Baudžiamoji byla Nr. 1-42-1015/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35589-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,

sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant prokurorėms Astai Poškutei, Vitai Gedvilienei, 

kaltinamajai L. Č., jos gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,

kaltinamajam D. Č., jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,

nukentėjusiosioms M. B., J. C.,

nukentėjusiosios J. C. atstovui advokatui Sergejui Milovui,

vertėjams Marijai Pavlovskajai, Arūnui Šaukeckui, Artūr Kartanovič,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teista vieną kartą – 2005-04-27 Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 3 dalį – 5 mėnesių viešųjų darbų bausme, teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje;

D. Č.

1) 2015 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį, - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

2) 2016 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, kuri buvo pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi į 90 parų arešto bausmę, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės;  

3) 2018 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, - laisvės atėmimu 2 metams.  Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Iš įkalinimo vietos paleistas 2019 m. liepos 22 d., atlikus bausmę;

4) 2020 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį, - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

5) 2021 m. spalio 20 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 11 d;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

L. Č. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

kad ji 2019 m., rugpjūčio 11 d. apie 20 val., viešoje vietoje - gatvėje, prie pastato (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, dėl menkavertės dingsties konflikto su M. B. metu, tyčia sugriebė abiem rankomis jai už plaukų ir tempė, M. B. pargriuvus ant šaligatvio, tyčia kojomis sudavė jai ne mažiau 5 smūgių į pilvą ir rankas, tokiais tyčiniais veiksmais padarė M. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abipus žastų išoriniuose paviršiuose, abipus dilbių ir kairės blauzdos nugariniuose paviršiuose.  

D. Č.

Kad jis 2019 m. rugpjūčio 11 d. apie 19.29 val., viešoje vietoje – gatvėje, prie pastato (duomenys neskelbtini), demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, konflikto tarp M. B. ir L. Č. metu, J. C. sugriebus L. Č. už pečių ir bandant atitraukti nuo M. B., jis - D. Č., sugriebęs J. C. už palaidinės, nutempė į arką, kur viena ranka sugriebė pastarajai už kaklo, o kitos rankos kumščiu smogė į kairį žandikaulį, tokiais tyčiniais veiksmais padarydamas J. C. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį apatinio žandikaulio lūžiu kairėje pakrumplio srityje su lūžgalių poslinkiu ir pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamoji L. Č., duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad nukentėjusiąsias M. B. ir J. C. ji pažįsta iš matymo. Nagrinėjamo įvykio dieną ji su sūnumi D. Č., jo žmona M. Č. ir vaikais ėjo pasivaikščioti. Priėjo prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje ir į ją užėjo, norėdami apsipirkti. Jau tada parduotuvėje pastebėjo, kad nukentėjusiosios yra akivaizdžiai neblaivios, jos sėdėjo ir ginčijosi tarpusavyje. Apsipirkę jie išėjo iš parduotuvės. M. B., nešina vienkartiniu alaus bokalu, galimai netyčia, apipylė ją alumi, todėl ji tik patraukė M. ir nuėjo toliau su šeima į gamtą. Ji nukentėjusiosios nemušė ir jos nespardė. Tuo metu J. C. šalia nebuvo, ji buvo parduotuvėje. Jiems grįžtant po poros valandų atgal į namus matė M. susiėmusią už galvos ir vyras ją tempė namo. Tada prie jos priėjo M. B. duktė J. C., kuri pasakė, kad ji sumušė jos motiną, ji atsakė, kad nemušė, jos susiginčijo ir J. ją puolė. J. spyrė jai, ji spyrė J., pradėjo tampyti viena kitai iš plaukų. Ji pirma fizinio kontakto prieš J. nenaudojo. J. stvėrė jai už rankos, ji stvėrė jai už atlapų ir taip viskas prasidėjo. J. išrovė jai kuokštą plaukų ir ji pradėjo sakyti, kad jai skauda. Tai išgirdęs atėjo sūnus D. jos apginti, atitraukė ją nuo J., sakydamas, kad gana bobos peštis. Nebuvo taip, kad ji spardytų J., buvo tik susistumdymas. Jai skaudėjo galvą, todėl ji nuėjo namo, o sūnus liko su draugais. Vėliau marti nuėjo parsivesti sūnaus ir pasakė, kad buvo atvykusi greitoji. Kaltinamoji nurodė, kad marti buvo šalia jos tuomet, kai M. B. išpylė ant jos alų ir tai matė ne tik ji, bet ir kiti ten buvę asmenys. Tuo metu, kai ji susistumdė su J. C., marti su vaikais buvo namuose. Ji pripažįsta, kad pastūmė M. B. tuomet, kai ji apipylė ją alumi, tačiau jos už plaukų netampė, smūgių į pilvą ir rankas nesudavė. Iš esmės ji kaltinimo nepripažįsta. Jos sūnus J. C. taip pat nesudavė, o tik bandė ją atskirti nuo J.. Nurodė, kad J. C. turi agresyvų sugyventinį, todėl spėjimų gali būti įvairių.

Kaltinamasis D. Č. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo su draugais A. ir N., buvo išgėręs skardinę alaus. Paskui atėjo motina, žmona, vaikai ir visi nuėjo už barako. Ten susitiko J. C. ir M. B., jos ėjo į parduotuvę. Jie sėdėjo ant blokų, o vėliau nuėjo į parduotuvę. Ten abi nukentėjusiosios, mama ir dar viena mergina pradėjo konfliktuoti. Konfliktas prasidėjo dėl alaus, lyg kažkas kažką apipylė ar panašiai, jis tiksliai nežino. Jis su dviem draugais nuėjo į arką, pradėjo juoktis, nes jam tai atrodė juokinga. Jis dar nufilmavo, kaip merginos rėkė viena ant kitos, bet fizinių veiksmų nebuvo. Merginos ėjo link jų ir jis pamatė, kaip jos susikabino, t.y. įsikibo viena kitai į plaukus. Nenorėdamas, kad mama turėtų problemų su policija, jis paėmė motiną ir J. C. už gerklės ir laikė jas, norėdamas išskirti ir sakydamas, kad jos liautųsi taip elgtis. Galimai jis paėmė jas abi už gerklės kiek per grubiai, bet joms nesudavė. Jis neneigė, kad skirdamas moteris jis rėkė ir vartojo keiksmažodžius, norėdamas, kad jos viena kitą paleistų, nes jos ten ir stovėjo, ir voliojosi, ir rovė viena kitai plaukus. Kol bandė išskirti motiną ir J. C., pats gavo nuo motinos į barzdą. Tuo metu dar vyko konfliktas tarp M. B. ir juodaplaukės moters, apie tai jis pasakojo tyrėjams, tačiau jie nekvietė liudytojų. Išskyręs moteris jis apsisuko ir nuėjo link (duomenys neskelbtini), paskambino žmonai, kad ši jam išmestų pinigų, nes norėjo nusipirkti cigarečių. Su žmona bendravo apie 7-8 minutes. Išėjęs iš kitos pusės matė, kad stovėjo greitoji pagalba, tačiau nebuvo prie jos priėjęs ir nesiteiravo, kas įvyko. Į apklausą jis buvo iškviestas tik po pusės metų. Kaltinamasis nurodė, kad jis nieko nemušė, nesutaria su J. C. vyru, gal todėl yra apkalbamas. Nurodė, kad kaltinamajame akte dar nėra paminėtos dvi merginos, kurios taip pat buvo įvykio vietoje. Jos yra iš to paties rajono, tačiau jų kontaktų jis nežino, bet jos turi būti užfiksuotos vaizdo įrašuose, jeigu ten yra kameros. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad tą dieną konflikto tarp motinos ir M. B. jis nematė, matė juodaplaukę merginą, kuri barėsi su M.. Tą dieną jis su nukentėjusiosiomis nekonfliktavo, mama apie konfliktą taip pat nepasakojo. Nurodė, kad jis nebuvo pasilikęs arkoje vienas su J. C., buvo mama ir kitų žmonių. Kitą dieną J. pažįstama vardu T. jam pasakė, kad jis ruoštų pinigus, yra vaizdo įrašas, kur kalbama apie sumas. Jis žino, kad konflikte dalyvavo dar dvi merginos, tačiau ar viena iš jų buvo T., jis negali pasakyti, bet ji galėjo matyti, kaip jis skyrė J. su mama. Tą dieną buvo labai daug žmonių ir daug kas gėrė. Jis nematė incidento, kuriame nukentėtų M. B..   

Nukentėjusioji J. C. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tą dieną ji su vyru ir vaikais atvyko iš (duomenys neskelbtini), mama juos pasitiko stotyje ir jie ėjo pėsčiomis iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Pakeliui jie užėjo į parduotuvę, ji su vaikais nuėjo vaikams pirkti sausainių, o jos mama, vyras ir D. Č. nuėjo į alkoholio skyrių. Jie išgėrė. Kai ruošėsi eiti namo, prie jų priėjo D. žmona su vaikais, jie pasikalbėjo, paklausė kaip sekasi ir viskas. Tą dieną ji su vyru ir mama buvo išgėrę. Po to mama išėjo į parduotuvę dar ko nors nupirkti, o ji su vaikais liko namuose, nuėjo į balkoną parūkyti. Tuo metu atbėgo pažįstama mergaitė ir pasakė, kad prie parduotuvės muša jos (J. C.) motiną. Nubėgusi prie parduotuvės ji pamatė, kaip L. Č. tampo už plaukų jos motiną. Ji stvėrė L., bandė ją pastumti, norėdama išskirti ir tada griebė L. už plaukų. Iš šono priėjo T., ji bandė taip pat jas išskirti, nes L. buvo įsikibusi motinai į plaukus ar rūbus. Tuo metu ten buvo daug žmonių. Tada D. griebė ją ir T. už kaklo. T. kažkaip iš jo išsprūdo, tada ji taip pat išsprūdo ir pamatė ant asfalto gulinčią savo motiną, ją spardė L., suduodama apie 5 smūgius. Ji atsiklaupė, pradėjo rėkti „mama“, nes mama buvo be sąmonės ir pajautė, kaip ją D. paėmė už pakarpos, nutempė į arką, jai suplyšo marškinėliai, paėmė už kaklo ir trenkė į žandikaulį, sakydamas, kad ji nemuš jo motinos. Ji pajuto skausmą, jai aptemo akyse, ji truputį pastovėjo, vėl pribėgo prie mamos,  kažkas iškvietė greitąją. Jos marškinėliai buvo suplėšyti, todėl greitoji neleido jai važiuoti kartu su mama, liepė bent persirengti. Ji su T. nuėjo namo, persirengė, paėmė pinigų, kad nuvažiuoti į ligoninę. T. pasakė, kad jos žandikaulis yra patinęs. Jai skaudėjo, ji išgėrė vaistų ir galvojo, kad čia nuo smūgio. Ligoninėje iš pradžių apžiūrėjo motiną, po to apžiūrėjo ir ją, liepė važiuoti į „Žalgirio“ ligoninę. Ji tik ribotai galėjo išsižioti. „Žalgirio“ ligoninėje ją paguldė į stacionarą, sudėjo metalines kabes. Jai yra įstatytas metalinis stovas, kad sueitų žandikaulis. Iki šiol ji negali valgyti kieto maisto, valgo tik tai, kas minkšta ir tik smulkiais gabaliukais. Policijoje jai davė siuntimą vykti į ekspertizę, į kurią ji užsiregistravo tik 16 ar 17 dieną. Nukentėjusioji nurodė, kad tuo metu, kai ji susikibo su L., jos mamos jau niekas nemušė, kažkas iškvietė greitąją. Kai atvažiavo greitoji, mama gulėjo. Medikai davė jai pauostyti kažką, ji prasimerkė. Medikai mamą paguldė ir išvežė ją į ligoninę.

Iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu ji apie T. apskritai neminėjo, nes ten buvo daug žmonių ir ji apie T. buvo užmiršusi. Kai atsiminė, apklausos jau baigėsi. Nukentėjusiajai nežinoma, kaip T. atsirado įvykio vietoje, galimai ji buvo parduotuvėje. Vėliau T. kvietė į apklausą. Pirmiausia T. bandė atitraukti ją nuo L. Č., bet jai nesigavo. Tada ar L. T. įsikibo, ar T. L. įsikibo už plaukų, ji nežino ir nematė, nes L. buvo sugriebusi jai už plaukų ir ji bandė ištrukti. Tuo metu viena ranka ar su dviem rankom ji buvo įsikibusi L. už plaukų ir laikė, kad viena ranka buvo įsikibusi, tai tiksliai, o kita ranka laikė ją už rankos ar plaukų, tiksliai negali pasakyti. T. neatitraukė, tai gal tada ji griebė L. ar kaip, ji nefiksavo. Jeigu D. jas abi paėmęs už kaklo atitraukė, tai išeina taip, kad T. buvo įsikibusi į L., bet konkrečiai nematė. Kai D. jas patraukė, jis pats nuėjo į šoną. Ji pribėgo prie mamos, tada D. atėjo, atitraukė ją su T. nuo L., paėmęs ją už marškinėlių nutempė ją prie arkos ir trenkė į žandikaulį. Ikiteisminio tyrimo metu ji pamiršo apie T.. Vėliau T. jai paskambino ir pasakė, kad ją kviečia į apklausą. Ji pasakė, kad T. sakytų tiesą.

Nukentėjusioji J. C. palaikė pareikštą civilinį ieškinį ir papildomai paaiškino, kad pirmą savaitę, kai ją paguldė į ligoninę, jai skaudėjo. Kol dėjo įtvarus, užšaldė, todėl nieko nejautė, jai per dantenas buvo sukabintos vielutės. Jai buvo apsunkintas maitinimas, ji nieko negalėjo valgyti, išskyrus kompotus, sriubas. Ligoninėje gulėjo savaitę laiko. Pirmą dieną jai įdėjo įtvarus, o kitą dieną darė operaciją. Reikėjo keistis gumytes, negalėjo maitintis, mėnesį gėrė sportininkų kokteilius, kad sustiprėtų. Praėjus mėnesiui dar sunkiai galėjo kramtyti. Praėjus pusmečiui dar negali normaliai kramtyti, negali dar suvalgyti karbonado, atsikasti kad ir agurko, reikia pjaustyti. Ji pastoviai su savimi turi vaistų, nes jai pradeda skaudėti žandikaulį. Nurodė, kad turėjo čekius, ką pirko po operacijos, tačiau per metus laiko jie išbluko. Tuo metu, kai ji buvo ligoninėje, vaikus prižiūrėjo vyras, kuris buvo paėmęs neapmokamas atostogas, jam padėjo jo sesuo. Ji mėnesį nematė vaikų, su jais bendravo tik per skype, nes neturėjo finansinės galimybės kas 2-3 dienas važinėti iš (duomenys neskelbtini) į ligoninę keisti gumyčių, todėl visą tą laiką gyveno pas motiną. Po operacijos ji sunkiai kalbėjo, mama jos iš lūpų nesuprasdavo, todėl tekdavo bendrauti rašteliais.

Pagarsinus nukentėjusiosios J. C. 2020 m. sausio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 52), nukentėjusioji parodė, kad ši apklausa buvo labai trumpa, truko apie 10 minučių, jos kažką paklausė, ji atsakė ir viskas. Jai nežinoma, dėl ko įvyko konfliktas tarp L. Č. ir mamos. Jai žinoma tik tai, kad mama buvo išėjusi į parduotuvę. Jai atbėgus prie parduotuvės, ji iš karto puolė ginti mamą, buvo įsikibusi L. Č. už plaukų. Ji neatsimena, ar tuo metu, kai bandė L. Č. atitraukti nuo mamos, mama jau gulėjo ant žemės. L. Č. ir jos mama buvo įsikibusios viena kitai į plaukus. Po to įsikišo T. ir D.. L. gulinčiai mamai sudavė iki 5 spyrių tuo metu, kai jie visi ten tampėsi. Tyrėjai per Facebook ji pirmiausia surado L., o paskui parodė ir D..

Nukentėjusioji M. B. paaiškino, kad tą dieną ji su žentu buvo išgėrusi. Po kurio laiko sugalvojo nueiti į parduotuvę. Anūkams nupirko saldumynų, išgėrė 100 gramų ir buvo pasukusi eiti namo. Kai išeidinėjo iš parduotuvės, su L. negražiai prasilenkė. Iš pradžių tik linktelėjo ir atsiprašė viena kitos, ji parodė, kad negirdi. Kai išėjo iš parduotuvės, tada ji pajautė, kad ją sugriebė už plaukų. Ji sureagavo agresyviai ir taip pat pagriebė. Muštynių tuo metu nebuvo, buvo tik susistumdymas. Viskas įvyko labai greitai, jai lyg 3 kartus spyrė, toliau neprisimena. Nurodė, kad ji nukrito ne iš karto. Prisimena, kad duktė buvo pasirodžiusi ir tada ji nukrito. Situacijos su alaus išpylimu nebuvo, tik negražiai prasilenkė, bet lyg ir atsiprašė viena kitos. Kai buvo nukritusi, pajautė, kad jai spyrė į koją. Daugiau negali pasakyti, nes ją sugriebė iš už nugaros, todėl detaliau nieko nespėjo pamatyti. Nukentėjusioji taip pat negali pasakyti, kas jai sudavė smūgį, nes viskas buvo iš už nugaros, bet kiek ji suprato, tai buvo kaltinamoji L. Č.. Kai ji atsisukinėjo, matė kaltinamosios veidą. Nukentėjusioji neatsimena, kaip ji parkrito, atsimena tik ligoninę. Po šio įvykio jai ant peties, ties blauzda dešinėje pusėje buvo mėlynių ir jų buvo nemažai. Ji nematė, ką darė atbėgusi duktė. Kai ji gulėjo, jai spyrė apie tris kartus ir tai padarė kaltinamoji L. Č.. D. buvo įvykio vietoje, tačiau ji nematė, ką jis darė dukrai. Apie tai, kad yra sumušta dukra, jai pasakė žentas, vėliau ir dukra pasakojo, sakė, kad jai sulaužė žandikaulį ir kad tai padarė kaimyno sūnus, bet ar tai buvo D., negali pasakyti. Ji pati žmones pažįsta iš veidų, o ne iš vardų. Pagarsinus nukentėjusiosios M. B. parodymus, duotus 2019 m. rugpjūčio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 35), nukentėjusioji nurodė, kad ji nematė, kad D. Č. muštų jos dukrą. Policijoje minėjo, kad ją spardė, bet ji nežino, kodėl tai nėra užfiksuota. Tuo metu prie  parduotuvės buvo žmonių, T. nematė. Tą dieną ji su žentu ir jo draugu trise namuose išgėrė 0,7 l degtinės, buvo dar vyno butelis. Ji užsimanė dar išgerti ir bare išgėrė dar 100 g degtinės. Kai su dukra aptarinėjo įvykį, internete jokios informacijos neieškojo, bent jau ji tokios situacijos neprisimena. Tyrėja nustatinėjo asmenį, sužalojusį dukterį ir dukra jai pasakė vardą ir pavardę. Kadangi ji vardų ir pavardžių nežino, todėl dukra parodė šį asmenį per Facebooke. Jos dukters bare nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus. 

Liudytoja M. Č. nurodė, kad ji yra D. Č. žmona. Buvo saulėta diena, ji su vyru, anyta ir vaikais ėjo pasivaikščioti. Anyta nuėjo į parduotuvę vaikams saldumynų, nes vaikai ištroško. Tuo metu prie jų prisijungė N.. Dar norėjo Ž. prisijungti, bet jai nepatiko, todėl ji grįžo į barą. Kai vaikai išsilakstė, jie ėjo namo. Ji su anyta ėjo gale, o D. su N. ėjo priekyje. Priekyje matėsi neblaivi moteris, kuri buvo  įsikabinusi už vyro parankės. Joms einant anyta susistumdė su ta moterimi ir ta moteris išpylė alų. Nori paminėti, kad ta moteris ėjo užsidengusi galvą, ar jai skaudėjo, ar kas, ją prilaikė vyras. Kai moteris išpylė alų, anyta jai replikavo, pasakydama, kad ji eitų šalin, nes šalia eina vaikai ir kad ji jų neapipiltų alumi. Ta moteris kažką atsakė, bet ji neatsimena ką. Jos susipyko, tačiau kiekviena nuėjo savais keliais ir jokio konflikto nebuvo. Ji su penkiais vaikais (keturi vaikai yra jos, o vienas anytos) nuėjo namo, o anyta nuėjo į parduotuvę saldumynų. Prie parduotuvės buvo J. C. su 2 vaikais. Ji dar užkalbino J. ir jos persimetė keliais žodžiais, ką tuo metu darė D., ji nematė. Ji vaikus nuvedė namo pas anytą, nes jie jau buvo prisilakstę. Tada jai paskambino anyta, pasakė, kad viską jau nupirko ir prašė, kad ji viską pasiimtų. Kai liudytoja grįžo prie parduotuvės, jau buvo atvykę pareigūnai, nes kažkas išsinešė alų iš tos teritorijos. D. su N. ir pagyvenusiu žmogumi buvo už arkos, jie vaikščiojo pirmyn atgal. Ji kažkiek palaukė, bet ilgai laukti negalėjo ir grįžo namo pas vaikus. Po kurio laiko prie namų atėjo D. ir paprašė pro langą duoti pinigų cigaretėms. Jis buvo susinervinęs, pasakė, kad norėjo gero, bet gavo dar į lūpą. Ji matė praskeltą D. lūpą. Po to atbėgo anyta, pasakė, kad įvyko susistumdymas ir ji D. praskėlė lūpą. Anyta pasakė, kad jai išrovė plaukus ir įstatė guzą, bet ji neatsimena, ar anyta sakė, kas tai padarė. Ji paprašė pažiūrėti, kaip D.. Ji nubėgo pas D., jis buvo su N. ir kalbėjosi. Apie įvykį ji nieko nežino. D. tik pasakė, kad pešėsi moterys, jis norėjo jas išsiskirti, vieną laikydamas vienoje rankoje, o kitą – kitoje, bet pats gavo. Ji nesakė, kokias moteris bandė išskirti, bet gal ji neatsimena. Tuo metu parduotuvėje buvo labai daug žmonių, buvo T., Ž., J., dėl M. nežino. Kai ji su vaikais grįžo namo, D. prie lango atėjo labai greitai, nepraėjo nei pusvalandis. Po to iš karto po kelių minučių atėjo ir anyta. Anyta paprašė pažiūrėti D.. D. jį rado pirmame aukšte su moterimis, blankais, (duomenys neskelbtini) fojė. Nusiramino. Tada atbėgo N., pasakė, kad atvyko greitoji ir vienas žmogus pabėgęs. D. nusiramino, baigė kalbėti su moterimis ir nuėjo į tą pusę, ji neklausė kur. Tą dieną jos vyras D. Č. buvo apsirengęs pilkomis kelnėmis ir mėlynais marškinėliais su trumpomis rankovėmis. Marškinėliai, palyginti su kelnėmis, buvo tamsesni. Anyta buvo apsirengusi šviesiai, J. buvo apsirengusi šviesiai, sportiškai. Ji neatsimena, kaip buvo apsirengusi M.. Ž. tikriausiai buvo apsirengusi tamsiai.

Liudytojas N. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis su D. nuėjo į parduotuvę-barą, išgėrė po bokalą alaus. Bare užtruko apie 15 minučių, išėjo į lauką parūkyti ir pamatė prie arkos 6-7 besiginčijančias moteris, kurias jis pažįsta iš matymo. Ten buvo nukentėjusiosios J. ir M., kaltinamoji L.. Dar buvo moterys, kurias žino iš matymo, jos rėkė viena ant kitos. M. Č. ten nebuvo. Jie praėjo pro tas moteris maždaug vieno metro atstumu, pasakė, kad jos baigtų rėkauti ir rūkydami nuėjo į bendrabutį, kur ir gyvena. D. prie moterų nebuvo priėjęs, jis ėjo jam iš šono. Jie nuėjo į bendrabutį pavalgyti pas M. Č., pavalgę grįžo ir pamatė ant žemės gulinčią moterį ir greitąją. Jie tik praėjo pro juos ir nuėjo į barą. Apie šį įvykį jie nekalbėjo, nes jiems tas įvykis buvo nesvarbus. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus 2020 m. sausio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 71-72), N. M. juos patvirtino.

Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis matė konfliktą, įvykusį 2019 metais vasarą prie parduotuvės-baro, esančio (duomenys neskelbtini), nes tuo metu buvo bare. Matė, kaip D. bandė išskirti moteris, bet jis jų nemušė. Jis nežino, dėl ko įvyko konfliktas tarp moterų, jis kalbėjosi su kita kompanija ir tik išgirdęs triukšmą, atsisuko į juos ir pamatė, kaip D. išskyrinėjo savo motiną ir J.. Jis parūkė, pastebėjo kuo viskas baigsis ir nuėjo į barą. Jis nežino, ar jam stovint konfliktas baigėsi, nes jam neįdomu stebėti, kai aiškinasi girti asmenys. Įvykio vietoje buvo D. mama, N., Ž., J.. Jis matė, kaip L. ir N. pradėjo vos ne peštis, tuomet tarp jų atsistojo D. ir išskyrė jas delnų ištiesimu. Ar D. liko taip stovėti jis nežino, nes parūkęs grįžo į barą. Lauke rūkė apie 5-10 minučių. Jis taip pat nežino, ar konfliktas tęsėsi toliau, bet D. fizinių veiksmų jis nematė. D. kažką aiškinosi su J. ir N.. Tą dieną liudytojas buvo išgėręs 4 skardines alaus, jautėsi blaivus. Konfliktas vyko 7-10 metrų atstumu nuo baro. D. su jais taip pat gėrė alų, tačiau jis nežino, kiek D. buvo išgėręs. Kai jis atėjo į barą, jame jau buvo D.. Šalia buvo Ž., taip pat buvo N. M.. Liudytojui atrodo, kad jis su N. rūkė lauke ir matė konfliktą.  Berūkydami jie išgirdo paaukštintą toną, liudytojas atsisuko ir pamatė, kaip D. išskyrė moteris, fizinių smurto veiksmų nematė. Jam nežinoma, dėl ko įvyko konfliktas.   

Liudytoja Ž. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nagrinėjamo konflikto dieną ji buvo bare, esančiame (duomenys neskelbtini) ir vartojo alkoholinius gėrimus. Ten yra parduotuvė, kuri yra sujungta su bariuku. Į barą užėjo M. ir L. ir viskas kažkaip įvyko. Tuo metu ji buvo išgėrusi, todėl nelabai gerai viską atsimena. Atsimena, kad lauke vyko muštynės ir po to jie pradėjo skirstytis. Tuo metu buvo M. duktė J., D., T. ir ji taip pat skyrė muštynes. Ji negali pasakyti, kaip ir dėl ko prasidėjo muštynės, L. užpuolė J., ten buvo ir M.. Po to buvo atvykusi greitoji ir išvežė M., nes ją sumušė. Kas sumušė M., liudytoja nežino, nes ten buvo kaip košė. Ji apskritai nematė, kas ką ten mušė, ji tik skyrė, kad niekas nesimuštų. Jie ten voliojosi ant žemės. D. į muštynes nelindo, tik skyrė, nes tai vyko lauke ir vaikščiojo žmonės. Ji tik žino, kad buvo pribėgusi J. ir kažką aiškinosi su L.. Jos buvo įsikibusios viena į kitą, voliojosi ant žemės, todėl jas reikėjo atskirti vieną nuo kitos. Ten visi buvo išgėrę. Liudytojai taip pat žinoma, kad M. greitoji išvežė į ligoninę, J. į greitosios pagalbos automobilį neįleido, nes ji buvo labai išgėrusi. Ji pati įvykio metu nenukentėjo. Greitoji buvo iškviesta todėl, kad M. pasidarė bloga. Po įvykio jie kalbėjosi apie tai, kas įvyko, bet visi buvo išgėrę, todėl nelabai kas ką atsiminė. Tokie konfliktai pas juos būna dažnai. M. ir L. konflikto metu taip pat buvo išgėrusios, jos buvo vienos kondicijos. Ji atsimena, kad M. konfliktavo su L., tada atbėgo M. duktė J. ir pradėjo aiškintis su L. dėl mamos. Ji L. skyrė nuo J., nes jos buvo susikibusios ir abi nukritusios ant žemės. Ji nematė, koks įvyko konfliktas tarp M. ir L.. Liudytoja konflikto metu stovėjo lauke, užeidavo ir į barą. Liudytoja nemano, kad J. ir M. nukentėjo to konflikto metu. M. išvežė greitoji į ligoninę, tačiau vėliau ji pabėgo. Liudytoja nežino, kas M. padarė sužalojimus. Liudytoja taip pat neatsimena, kaip ji tą dieną buvo apsirengusi. Liudytojos apžiūrai pateikus vaizdo įrašo fragmentą, pavadinime skaičiai Nr. 1375, nuo 19.14 min., ji atsakė, kad šiame įraše ji atžįsta save, vilkinčią juodą viršų ir juodai margas kelnes. Daugiau kas ir kaip buvo apsirengę, ji negali pasakyti. Jai atrodo, kad L. apsirengusi baltą viršų ir pilkas kelnes, J. mama irgi lyg buvo apsirengus baltai. Taip pat liudytojai atrodo, kad su J. buvo atėjęs dar jos draugas, apsirengęs juodais marškinėliais ir tamsiomis kelnėmis. Ji neatsimena, kas daugiau buvo įvykio vietoje.

BIRT ataskaitų žiūryklė patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d., 19.31 val. bendrajame pagalbos centre gautas RVUL slaugytojos B. pranešimas telefonu, kad į ligoninę dėl gavos sumušimo 2019 m. rugpjūčio 11 d., 20.00 val. buvo pristatyta ir po suteiktos med. Pagalbos išleista gydytis ambulatoriškai M. B. (nurodomas asmens kodas ir gyvenamosios vietos adresas), kuri medikams sunkiai paaiškino, kadangi yra kurčnebylė, kad apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme įvyko muštynės (1 t., b.l. 9-11);

M. B. 2019 m. rugpjūčio 13 d. pareiškime policijai nurodoma, kad ją prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) užpuolė ir sumušė L. Č.. Taip pat buvo sumušta ir jos duktė J., kuri ją gynė ir ją sumušė L. sūnus D. Č. (1 t., b.l. 12).

2019 m. rugpjūčio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra teritorija prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės-baro; vieta yra laisvai prieinama; priešais parduotuvę-barą yra šaligatvis, perėjus važiuojamąją kelio dalį matomas pastatas adresu (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos, esančios nuo gatvės pusės, priešais parduotuvę-barą. Virš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo matoma įrengta rutulinė vaizdo stebėjimo kamera ir kitos kameros, kurios nukreiptos į šaligatvį, esantį prie patalpų įėjimo. Tame pačiame pastate nuo gatvės pusės yra įsikūrusi įmonė „O.“, ant kurios įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, pateiktos nuotraukos (1 t., b.l. 16-17, 18-25).  

2019 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta arka, esanti prie pastato (duomenys neskelbtini). Pro arką patenkama į į vidinį daugiabučių namų kiemą. Vidinis kiemas, įvažiavimas į arką ir pati arka nėra stebimi vaizdo stebėjimo kameromis, pridedamos nuotraukos (1 t., b.l. 26-32).

Iš pateikto 2019 m. rugpjūčio 12 d. M. B. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad jai ligoninėje buvo nustatytas paviršinis galvos sužalojimas (pakaušio srities muštinė žaizda) (1 t., b.l. 40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvadoje Nr. G 2887/2019(01), remiantis M. B. apžiūros ir medicininių dokumentų duomenimis, pateikiama išvada, kad: M. B. nustatytos kraujosruvos apibus žastų išoriniuose paviršiuose, abipus dilbių ir kairės blauzdos nugariniuose ir paviršiuose, padarytos minėtas sritis paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2019-08-11). Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Išvardinti sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, tiek ir pačiai nukentėjusiai griuvinėjant ir minėtomis kūno sritimis atsitrenkiant į kietus bukus, ribotą paviršių turinčius daiktus ar plokštumas. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiosios ranka pasiekiamose vietose. Sužalojimų vietose požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą ar žalojusių objektų skaičių, neužfiksavo (1 t., b.l. 42-42).

Iš pateikto 2019 m. rugpjūčio 30 d. J. C. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad jai ligoninėje buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžis, dėl kurio ji buvo operuojama (1 t., b.l. 55).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvadoje Nr. G 2888/2019(01) nurodyta, kad J. C. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis kairėje pakrumplio srityje su lūžgalių poslinkiu, padarytas apatinio žandikaulio kairio kampo sritį paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipianti medicinos pagalbos į VšĮ VUL Žalgirio klinikas, t.y. iki 2019-08-23. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl pastarojo lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu ir galėjo būti padarytas apatinio žandikaulio kairio kampo sritį paveikus kietu buku daiktu. Nustatytas sužalojimas labiau būdingas jį padarant suduodant smūgį kietu buku daiktu į apatinio žandikaulio kairio kampo sritį. Savęs žalojimosi tikimybė yra mažai tikėtina (1 t., b.l. 65-66).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos V. S. 2019 m. rugsėjo 10 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-35589-19, tikslu iškviesti į apklausą asmenį, pranešusį apie įvykį, 2019-09-09, apie 18.00 val. buvo skambinta BPC kortelėje nurodytu telefono numeriu. Atsiliepusi moteris prisistatė J. J.. J. J. paaiškino, kad atvykti negali, nes už valandos išvyksta į užsienį savaitei. Taip pat paaiškino, kad nenorėtų dalyvauti procese ir duoti parodymų dėl savo saugumo. Dėl įvykio aplinkybių paaiškino, kad įvykį stebėjo pro buto langą. Atkreipė dėmesį išgirdusį lauke moters klykimą ( be žodžių). Stebėdama pro langą pamatė, kad klykė iš matymo žinoma moteris (kurčnebylė). Matėsi moteris esanti akivaizdžiai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, sunkiai pastovėjo, svirduliavo. Šalia konfliktavo dvi moterys (šviesiaplaukė ir tamsiaplaukė). Iš matymo žino, kad šviesiaplaukė moteris yra kurčnebylės moters dukra. Abi moterys stumdėsi, bandė suduoti rankomis smūgius viena kitai. Abi puolė viena kitą. Kurčnebylė moteris mosikavo rankomis, pešė tamsiaplaukę už plaukų. Kažkuriuo metu prie jų prisijungė dar viena ar dvi moterys, kurios, atrodė, bandė jas atskirti (moterų detaliai neapibūdintų, neatpažintų). Šalia stovėjo tamsiaplaukis vyras, kuris jokių veiksmų moterų atžvilgiu neatliko, tik vienu metu bandė moteris atskirti vieną nuo kitos, tačiau atsitraukė. Jai stebint smūgių vyras nė vienai moteriai nesudavė. Besistumdydamos šviesiaplaukė ir tamsiaplaukė moterys užėjo į tarpuvartę, kur toliau konfliktavo, netrukus abi vėl išėjo į gatvę, kur tęsė muštynes. Matė, kad šviesiaplaukės moters palaidinė buvo suplėšyta, tačiau ji negali tiksliai pasakyti, ar palaidinė buvo suplėšyta iki nueinant į tarpuvartę, ar besitęsiant konfliktui išėjus iš tarpuvartės. Šioms dviem moterims besimušant, kurčnebylė moteris pargriuvo, prasidėjo kažkas panašaus į traukulius. J. J. pabrėžė, kad moteris nugriuvo ne nuo smūgio. Jos matyto konflikto metu kurčnebylė moteris pati bandė pulti tamsiaplaukę moterį. Kai kurčnebylė moteris nugriuvo, šviesiaplaukė moteris pradėjo rėkti, kaltindama tamsiaplaukę moterį, kad pastaroji sumušė jos motiną. Tamsiaplaukė moteris sakė, kad tai netiesa. Pastebėjus šį konfliktą, iš karto paskambino 112 ir pranešinėjo ką mato. Kai kurčnebylė moteris pargriuvo, konfliktuojančios moterys aprimo. Ji pati buvo informuota, kad į įvykio vietą vyksta policijos pajėgos, todėl toliau įvykio eigos nestebėjo. Kaip prasidėjo konfliktas, ji nematė (1 t., b.l. 92).

2019 m. rugsėjo 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo perklausytas skambutis iš J. J. telefono numerio, pateiktas Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus (1 t., b.l. 127, 128-130).

Iš 2020 m. sausio 27 d. akistatos protokolo tarp J. C. ir D. Č. matyti, kad kiekvienas iš jų laikosi savo įvykio versijos, t.y. J. C. teigia, kad jai į žandikaulį trenkė D. Č., o D. Č. teigė, kad jis to nedarė, tik stvėrė J. ir T. už drabužių krūtinės srityje, tikslu išskirti muštynes, palaikė apie 5 sekundes, šaukė ant jų necenzūriniais žodžiais, kad apsiramintų, o kai pajuto smūgį į lūpą nuo L., jas paleido, po ko su N. nuėjo į bendrabutį. Į žandikaulį J. netrenkė (1 t., b.l. 94-95).

2020 m. sausio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. C. pateikė policijos pareigūnams trikotažinius geltonos spalvos marškinėlius, kurie buvo suplėšyti 2019-08-11 D. Č. ją traukiant už pakarpos. Nurodyta, kad pateikti marškinėliai nugaroje yra suplėšyti (1 t., b.l. 98). Pateikti marškinėliai buvo apžiūrėti 2020 m. vasario 10 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad dešinė rankovė ties pečiu prie pažasties yra suplėšyta, nugaroje nuo apykaklės žemyn 47 cm įplyšimas, kuris baigiasi 9 cm nuo marškinėlių apačios. Marškinėlių priekyje ir ties apykakle yra rudos spalvos įvairios formos ir dydžio dėmės, pateiktos nuotraukos (1 t., b.l. 101-102, 104).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo E. S. 2019 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad M. B. nurodė, jog įvykio metu buvo apsirengusi mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis ir juodos spalvos marškinėliais (leopardo rašto). J. C. nurodė, kad įvykio metu buvo apsirengusi geltonos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis ir melsvos spalvos džinsinėmis kelnėmis arba juodos spalvos kelnėmis (tiksliai neatsimena), juodos spalvos batais, plaukus buvo susirišusi į kuodą. Abiejų moterų plaukai yra šviesiai gelsvos spalvos (1 t., b.l. 112).

2019 m. rugpjūčio 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus pavaduotojas R. B. pateikė stebėjimo kamerų vaizdo įrašus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t., b.l. 114). Pateiktas vaizdo įrašas buvo apžiūrėtas daiktų ir kitų objektų 2019 m. rugpjūčio 20 d. apžiūros protokolu, pateiktos nuotraukos, darytos peržiūrint vaizdo įrašą (1 t., b.l. 115-116; 118-124).

Paskyrus ekspertizę – pagerinti minėtus vaizdo įrašus, nurodant konkrečius reikšmingus fragmentus, teismui pateiktas 2021 m. spalio 8 d. ekspertizės aktas su į optinę duomenų laikmeną įrašytais išskirtais skaitmeniniais vaizdo bylų įrašais, padidinus bei pagerinus jų kokybę, sukadravus bei sulėtinus (t. 3, b. l. 72-74).Šie vaizdo įrašai buvo peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu, proceso (įvykio) dalyviams sudarant galimybes juos pakomentuoti.

Teismo išvados dėl surinktų duomenų vertinimo ir veiksmų kvalifikavimo

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri apibūdina atitinkamą pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taigi siekiant konstatuoti, kad asmuo padarė atitinkamą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo veikoje visus baudžiamajame įstatyme nustatytus būtinuosius tokios nusikalstamos veikos sudėties požymius – tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius.

Pažymėtina, kad teismas, darydamas atitinkamas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių buvimo, remiasi įrodymais, kurie vertinami pagal BPK 20 straipsnyje nurodytas taisykles. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 str. 1 d.); įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 str. 3 d.); įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 4 d.); be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šaltinių gautus duomenis. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Taigi atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą.

Šioje baudžiamojoje byloje L. Č. pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, o D. Č. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Pagal BK 284 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, o BK 138 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato baudžiamąją atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Dėl kaltinimo L. Č.

Kaip matyti, L. Č. inkriminuoti veiksmai, kurie kaltinime kvalifikuoti kaip BK 284 str. numatyta nusikalstama veika, susiję su betarpiškai nukentėjusiosios M. B. atžvilgiu atliktais smurtinio pobūdžio veiksmais, o būtent – kad ji 2019 m. rugpjūčio 11 d., apie 20.00 val. viešoje vietoje konflikto su M. B. metu, sugriebė ją abiem rankomis už plaukų ir tempė, M. B. pargriuvus ant šaligatvio, kojomis sudavė jai ne mažiau 5 smūgių į pilvą ir rankas, bei šiais veiksmais padarė M. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abipus žastų išoriniuose paviršiuose, abipus dilbių ir kairės pusės blauzdos nugariniuose paviršiuose.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, pirmiausia pažymėtina, kad iš esmės pripažintinos kaip nustatytos faktinės aplinkybės, jog M. B. buvo nustatyti tam tikri sužalojimai, kas išplaukia iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvados Nr. G 2887/2019(01), o būtent – nustatytos kraujosruvos abipus žastų išoriniuose paviršiuose, abipus dilbių ir kairės blauzdos nugariniuose ir paviršiuose, padarytos minėtas sritis paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2019-08-11). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad nors specialisto išvadoje ir nurodyta, kad tikėtina, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, vis dėlto nurodyta ir tai, jog šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, tiek ir pačiai nukentėjusiai griuvinėjant ir minėtomis kūno sritimis atsitrenkiant į kietus bukus, ribotą paviršių turinčius daiktus ar plokštumas. Taigi atsižvelgiant į pastarąją išvadą, itin svarbu visumoje įvertinti kitus byloje surinktus duomenis.

Savo ruožtu vertinant įvykio dalyvių (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymus, itin svarbu akcentuoti ir iš esmės visų jų nurodomą aplinkybę, kad jie buvo daugiau mažiau neblaivūs (ką iš esmės patvirtina ir vaizdo įrašai, kurie bus detaliau aprašyti vėliau).

L. Č. savo kaltės dėl kaltinimo padarius nurodytą nusikalstamą veiką iš esmės nepripažino (nors teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, vis dėlto įvertinus parodymus bei vėlesnę jos poziciją dėl konkrečiai jai inkriminuotų aplinkybių, akivaizdu, kad ji neigia padariusi jai inkriminuotus veiksmus). Kaip matyti iš jos parodymų teisiamojo posėdžio metu, jis neneigia kilusios pačios konfliktinės situacijos, o būtent – pirmiausia nurodė, kad buvo kilęs pirmas susistumdymas joms (jai ir M. B.) prasilenkiant, kai M. B., nešina vienkartiniu alaus bokalu, prasilenkiant ją apipylė alumi, bet jos išsiskyrė ir nuėjo. Vėliau prie jos (kaltinamosios) priėjo M. B. dukra J. C., kuri pasakė, kad ji sumušė jos motiną, jos susiginčijo ir J. ją puolė; po to jos pradėjo tampyti viena kitai iš plaukų, J. jai stvėrė už rankos, ji (kaltinamoji) stvėrė J. už atlapų ir taip prasidėjo, bet, kaip nurodė L. Č., ji pirma fizinio smurto prieš J. C. nenaudojo. Vėliau atėjo jos sūnus D. Č. jos ginti, bandė jas atitraukti viena nuo kitos, o vėliau ji (kaltinamoji) nuėjo namo. Nurodė, kad pripažįsta, kad pastūmė M. B. tuomet, kai ji apipylė ją alumi, tačiau jos už plaukų netampė, smūgių į pilvą ir pan. nesudavė. Pažymėtina, kad iš esmės tokius jos parodymus (atitinkamus jų momentus) patvirtina D. Č. parodymai, kai jis parodė, jog matė, kaip jos mama, nukentėjusiosios ir dar buvo kita moteris – konfliktavo, pamatė, kad moterys susikibo – t. y. įsikibo viena kitai į plaukus, nenorėdamas, kad mama turėtų problemų su policija, jis paėmė motiną ir J. C. už gerklės ir laikė jas, norėdamas išskirti, galimai jis tai padarė grubiai, bet tikrai nesudavė; kol taip stovėjo, norėdamas išskirti, pats gavo nuo mamos į smakrą; nurodė, be kita ko, kad tuo metu vyko konfliktas tarp M. B. ir juodaplaukės moters, konflikto tarp savo motinos ir M. B. tą dieną jis nematė bei nematė incidento, kurio metu nukentėjo M. B..

Savo ruožtu įvertinus pačios nukentėjusiosios M. B. parodymus, vis dėlto darytina išvada, kad ji aiškiai ir konkrečiai negalėjo nurodyti, kad minėtus smurtinius veiksmus jos atžvilgiu atliko būtent L. Č. – kaip išplaukia iš jos parodymų, ji nurodė, kad jai buvo sugriebta už plaukų, kad jai spyrė gal 3 kartus ir pan., vis dėlto kas konkrečiai tai įvykdė, ji negalėjo nurodyti, nes viskas vyko iš už nugaros, bet įvykio vietoje buvo kaltinamoji L. Č., bei, kaip nurodė, ji (M. B.) mano, kad jai sudavė būtent pastaroji.

Kaip matyti iš bylos medžiagos (surinktų duomenų), kaltinimas L. Č. dėl pastarųjų veiksmų iš esmės grindžiamas nukentėjusiosios J. C. (M. B. dukters) bei T. S. parodymais. Dėl pastarosios liudytojos pastebėtina, kad teisiamajame posėdyje apklausti jos nepavyko, todėl jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bus vertinami BPK 276 str. 4 d. pagrindu.

J. C. teisiamajame posėdyje, kiek tai susiję su L. Č. inkriminuotu epizodu, parodė, kad kai ji (J. C.) buvo namuose, atbėgo pažįstama mergaitė ir pasakė, kad prie parduotuvės muša jos motiną (t. y. M. B.). Nubėgusi prie parduotuvės ji pamatė, kaip L. Č. tampo už plaukų jos motiną, ji bandė L. Č. pastumti, griebė už plaukų, norėdama išskirti, iš šono priėjo T., ji bandė taip pat jas išskirti, nes L. buvo įsikibusi motinai į plaukus ar rūbus; o tada D. griebė ją ir T. už kaklo; T. ir jai (J. C.) išsprūdus, pamatė ant asfalto gulinčią savo motiną, ją spardė L., suduodama apie 5 smūgius; ji (J. C.) atsiklaupė prie mamos, nes ji buvo be sąmonės, pradėjo rėkti, bei pajautė, kad D. Č. paėmė už pakarpos, nutempė į arką, jai suplyšo marškinėliai, paėmė už kaklo ir trenkė į žandikaulį, po ko ji pajuto skausmą, jai aptemo akyse, po ko ji vėl pribėgo prie mamos, o kažkas iškvietė greitąją. Vis dėlto sugretinus pastaruosius J. C. parodymus su kitais duomenimis byloje, o pirmiausia – vaizdo įrašuose užfiksuota informacija, teismas sprendžia, kad jų nepatvirtina kiti duomenis, priešingai – kiti duomenys pastaruosius J. C. parodymus reikšmingai paneigia.

Konkretus įvykis, kaip matyti, buvo nufilmuotas priešingoje kelio pusėje, ant pastato įrengtomis kameros, ir nors atitinkama vaizdo kokybė nėra itin gera (vaizdas iš dalies užstojamas, be to, yra tolumoje ir pan.), vis dėlto atitinkami reikšmingi duomenys užfiksuoti bei, įvertinus juos visumoje ir su įvykio dalyvių (kaltinamųjų bei nukentėjusiosios M. B., iš dalies – liudytojos Ž. K.) paaiškinimais dėl vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių teisiamojo posėdžio metu, teismas, kaip minėta, sprendžia, kad jie iš esmės patvirtina būtent kaltinamųjų L. Č. bei D. Č. parodymus, bei iš esmės paneigia J. C. parodymus.

Vaizdo įraše „00000001223000000-epizodas.avi“(CD laikmena t. 3, b. l. 74 voke; folderis „Cam4“), sugretinus jame užfiksuotą informaciją su L. Č., M. B., taip pat M. Č. parodymais, kaip matyti, užfiksuotas L. Č. susidūrimas su M. B., joms prasilenkiant, o būtent – vaizdo įraše apie 18:59:48 pasirodo iš kairės kadro pusės iš už medžių lapijos tamsiai apsirengęs vyras su moterimi baltais (šviesiais) marškinėliais ir tamsiomis kelnėmis, trumpais plaukais, kaip nustatyta – tai nukentėjusioji M. B. bei ją veda dukters J. C. vyras; pastebėtina, kad iki 18:59:54 val. matosi, kad M. B. laikosi už galvos, o su ja einantis vyras rankoje galimai neša vienkartinę stiklinę; iki 18:59:55 val. - už medžių lapijos kadro viršuje, dešinėje eina kiti asmenys, o apie 18:59:58 val. įvyksta susidūrimas (kaip galima spręsti – petimis prasilenkiant) tarp moterų – kaip nustatyta, M. B. ir L. Č.; apie 19:00:01 / 02 val. matoma, kad L. Č. nueina tolyn, tačiau 19:00:02 val. M. B. atsisuka ir matomas lyg sugriebimo veiksmas kaltinamosios atžvilgiu, 19:00:04 val. L. Č. atsigręžia ir grįžta prie nukentėjusiosios, įvyksta susistumdymas apie 19:00:05 val., tačiau jas viena nuo kitos atitraukia kiti asmenys bei tuo nurodytas susidūrimas baigiasi.

Taigi pastarasis vaizdo įrašas, pripažintina, iš esmės atitinka L. Č. parodymus apie minėtą pirmą susidūrimą su M. B., bei akivaizdu, kad pastarojo susidūrimo metu L. Č. inkriminuoti smurtiniai veiksmai M. B. atžvilgiu nebuvo atlikti (pastebėtina, kad nors L. Č. nurodė, kad M. B. buvo nešina alaus stikline, vis dėlto iš vaizdo įrašo tikėtina, kad vienkartine alaus stikline buvo nešinas su M. B. ėjęs vyriškis, t. y. neatmestina l. Č. suklydimo galimybė bei vien tai neduoda pagrindo jos parodymų vertinti kaip nepatikimų).

Vaizdo įraše „00000001375000000-epizodas.avi“(CD laikmena t. 3, b. l. 74 voke; folderis „Cam4“), sugretinus jame užfiksuotą informaciją su jau minėtų proceso dalyvių paaiškinimais, matyti, kad (užfiksuoti duomenys nurodomi pagal laiką, užfiksuotą vaizdo įraše):

nuo 19:10:46 iki 19:10:59 val. iš kairės kadro pusės, iš už medžių lapijos eina trys asmenys – baltais marškinėliais ir juodomis kelnėmis apsirengusi moteris (M. B.) yra vedama kitu dviejų moterų, kurios ją veda iš abiejų pusių; moteris apsirengusi juodais marškinėliais, juodai margomis kelnėmis ir ilgesniais juodais plaukais – Ž. K., kita juodai apsirengusi moteris – galimai T. S. (pastaroji aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad T. S. nebuvo apklausta teisiamajame posėdyje, be to, ir į įvykio dalyvių nekategoriškus atsakymus komentuojant vaizdo įrašą (kas yra ši užfiksuota moteris), nelaikytina tiksliai nustatyta; kita vertus, iš minėtų įvykio dalyvių parodymų visumos visgi spręstina, kad T. S. šiame įvykyje dalyvavo);

apie 19:11:03 val. kadro dešinėje, viršuje pasirodo einanti link kairės kadro pusės, kaip nustatyta – J. C.; bei apie 19:11:08/09 val. matyti, kad jai priėjus greitu tempu prie L. Č., jos pradeda stumdytis; J. C. iš paskos ateina juodai apsirengusi moteris bei pribėga M. B. (iki 19:00:12 val.); M. B., kaip galima matyti iš už medžių lapijos – puola prie L. Č. ir galimai kimba į plaukus, tuo metu J. C. kitos moterys bando nustumti; iki 19:11:24 val. iš už medžių lapijos matomas bendras vienoje vietoje esančių asmenų susistumdymas, nematyti, kas su kuo bei kas ką konkrečiai daro;

nuo 19:11:33 iki 19:11:56 val. kaip galima spręsti – bandoma nuo kitų asmenų atitraukti ir galimai nuvesti M. B. (kuri iš esmės priešinasi), apie 19:11:56 / 57 val. M. B. griūva ant asfalto, jai iš paskos griūva Ž. K., po ko jos atsistoja ir apie 19:12:08 val. nueina į arką (kur, kiek galima spręsti, yra kiti asmenys, tačiau dėl užstojančių medžių ir tolimo vaizdo to nematyti); atkreiptinas dėmesys, jog, galimai dėl neblaivumo, M. B. eisena nėra koordinuota;

vaizdo įraše nuo apie 19:12:10 iki 19:13:32 val. nematyti arkoje esančių asmenų veiksmų ir pan.;

nuo 19:13:32 val. iš arkos pasirodo M. B., kurią, kaip matyti, bando išvesti, prilaikant – Ž. K., J. C. ir juodai apsirengusi moteris;

19:13:53 val. iš arkos pasirodo L. Č., kuri nori eiti link minėtų moterų, bet ją už rankos laiko kaip nustatyta – D. Č. (apsirengęs juodais (tamsiais marškinėliais be rankovių bei šviesesnėmis (galimai pilkomis) kelnėmis), vėliau L. Č. išėjusi iš arkos stovi ant šaligatvio;

 19:13:52 val. iki 19:14:01 val. matoma, kad M. B. priešinasi ją vedančioms moterims (Ž. K., J. C.), jai priešinantis ir einant atbulai (pastebėtina, nekoordinuotai, svirduliuojant ir pan.), susiduria iš esmės vienoje vietoje L. Č., M. B., J. C., Ž. K.,

apie 19:14:01 val. galimai L. Č. bendrame moterų susibūrime, kur stumdomasi, pastumia M. B., M. B. griūva ant žemės;

19:14:04 val. J. C. eina link L. Č.; ją sulaiko D. Č.; apie 19:14:05 val. link J. C. priartėja ir Ž. K.; D. Č. ir Ž. K. iki 19:14:11 val. atitraukinėja J. C. tolyn nuo L. Č.; tuo metu – apie 19:14:17 val. Ž. K. bando pakelti M. B., kuri irgi bando stotis;

19:14:22 val. J. C. vėl bando pulti link L. Č.;

19:14:24 val. susikimba L. Č. ir J. C., 19:14:25 val. D. Č. atsiduria tarp jų ir ištiesęs abi rankas bando jas sulaikyti, prie jų priėjusi Ž. K. bando padėti išskirti L. Č. ir J. C., apie 19:14:28 val. L. Č. bando per D. Č. galvą suduoti J. C., apie 19:14:30 val. jos išskiriamos; tuo metu M. B. tikėtinai guli ant asfalto, toliau fiksuojamas vaizdas, kad galimai M. B. bandoma padėti, aplink ją atsitūpę asmenys, L. Č. ir D. Č. stovi atokiau (apie metro ar daugiau atstumu); tikėtina vyksta J. C. ir L. Č. ir / ar D. Č. žodinis konfliktas;

19:16:13 val. L. Č. ir J. C. bando vėl konfliktuoti, tačiau iki 19:16:16 val. D. Č. jas išskiria; J. C. grįžta prie gulinčios M. B.;

19:16:34 – 19:16:36 val. vėl susiduria L. Č. ir J. C., L. Č. tikėtinai bando įspirti J. C., J. C. galimai suduoti rankomis, bet tarp jų vėl atsiduria D. Č. ir jos išsiskiria, toliau vyksta galimai žodinis konfliktas; vėliau J. C. grįžta prie M. B., atsitupia prie jos, vėliau jokie konfliktiniai veiksmai (išskyrus galimai žodinį konfliktą) nefiksuojami, nukentėjusioji J. C. yra prie mamos M. B., kaip ir dar kitas asmuo, L. Č. ir D. Č. stovi apie metro pusantro atstumu;

19:17:58 val. L. Č. nueina kadro kairėn ir dingsta iš jo;

19:18:07 val. D. Č. nueina dešinėn ir dingta iš kadro; vėliau jis grįžta, prie asmenų prieina ir vyras juodais marškinėliais, tamsiomis kelnėmis, kaip galima spręsti iš proceso dalyvių paaiškinimų – J. C. vyras; 19:19:33 val. grįžta L. Č.; tačiau vėliau jokie fizinio pobūdžio susidūrimai nebevyksta; 19:20:12 val. L. Č. nueina į arkos gilumą; iki greitosios pagalbos automobilio atvažiavo į įvykio vietą 19:23:30 val. jokie susidūrimai, konfliktiniai veiksmai ir pan. nevyksta, praeina praeiviai, prie tikėtina gulinčios M. B. yra (atsitūpę, vaikštinėja ir pan.) tiek jau minėti asmenys, tiek ir prieina nauji, arba naujai atsiradę asmenys stebi ir pan.; iki M. B. paguldymo į greitosios medicinos pagalbos automobilį (apie 19:28:00 val.) ir jos išvežimo neužfiksuoti jokie konfliktiniai veiksmai.

Taigi detaliai įvertinus pastarajame vaizdo įraše užfiksuotą informaciją, nors būtent jame turėjo būti užfiksuoti J. C. nurodomi L. Č. atlikti jos mamos M. B. atžvilgiu smurtinio pobūdžio veiksmai – tampymas už plaukų, gulinčios M. B. spardymas (apie 5 smūgių sudavimas kojomis) (atsižvelgiant į J. C. parodymus, kada tokie sužalojimai buvo padaryti, t. y. prieš pat M. B. nugriuvus ant šaligatvio bei jau nugriuvus, po ko pastaroji ir buvo išvežta greitosios medicinos pagalbos), vis dėlto nė vienas toks veiksmas nėra užfiksuotas. Taip pat net ir dėl pačios J. C. dalyvavimo minėtame konflikte pradžios, pastebėtina, ji nurodė, kad kai jai pasakė, kad jos mamą (M. B.) muša ir ji atbėgo, prie parduotuvės pamatė, kad L. Č. tampo už plaukų juos motiną, bei pabandė L. Č. nutempti nuo savo mamos – vis dėlto iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad kai J. C. atbėgo, pastarojo įvykio nebuvo (L. Č. su M. B. nekonfliktavo), priešingai – M. B. į įvykio vietą atbėgo iš paskos J. C. bei pati puolė prie L. Č.; atitinkamai, M. B. griuvimo metu J. C. buvo prie pastarosios – kartu su kitomis moterimis ją bandė nuvesti, savo ruožtu pastaroji spyriojosi, priešinosi ir pan., kas irgi paneigia jos nurodomą aplinkybę, kad ant asfalto gulinčią motiną, kurią mušė L. Č., ji pamatė tuo metu, kai ją buvo sugriebęs (laikė už gerklės) D. Č..

Taigi šis vaizdo įrašas (jame užfiksuota informacija), teismo vertinimu, iš esmės paneigia J. C. parodymus dėl M. B. padarytų sužalojimų aplinkybių, t. y. jog būtent L. Č. kaltinime inkriminuotomis aplinkybėmis, būdu ir pan. šiuos sužalojimus padarė.

Vertinant vaizdo įraše užfiksuotą informaciją visumoje su L. Č. ir D. Č. parodymais, atkreiptinas dėmesys ir į Ž. K. parodymus, kurie, pripažintina, iš esmės atitinka juos. O būtent – nors liudytoja Ž. K. nurodė, kad nelabai atsimena įvykio aplinkybių, nes buvo pakankamai neblaivi, vis dėlto ji parodė, kad tiek ji, tiek ir D. Č. skyrė konfliktuojančias L. Č. ir J. C., nurodė, kad nematė, jog L. Č. būtų sudavusi M. B. (ar kad kas nors būtų pastarajai sudavęs ir pan.), taip pat nematė, kad D. Č. būtų sudavęs J. C.. Taigi šie parodymai visiškai atitinka jau minėtame vaizdo įraše užfiksuotą informaciją.

Savo ruožtu vertinant, ar kitomis aplinkybėmis (kitu momentu, ne tuo, kuris užfiksuotas betarpiškai vaizdo įraše ar ne toje vietoje ir pan.) L. Č. nepadarė nurodytų smurtinio pobūdžio veiksmų M. B. atžvilgiu, vis dėlto pažymėtina, kad jokių objektyvių duomenų dėl to byloje nėra, juolab kaip ne kartą minėta, tai, jog būtent L. Č. padarė nurodytus veiksmus, parodė iš esmės tik nukentėjusioji J. C., tačiau jos nurodomos aplinkybės visiškai paneigtos vaizdo įrašu. Atitinkamai bet kokiomis prielaidomis, asmens subjektyviu įsitikinimu, nepagrįstu kitais pakankamais duomenimis (įrodymais) ir pan., asmens kaltė negali būti grindžiama.

Todėl įvertinus visumą jau minėtų duomenų, kurie tarpusavyje sutampa ir jais patvirtinamos aplinkybės sudaro nuoseklią visumą (o būtent – kaltinamosios L. Č., kaltinamojo D. Č., liudytojos Ž. K. parodymus, vaizdo įraše užfiksuotus duomenis), dėl ko jie pripažintini įrodymais, konstatuotina, kad jie nepatvirtina L. Č. kaltinime inkriminuotų aplinkybių – o būtent, kad ji nurodytu laiku ir vietoje sugriebė M. B. už plaukų ir tempė, o M. B. nugriuvus ant šaligatvio – kojomis sudavė ne mažiau nei 5 kartus į pilvą ir rankas bei taip padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Juolab, kaip jau minėta, ir specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad konkrečiai M. B. nustatyto pobūdžio sužalojimai galėjo būti padaryti ir jai pačiai griuvinėjant, savo ruožtu net ir vaizdo įraše matyti, kad ji griuvo ne kartą, stumdėsi su ne vienu asmeniu ir pan.

Kaip matyti iš kaltinimo, pastarieji L. Č. inkriminuoti veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, t. y. tokie viešoje vietoje atlikti veiksmai buvo įvertinti kaip įžūlūs, kad jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams bei, atitinkamai, kad jais L. Č. pažeidė viešąją tvarką.

Kaip nurodyta detaliai aprašant vaizdo įraše užfiksuotą įvykį, šiuo atveju pripažintina, kad nurodytu laiku ir vietoje įvyko konfliktinė situacija betarpiškai tarp L. Č. ir J. C., bei, kaip matyti, abi jos viena kitos atžvilgiu atliko atitinkamus veiksmus – buvo stumdomasi, bandoma trenkti rankomis, spirti kojomis (kiek tai pavyko vis dėlto nėra galimybės tiksliai dėl vaizdo įrašo kokybės nustatyti). Nors, akcentuotina, L. Č. tokie veiksmai nebuvo inkriminuoti. Be to, akivaizdu ir tai, kad visa konfliktinė situacija neabejotinai sutrikdė viešą tvarką bei visuomenės rimtį – buvo pranešta Bendrajam pagalbos centrui, pakankamai ilgo konflikto metu praeiviai akivaizdžiai atkreipė dėmesį, sustodavo, stebėdavo ir pan. Vis dėlto aktualioje situacijoje, kai minėtame įvykyje dalyvavo ne tik L. Č. bei J. C., o ir daugiau asmenų, be to, visi jie iš esmės buvo neblaivūs, be jau minėtų betarpiškai L. Č. ir J. C. viena kitos atžvilgiu atliktų veiksmų daugeliu momentų buvo susidūrimai (susistumdymai) ir su kitais asmenimis, kai net ir iš vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti, kas, kokius veiksmus atliko ir pan., be to, iš esmės sutinkant, kad nėra neabejotinai paneigta ir tai, jog atitinkami L. Č. veiksmai galėjo būti atlikti ir jai ginantis nuo M. B. bei J. C., teismas daro išvadą, kad aktualioje situacijoje spręsti, jog būtent L. Č. konkretūs veiksmai (dar kartą akcentuojant – kurie jai net nebuvo inkriminuoti) lėmė tai, kad buvo sutrikdyta įprastinė tvarka bei visuomenės rimtis, kad būtent betarpiškai jos veiksmai šokiravo pašalinius asmenis ir pan. Todėl spręstina, kad nepaisant to, jog L. Č. pakankamai aktyviai dalyvavo konfliktinėje situacijoje, vis dėlto daryti išvadą, kad tokie jos veiksmai vertintini kaip BK 284 str. numatyta nusikalstama veika, pagrindo nėra, įvertinus, be kita ko, ir kitų asmenų, kuriems jokie kaltinimai dėl to nebuvo (nėra) pareikšti, veiksmus (vaidmenį) minėtame konflikte.

Todėl atsižvelgdamas į tai, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus dėl atitinkamų aplinkybių kvalifikavimo, teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad L. Č. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, neįrodyta, todėl ji išteisinama pagal BK 284 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl kaltinimo D. Č.

D. Č.

Pažymėtina, kad atitinkamas J. C. padarytas sveikatos sužalojimas – apatinio žandikaulio lūžis kairėje pakrumplio srityje su lūžgalių poslinkiu, kuris įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas – yra konstatuotas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvadoje Nr. G 2888/2019(01). Taigi pastaroji aplinkybė vertintina kaip nustatyta. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje specialisto išvadoje dėl pastarojo sužalojimo nurodyta ir tai, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (nurodytą dieną ir laiku), taip pat kad jis padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu ir galėjo būti padarytas apatinio žandikaulio kairio kampo sritį paveikus kietu buku daiktu; sužalojimas labiau būdingas jį padarant suduodant smūgį kietu buku daiktu į apatinio žandikaulio kairio kampo sritį, savęs žalojimosi tikimybė yra mažai tikėtina. Taigi pripažinus, kad aplinkybė dėl to, kad J. C. buvo padarytas atitinkamas sužalojimas, būtina įvertinus byloje surinktų duomenų visumą nustatyti, ar pastarąjį sužalojimą nurodytu laiku ir aplinkybėmis padarė būtent kaltinamasis D. Č..

D. Č.

Kaip matyti iš surinktų duomenų, kaltinimas D. Č. iš esmės grindžiamas nukentėjusiosios J. C. parodymais, o būtent – kaip ji parodė, atėjusi į įvykio vietą pamatė, kad L. Č. tampo jos motiną (M. B.) už plaukų, todėl bandė jas išskirti (griebė L. Č. už plaukų, bandė pastumti), priėjo ir T., kuri irgi norėjo jas išskirti; tada prie jų – J. C. ir T. priėjo D. Č., griebė jas už kaklo, po ko J. C. pamatė, kad jos mama guli, o L. Č. ją spardo, todėl išsprūdusi iš D. Č., pribėgo prie savo motinos, bei po ko pajautė, kad D. Č. ją paėmė už pakarpos, nutempė į arką, suplėšydamas marškinėlius, ten paėmė už kaklo ir trenkė į žandikaulį. Taigi iš nukentėjusiosios J. C. parodymų išplaukia, kad konkretus smurtinio pobūdžio veiksmas, kuris ir nulėmė, nukentėjusiosios žodžiais, jai padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo atliktas tuo metu, kai jos mama M. B. gulėjo ant asfalto, buvo be sąmonės. Vis dėlto jau minėtas vaizdo įrašas, detaliau aptartas nuosprendžio dalyje dėl L. Č. pareikšto kaltinimo, tokius nukentėjusiosios parodymus visiškai paneigia, nes kaip matyti iš pastarojo vaizdo įrašo, po to, kai nukentėjusioji M. B. nukrito ant šaligatvio, J. C. visą laiką buvo vaizdo kameros fiksavimo lauke, kaip kad iš esmės ir kaltinamasis D. Č., bei vaizdo įraše neužfiksuota, kad jis būtų sugriebęs J. C. bei nutempęs į arką. Dėl konkrečiai J. C. nurodyto momento – kad D. Č. laikė ją ir T. (t. y. T. S.) sugriebęs už kaklo, po ko išsprūdusi ji pamatė, kad jos mama M. B. guli ant šaligatvio ir ją spardo L. Č., pažymėtina, kad vaizdo įraše užfiksuota, kad M. B. griuvo ant šaligatvio tuo momentu, kai prie jos buvo pati J. C., Ž. K. bei galimai T. S., kurios bandė nuvesti M. B., tačiau pastaroji priešinosi, muistėsi ir pan., galimai betarpiškai prieš kritimą L. Č. M. B. pastūmė (nors vis dėlto negalima kategoriška išvada, ar griuvimas buvo dėl to, ar bendros nekoordinuotos M. B. būklės), vis dėlto po to D. Č. veiksmai, kiek tai susiję su J. C., buvo atlikti J. C. ir L. Č. bandant konfliktuoti, - D. Č., kaip ir nurodė parodymuose, akivaizdžiai jas skyrė, ištiestų rankų atstumu bandydamas jas laikyti toliau viena nuo kitos, o tuo tarpu jos bandė muštis. Atitinkamai, po to, kai M. B. nugriuvo, J. C. nebuvo dingusi iš vaizdo įraše užfiksuoto lauko bei buvo matoma, taip pat nėra užfiksuota, kad D. Č. būtų ją sugriebęs, nutempęs į arką ir pan. Jo veiksmai, kaip minėta, J. C. atžvilgiu, kaip spręstina iš vaizdo įrašo, buvo nukreipti, kaip kad jis ir nurodė (bei ką iš esmės patvirtina L. Č. bei liudytojos Ž. K. parodymai), siekiant atskirti konfliktuojančias moteris.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybę, jog D. Č. buvo pagriebęs J. C. už marškinėlių, ją stipriai trenkė į sieną, mosavo prieš ją rankomis, bei kad po to J. C. buvo susiėmusi už žandikaulio ir sakė, kad jai trenkė D. Č., savo parodymuose ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodė T. S.. Vis dėlto atsižvelgiant tiek į tai, kad teisiamojo posėdžio metu jos apklausti nepavyko, tiek ir į aplinkybę, jog net ir ikiteisminio tyrimo metu duotus jos parodymus sugretinus su vaizdo įraše užfiksuota informacija, akivaizdu, jog jos parodymai neatitinka objektyviai užfiksuotų vaizdo įraše duomenų, be kita ko, kad ir aplinkybė, jog ji kategoriškai nurodė, jog Ž. įvykio metu nebuvo, nors jau minėti duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog ji buvo ir pan., teismas jos parodymais ikiteisminio tyrimo metu kaip galinčiais patvirtinti kitus duomenis, nesivadovauja.

Nukentėjusioji J. C. marškinėlių suplėšymą sieja būtent su D. Č. veiksmais, ją nutempiant į arką. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, atvykus greitajai pagalbai ir išvežant M. B., matyti, kad J. C. marškinėliai jau suplėšyti (vaizdo įrašo „00000001375000000-epizodas.avi“ apie 19:28:02/03 vaizdo įrašo laiką, taigi sekant nukentėjusiosios parodymais, atitinkami D. Č. veiksmai turėjo būti atlikti jau iki to. Vis dėlto, kaip minėta, vaizdo įraše tai neužfiksuota.

Todėl atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs argumentus dėl duomenų vertinimo ir pan., teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad D. Č. kaltė padarius jam inkriminuotus veiksmus ir, atitinkamai – jam inkriminuotą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką, nėra įrodyti byloje surinktais pakankamais ir patikimais įrodymais, todėl jis išteisinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Baudžiamojoje byloje pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 156 eurų turtinės žalos, patirtos dėl M. B. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (t. 1, b.l. 140-143).

Taip pat Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 982,80 eurų turtinės žalos, patirtos dėl J. C. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (t. 1, b. l. 152-156).

Nukentėjusioji J. C. pateikė civilinį ieškinį dėl 5 000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš D. Č. (t. 2, b. l. 128-129).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad tiek L. Č. (su kuriai inkriminuotais veiksmais sietinas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 156 eurų priteisimo), tiek D. Č. (su kuriam inkriminuota nusikalstama veika sietini Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 982,80 eurų turtinės žalos priteisimo bei J. C. civilinis ieškinys) išteisinami dėl jiems inkriminuotų atitinkamai Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikalstamų veikų BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais, o civiliniam ieškovui ir nukentėjusiajai išaiškintina, kad tai neužkerta kelio pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

L. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

D. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 156 eurų turtinės žalos, patirtos dėl M. B. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, palikti nenagrinėtu.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 982,80 eurų turtinės žalos, patirtos dėl J. C. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, palikti nenagrinėtu.

J. C. civilinį ieškinį dėl 5 000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš D. Č. palikti nenagrinėtu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) kompaktines laikmenas su garso ir vaizdo įrašais – palikti saugoti byloje;

2) marškinėlius, saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje (Buivydiškių g. 20, Vilnius) (2020 m. vasario 10 d. kvitas B serija BBB Nr. 3PK001946) – sunaikinti. 

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja        Ingrida Mikužytė