Administracinė byla Nr. eI2-14544-1102/2025

        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03483-2025-0

        Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1

 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 17 d.

Panevėžys

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės ir Eglės Mauricės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Justinai Kuncienei,

vertėjaujant D. G.,

dalyvaujant pareiškėjui M. Y., jo atstovei advokatei L. Ž.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei D. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas M. Y. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas), kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento 2025 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjui, (duomenys neskelbtini) piliečiui, leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skundą grindė teisės aktų nuostatomis, tokiais argumentais ir aplinkybėmis: 

1.1.       Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi, nes Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis, kuris turi leidimą gyventi). Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo buvusiai sutuoktinei A. Y. leidimas laikinai gyventi buvo išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto (aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas) pagrindu.

1.2.       Nors pareiškėjas ankstesnę santuoką nutraukė, tačiau (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini)piliete A. V.. Pareiškėjas, įregistravęs santuoką, kreipėsi į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo išdavimo.

1.3.       Pareiškėjas nuo 2022 m. užsiima (duomenys neskelbtini) individualia veikla, yra mokesčių mokėtojas Lietuvos Respublikoje. Ši veikla yra perspektyvi ir reikalinga Lietuvos Respublikai. Yra baigęs (duomenys neskelbtini) valstybiniame universitete (duomenys neskelbtini) bakalauro studijas ir matematikos magistro studijas. Dabartinė sutuoktinė baigusi (duomenys neskelbtini) studijas (duomenys neskelbtini).

1.4.       Leidimas pareiškėjui buvo išduotas (duomenys neskelbtini), be jokių pastabų, ir galiojo iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas per visą savo gyvenimo laikotarpį Lietuvos Respublikoje jokių įstatymo pažeidimų nėra padaręs, neturėjo jokių pastabų nei iš savivaldos institucijų, nei iš kitų įstaigų, visuomet buvo lojalus Lietuvos Respublikai, jos valdžios institucijoms. Pareiškėjas yra lojalus Lietuvai, moka mokesčius, yra įregistravęs santuoką su (duomenys neskelbtini) piliete. Tiek jam, tiek jo sutuoktinei nėra galimybių išvykti į (duomenys neskelbtini).

2.       Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindė teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, tokiais argumentais:

2.1.       Migracijos departamentas 2022 m. liepos 12 d. gavo pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Respublikoje gyvena asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis). 2022 m. rugsėjo 1 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą laikinai gyventi, išduodant dokumentą, galiojantį iki (duomenys neskelbtini).

2.2.       Migracijos departamentas 2025 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta santuoka. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama santuoka.

2.3.       Taip pat buvo priimtas 2025 m. liepos 7 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. liepos 21 d. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti, – (duomenys neskelbtini).

2.4.       Ta aplinkybė, kad pareiškėjas su savo kvalifikacija, pasak jo, atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, neleidžia teigti, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Taip pat, tai, jog pareiškėjas nurodo esąs lojalus Lietuvos Respublikai, moka mokesčius, užsiima individualia veikla, neturi galimybių grįžti į (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo laikyti Migracijos departamento sprendimo neteisėtu.

2.5.       Pareiškėjas 2022 m. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nes (duomenys neskelbtini) gyveno jo sutuoktinė A. Y., kuri tuo metu turėjo leidimą gyventi (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui nutraukus santuoką su sutuoktine A. Y. ((duomenys neskelbtini)), atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjas Migracijos departamentą apie santuokos nutraukimą ((duomenys neskelbtini)) informavo tik 2025 m. gegužės 8 d., bet iki 2025 m. birželio 12 d. (Sprendimo priėmimo) dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė. Taigi pareiškėjas nevykdė UTPĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos.

2.6.       Atsakovo nuomone, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Be to, Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

3.       Posėdžio metu pareiškėjas prašė tenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad Migracijos departamentą tik žodžiu informavo apie ketinimą sudaryti naują santuoką, nes Migracijos departamente lankėsi 2025 m. gegužės mėn. pradžioje, tuomet neturėjo jokių rašytinių įrodymų apie tai. Pareiškimus dėl naujos santuokos registracijos civilinės metrikacijos skyriui pateikė 2025 m. gegužės pabaigoje. Sudaręs naują santuoką, kreipėsi dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

4.       Pareiškėjo atstovė advokatė posėdžio metu akcentavo, kad skundžiamo sprendimo panaikinimas yra reikšmingas pareiškėjui, nes po šio sprendimo sekė kitas Migracijos departamento sprendimas, o būtent 2025 m. liepos 7 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pastarąjį sprendimą pareiškėjas taip pat yra apskundęs administraciniam teismui. Nėra suprantama, kodėl užtruko pareiškėjo prašymo dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėjimas. Su šiuo prašymu pareiškėjas kreipėsi netrukus po naujos santuokos sudarymo, 2025 m. birželio pabaigoje. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirba, moka mokesčius, turi šeimą, o (duomenys neskelbtini) neturi gyvenamosios vietos, darbo. Ankstesnė santuoka buvo nutraukta buvusios sutuoktinės iniciatyva, kuri su pareiškėju kartu nebegyveno nuo jo atvykimo į Lietuvą. Pareiškėjo žiniomis, buvusi sutuoktinė galimai yra išvykusi į kitą Europos Sąjungos valstybę.

5.       Migracijos departamento atstovė posėdžio metu prašė atmesti skundą atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais. Akcentavo, kad yra akivaizdu, kad išnyko pagrindas, kuriuo remiantis buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, t. y. buvo nutraukta santuoka. Šios aplinkybės pareiškėjas neneigia. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas jau nuo 2024 m. lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini) yra be teisėto pagrindo, nes santuoka buvo nutraukta 2024 m. lapkričio mėn.

        Teismas

konstatuoja:

        Skundas atmestinas

6.       Byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai Migracijos departamentas priėmė skundžiamą 2025 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo M. Y. atžvilgiu. Sprendime , kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį iki (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta, kad nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi, nes: –  nutraukta santuoka. Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

7.       Iš šalių į bylą pateiktų dokumentų nustatyta:

7.1.       Pareiškėjas M. Y., gimęs (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietis (paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopija).

7.2.       Pareiškėjui M. Y. išduotame 2022 m, birželio 9 d. leidime laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas jo statusas – „ne Lietuvos Respublikos piliečio šeimos narys“, leidimo išdavimo pagrindas – UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktas.

7.3.       Santuoka tarp pareiškėjo Maksim L. Y. ir A. V. Y. nutraukta (duomenys neskelbtini). (Ištuokos liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini) ambasados konsulinio skyriaus).

7.4.       Pareiškėjas, gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

7.5.       Pareiškėjas bei jo dabartinė sutuoktinė A. V. nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą).

7.6.       M. Y. nuo (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje vykdo individualią veiklą: (duomenys neskelbtini) (Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)).

8.       Vertintina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl aukščiau nurodytų bylos faktinių aplinkybių, pagrįstų rašytiniais įrodymais, todėl jos laikytinos nustatytomis.

9.       Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (UTPĮ), kuris nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (UTPĮ 1 straipsnio 1 dalis).

10.       Vadovaujantis UTPĮ 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

11.       Galimi šeimos sujungimo atvejai išvardinti UTPĮ 43 straipsnio 1 dalyje. Remiantis šio straipsnio 1 dalies 5 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos sujungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.

12.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent aukščiau nurodytu pagrindu (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktas) pareiškėjui M. Y. ir buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), kuris panaikintas skundžiamu Sprendimu.

13.       UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 4 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama santuoka.  Pažymėtina, kad nustačius bent vieną iš UTPĮ 50 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, UTPĮ nustato Migracijos departamentui imperatyvą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

14.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022, 2024 m. sausio 31 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024). Teismų formuojamoje praktikoje taip pat ne kartą paminėta, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes UTPĮ nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.

15.       Pareiškėjas neginčija, jog jo santuoka su A. V. Y., kuri turėjo leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), yra nutraukta dar (duomenys neskelbtini), taigi akivaizdu, jog būtent tuo metu ir išnyko sąlyga, pagal kurią pareiškėjui ir buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. 

16.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad iki skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo priėmimo (2025 m. birželio 12 d.) pareiškėjas nesikreipė dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu, pavyzdžiui, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ar kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 41 punktas), ar užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas),  ar ketina Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 51 punktas), ar kt. Todėl pareiškėjo skundo argumentai apie asmens profesinę kvalifikaciją, darbinę veiklą šiuo atveju nekeičia teisinio situacijos kvalifikavimo.

17.       Aplinkybė, kad pareiškėjas šiuo metu jau yra sudaręs naują santuoką su (duomenys neskelbtini) tik reiškia, kad jis gali kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, kas pagal byloje nurodytas aplinkybes, ir yra įvykę. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra aplinkybių dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo tyrimas ir vertinimas.

18.       Vien faktas, jog Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas neatitiko sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi, yra UTPĮ nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. UTPĮ įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, UTPĮ nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Kaip jau pažymėta šiame sprendime, Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir nustatyta, nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, t. y. pareiškėjo santuoka nutraukta.

19.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad atsakovas laikėsi UTPĮ nustatytos leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarkos, t. y. ginčijamas Sprendimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, esant leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindams. Migracijos departamentas veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją. Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Ginčijamas Sprendimas atitinka ir VAĮ nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.

20.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014; kt.). Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ginčijamas Sprendimas atitinka teismų praktikoje administraciniams aktams keliamus reikalavimus, t. y. priimtas remiantis objektyviais duomenimis, taikomos priemonės yra motyvuotos.

21.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). Teismų formuojamoje praktikoje ne kartą paminėta, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes UTPĮ nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023; kt.). Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir/ar pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti/ar atsisakyti pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi LR (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019; 2024 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2417-415/2024; kt.).

22.       Apibendrinant, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įtvirtinančiu santuokos nutraukimo aplinkybę. Atsakovo 2025 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

23.       Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad nei ginčijamas atsakovo Sprendimas, nei šis teismo priimamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks UTPĮ 26 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo M. Y. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai        Erminijus Baziulis

        Dovilė Jazdauskaitė

        Eglė Mauricė