, disponavo ir naudojo nuo 2005 m. gegužės 12 d. iki 2007 m. kovo 2 d., t. y. nuo paveldėjimo liudijimo išdavimo iki dovanojimo sutarties sudarymo. Pareiškėja 1/7 Žemės sklypo dalį 2007 m. kovo 2 d. dovanojimo sutartimi padovanojo savo sutuoktiniui A. K. (A. K.). Dovanojimo sutartyje nurodyta, jog VĮ Registrų centro duomenimis, Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 1 346 111 Lt (1/7 sklypo dalies vertė – 192 302 Lt). Dovanojimo sandoriu 1/7 Žemės sklypo dalis įvertinta 771 428,57 Lt. Vertindama turtą, pareiškėja vadovavosi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ober-Haus“ pateikta turto vertės nustatymo pažyma Nr. 468V:07GP, kurioje nurodyta, jog viso Žemės sklypo rinkos vertė 5 400 000 Lt (1/7 sklypo dalies vertė – 771 428,57 Lt).

Pareiškėja nurodė, kad UAB „Balt-Eagle“ ir 6 fiziniai asmenys, tarp jų ir pareiškėjos sutuoktinis, 2007 m. kovo 6 d. pasirašė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Balt-Eagle“ įsipareigojo nupirkti 6/7 Žemės sklypo dalis už 4 500 000 Lt. 2007 m. balandžio 12 d. UAB „Balt-Eagle“ ir 6 fiziniai asmenys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8-4275, pagal kurią UAB „Balt-Eagle“ iš 6 fizinių asmenų įsigijo 6/7 Žemės sklypo dalis už 4 500 000 Lt. Pinigai už parduotą 1/7 Žemės sklypo dalį buvo pervesti į pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą. Mokesčių administratorius padarė išvadą, kad pareiškėja, o ne jos sutuoktinis, buvo 1/7 Žemės sklypo dalies pardavėja ir gavo pajamas už nekilnojamojo turto pardavimą. Mokesčių administratorius konstatavo, kad paveldėjusi 1/7 žemės sklypo dalį už 91 572 Lt ir pardavusi ją už 750 000 Lt, pareiškėja privalėjo sumokėti gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM), todėl siekdama išvengti mokesčio sumokėjimo sudarė tarpinį sandorį – dovanojimo sutartį, kuria padidino turto įsigijimo kainą.

Pareiškėjos teigimu, iš VMI bei MGK sprendimų matyti, jog turinio viršenybės prieš formą principas buvo taikomas tik nagrinėjant dovanojimo bei pirkimo–pardavimo sandorius, bet buvo ignoruojamas nustatant tikrąją mokestinę bazę. Mokesčių administratoriaus nuomone, 1/7 Žemės sklypo dalies įsigijimo kaina turi būti laikoma paveldėjimo momentu buvusi nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė. Mokesčių administratorius vadovavosi Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 patvirtintų Gyventojo turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių (toliau – ir Turto įsigijimo kainos nustatymo taisyklės) nuostatomis. Minėtos taisyklės nenustato, tačiau mokesčių administratorius tvirtino, jog Turto įsigijimo kainos nustatymo taisyklių 3 punkto nuostatos įgyvendinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymu ir Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 patvirtintomis Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklėmis (toliau – ir Vertės apskaičiavimo taisyklės). Pareiškėjos manymu, VMI neteisingai interpretavo Vertės apskaičiavimo taisyklių 3.1 punkto nuostatas ir nurodė, jog nekilnojamojo daikto vertė yra jo vidutinė rinkos vertė, buvusi turtą paveldinčio gyventojo prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo Vilniaus AVMI dieną. Nekilnojamųjų daiktų vidutines rinkos kainas, reikalingas paveldimo turto apmokestinamai vertei nustatyti, kiekvieną metų ketvirtį apsvarstė, patikslino ir iki kiekvieno ketvirčio antrojo mėnesio pirmosios dienos „Valstybės žiniose“ paskelbė sudaryta Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti. Turto vertė pagal Vertės apskaičiavimo taisyklių nuostatas nustatoma tik gyventojo prašymu ir tai yra Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nustatyta rinkos kaina arba gyventojo pateiktais dokumentais patvirtinta turto vertė, todėl nepagrįstai turto vertę paveldėjimo momentu mokesčių administratorius pripažino pagal VĮ Registrų centro 2013 m. sausio 11 d. raštą Nr. VILIN(12.5.13)-941, kuriame nurodyta, kad viso Žemės sklypo vertė 2005 m. gegužės 12 d. yra 641 005 Lt. Pareiškėja nurodė, kad turto vertė nustatyta neteisingai, nes vertė nebuvo nustatyta Komisijoje privalomam registruoti turtui įvertinti, kadangi paveldėtojai neteikė prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę, o pagal nepriklausomo turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ pateiktą turto vertės nustatymo pažymą viso Žemės sklypo rinkos vertė 2007 metais buvo 5 400 000 Lt, todėl teigti, jog vos prieš dvejus metus to paties turto vertė siekė 641 005 Lt, neprotinga. Nagrinėjamu atveju aktuali Žemės sklypo įsigijimo kaina.

Pareiškėja nurodė, kad Žemės sklypas pagal aktualiu laikotarpiu nustatytas verčių zonas yra priskirtinas prie Vilniaus miesto savivaldybės 57.40 zonos. Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. spalio 22 d. nutarime dėl būsto ir žemės sklypų vidutinių rinkos kainų 2007 m. lapkričio 1 d. nustatyta, kad tokio žemės sklypo vieno aro kaina yra 22 370 Lt. Vidutinių rinkos kainų 2005 metais Komisija nepateikė. VĮ Registrų centro duomenų bazėje nurodyta 814 000 Lt viso Žemės sklypo vertė. Nekilnojamojo turto rinkos kainų dinamika 2005–2007 metais egzistavo, tačiau ji nebuvo tokia ženkli, kaip teigia mokesčių administratorius. Pareiškėjos manymu, jos ir kitų buvusių Žemės sklypo bendrasavininkių užsakymu atliktas nepriklausomas ginčo turto vertinimas labiausiai atitinka realią Žemės sklypo kainą nagrinėjamu laikotarpiu, o nustatyti akivaizdūs prieštaravimai, susiję su ginčo turto rinkos kaina, turi būti vertinami mokesčių mokėtojo naudai.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad įvertinusi pareiškėjos ir jos sutuoktinio pateiktus paaiškinimus, Vilniaus AVMI mokesčių mokėtoja pripažino pareiškėją, padarydama išvadą, jog būtent ji, o ne jos sutuoktinis, buvo 1/7 Žemės sklypo dalies pardavėja ir gavo pajamas už nekilnojamojo turto pardavimą. Pareiškėja, paveldėjusi 1/7 Žemės sklypo dalį už 91 572 Lt (641 005 Lt / 7) ir pardavusi minėtą sklypo dalį už 750 000 Lt, privalėjo sumokėti GPM, todėl, siekdama išvengti mokesčio sumokėjimo, ji sudarė tarpinį sandorį – dovanojimo sutartį, kuria padidino turto įsigijimo kainą. 2005 m. gegužės 12 d. paveldėta 1/7 Žemės sklypo dalis 2007 m. balandžio 12 d. parduota UAB „Balt-Eagle“, neišlaikius trejų metų, todėl gautos pajamos už nekilnojamojo turto pardavimą pripažįstamos GPM objektu. Nustatant GPM buvo vadovautasi Turto įsigijimo kainos nustatymo taisyklių 3 punktu, Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir Paveldimo turto mokesčio įstatymas) 5 ir 7 straipsniais, Vertės apskaičiavimo taisyklių 3.1 punktu.

Patikrinimo metu nustatyta, kad 2005 m. gegužės 12 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime nurodyta, jog žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 221 818 Lt (kadastro duomenų fiksavimo data 2003 m. rugpjūčio 12 d.), atsižvelgiant į tai, 1/7 Žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė sudarė 31 688,29 Lt. VĮ Registrų centras 2013 m. sausio 11 d. rašte Nr. VILIN(12.5.13)-941 nurodė, kad viso žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2005 m. gegužės 12 d. sudarė 641 005 Lt, todėl Žemės sklypo 1/7 dalies vidutinė rinkos vertė – 91 572 Lt. Turto vertintojas UAB „Ober-Haus“ atliko sklypo preliminarios vertės nustatymą 2007 m. vasario 26 d., tačiau 1/7 žemės sklypo dalis buvo paveldėta 2005 metais. Preliminarus turto vertės nustatymas neatitinka vertinimo dokumentų turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja, turėdama prievolę deklaruoti 2007 metų pajamas, minėtos pareigos neatliko ir GPM deklaracijos nepateikė. Vadovaudamasis tuo metu galiojusio (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 22 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi, atsakovas nurodė, jog nagrinėjamu atveju GPM išskaičiuojančio asmens mokestinė prievolė sumokėti GPM nuo gyventojo A klasės pajamų, gautų už 1/7 Žemės sklypo dalies pardavimą, buvo perkelta gyventojai, t. y. pareiškėjai. Nustačiusi, kad būtent pareiškėja piktnaudžiavo mokesčių įstatymais ir siekė mokestinės naudos, Vilniaus AVMI tinkamai apskaičiavo ir nurodė jai sumokėti 98 762 Lt GPM nuo pajamų, gautų už 1/7 Žemės sklypo dalies pardavimą, pagrįstai apskaičiavo 64 147 Lt GPM delspinigių ir skyrė 9 876 GPM baudą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI sutiko su VMI atsiliepime išdėstytais argumentais ir prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Apibrėždamas ginčo ribas, teismas rėmėsi šioje byloje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-267-442/2015), kuria pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo grąžinta tik bylos dalis dėl pareiškėjai apskaičiuoto GPM ir su juo susijusių sumų pagrįstumo ir teisėtumo.

Teismas nesutiko su pareiškėjos motyvais, kad turto įsigijimo kaina GPM apskaičiavimo tikslu turi būti laikoma ta turto vertė, kuri nustatyta UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo nustatymo pažymoje Nr. 468V:07GP, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartyje  buvo nurodyta, jog gyventojų pajamų mokesčiui apskaičiuoti yra reikšmingos tik tos turto įsigijimo išlaidos, kurios pagrįstos dokumentais ar galiojančiais sandoriais, o teisiškai reikšmingas dokumentas, pagrindžiantis pareiškėjos paveldėjimo būdu įgytą nuosavybės teisę į Žemės sklypo dalį, taip pat ir jo įgijimo kainą, yra 2005 m. gegužės 12 d. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Dėl to teismas rėmėsi minėtoje nutartyje nustatyta aplinkybe, jog apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį, kurį privalo sumokėti pareiškėja, yra reikšminga 2005 m. gegužės 12 d. (paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dieną) buvusi Žemės sklypo kaina, nustatyta pagal paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dieną galiojusių teisės aktų reikalavimus.

Teismas, vadovaudamasis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 21 punktu ir nustatyta aplinkybe, jog pareiškėja 1/7 Žemės sklypo dalį įgijo 2005 m. gegužės 12 d., o jis buvo parduotas 2007 m. balandžio 12 d., sprendė, kad Žemės sklypo dalies pardavimo pajamos yra priskiriamos apmokestinamoms pajamoms.

Teismas nurodė, kad pagal Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisykles (redakcija, galiojusi 2005 m. gegužės 12 d.) paveldėto sklypo vertė nebuvo apskaičiuota pagal pateiktą prašymą, nes pareiškėja neteikė prašymo teritorinei VMI, kaip tai buvo nustatyta 4.1 punkte, o pagal 9 punktą paveldimo turto apmokestinamoji vertė galėjo būti nustatoma remiantis Komisijos nustatytomis ir „Valstybės žiniose“ paskelbtomis turto vidutinėmis rinkos kainomis. Pagal šį punktą vertę galima nustatyti ir remiantis gyventojų pateiktomis pažymomis apie paveldimo turto vertę, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikta turto vertės nustatymo pažyma Nr. 468V:07GP ir preliminarus rinkos vertės nustatymas patvirtina faktą, kad pateikta pažyma apie turto rinkos vertę yra 2007 m. vasario 26 d., todėl ši pažyma yra netinkama apskaičiuojant GPM.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina nustatyta laikantis Turto įsigijimo kainos nustatymo taisyklių 3 punkto reikalavimų, nes turto, įgyto paveldėjimo būdu, įsigijimo kaina ir yra turto vertė, kuria šis turtas būtų įvertintas paveldimo ar dovanojamo turto mokesčiui ar paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti, kadangi VĮ Registrų centro nurodyta ginčo sklypo vidutinė rinkos kaina, kuria rėmėsi mokesčių administratorius apskaičiuodamas GPM, atitiko Komisijos nutarimu Nr. 3 patvirtintą tokio turto vidutinę rinkos kainą.

Teismas sprendė, jog pareiškėja, paveldėjusi 1/7 Žemės sklypo dalį už 91 572 Lt ir pardavusi ją už 750 000 Lt, privalėjo sumokėti GPM. Siekdama išvengti mokesčio sumokėjimo, pareiškėja sudarė tarpinį sandorį – dovanojimo sutartį, kuria padidino turto įsigijimo kainą, nes 2007 m. kovo 2 d. dovanojimo sutartyje Nr. 2504 1/7 Žemės sklypo dalį įvertino 771 428,57 Lt suma. A. K. Žemės sklypo dalį 2007 m. balandžio 12 d. pardavus UAB „Balt-Eagle“ už 750 000 Lt, skirtumo tarp įsigijimo kainos (771 428,57 Lt) ir pardavimo kainos (750 000 Lt) apmokestinamųjų pajamų suma neapskaičiuojama. Pareiškėjai pardavus Žemės sklypo dalį, nesudarant tarpinio dovanojimo sandorio, būtų apskaičiuota 658 428 Lt (750 000 Lt – 91 572 Lt) apmokestinamųjų pajamų suma, kuri vadovaujantis GPMĮ 6 straipsnio 1 dalies 9 punktu apmokestinama 15 procentų pajamų mokesčio tarifu. Dėl šių nustatytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad VMI pagrįstai nustatė, jog pareiškėja, turėdama prievolę deklaruoti 2007 metų pajamas, minėtos pareigos neatliko ir GPM deklaracijos nepateikė, GPM nesumokėjo.

III.

Pareiškėja D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą.

Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad VĮ Registro centro išduotose pažymose (2013 m. sausio 11 d. bei 2005 m. balandžio 20 d.) nurodytos skirtingos ginčo turto vertės, nustatytos ginčui aktualiam laikotarpiui.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paveldimo turto vertę nustatė pagal teisės aktus, galiojusius paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu, o ne mokestinės prievolės, atsiradusios dėl paveldėto turto pardavimo, nepraėjus trejiems metams po jo įsigijimo, atsiradimo metu.

3. Turto vertei nustatyti reikšminga Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių 4.1 punkto nuostata – kad paveldėto turto vertė nustatoma gyventojo, paveldėjusio šį turtą, prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę dieną. 2005 m. gegužės 12 d. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dieną pareiškėja neteikė ir neturėjo teisinio pagrindo teikti mokesčių administratoriui prašymo apskaičiuoti paveldėto turto vertę. Tokia prievolė pareiškėjai atsirado tik po Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo – 2007 m. balandžio 12 d., todėl paveldėto turto įsigijimo kaina turėjo būti apskaičiuota taikant paveldėto turto vertės nustatymo procedūras, galiojusias mokestinės prievolės vykdymo metu.

4. Vadovaujantis pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu galiojusia GPM įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, prievolė nustatyti paveldėto turto įsigijimo vertę GPM apskaičiuoti pareiškėjai atsirado pasibaigus 2007 metams, t. y. nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 1 d. Šiuo laikotarpiu galiojusių Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių 3.1 punkte buvo nustatyta, kad paveldimo turto vertė yra nekilnojamojo daikto, išskyrus laivus ir orlaivius, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija, – gyventojo pasirinkimu: VĮ Registro centro nustatyta šio turto vertė (3.1.1 p.) arba vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą (3.1.2 p.).

5. Mokesčių administratorius turto įsigijimo vertę nustatė remdamasis VĮ Registrų centro pažyma, t. y. abejotinos įrodomosios vertės dokumento pagrindu.

6. Mokesčių administratorius pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą – nepagrindė apskaičiuotos GPM sumos, nes iš gautų pajamų, vadovaujantis GPM įstatymo nuostatomis, nebuvo atimta tikroji turto įsigijimo kaina.

7. Byloje nustatyti akivaizdūs prieštaravimai, susiję su ginčo turto rinkos kaina, nes pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog VĮ Registrų centras teisingai nustatė paveldėto Žemės sklypo, esančio 57.40 verčių zonoje, vidutinę rinkos kainą, neatsižvelgdamas į tai, kad byloje yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. vasario 10 d. raštas Nr. ISD-387-(10-2), kuriame nurodoma, jog 2005 metais pareiškėjos paveldėtas sklypas buvo priskirtas ne 57.40, o 57.52 verčių zonai.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, jog Žemės sklypo įsigijimo kainai nustatyti aktuali prievolės deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį atsiradimo data. Atsakovas vadovaujasi šioje byloje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kurioje nurodyta, kad apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį, kurį privalo sumokėti pareiškėja, yra reikšminga 2005 m. gegužės 12 d. (paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dieną) buvusi Žemės sklypo kaina, nustatyta pagal paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dieną galiojusių teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog Žemės sklypo įsigijimo kaina turi būti laikoma turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ preliminarios rinkos vertės nustatyme nurodyta 771 428, 57 Lt (5 400 000 Lt / 7) kaina. Atsakovas pažymi, kad UAB „Ober-Haus“ atliko Žemės sklypo preliminarios vertės nustatymą 2007 m. vasario 26 d., tačiau Žemės sklypas buvo paveldėtas 2005 m. gegužės 12 d. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad UAB „Ober-Haus“ surašyta vertinimo pažyma neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytų reikalavimų.

Atsakovas pažymi, kad paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime nurodyta, jog paveldimo Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 221 818 Lt (1/7 sklypo dalies vertė sudarė 31 688,3 Lt). Atsakovas akcentuoja, kad tokia turto vertė nustatyta 2003 m. rugpjūčio 12 d., todėl Inspekcija, apskaičiuodama turto įsigijimo vertę, turėjo teisę konstatuoti, jog turto vertė paveldėjimo momentu buvo 31 688,29 Lt, t. y. vertė, kuri buvo užfiksuota paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime, tačiau vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei siekdama nustatyti tikrąją nekilnojamojo turto vidutinę rinkos kainą paveldėjimo dienai, Inspekcija 2012 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl paveldėtos Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo.

Atsakovas vadovaujasi Turto įsigijimo kainos nustatymo taisyklių 3 punktu bei Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių (2004 m. liepos 16 d. redakcija) 3.1 punktu ir nurodo, kad pareiškėja nepateikė prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę.

Atsakovas nurodo, kad nuostata, jog paveldimo turto vertė yra nekilnojamojo daikto, kuriam nustatyta privaloma registracija, gyventojo pasirinkimu arba VĮ Registrų centro nustatyta šio turto vidutinė rinkos vertė, arba vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, įsigaliojo tik 2007 m. spalio 1 d., todėl pagrįstai paveldėjimo momentu nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę skaičiavo VĮ Registrų centras.

Atsakovas pažymi, kad kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ir į VĮ Registrų centrą su prašymu nurodyti, kodėl Žemės sklypas pateko į skirtingas verčių zonas bei ar buvo vadovautasi Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2005 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 3. Taip pat buvo prašoma nurodyti, kokiai zonai iš tikrųjų turėjo būti priskirtas Žemės sklypas 2005 m. gegužės 12 d. bei ar minėtas neatitikimas turėjo įtakos apskaičiuojant ginčo objekto vidutinę rinkos vertę. Atsakovas pažymi, jog ir VĮ Registrų centras 2015 m. balandžio 17 d. rašte Nr. VILIN(12.5.13.)-10840 ir Tarnyba 2015 m. gegužės 14 d. rašte Nr. 1SD-1334-(10.2.) nurodė, jog Žemės sklypas pateko į 57.40 zoną.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su atsakovo argumentais, nurodytais atsiliepime į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Šios administracinės bylos dalykas – pareiškėjai D. K. apskaičiuoto GPM ir su juo susijusių sumų pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja kartu su S. B., L. Ž., I. B., H. G., G. G. ir R. K. po tėvo I. B. mirties paveldėjo jam priklausiusį turtą. 2005 m. gegužės 12 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, pagal kurį pareiškėja kartu su kitais šešiais broliais ir seserimis lygiomis dalimis (po 1/7) be kita ko paveldėjo ir 3,39 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime. Šiame paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, jog indeksuota Žemės sklypo vertė – 7 690 Lt, vidutinė rinkos vertė – 221 818 Lt, kuri nustatyta pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2005 m. balandžio 20 d. pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. 2007 m. kovo 2 d. pareiškėja dovanojimo sutartimi jai priklausančią 1/7 Žemės sklypo dalį padovanojo sutuoktiniui A. K.. Dovanojimo sutartyje nurodyta, jog šalys vadovaujasi 2007 m. vasario 26 d. UAB „Ober-Haus“ turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 468 V:07 GP nurodyta Žemės sklypo rinkos verte – 5 400 000 Lt, ir dovanojimo sutartyje pareiškėjai priklausančios 1/7 Žemės sklypo dalies vertė nurodyta 771 428,57 Lt. 2007 m. balandžio 12 d. pareiškėjos sutuoktinis kartu su J. K. (J. K.), V. G. (V. G.), K. Ž., F. B. ir J. G. (J. G.) sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė 6/7 Žemės sklypo UAB „Balt-Eagle. Šioje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta 6/7 Žemės sklypo dalies pardavimo kaina – 4 500 000 Lt, t. y. kiekvienam iš pardavėjų buvo sumokėta po 750 000 Lt.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2012 m. gruodžio 20 d. Inspekcijos pavedimu tikrinti Nr. 83-167 pradėtas pareiškėjos mokestinis patikrinimas ir 2013 m. vasario 20 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. (4.65)-04-77-3, pagal kurį pareiškėjai papildomai apskaičiuotas 98 762 Lt GPM, nes nustatyta, jog pareiškėja, sudarydama 2007 m. kovo 2 d. dovanojimo sutartį, kuria buvo padidinta ginčo turto vertė, siekė išvengti 98 762 Lt GPM mokėjimo ir turėjo 98 762 Lt mokestinę naudą. Vilniaus AVMI 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. (4.65)-256-37 patvirtino 2013 m. vasario 20 d. patikrinimo aktą Nr. (4.65)-04-77-3 ir jame papildomai pareiškėjai apskaičiuotą 98 762 Lt GPM, taip pat apskaičiavo 64 147 Lt GPM delspinigių ir skyrė 9 876 Lt GPM baudą. Inspekcija 2013 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 68-107 patvirtino 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (4.65)-256-37. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, MGK 2013 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą Nr. (7-149/2013), kuriuo nusprendė patvirtinti Inspekcijos 2013 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 68-107.

GPM įstatymo 19 straipsnio 1 dalis (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007 įstatymo redakcija) nustatė, kad pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta: 1) turto įsigijimo kaina; 2) sumokėtas komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susiję su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn. Iš mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų matyti, kad apskaičiuodamas pareiškėjai mokėtiną GPM mokesčių administratorius iš pagal 2007 m. balandžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį už parduotą 1/7 Žemės sklypo dalį gautos sumos – 750 000 Lt atėmė ginčo Žemės sklypo dalies įsigijimo išlaidas – 91 587 Lt (91 572 Lt Žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė bei 15 Lt notaro išlaidos). Ginčo Žemės sklypo dalies rinkos vertę mokesčių administratorius nustatė pagal VĮ Registrų centro 2013 m. sausio 11 d. rašte Nr. VILIN(12.5.13.)-941 „Dėl duomenų ir dokumentų pateikimo“ nurodytą informaciją, jog Žemės sklypo vertė 2005 m. gegužės 12 d. buvo 641 005 Lt.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartyje konstatavo, jog pareiškėja turi pareigą mokėti papildomą GPM bei su juo susijusias sumas (delspinigius bei baudą), tačiau dėl nepašalintų abejonių, susijusių su pareiškėjai apskaičiuoto GPM dydžiu, apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010). ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartyje nustatytas bylos faktines aplinkybes bei pateiktus išaiškinimus dėl šioje byloje taikytinų teisės aktų nuostatų ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susijusius su nustatyta Žemės sklypo vidutine rinkos verte paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu, padarė išvadą, kad pareiškėjai mokėtinas papildomas GPM buvo apskaičiuotas teisingai. Pareiškėja, nesutikdama su tokia išvada, teigia, kad tiek mokesčių administratorius, tiek ir pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pareiškėjai nuosavybės teise priklausiusios Žemės sklypo dalies vertę, nes nepagrįstai taikė teisės aktus, galiojusius paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu – 2005 metais, o ne mokestinės prievolės, atsiradusios dėl paveldėto turto pardavimo, nepraėjus trejiems metams po jo įsigijimo, atsiradimo metu – 2007 metais. Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, kad turėjo būti vadovaujamasi UAB „Ober-Haus“ turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 468V:07GP nurodyta Žemės sklypo vidutine rinkos verte (5 400 000 Lt), o ne VĮ Registrų centro pažyma. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir prašo netenkinti apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje priimtoje įsiteisėjusioje nutartyje yra nurodęs, kad Žemės sklypo apmokestinamoji vertė apskaičiuojama vadovaujantis Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių 3.1 punkto (Vyriausybės 2004 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 874 redakcija, galiojusi iki 2007 m. spalio 1 d.) bei 9 punkto (Vyriausybės 2004 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1351 redakcija) nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl taikytinos Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių redakcijos.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, kad apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį, kurį privalo sumokėti pareiškėja, yra reikšminga paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dieną, t. y. 2005 m. gegužės 12 d., buvusi Žemės sklypo kaina, nustatyta pagal paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dieną galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog apskaičiuojant GPM turi būti atsižvelgta į UAB „Ober-Haus“ turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 468V:07GP nurodytą Žemės sklypo rinkos vertę – 5 400 000 Lt (1/7 sklypo dalies vertė – 771 428,57 Lt), nes tai Žemės sklypo rinkos vertė, buvusi 2007 m. vasario 26 d., bet ne 2005 m. gegužės 12 d., kaip buvo nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje priimtoje nutartyje išaiškino, jog pareiškėjos paveldėto Žemės sklypo dalies įsigijimo kaina turėjo būti nustatyta atsižvelgiant į galiojusiame Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2005 m. balandžio 25 d. nutarime Nr. 3 „Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo 2005 m. gegužės 1 d.“ nustatytas vidutines žemės sklypų kainas. Bylą grąžindamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas turi patikrinti, ar VĮ Registrų centro nurodyta vidutinės rinkos kaina, kuria rėmėsi mokesčių administratorius, apskaičiuodamas gyventojų pajamų mokestį, atitinka Komisijos nutarimu nustatytą tokio turto vidutinę rinkos kainą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šį apeliacinės instancijos teismo nurodymą įvykdė, t. y. išreikalavo papildomus įrodymus, kuriuos įvertino kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais, ir nustatė, kad VĮ Registro centro pažymoje nurodyta Žemės sklypo vertė atitinka minėtus reikalavimus. Byloje nustatyta, kad Žemės sklypo vertė apskaičiuota pagal 2005 m. gegužės 6 d. įsigaliojusius žemės verčių žemėlapius ir žemės masinio vertinimo dokumentus, patvirtintus Tarnybos generalinio direktoriaus 2005 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1P-89 „Dėl žemės vertinimo masiniu būdu dokumentų tvirtinimo“, 2005 m. gegužės 6 d. patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos žemės masinio vertinimo dokumentus, nurodant, kad pagal Žemės sklypo adresą sklypo dislokacija Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos žemės verčių žemėlapyje yra 57.40 zonoje. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė išsamius motyvus, susijusius su konkrečiu Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės apskaičiavimu, pažymėdamas, kad Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarime Nr. 3 pateiktas zonų aprašymas atitinka Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos žemės verčių žemėlapyje nurodomus zonų aprašymus, o VĮ Registrų centras, teikdamas duomenis, vadovavosi Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarime Nr. 3 nurodyta žemės vertės apskaičiavimo tvarka ir nurodytais duomenimis.

Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad VĮ Registro centro išduotose pažymose (2013 m. sausio 11 d. bei 2005 m. balandžio 20 d.) nurodytos skirtingos ginčo turto vertės, nustatytos ginčui aktualiam laikotarpiui. Vertindama šį pareiškėjos apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog iš tiesų byloje yra dvi skirtingos VĮ Registrų centro nurodytos ginčo Žemės sklypo rinkos vertės ginčui aktualiam laikotarpiui – paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienai. Iš paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo matyti, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nustatyta pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2005 m. balandžio 20 d. pažymą – 221 818, o VĮ Registrų centro 2013 m. sausio 11 d. rašte nurodyta, jog Žemės sklypo vertė 2005 m. gegužės 12 d. buvo 641 005 Lt. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas atsižvelgė į tą VĮ Registrų centro nurodytą Žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, kuri yra naudingesnė pareiškėjai. Šios skirtingos pažymos nepagrindžia pareiškėjos teiginių, jog buvo neteisingai apskaičiuota Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Tarnybos 2015 m. vasario 10 d. rašto Nr. ISD-387-(10.2), kuriame nurodoma, jog 2005 metais pareiškėjos paveldėtas sklypas buvo priskirtas ne 57.40, o 57.52 verčių zonai. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, pridėjo prie bylos atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus ir pateiktus įrodymus, kurie yra tiesiogiai susiję su šia nagrinėjama byla ir kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. Inspekcijos 2015 m. balandžio 10 d. rašto Nr. (24.9-31-5)-R-2858 kopiją, VĮ Registrų centro 2015 m. balandžio 17 d. rašto Nr. VILIN(12.5.13.)-10840 kopiją bei Tarnybos 2015 m. gegužės 14 d. rašto Nr. 1SD-1334-(10.2.) kopiją (ABTĮ 138 str. 3 d.). Tarnyba minėtame rašte nurodė, kad Tarnybos 2015 m. vasario 10 d. rašte Nr. ISD-387-(10.2) nurodant žemės verčių zoną buvo padaryta klaida, t. y. vietoj 57.40 žemės verčių zonos buvo nurodyta 57.52 žemės verčių zona.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, dėl kurių nebuvo tenkintas pareiškėjos skundas, ir jų nekartoja. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (ABTĮ 81 ir 86 str.). Dėl to pareiškėjos apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.