Civilinė byla Nr. e2-4326-842/2024
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02225-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė,
sekretoriaujant Astai Zacharevičienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Barasta“ atstovui advokatui Povilui Eigminui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Barasta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „APS grupė“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Barasta“ pareiškė ieškinį atsakovei UAB „APS grupė“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 5 000,79 Eur skolos, 96,05 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė atsakovei paslaugas (paslaugos detaliau yra išvardintos PVM sąskaitose faktūrose). Už suteiktas paslaugas ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui, atsakovė sąskaitų neapmokėjo. Iki šiol yra skolinga 5000,79 Eur. Ieškovė prieš kreipdamasis į teismą siekė paraginti atsakovę susimokėti susidariusį įsiskolinimą, siuntė žinutes – priminimus dėl skolos apmokėjimo. Atsakovė į žinutes atsakydavo, kad apmokės, kas ir patvirtina, jog atsakovė su skola bei skolos dydžiu sutinka
2. Atsakovė UAB „APS grupė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė atsakovei pagal žodinį susitarimą teikė paslaugas, tačiau nepateikė būtinos dokumentacijos, kuri būtina atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Nėra pateikusi atsakovei paslaugas lydinčių dokumentų.
3. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės UAB ,,Barasta“ atstovas advokatas Povilas Eigminas ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad jau teismo įsakymo išdavimo metu kaip ir matėsi, kad atsakovė su ieškiniu sutinka, neginčijo, kad gavo paslaugas, pripažino, kad buvo žodinis susitarimas. Neaišku, kokių dokumentų atsakovė laukė. Nesako, ar turėjo prieštaravimų dėl paslaugų kokybės. Prieduose pateikti dokumentai, susirašinėjimai rodo, kad gavo paslaugas ir nesumokėjo. Bendravimai buvo tik susirašinėjant.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 26 d. nutartimi, skiriant bylą į parengiamąjį posėdį, atsakovei buvo išaiškinta, kad parengiamojo posėdžio metu paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimo ir išspręsti bylą iš esmės.
5. Atsakovei apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
6. Prieš parengiamąjį posėdį atsakovė teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jai apie teismo posėdį žinoma, atsakovė procesinius dokumentus pateikė, todėl bylą prašo nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.
7. Iki posėdžio iš atsakovės jokių papildomų įrodymų negauta.
8. Atsakovei procese elgiantis pasyviai, išreiškus prašymą bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant, teismas bylą išnagrinėjo iš esmės pagal byloje esančius įrodymus.
Ieškinys tenkintinas
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
10. Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl paslaugų teikimo. Tai procesiniuose dokumentuose pripažįsta ir atsakovė. Ieškovė nurodė, kad su atsakove sutarties nepasirašė, atsakovė paslaugas užsakė telefonu, o už suteiktas paslaugas ieškovė elektoriniu būdu pateikė PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui.
11. Ieškovė į bylą pateikė 2023 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitas faktūras BAR Nr. 001025 780 Eur sumai, BAR Nr. 001025 3 286,36 Eur sumai bei 2023 m. rugpjūčio 29 d. sąskaitas BAR Nr. 001030 350 Eur sumai ir BAR Nr. 005036 584,43 Eur sumai, pagal kurias atsakovė nėra atsiskaičiusi.
12. Ieškovė pateikia duomenis iš savo programos, kad laiškus atsakovė skaitė ir PVM sąskaitas faktūras matė. Atsakovė neginčijo sąskaitas faktūras gavusi.
13. Atsakovė nei viename iš teiktų procesinių dokumentų neginčijo, kad paslaugos suteiktos, PVM sąskaitos faktūros gautos, taip pat nereiškė jokių priekaištų dėl paslaugų kokybės, tik nurodė, kad nepateikta būtina dokumentacija, lydintys dokumentai, tačiau teismui nenurodė, kokie tai dokumentai turėtų būti, į bylos nagrinėjimą teisme neatvyko, teismui prašymų išreikalauti, kokius nors konkrečius dokumentus iš ieškovės, neteikė.
14. Ieškovė į bylą pateikė šalių susirašinėjimą, kuriame atsakovė skolą pripažįsta, priekaištų dėl jos dydžio nereiškia, taip pat duomenis, kad sąskaitas atsakovei išsiuntė (Failas 1, b.l. 23-26,42). Atsakovė šių įrodymų procesiniuose dokumentuose taip pat neginčijo.
15. Iš dispozityvumo ir rungimosi principų išplaukia, kad pareiga (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) teikti teismui įrodymus tenka šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Taigi, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas).
16. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į PVM sąskaitai faktūrai įstatymo keliamus reikalavimus, yra padaręs išvadą, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 ir kt.).
17. Atsakovė nuo teismo įsakymo gavimo dienos neginčijo ieškovės teiktų įrodymų, fakto, kad paslaugas, sąskaitas faktūras gavo, o reiškė tik deklaratyvius teiginius, neva, neturi finansinių įsipareigojimų ieškovės nurodyta apimtimi, vėliau poziciją pakeitė ir nurodė, kad ieškovė nepateikė lydinčių dokumentų, tačiau jų jokiame procesiniame dokumente net neįvardino. Ieškovė, priešingai, paaiškino faktines bylos aplinkybes, pateikė įrodymus dėl skolos susidarymo.
18. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieškinys tenkinamas.
19. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatomis (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – MAPKSVPĮ)) prašo priteisti 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vėluoja mokėti už pagal komercinį sandorį suteiktas paslaugas, byloje taikytinas MAPKSVPĮ (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis). Ieškovei įgijus teisę į įstatyme nustatytas palūkanas, ji turi teisę be įspėjimo iš skolininkės (atsakovės) gauti 40 Eur sumą (MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur suma.
20. Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis), o tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam nereikia šių palūkanų įrodinėti - jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (CK 6.210 str.). Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. Pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 papunktį kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui. Dėl to, ieškovei prašant, jai mokėtinų palūkanų dydis apskaičiuotinas vadovaujantis MAPKSVPĮ kurio 2 straipsnio 5 dalimi
21. Pagal duomenis, esančius sąskaitose, ieškovės atsakovei 2023 m. rugpjūčio 22 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros turėjo būti apmokėtos iki 2023 m. rugpjūčio 27 d., o 2023 m. rugpjūčio 24 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros turėjo būti apmokėtos iki 2023 m. rugpjūčio 29 d., todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos prašomos 96,05 Eur palūkanos.
22. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
23. CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. metines palūkanas, o jei abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 proc. metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
24. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos įstatymo nustatyto dydžio palūkanos, kurias privalo mokėti skolininkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamos kaip procesinės palūkanos, tačiau savo esme tai tos pačios kompensuojamosios palūkanos, įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir 6.210 straipsnyje, tik skiriasi skaičiavimo laikotarpis. Iki bylos iškėlimo teisme dienos priskaičiuotos palūkanos įvardijamos kaip kompensuojamosios, o nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojamos palūkanos įvardijamos kaip procesinės. Tačiau jų paskirtis ir pobūdis yra identiški – kompensuoti kreditoriaus praradimus dėl to, kad skolininkas naudojasi jo pinigais, ir kartu skatinti skolininką kuo operatyviau įvykdyti prievolę. Todėl kai bylos nagrinėjimo dalykas yra kompensuojamųjų palūkanų priteisimas, procesinių palūkanų nuo šių kompensuojamųjų palūkanų priteisimas reikštų palūkanų nuo palūkanų priteisimą. Tokio pobūdžio palūkanų priteisimą aiškiai draudžia CK 6.37 straipsnio 4 dalies norma, o išimties iš minėtos normos draudimo taikymas šioje byloje nėra pagrįstas įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024).
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistinos prašomos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (5 040,79 Eur) (į sumą neįskaitant kompensacinių palūkanų) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
26. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovė pateiktus įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
27. Ieškinį tenkinus, valstybei iš atsakovės priteistina 10,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 263-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“, kodas 302498905, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Barasta“, kodas 304559082, naudai 5 000,79 Eur (penki tūkstančiai Eur 79 ct) skolą, 96,05 Eur (devyniasdešimt šeši Eur 5 ct) palūkanų, 40 Eur (keturiasdešimt Eur) ikiteisminio išieškojimo išlaidų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 040, 79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2023 m. lapkričio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 381 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt vienas Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“, kodas 302498905, 10,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Stukaitė