Administracinė byla Nr. eA-1269-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02143-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. Š.) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas, Aplinkos apsaugos departamentas) direktoriaus 2018 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. ADP1-128 „Dėl D. Š. skyrimo į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos viršininko pareigas“ (toliau – ir 2018 m. birželio 19 d. Įsakymas); 2) panaikinti Valstybės tarnautojų, pretenduojančių į tas pačias pareigas Departamente, atrankos komisijos (toliau – ir Atrankos komisija) 2018 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. AD2-3 (toliau – ir 2018 m. birželio 15 d. Nutarimas); 3) panaikinti Departamento direktoriaus 2018 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 2ADP1-178 ,,Dėl S. P. skyrimo į Aplinkos ministerijos Alytaus viršininko pareigas“ (toliau – ir 2018 m. birželio 28 d. Įsakymas); 4) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 24 d. prašymą skirti jį į Kauno valdybos viršininko pareigas bei įvertinti pareiškėjo kvalifikaciją užimti šias pareigas; 5) panaikinti Departamento direktoriaus 2018 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. AD1-12 „Dėl atrankos kriterijų, priimant į tas pačias pareigas pretenduojančius darbuotojus ir valstybės tarnautojus“ (toliau – ir 2018 m. birželio 13 d. Įsakymas, Įsakymas dėl kriterijų).

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad jis iki 2018 m. liepos 1 d. užėmė Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Kauno RAAD) direktoriaus pareigas (A lygio 18 kategorija). Dėl reorganizacijos Kauno RAAD nustojo veikti kaip savarankiška biudžetinė įstaiga, todėl pareiškėjo pareigos panaikintos. Vietoje Kauno RAAD nuo 2018 m. liepos 1 d. įsteigtas Departamento teritorinis struktūrinis padalinys – Kauno valdyba. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 24 d. prašymu ,,Dėl paskyrimo“ kreipėsi į Departamentą, prašydamas paskirti jį į Kauno valdybos viršininko pareigas (A lygio 17 kategorija). Pareiškėjas pažymėjo, kad Kauno valdybos viršininko pareigybė iš esmės yra tapati Kauno RAAD direktoriaus pareigoms.

3.       Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2018 m. birželio 11 d. buvo nedarbingas, o 2018 m. birželio 15 d. įvyko Departamento 2018 m. birželio 13 d. Įsakymu sudarytos Atrankos komisijos posėdis, kuriame buvo nuspręsta pritarti D. Š. kandidatūrai užimti Kauno valdybos viršininko pareigas ir siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą užimti kitas laisvas to paties lygio ir kategorijos ar žemesnes pareigas Departamente. Departamento direktoriaus 2018 m. birželio 19 d. Įsakymu D. Š. nuo 2018 m. liepos 1 d. paskirtas į Departamento valdybos viršininko pareigas.

4.       Pareiškėjas teigė, jog Departamentas nevertino jo kvalifikacijos, todėl neteisėtai nusprendė, kad D. Š. turėjo pirmumo teisę dėl to, kad jis atitiko patvirtintų kriterijų 1.4 punkto nuostatas, jam iki įstatymu nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai. Departamentas 2018 m. birželio 15 d. Nutarime vertino tik tai, kad abiejų pretendentų turimas aukštasis išsilavinimas atitinka pareigybės aprašyme keliamus specialiuosius reikalavimus, tačiau nevertino fakto, kad pareiškėjo turima kvalifikacija yra aukštesnė nei D. Š. Pareiškėjas yra A lygio 18 kategorijos valstybės tarnautojas, įstaigos vadovas, turintis Aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslo krypties daktaro laipsnį, o D. Š. yra A lygio 17 kategorijos valstybės tarnautojas, turintis pirmosios pakopos inžinieriaus hidrotechniko aukštąjį išsilavinimą, įgytą 1980 m. Pareiškėjas nuolat dalyvavo kvalifikacijos kėlimo kursuose.

5.       Pareiškėjas nurodė, kad Atrankos komisija, nusprendusi svarstyti pretendentų atitiktį jiems nedalyvaujant, šiurkščiai pažeidė pretendentų teisę dalyvauti posėdyje ir teikti paaiškinimus. Departamentas apie Atrankos komisijos posėdį informavo iki jo likus tik 5 val. Be to, pareiškėjas iki Atrankos komisijos posėdžio neperskaitė SMS žinute siųsto pranešimo, nes tuo metu sirgo ir turėjo nedarbingumą. D. Š. tuo metu atostogavo. Atrankos komisija privalėjo nukelti posėdį arba gauti pretendentų prašymus atlikti vertinimą jiems nedalyvaujant.

6.       Pareiškėjas paaiškino, kad Departamentas po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą, 2018 m. birželio 28 d. Įsakymu nuo 2018 m. liepos 1 d. pareiškėją paskyrė į Alytaus valdybos viršininko pareigas. Pareiškėjas teigė, kad jis turi interesą būti paliktas dirbti toje pačioje specialybėje ir toje pačioje darbo vietoje.

7.       Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8.       Atsakovas paaiškino, kad kiekvienais metais vertinant valstybės tarnautoją, jo kvalifikacija įvertinama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 ,,Dėl Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų“ patvirtintą kvalifikacijos vertinimo anketą. Pareiškėjo kvalifikacija už 2017 metus įvertinta 3 balais, o D. Š. – 4 balais. Pažymėjo, kad darbuotojo kvalifikaciją apibūdina jo turimos žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrą darbą. Ji nėra tapati išsilavinimui, nes jis yra tik vienas iš kriterijų, apibūdinančių darbuotojo kvalifikaciją. Tiek pareiškėjo, tiek D. Š. tarnybinė veikla keliskart buvo įvertinta labai gerai, nei karto – nepatenkinamai, abu pretendentai neturėjo nuobaudų, abu jie paskutinio tarnybinio vertinimo metu buvo įvertinti gerai.

9.       Atsakovas nurodė, kad Atrankos komisijos posėdis buvo numatytas 2018 m. birželio 14 d., o pretendentai apie jį informuoti 2018 m. birželio 13 d. Nukėlus posėdį į 2018 m. birželio 15 d. 14 val., pretendentai informuoti raštu per mobilųjį įrenginį, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 25 straipsnio 2 dalyje. Posėdžio metu buvo vertinami faktai, kurie Atrankos komisijos nariams buvo žinomi, todėl pretendentų nedalyvavimas posėdyje negalėjo pažeisti jų teisių. Iki 2018 m. liepos 2 d. buvo būtina perkelti / priimti 500 žmonių, iš kurių nemažai pretendavo į tą pačią pareigybę. Patvirtinus 2018 m. birželio 13 d. Įsakymą, iš anksto buvo suplanuoti ir organizuoti visi posėdžiai skirtinguose miestuose. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Kauno RAAD direktoriaus ir įsteigta Departamento Kauno valdybos viršininko pareigybės iš esmės yra vienodos, todėl pareiškėjas turėjo teisėtą interesą būti paliktas toje pačioje darbo vietoje. 

10.       Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Š. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Departamentas 2018 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (AAD)-AD5-47 ir 2018 m. birželio 7 d. raštu Nr. (3)-AD5-56 teikė įsakymų projektus ,,Dėl atrankos kriterijų, priimant į tas pačias pareigas pretenduojančius darbuotojus ir valstybės tarnautojus“ ir prašė pateikti pastabas bei pasiūlymus, tačiau pareiškėjas 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (ATS)-D2-1477 ,,Dėl atrankos kriterijų“ nurodė, kad pastabų ir pasiūlymų neturi. Pareiškėjas 2018 m. birželio 27 d. savo noru pateikė prašymą paskirti jį į Departamento Alytaus valdybos viršininko pareigas, jis savo noru toliau dirba šiose pareigose. Departamento Kauno valdybos viršininko pareigybės aprašyme nėra nurodyta, kad asmuo turi turėti daktaro mokslinį laipsnį ar kad aukštesniojo mokslinio laipsnio turėjimas teikia pirmenybę kandidatuojančiam asmeniui. Trečiasis suinteresuotas asmuo atitiko bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, Departamentas turėjo teisę atsižvelgti ir vertinti jo darbą, funkcijų atlikimo kokybę ir apimtis, jo kvalifikaciją dirbant Kauno RAAD. Trečiajam suinteresuotam asmeniui ne kartą buvo skiriami priedai už atliekamą darbą, jam buvo suteikta 1 kvalifikacinė klasė.

II.

12.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Departamento direktoriaus 2018 m. birželio 13 d. Įsakymą, Atrankos komisijos 2018 m. birželio 15 d. Nutarimą, Departamento direktoriaus 2018 m. birželio 19 d. Įsakymą, Departamento direktoriaus 2018 m. birželio 28 d. Įsakymą ir įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 24 d. prašymą skirti jį į Departamento Kauno valdybos viršininko pareigas.

13.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pagal analogiją taikytinas Darbo kodekso 57 straipsnis. Įvertinęs jame įtvirtintą reglamentavimą, teismas sprendė, kad siekiant nustatyti, ar gali būti taikoma pirmenybės teisė pretendentui pagal jo atitiktį tam tikriems nustatytiems pirmumo kriterijams, pirmiausia turi būti įvertinta pretendentų kvalifikacija bei konstatuota, kad visi pretendentai yra vienodos kvalifikacijos.

14.       Teismas, įvertinęs Atrankos komisijos protokolo Nr. AD2-3 turinį, nustatė, kad Atrankos komisija, siūlydama pritarti D. Š. kandidatūrai užimti Kauno valdybos viršininko pareigas, vertino tik aplinkybę, kad abiejų pretendentų turimas aukštasis išsilavinimas atitinka pareigybės aprašyme keliamus specialiuosius reikalavimus bei nustatė pirmenybės teisę suteikiantį kriterijų. Pretendentų kvalifikacija nebuvo vertinama.

15.       Teismas nurodė, kad 2018 m. birželio 13 d. Įsakymo 1–6 punktuose įtvirtintos aplinkybės gali asmeniui sukurti pirmenybės teisę užimti atitinkamas pareigas tik tais atvejais, kai tarpusavyje konkuruojančių darbuotojų kvalifikacija yra vienoda.

16.       Teismas konstatavo, kad 2018 m. birželio 13 d. Įsakymas prieštarauja Darbo kodekso 57 straipsnio 4 daliai ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi šio įsakymo 2 punkte neapibrėžti kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatoma pretendentų kvalifikacija, o 3.1 punkte nustatyta, kad tik tuo atveju, jeigu pretendentai atitinka vienodą kriterijų skaičių, pirmenybė teikiama asmeniui, kurio kvalifikacija aukštesnė (turi aukštesnį už tą, kuris nurodytas pareigybės, į kurią asmuo pretenduoja, aprašyme arba papildomą išsilavinimą, yra baigęs specializuotus, su pareigybe, į kurią pretenduojama, susijusius kvalifikacijos kėlimo kursus, moka užsienio kalbas arba turi kitų specialiųjų gebėjimų).

17.       Teismo vertinimu, atsakovas, nevertindamas pretendentų turimos kvalifikacijos, tik preziumuodamas, kad abiejų pretendentų kvalifikacija yra vienoda, pažeidė įstatymo viršenybės, teisėtumo bei skaidrumo principus, Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kad valstybės tarnautojas turi teisę į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją, 43 straipsnio nuostatą, kad valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, siūlomos laisvos tos pačios arba žemesnės kategorijos pareigos (jeigu valstybės tarnautojas atitinka šių pareigų bendruosius ir specialiuosius reikalavimus) bei Darbo kodekso 57 straipsnio 4 dalį, kad pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti taikoma darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją.

18.       Teismas nurodė, kad Atrankos komisijos 2018 m. birželio 15 d. Nutarimas, kurio pagrindu buvo priimtas 2018 m. birželio 19 d. Įsakymas, bei 2018 m. birželio 28 d. Įsakymas Nr. 2ADP1-178 naikintini, kadangi juos priimant buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti priimto sprendimo objektyvumą ir pagrįstumą ir tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės bei teisėti interesai užimti Departamento Kauno valdybos viršininko pareigas.

III.

19.       Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

20.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Teismas nepagrindė savo teiginio, jog iš Atrankos komisijos protokolo Nr. AD2-3 turinio akivaizdu, kad nebuvo vertinama pretendentų kvalifikacija. Atrankos komisijos protokole Nr. AD2-3 nurodyta, jog Atrankos komisija tikslino informaciją dėl pretendentų turimo išsilavinimo ir ją vertino. Įvertinama pretendentų kvalifikacija – pasirengimas dirbti tam tikrą darbą (turimos žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrą darbą), t. y. ar jie sugebės vienodai gerai dirbti. Tad abiejų pretendentų kvalifikacija buvo preziumuota kaip vienoda.

20.2.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad pretendentų kvalifikacijos vertinimas turi būti smulkmeniškas ir neužtenka konstatuoti, kad pretendentų užimti pareigas kvalifikacija yra vienoda.

20.3.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad Darbo kodekso 57 straipsnyje įtvirtinta darbdavio pareiga nustatyti kvalifikacijos (pirminio įvertinimo) kriterijus. Teismas, padarydamas tokią išvadą, ją nenuosekliai motyvavo. Konkretūs kvalifikacijos vertinimo kriterijai, kurie būtų ir individualūs, ir tinkantys skirtingoms pareigybėms įvertinti, neįmanomi. Darbo kodekso 57 straipsnio 3 dalies įpareigojimas nustatyti atrankos kriterijus – tai darbdavio teisė nustatyti papildomus kriterijus, kurie taikomi tais atvejais, kai vienodos kvalifikacijos pretendentai atitinka vienodą skaičių Darbo kodekso 57 straipsnio 3 dalyje nurodytų kriterijų. Ginčijamo įsakymo 3.1 punkte tokie papildomi kriterijai nustatyti: papildomas išsilavinimas, kvalifikacijos kursai, darbo stažas ir kt.).

20.4.                      Teismas, panaikindamas 2018 m. birželio 13 d. Įsakymą, neįvertino, kad šiuo įsakymu buvo įvertinta ir kitų Departamento darbuotojų kvalifikacija. Taigi tampa neaiški šių Departamento darbuotojų teisinė padėtis ir iš to kilsiančios teisinės pasekmės.

20.5.                      Teismui panaikinus 2018 m. birželio 19 d. Įsakymą ir 2018 m. birželio 28 d. Įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio nuostatomis, turėtų būti atkuriama iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo buvusi padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Šiuo atveju privalu tiek pareiškėją, tiek trečiąjį suinteresuotą asmenį grąžinti į iki 2018 m. liepos 1 d. eitas pareigas. Tačiau Kauno RAAD reorganizacijos metu buvo prijungtas prie Departamento ir nuo 2018 m. liepos 1 d. nustojo veikti kaip savarankiška biudžetinė įstaiga.

20.6.                      Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 27 d. pateikė prašymą paskirti jį į Departamento Alytaus valdybos viršininko pareigas. Šis prašymas buvo vienas iš 2018 m. birželio 28 d. Įsakymo priėmimo pagrindų.

21.       Pareiškėjas S. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                      Atsakovas nebuvo nustatęs pretendentų kvalifikacijos vertinimo kriterijų, taigi akivaizdu, kad atsakovas nevertimo ir negalėjo vertinti abiejų pretendentų kvalifikacijos – nei detaliai, nei individualiai, nei niekaip kitaip. Kvalifikacija turėjo būti vertinama pagal konkrečius, aiškius, nediskriminacinius kriterijus, kuriuos atsakovas privalėjo nustatyti. Kvalifikacija turėjo būti vertinama atsižvelgiant į pretendentų iki reorganizacijos eitas pareigas bei išsilavinimą.

22.2.                      Atsakovo argumentai dėl Darbo kodekso 57 straipsnio nuostatų aiškinimo nesuprantami ir nepagrįsti. Esminis kriterijus darbdaviui sprendžiant, kam iš darbuotojų turi būti pasiūlytos naujai steigiamos pareigos, yra jų turima kvalifikacija.

22.3.                      Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad neteisėto įsakymo pagrindu buvo vertinami ir kiti darbuotojai, negali būti vertinamos kaip pateisinama priežastis nenaikinti neteisėto akto.

22.4.                      Pareiškėjui neliko kitos išeities, kaip tik sutikti su siūlymu užimti kitas pareigas arba būti atleistam iš valstybės tarnybos. Pareiškėją paskyrus į Departamento Alytaus valdybos viršininko pareigas buvo pakeistos pareiškėjo darbo sąlygos – pareiškėjas perkeltas į kitą vietovę, todėl patiria papildomas kelionės išlaidas ir laiko sąnaudas.

23.       Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

24.       Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo pagrįstumą, remiasi pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių tyrimo ir vertinimo pagrįstumo teisėjų kolegijai abejonių nekyla.

25.       Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi, karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo.

26.       Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja valstybės tarnautojo pirmenybės teisės būti paliktam dirbti, kai mažinamas pareigybių skaičius, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, pagal kurį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, taikytinos Darbo kodekse įtvirtintos teisės normos, šiuo atveju įtvirtintos Darbo kodekso 57 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys. Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti šioje kodekso normoje numatytoms darbuotojų kategorijoms. Darbo kodekso 57 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti taikoma darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją.

27.       Šis teisinis reguliavimas suponuoja, kad darbuotojams (valstybės tarnautojams) pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, numatyta DK 57 straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose, taikoma tais atvejais, kai atrankos procedūrų metu taikant darbdavio nustatytus atrankos kriterijus konstatuojama, kad pretendentų kvalifikacija yra vienoda.

28.       Pažymėtina, kad šios Nutarties 27 punkte nurodytos bylai aktualios DK nuostatos yra iš esmės tapačios iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 135 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, kurio aiškinimas plėtotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo praktikoje. Štai, pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2013, yra išaiškinęs, kad taikant DK 135 straipsnio 2 dalį, darbdavys, vertindamas darbuotojo kvalifikaciją, turi diskreciją parinkti kriterijus, kurie, darbdavio manymu, geriausiai atspindi darbuotojo tinkamumą pareigoms. Ši darbdavio diskrecija nėra neribota, nes parenkami kriterijai turi nepažeisti imperatyviųjų teisės normų, turi būti susiję su darbuotojo atliekamomis funkcijomis, jie negali būti diskriminaciniai ar savavališkai nustatyti, o kilus ginčui darbdavys turi pagrįsti, kodėl atitinkamas kriterijus yra reikšmingas darbuotojo kvalifikacijai įvertinti, kaip jis susijęs su atitinkamoms pareigoms keliamais reikalavimais, kodėl kvalifikacinį kriterijų atitinkantis darbuotojas yra labiau tinkamas pareigoms nei tokio kvalifikacinio kriterijaus neatitinkantis darbuotojas. Nustatęs atitinkamus kvalifikacijos vertinimo kriterijus darbdavys neturi diskrecijos šiuos kriterijus taikydamas, nes kriterijų taikymas turi remtis objektyviai esama ir galima patikrinti informacija. Pažymėtina, kad darbuotojo kvalifikaciją taikant DK 135 straipsnio 2 dalį įvertina darbdavys, tačiau kilus ginčui dėl netinkamo kvalifikacijos įvertinimo teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, turi patikrinti, ar darbuotojo kvalifikacija pagrįstai įvertinta kaip žemesnė nei kitų tos pačios specialybės darbuotojų.

29.       Nors Darbo kodekso nuostatų aiškinimui, įvertinant bendrosios kompetencijos teismų ir specializuotų teisimų jurisdikcijų atskyrimo pagal teisės šakas principus, prioritetas teikiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose nagrinėjant civilines bylas, kuriose aiškinamos ir taikomos šiai bylai aktualios DK nuostatos, formuojamoms DK 135 straipsnyje (dabar galiojančio DK 57 straipsnyje) įtvirtintų teisės normų aiškinimo taisyklėms, teisėjų kolegija neįžvelgia esminių skirtumų faktinės situacijos prasme nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje, kurioje pateiktas nurodytasis teisės aiškinimas. Todėl tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens kvalifikacijos vienodo įvertinimo pagrįstumo (vienas iš skundo argumentų), paminėtas teisės aiškinimas modifikuojamas tik tiek, kad darbuotojo kvalifikaciją taikant DK 135 straipsnio 2 dalį (dabar galiojančio DK 57 straipsnio 4 dalis) įvertina darbdavys, o kilus ginčui dėl netinkamo kvalifikacijos įvertinimo teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, turi patikrinti, ar abiejų valstybės tarnautojų kvalifikacija pagrįstai įvertinta kaip vienoda.

30.       Įsakymo dėl kriterijų 2 punkte nustatyta, kad šio įsakymo 1 punkto 1–6 papunkčiuose nustatyta pirmenybės teisė būti priimtiems į pareigas dirbti taikoma darbuotojams ir valstybės tarnautojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už tas pačias pareigas siekiančių užimti darbuotojų ar valstybės tarnautojų kvalifikaciją. Įsakymo 3.1 punkte nustatyta, kad kai tas pačias pareigas Aplinkos apsaugos departamente pretenduoja užimti du ar daugiau pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus atitinkančių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar valstybės tarnautojų, pirmenybė teikiama asmeniui, kuris atitinka daugiau kriterijų. Jeigu pretendentai atitinka vienodą kriterijų skaičių, pirmenybė teikiama asmeniui, kurio kvalifikacija aukštesnė (turi aukštesnį už tą, kuris nurodytas pareigybės, į kurią asmuo pretenduoja, aprašyme, arba papildomą išsilavinimą, yra baigęs specializuotus, su pareigybe, į kurią pretenduojama, susijusius kvalifikacijos kėlimo kursus, moka užsienio kalbas arba turi kitų specialiųjų gebėjimų). Esant vienodai pretendentų kvalifikacijai, pirmenybė taikoma asmeniui, kurio darbo stažas Aplinkos ministerijai pavaldžiose ar jos reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose yra ilgesnis.

31.       Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas Įsakymo dėl kriterijų 3.1 punktu nustatė, jog tik tuo atveju, jeigu du ar daugiau pretendentai turi vienodą Įsakymo 1 punkte patvirtintų kriterijų skaičių, vertinama šių pretendentų kvalifikacija ir pirmenybė teikiama tam asmeniui, kurio kvalifikacija aukštesnė, bei pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šios Įsakymo nuostatos neteisėtos vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi. Įsakymo 3.1 punktas reglamentuoja teisines situacijas, kai tas pačias pareigas Aplinkos apsaugos departamente pretenduoja užimti du ar daugiau pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus atitinkančių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar valstybės tarnautojų, kurių kvalifikacija yra vienoda (Įsakymo 2 p., DK 57 str. 4 d.) ir jie turi pirmumo teisę, vieną ar kelias, iš nustatytų Įsakymo 1 punkte, likti dirbti. Tokiu atveju pirmenybė teikiama asmeniui, kuris atitinka daugiau kriterijų (Įsakymo 1 punkte nurodytų pirmumo teisių). Kai pretendentai atitinka vienodą kriterijų skaičių, pirmenybė teikiama asmeniui, atitinkančiam specialiuosius aukštesnius nei tie, pagal kuriuos vertinama kvalifikacijos atitiktis Įsakymo 2 punkto taikymo aspektu, kriterijus, t. y. kuris turi aukštesnį už tą, kuris nurodytas pareigybės, į kurią asmuo pretenduoja, aprašyme, arba papildomą išsilavinimą, yra baigęs specializuotus, su pareigybe, į kurią pretenduojama, susijusius kvalifikacijos kėlimo kursus, moka užsienio kalbas arba turi kitų specialiųjų gebėjimų. Esant vienodoms (anksčiau paminėtoms) pretendentų specialiosioms kvalifikacijoms, pirmenybė taikoma asmeniui, kurio darbo stažas Aplinkos ministerijai pavaldžiose ar jos reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose yra ilgesnis.

32.       Teisėjų kolegija, taikydama Nutarties 31 punkte nurodytą Įsakymo 3.1 punkto nuostatų aiškinimą, tuo pačiu pripažįsta, kad atsakovas Kriterijų įsakyme nenurodė, kokius kriterijus jis parenka, kurie, darbdavio manymu, geriausiai atspindi darbuotojo tinkamumą pareigoms (Nutarties 28 p., Kriterijų įsakymo 2 p., DK 57 str. 3 ir 4 d.), todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus, kuriais jis ginčija atsakovo išvadą, kad jo ir trečiojo suinteresuotojo asmens kvalifikacija yra vienoda, turėjo įvertinti, kokia turima informacija, apie kurią nurodoma Atrankos komisijos posėdžio protokole, buvo pagrindas konstatuoti pretendentų kvalifikacijos vienodumą ir ar tokia išvada yra pagrįsta (žr. Nutarties 28 ir 29 p.). Šie vertinimai turi lemiamą reikšmę procesinei bylos baigčiai. 

33.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, jog atsakovas tik preziumuodamas, kad abiejų pretendentų kvalifikacija yra vienoda, įvertindamas tik faktą, kad abu pretendentai atitinka naujai steigiamos Kauno valdybos viršininko pareigybės bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, pažeidė Darbo kodekso 57 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

34.       Kadangi pirmosios instancijos teismas dėl padarytų neteisingų išvadų dėl Įsakymo 3.1 punkto nuostatų neįvertino esminę reikšmę procesinei bylos baigčiai turinčių Nutarties 32 punkte minimų bylos aplinkybių, teisėjų kolegija teismo sprendimą panaikina ir bylą perduoda tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.). Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi pasisakyti ir dėl aplinkybių, teisėjų kolegijos nurodytų Nutarties 33 punkte, vertinimo.

35.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės apeliacinės instancijos teismo priimamam procesiniam sprendimui (Nutarties 33 p.), todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

36.       Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimas iš esmės perduotas pirmosios instancijos teismui, šis prašymas nenagrinėtinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.