Administracinė
byla Nr. AS556
– 365/2010
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. liepos 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti
iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės
Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. (M. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos
administracinio teismo 2010 m.
balandžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko
administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos rajono
savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu
kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuriuo prašė pripažinti
panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. kovo 17 d. įsakymą
Nr. 4-1334-(1.3) „Dėl (duomenys
neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto
papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone“ dalyje, kurioje patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės
žemės reformos žemėtvarkos projekto IX ir X eilių pretendentų sąrašas dėl
perduodamų nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčių turėtiems žemės sklypų (toliau – ir Įsakymas). Taip pat prašė įpareigoti
Klaipėdos apskrities viršininko administraciją M. S. pasiūlyti
pasirinkti žemės sklypą, kurio nepasirinko pagal eiliškumą pirmumo teisę
turintys pretendentai, o jei tokių laisvų sklypų nėra, pasiūlyti pasirinkti iš
suformuotų žemės sklypų, kuriuos pagal eiliškumą pasirinko IX eilės
pretendentai, einantys po M. S., ir X eilės pretendentai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.
II.
Klaipėdos
apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 23 d.
nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas įvertino,
kad ginčijamas Įsakymas yra priimtas
nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo
priėmimo. Teismas vadovavosi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos,
patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d.
nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo tvarka), 122 punktu,
kuris įtvirtina, jog skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką,
vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės
teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos
įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 18 straipsnio 2
dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės
privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų
reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai, o toliau - ir
Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės
ūkio ministerijos (toliau – ir Žemės ūkio
tarnyba). Teismas pažymėjo, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas formuoja praktiką, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusiems su
nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki
apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo,
taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (2005 m. lapkričio 24 d.
pasitarime aprobuotas „Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės
teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos“,
Administracinių teismų praktika, Nr. 8, psl. 466-468). Tik gavus
Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą, skundas vadovaujantis Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi gali būti paduodamas
teismui. Vadovaudamasis išdėstytu, teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio ginčų
nagrinėjimui būtina laikytis neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, o iš byloje
esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas nesilaikė ABTĮ 25 straipsnio 1
dalies nuostatų dėl privalomo ginčo sprendimo kreipiantis į išankstinio ginčų
nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, todėl skundą buvo atsisakyta priimti
pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos
apygardos administracinio teismo 2010
m. balandžio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš
esmės – priimti jo skundą.
Nurodo, kad (duomenys
neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas
patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. kovo 17 d. įsakymu
Nr. 4-1334-(1.3), todėl toks aktas sukuria tam tikras teises bei pareigas pagal
įstatymus ir yra vienkartinis teisės taikymo aktas, t. y. administracinis aktas, ginčas dėl kurio
panaikinimo priskiriamas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15
str. 1 d. 1 p.). Pabrėžia, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas
suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į
teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas
interesas. Teigia, kad ginčijamas Įsakymas tiesiogiai
paliečia jo teises ir interesus, todėl, siekiant apginti galimai pažeistas
savo teises ir teisėtus interesus, jis turi teisę kreiptis į administracinį
teismą siekdamas tokio akto panaikinimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas skundžia
pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jo skundą dėl
Klaipėdos apskrities viršininko 2010
m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 4-1334-(1.3), kuriuo
patvirtintas Venckų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto IX
eilės pretendentų ir X eilės pretendentų sąrašas dėl perduodamų nuosavybėn
neatlygintinai lygiaverčių turėtiems žemės sklypų.
ABTĮ 25 nustato, kad prieš
kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo
subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti,
o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio
ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Iš pareiškėjo skundo
turinio matyti, kad jis nesutinka su Klaipėdos apskrities viršininko priimto
individualaus teisės akto - 2010
m. kovo 17 d. įsakymo „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos
projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone“ dalimi, kuria patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės
žemės reformos žemėtvarkos projekto IX ir X eilių pretendentų sąrašas dėl
perduodamų nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčių turėtiems žemės sklypų.
Skundų, susijusių su
nuosavybės teisių atkūrimu, nagrinėjimo tvarka detalizuojama Atkūrimo tvarkoje.
Pagal Atkūrimo tvarkos 122
punktą, skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius
atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo
dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Iki 2010 m. liepos 1 d.,
vadovaujantis Lietuvos
Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, tokius skundus nagrinėjo apskričių viršininkai ir
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija – Nacionalinė žemės
tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo panaikintos
apskričių viršininkų pareigybės ir apskričių viršininkų administracijos.
Atsižvelgiant į tai, buvo pakeistas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis (2010 m. birželio 18 d. įstatymu
Nr. XI-914). Remiantis naująja tvarka, nuo 2010 m. liepos 1 d. skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų
tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų
dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki
sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai
naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
teritoriniai padaliniai (Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d.). Nacionalinės žemės
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir
veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti
žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti
naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos
prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo
tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.).
Todėl konstatuotina, kad ginčas dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. kovo 17 d. įsakymo
panaikinimo turi būti nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka,
o tik vėliau, vadovaujantis
ABTĮ 25 straipsniu, gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Duomenų, kad pareiškėjas jau pasinaudojo išankstine
ginčo nagrinėjimo tvarka, byloje nėra, todėl skundą atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies
3 punktu.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų
kolegija sprendžia, kad skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d.
nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, yra pagrįsta ir
teisėta. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį
skundą ir naikinti skundžiamą nutartį remiantis atskirajame skunde išdėstytais
argumentais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos
įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo M. S. (M. S.) atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio
teismo 2010 m.
balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Laimė Baltrūnaitė
Arūnas Sutkevičius