Administracinė byla Nr. N⁶²-525/2011

Procesinio sprendimo kategorija 42.22

 (S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarties L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:                                                                    I.

 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2009 m. lapkričio 20 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. J. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad 2009 m. spalio 29 d. nustatyta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo keičiamas reljefas. Minėtas žemės sklypas turi geomorfologinio draustinio statusą. Sklype, užpylinėdamas tvenkinį, reljefą keitė sklypo bendrasavininkis V. R. (V. R.), atsakingas asmuo – sklypo bendrasavininkė L. J.. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 154 punkto reikalavimus.

Institucija 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimu už ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą L. J. skyrė 500 litų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patraukta L. J. skundu Vilniaus apygardos administracinio teismo prašė panaikinti Institucijos 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimą, bylą nutraukti ir priteisti iš Institucijos L. J. naudai bylinėjimosi išlaidas. Skunde paaiškino, kad Institucijos pareigūnas nevisapusiškai įvertino susiklosčiusią faktinę situaciją bei teisės aktus, reglamentuojančius draudžiamą veiklą saugomose teritorijose, todėl nepagrįstai tvenkinio užpylimą vertino kaip reljefo formos keitimą (naikinimą, žalojimą).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 28 d. nutartimi L. J. skundo bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino, Institucijos 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismo vertinimu, atlikus grunto supylimo į tvenkinį darbus, vietovės reljefas neabejotinai pasikeičia, kas nėra leistina pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Pažymėjo, jog L. J. manymas, kad 0,04 ha dydžio tvenkinio užkasimas geomorfologiniame draustinyje nenaikina ir nežaloja reljefo formų, pagrįstas tik subjektyvia nuomone. Be to, paaiškino, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog ginčo tvenkinio įrengimas turėtų būti laikomas savavališkomis statybomis Lietuvos Respublikos statybų įstatymo prasme. Tas faktas, kad tvenkinys buvo įrengtas dar iki L. J. įgijus nuosavybės teisę į žemės sklypą, taip pat nesudarė pagrindo vienašališkai šalinti įrengtą tvenkinį, taip naikinant/žalojant tos vietovės reljefo formas.

II.

 

Administracinėn atsakomybėn patraukta L. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės – panaikinti Institucijos nutarimą bei bylą nutraukti. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai išaiškino Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą draudimą naikinti ar žaloti reljefo formas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad tvenkinio užkasimas reiškė reljefo formų naikinimą (žalojimą). Nurodo, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.2.-12.2.5. punktai nustato teisę draustiniuose įrengti ir pašalinti tvenkinius, todėl tvenkinio pašalinimo darbų vykdymas nepažeidžia Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų. Be to, pažymi, kad iki L. J. įgijus nuosavybės teisę į žemės sklypą, tvenkinys buvo suformuotas dirbtinai, todėl tvenkinio pašalinimas vertinamas kaip natūralios reljefo formos atkūrimas, o ne žalojimas.

Institucija atsiliepimu prašo atmesti L. J. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartį nepakeistą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:                                                       III.

 

L. J. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad žemės sklype, esančiame geomorfologiniame draustinyje, keitė reljefą ir tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje.

Apeliantė neigia padariusi jai inkriminuojamą pažeidimą. Nurodo, kad teisinis reglamentavimas nedraudžia užpilti tvenkinio, kurio plotas yra mažesnis nei 10 arų ir tai nėra laikoma reljefo keitimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti perregimas, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N¹²-150/04). Toks aiškinimas iš esmės atitinka bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege, Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę (Administracinių teismų praktika Nr. 10. psl. 74, nutartis administracinėje byloje Nr. N⁶-1313/06). Negalima plečiamai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę, plačiau negu ją numatė įstatymų leidėjas (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N⁷-1148-04).

Nagrinėjamuoju atveju pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nenumato reljefo sąvokos, tačiau aiškinant šią sąvoką, žodynuose yra pateikiamas toks reljefo apibrėžimas – žemės paviršiaus formų visuma: reljefą sudaro įvairūs žemės paviršiaus nelygumai – iškilimai ir įdubimai. Iškilimams ir įdubimams besikaitaliojant, susidaro kalvotas, kalnelėtas, kauburiuotas, banguotas reljefas (Lietuvių kalbos žodynas). Analizuojant įvairiuose šaltiniuose pateikiamą reljefo sąvoką, darytina išvada, kad ji yra susijusi su natūraliai susiformavusiu žemės paviršiumi. Iškastas tvenkinys šiuo atveju yra dirbtinai suformuota žemės paviršiaus įduba. Tad tvenkinio užkasimas šiuo atveju negali būti pripažįstamas reljefo keitimu. Tokia išvada darytina ir įvertinus Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte esantį draudimą įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 hektaro vandens telkinius. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje buvo užkasamas tvenkinys, kurio plotas – 0,04 hektaro.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N⁷⁵⁶-135/2008, N⁴⁴⁴-340/2008 ir kitos). Nagrinėjamuoju atveju kaltinimas L. J. surašytas tik dėl reljefo keitimo. Tad apeliaciniame skunde ir Institucijos atsiliepime išdėstyti argumentai, susiję su tvenkinio iškasimo/užkasimo teisėtumu, nevertinami, kaip išeinantys už administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotų kaltinimo ribų.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant aiškaus teisinio reguliavimo, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (in dubio pro reo), todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama (ATPK 250 str. 1 p.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

L. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimą L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai                                                                                    Antanas Ablingis

 

                                                                                                            Ričardas Piličiauskas 

 

                                                                                                            Virgilijus Valančius