Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-225-366/2015
Proceso Nr. 4-32-3-00121-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 6 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-03-13 nutarimo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,
nustatė:
Pasvalio rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino M. V. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 str. ir paskyrė jam 10 (dešimties) parų administracinį areštą už tai, kad jis 2015 m. sausio 26 d. apie 1727 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,98 promilės girtumas), paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį, kurio nebuvo.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-03-13 nutarimą pakeisti ir įpareigoti pažeidėją M. V. per vieną mėnesį nuo nutarimo priėmimo dienos atlyginti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtą 12,46 Eur turtinį nuostolį. Skunde nurodoma, kad valstybės biudžeto lėšos skiriamos policijai reagavimui į tikrus, o ne pramanytus pranešimus apie teisės pažeidimus. Nustatyta, kad M. V. policijai melagingai pranešė apie nesamą įvykį, todėl jis privalo atlyginti Panevėžio apskrities VPK patirtą turtinį nuostolį, patirtą vykstant į pažeidėjo nurodytą vietą.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – M. V. nepateikė.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl M. V. nubaudimo pagal ATPK 186 str. nėra, ši nutarimo dalis neskundžiama. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl turtinio nuostolio, padaryto melagingu pranešimu, atlyginimo.
Nagrinėjamojoje byloje yra pateikti apskaičiavimai, kad dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo Institucija patyrė 12,46 Eur turtinį nuostolį, kurį, Institucijos nuomone, turi atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – M. V. (b.l. 9). Pagal paskaičiavimą policijos darbuotojų vykimo į melagingą iškvietimą ir grįžimo iš jo tarnybinio automobilio degalų išlaidos yra 2,71 Eur. Likusi pinigų suma laikoma dviejų policijos darbuotojų melagingo iškvietimo vertė.
Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. ATPK 37 straipsnio antroje dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Pažymėtina tai, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK), kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Kaip jau minėta, Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Tačiau aukštesnysis teismas su šiais skundo argumentais sutinka tik iš dalies.
Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt., atlikti lėšas skiria valstybė.
Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko darbo metu vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas, apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į M. V. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei būtų išmokėtas, jei šio pranešimo nebūtų ir pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Institucija dėl M. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo šioje dalyje nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš M. V. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.
Tačiau neginčytina, kad M. V. melagingai pranešus apie tariamą nusikaltimą ir Institucijai į jį reaguojant, buvo vykta į skambučiu nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jei M. V. melagingai nebūtų paskambinęs pagalbos telefonu ir nebūtų pranešęs apie tariamą nusikaltimą, t.y. jei jis nebūtų padaręs pažeidimo, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu.
Tokiu būdu darytina išvada, kad dėl melagingo M. V. pranešimo Institucija patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu reaguojant bei vykstant į melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal Institucijos pateiktą paskaičiavimą yra 2,71 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo. Pirmosios instancijos teismo nutarimas šioje dalyje keistinas.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
n u t a r i a:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-03-13 nutarimą pakeisti:
Įpareigoti M. V. atlyginti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariatui padarytą 2,71 Eur turtinį nuostolį, lėšas pervedant į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato SEB banko sąskaitą Nr. LT 197044060007828723.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Sigitas Bagdonavičius