Civilinė byla Nr. 2-413-278/2010
2-59-3-00630-2009-9
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
102.1; 102.5; 124.1; 124.2.9; 124.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė,
sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui V. D., adv. V.Baltrūnui,
ieškovės atstovams adv.E.Bakienei, U.Pėdnyčiai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. D. įmonės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei V. D. įmonei, tretiesiems asmenims B. K., V. G. dėl žalos atlyginimo ir,
n u s t a t ė:
pareiškėjos atstovai prašo teismą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-82-227/2008 paduoti, sustabdyti Panevėžio apygardos teismo 2008-01-16 sprendimo vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0130/09/0299 iki bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo, o jei procesas bus atnaujintas - iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl proceso atnaujinimo; atnaujinti procesą išnagrinėtoje Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-82-227/2008 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei V. D. įmonei, tretieji asmenys B. K. ir V. G. dėl žalos atlyginimo, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008-01-16 sprendimą, civilinėje byloje Nr. 2-82-227/2008 ir įtraukti į bylą trečiąjį asmenį V. G., trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje. Pareiškėja V. D. įmonė nurodo, kad, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-82-227/2008 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei V. D. įmonei, tretiesiems asmenims B. K. ir V. G. dėl žalos atlyginimo, Panevėžio apygardos teismas 2008 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai ir priteisė iš V. D. įmonės ieškovės naudai 91.497,50 Lt žalos, 5% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2007-03-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, o likusiose dalyje ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. vasario 3 d. nutartimi iš dalies patenkino įmonės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo 2008 m. sausio 16 d. sprendimą pakeitė, sumažindamas iš atsakovės priteistą žalos atlyginimo sumą iki 76 011,50 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad nors byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl byloje esančio trečiojo asmens V. G., nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų procesinio statuso, byloje liko neperžiūrėta. Mano, kad šis procesinės teisės normų pažeidimas turėjo esminės reikšmės ginčijamų teismo sprendimo ir nutarties priėmimui, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, esant akivaizdžiam procesinės teisės normos pažeidimui, tris kartus atsisakė priimti kasacinį skundą. Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamojo namo statybos techninę priežiūrą vykdžiusį V. G. į bylą teismas įtraukė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau teismas neišsprendė esminio bylai klausimo, nes nenustatė, kurioje iš ginčo šalių pusėje V. G. turi dalyvauti byloje. Teigia, jog V. K. ir techninis prižiūrėtojas V. G. 2004-01-30 sudarė sutartį, kurios 2.3 p. nurodoma, jog techninis prižiūrėtojas įsipareigoja darbus vykdyti pagal STR 1.09.05:2002 Statinio statybos techninės priežiūros reikalavimus, vadovautis Statybos techniniu reglamentu bei LR Statybos įstatymu, kuriuose išsamiai aptariamos statybos techninio prižiūrėtojo pareigos. Techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus privalėjo įforminti, įrašant reikalavimus Statybos darbų žurnale arba surašant kitus dokumentus (STR 14), tačiau V. G. savo funkcijų neatliko, o teismo posėdžių metu pripažino, kad jis pastabas duodavo tik žodžiu, nepasinaudojo STR 1.09.05:2005 numatyta savo, kaip techninio prižiūrėtojo teise ir pareiga reikalauti (įrašant į statybos darbų žurnalą), kad rangovas pateiktų atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų statybos produktų kokybę patvirtinančius dokumentus bei pašalintų (jeigu tokie buvo) statinio projekto ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų pažeidimus, o esant būtinybei pareikalauti sustabdyti statybos darbus tam, kad būtų išvengta žalos ieškovei arba žala būtų sumažinta (STR 35.2, 35.2.1, 35.2.2, 35.3). Teigia, jog teismas privalėjo savo iniciatyva V. G. į bylą įtraukti atsakovo pusėje, kadangi teismo sprendimas gali turėti įtakos ne tik jo teisėms bet ir pareigoms, tačiau pažeisdamas procesinę teisės normą neįtraukė jo į bylą trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje, todėl sprendžiant šalių ginčą dėl žalos atlyginimo, nepasisakė dėl techninio prižiūrėtojo teisių ir pareigų, o tai laikytina esminiu pažeidimu, dėl to liko neatskleista bylos esmė. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009-02-03 nutartimi pasisakė tik dėl trečiojo asmens V. G. įtraukimo į bylą atsakovu, nors faktiškai privalėjo pasisakyti ir tuo pačiu nustatyti V. G., kaip trečiojo asmens tinkamą procesinę padėtį - įtraukti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje, tačiau to nepadarė ir šio klausimo visai nesprendė, tuo pažeidė minėtas procesinės teisės normas. Mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo, dalyje dėl trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų V. G. procesinės padėties ir todėl, šioje dalyje atsakovės apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas. Nurodo, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva, todėl teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Nurodo, kad aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėjas sužinojo kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-03-31, 2009-04-21 ir 2009-05-07 nutartimis, atsisakė priimti paduotą kasacinį skundą. Nurodo, jog terminas prašymui atnaujinti procesą praleistas dėl objektyvių priežasčių, be to, pareiškėjas aktyviai dalyvavo teisminiuose procesuose gindami savo pažeistą teisę ir interesus.
Ieškovės V. K. atstovai prašymą siūlo atmesti. Nurodo, kad V. D. įmonė yra praleidusi CPK 368 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą per kurį gali būti pateikiamas prašymas atnaujinti procesą, nes apie tariamą aiškią teismo teisės taikymo klaidą sužinojo gavusi pirmosios instancijos teismo 2008-01-16 sprendimą ir ne vėliau kaip apeliacinio skundo surašymo dieną, 2008-02-15, tačiau prašymą atnaujinti procesą pareiškėja pateikė praėjus beveik 2 metams. Nurodo, kad prašydama atnaujinti praleistą terminą, pareiškėja nenurodė jokių svarbių, objektyvių priežasčių dėl kurių yra galimas CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino atnaujinimas, o CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė, kodėl beveik 2 metus negalėjo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Nurodo, kad priimtas procesinis sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl pareiškėja yra išnaudojusi sprendimo kontrolės galimybę ir prašymas atmestinas nesant CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Be to, sprendžiant ar CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatytu pagrindu galimas proceso atnaujinimas, pareiškėjas turi pareigą įrodyti, kad teisės normos taikymo klaida yra ne tik aiški (akivaizdi), bet esminė (išskirtinė) ir dėl to sprendimą daranti neteisėtu ir nepagrįstu. Mano, kad pareiškėja nenurodė ir neįrodė jokių pagrįstų išskirtinių (esminių) aplinkybių, darančių įtaką užbaigtoje civilinėje byloje Nr.2-82-227/2008 priimto teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Prašyme nurodyta tariama teismo procesinės teisės taikymo klaida nėra išskirtinė ir nedaro Panevėžio apygardos teismo 2008-01-16 sprendimo bei jį iš dalies pakeičiančios Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-03 nutarties neteisėtomis. Nurodo, kad apeliaciniu skundu pareiškėja ginčijo teismo atsisakymą, be ieškovės sutikimo, trečiąjį asmenį V. G. į civilinę bylą įtraukti bendraatsakovu. Nors pareiškėja nurodo, kad sprendimo neginčijo prašyme atnaujinti procesą nurodomu pagrindu, tačiau ši aplinkybė visiškai nebūtų įtakojusi apeliacine tvarka peržiūrėto 2008-01-16 sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, nes trečiojo asmens procesinio statuso nustatymas yra nesusijęs su tinkamu ieškiniu pareikšto materialiojo reikalavimo išnagrinėjimu, o teismas, išspręsdamas materialųjį reikalavimą, negali sukurti jokių teisių ir pareigų trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atžvilgiu. Trečiojo asmens įstojimas vienos iš šalių pusėje įtakoja tik trečiojo asmens teises ir pareigas atsakovui reiškiant regresinį ieškinį, tačiau ne ieškovo teisę į žalos atlyginimą. Pagal CK 6.695 str. 1 d. rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė juose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių, o pagal CK 6.665 str. 1 d. rangovas privalo atlyginti užsakovo žalą, jeigu ji buvo patirta dėl netinkamos kokybės rangovo darbo. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos rangovo atsakomybę nustatė pagal CK 6.680 str., taikomą vartojimo rangai ir 2009-02-03 nutartimi įvertino bei ištyrė trečiojo asmens V. G. įtaką žalos atsiradimui, įvertino jo veiksmus ir įtaką (jos nebuvimą) rangovo atsakomybės mažinimui, todėl pareiškėjos prašyme nurodoma techninio prižiūrėtojo atsakomybės ir pareigų tariamo nevykdymo subjektyvi interpretacija, yra nepagrįsta. Be to, sprendimą įtakojo ne V. G. paaiškinimai, o teismo paskirta teismo ekspertizė bei kiti atsakovės (rangovo) neteisėtus veiksmus bei žalos dydį pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl pareiškėjos nurodyta tariama aiški procesinės teisės normos taikymo klaida negalėjo įtakoti teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimo, kuris jau yra peržiūrėtas apeliacine tvarka. Mano, kad prašyme nurodomas tariamas CPK 47 str. 3 d. pažeidimas nelaikytinas procesinės teisės taikymo klaida, nes nagrinėjant prašomą atnaujinti civilinę bylą jau yra nustatyta, kurios šalies pusėje veikia tretysis asmuo V. G.. Ši aplinkybė nurodoma Lietuvos Apeliacinio Teismo 2009-02-03 nutarties įžanginėje dalyje, kurioje nurodyta, kad byla nagrinėjama pagal atsakovės apeliacinį skundą, o tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje yra B. K. ir V. G., todėl nepagrįsti ir klaidinantys teismą pareiškėjos prašyme nurodyti motyvai, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl V. G. procesinio statuso. Teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atsisakymas 3 kartus priimti pareiškėjos kasacinį skundą, leidžia adryti išvadą, jog teismai aiškios teisės taikymo klaidos nėra padarę. Tai, kad V. G. į bylą trečiuoju asmeniu įstojo ieškovės pusėje, neginčijamai patvirtina ir V. G. paaiškinimai teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kurie laikantis CPK 47 str. 4 d. buvo teikti ieškovės naudai. Nurodo, jog jokia CPK teisės norma neįpareigoja ir neriboja trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pasirinkimo laisvės, kurios šalies pusėn įstoti į bylą ir nenustato pareigos teismui prieš trečiojo asmens valią pripažinti jį įstojusiu į bylą kitos šalies pusėje nei tretysis asmuo pageidauja. Mano, kad pareikšdama nepagrįstą prašymą dėl proceso atnaujinimo, V. D. įmonė siekia vilkinti sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr.2-82-227/2008. Prašo tenkinti trečiojo asmens prašymą ir už piktnaudžiavimą procesu reiškiant visiškai nepagrįstus prašymus CPK 95 str. pagrindu V. D. įmonei skirti 20 000 litų baudą.
Prašymai atmestini, atnaujinti procesą atsisakytina.
Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 365 straipsnio nuostatos numato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas šio Kodekso XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka, todėl nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas turi nustatyti ar prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas CPK 368 str. nustatytu terminu ir patikrinti ar yra proceso atnaujinimo pagrindai, nurodyti CPK 366 str. 1 d.. Pareiškėja V. D. įmonė 2009-12-24 padavė teismui prašymą atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo 2008-01-16 išnagrinėtoje civilinėje byloje ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kurią būtina ištaisyti, t.y., prašo procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Nurodo, kad apie savo pažeistą teisę sužinojo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2009-03-31, 2009-04-21 ir 2009-05-07 nutartimis atsisakius priimti paduotą kasacinį skundą.
CPK 368 str. 1 d. nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti paduotas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Teisminėje praktikoje yra nustatyta, kad paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas, kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas. Iš civilinėje byloje Nr. 2-82-227/2008 esančių duomenų matyti, kad V. D. įmonės atstovai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje ir apie priimtą sprendimą sužinojo gavę jo nuorašą, todėl apie, pareiškėjo manymu, teismo padarytą aiškią teisės taikymo klaidą V. D. įmonė ir jos atstovai žinojo 2008-02-15, paduodama apeliacinį skundą (2t., b.l. 111, 113-116). Pareiškėjos nurodyti teiginiai, kad aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo tik Lietuvos Aukščiausiajam teismui atsisakius priimti kasacinį skundą, teismas vertintina kritiškai, nes apie tai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė konkrečios trečiojo asmens procesinės padėties, V. D. įmonės atstovas nurodė ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (2t., b.l. 67-80). Šią aplinkybę pareiškėjo atstovas pripažįsta ir šios bylos nagrinėjimo metu, todėl darytina išvada, kad 2009-12-24 paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str.1 d. 9 p. pagrindu, V. D. įmonė buvo praleidusi įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui paduoti. Be to, pareiškėjas dėl nurodyto pažeidimo kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, todėl net ir įvertinus tai, kad apie pažeidimą V. D. įmonė sužinojo šiam teismui atsisakius priimti kasacinį skundą, pareiškėja nenurodė teismui svarbių priežasčių, dėl kurių, gavus minėto teismo 2009-05-07 nutartį, dėl proceso atnaujinimo į teismą ji kreipėsi tik 2009-12-24, t.y., dar po 6 mėnesių. Įvertintina aplinkybė, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, kuriam yra keliami padidintos atsakomybės ir rūpestingumo reikalavimai. Be to, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei teikiant kasacinį skundą V. D. įmonę atstovavo kvalifikuoti teisininkai – advokatai. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistus procesinius terminus juridiniam asmeniui. Aplinkybė, kad pareiškėja kreipėsi ir į kitas institucijas (į Europos Žmogaus Teisių Teismą), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti (CPK 78 str.). Be to, CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kaip nurodyta aukščiau, byloje nustatyta, kad dėl Panevėžio apygardos teismo 2008-01-16 sprendimo V. D. įmonė padavė apeliacinį skundą, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-03 nutartimi iš dalies buvo patenkintas ir pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas žalos dydis sumažintas (2 t., b.l. 81-90). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra peržiūrėtas apeliacine tvarka, CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodytas atnaujinimo pagrindas negali būti taikomas, nes jokių CPK 366 str. 1 d. 9 p. taikymo išimčių nei teisės aktai, nei teismų praktika nenustato. Iš apeliacinio skundo matyti, kad V. D. įmonė ginčijo teismo atsisakymą jos prašymu be ieškovės sutikimo trečiąjį asmenį V. G. įtraukti į bylą bendraatsakovu. Pareiškėja teigia, jog apeliacinis teismas nenustatė, kurios iš šalių pusėje yra įstojęs V. G. ir neištaisė pirmosios instancijos teismo padaryto procesinės teisės normos pažeidimo. Tačiau šis teiginys vertintinas kritiškai, nes CPK 320 str. 1 d. nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimų patikrinimas, todėl darytina išvada, kad Lietuvos Apeliacinis teismas pilna apimtimi patikrinimo ginčijamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.
Dėl aukščiau paminėtų motyvų darytina išvada, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą paduoti prašymą atnaujinti procesą, nenurodė svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti, prašymą atnaujinti procesą pateikė nesant CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, todėl tenkinti prašymą atnaujinti procesą atsisakytina.
Atsisakius atnaujinti procesą, stabdyti vykdymo procesą nėra pagrindo.
Kadangi pareiškėja turi Konstitucijos 30 str. 1 d. bei Civilinio proceso kodekso 5 str. 1 d. nuostatomis nustatytą teisę įstatymų numatyta tvarka kreiptis į teismą manydama jog jos teisės yra pažeistos, konstatuoti, kad V. D. įmonė piktnaudžiauja procesu nėra pagrindo, todėl prašymas skirti V. D. įmonei baudą atmestinas.
Įvertinus LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius už atsiliepimo į prašymą surašymą, atstovų dalyvavimo dviejuose teismo posėdžiuose laiką (3 val.), kurių vienas buvo atidėtas pareiškėjai prašant, iš V. D. įmonės priteistina ieškovės naudai 3 000 Lt atstovavimo išlaidų bei išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.1 d. 3 p., 93 str.1 d., b.l.1, 54-58).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 78, 290-291, 365, 370 str. 3 d., teismas
N u t a r ė:
V. D. įmonės prašymus dėl praleisto termino atnaujinimo, vykdymo proceso sustabdymo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui V. D. įmonei, tretiesiems asmenims B. K., V. G. dėl žalos atlyginimo.
Prašymą V. D. įmonei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atmesti.
Priteisti iš V. D. įmonės (į.k. 1541 56915) 3000 Lt (tris tūkstančius Lt) atstovavimo išlaidų V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 19,20 Lt (devyniolika Lt 20 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Nutartis per 7d. nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.
Teisėja Birutė Valiulienė