Civilinė byla Nr. e2S-1071-1041/2024

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00739-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.5; 3.3.2.5; 3.3.2.6.2;

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungės statyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KA projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilungės statyba“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-320-955/2024 priteisė ieškovei 220,00 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 443,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gegužės 9 d.

2.       Atsakovė 2024 m. gegužės 10 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti ir kartu su prašymu pateikė apeliacinį skundą. Atsakovė nurodė, kad terminas praleistas nežymiai ir dėl žmogiško klaidos, nes jo pabaiga per klaidą buvo susieta ne su sprendimo paskelbimo, bet su jo įteikimo diena, be to, 2024 m. gegužės 9 d. buvo fiksuoti EPP sistemos sutrikimai. Atsakovė nepraleido naikinamojo termino apeliaciniam skundui pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi atmetė prašymą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo, atsisakė priimti atsakovės apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

4.       Teismas nurodė, kad terminas apeliaciniam skundui pateikti baigėsi 2024 m. gegužės 8 d. Apeliacinio skundo negavus, 2024 m. gegužės 9 d. atlikta sprendimo įsiteisėjimo žyma.

5.       Atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, kuris turi pareigą taip planuoti savo darbo laiką ir krūvį, kad būtų laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Vien formalus atsakovės atstovo teigimas, kad terminas buvo praleistas dėl to, jog jis neteisingai suskaičiavo apeliacinio skundo padavimo terminą, nelaikytinas svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi, kuri nepriklausė nuo atsakovės atstovo valios. Apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą iš esmės lėmė atsakovės atstovo neprofesionalus elgesys, o ne objektyvios aplinkybės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Atskiruoju skundu atsakovė (apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Terminas apeliaciniam skundui pateikti turėjo būti atnaujintas, nes nežymus procesinio termino praleidimas nesukėlė neigiamų padarinių nei teismui, nei ieškovei.

6.2.                      Atsakovė (apeliantė) negalės apginti savo teisių dėl skundžiamo sprendimo tik dėl pavėlavimo pateikti skundą vieną dieną dėl žmogiškosios, netyčinės ir nepiktybinės klaidos.

7.       Ieškovė atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą bei iš atsakovės priteisti 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Atsakovė (apeliantė) suformulavo reikalavimą tik pirmosios instancijos teismui, tačiau ne apeliacinės instancijos teismui, todėl apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas.

7.2.                      Apeliacinio skundo padavimo termino skaičiavimas nereikalauja specialių žinių ar teisinio pasirengimo. Termino praleidimas reiškia, kad atsakovė (apeliantė) elgėsi neapdairiai ir ignoravo įstatyme nustatytus terminus.

7.3.                      Tai, kad atsakovės (apeliantės) teisininkas neteisingai suskaičiavo apeliacinio skundo padavimo terminus, nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl įrodymų prijungimo

8.       Atsakovė (apeliantė) su atskiruoju skundu pateikė jos prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti ir duomenis anglų kalba dėl EPP sutrikimų 2024 m. gegužės 9 d.

9.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės (apeliantės) teikiamus įrodymus, atkreipia dėmesį, kad prašymas dėl termino apeliaciniam skundui pateikti yra pateiktas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-320-955/2024, t. y. pirmosios instancijos teismo byloje, kurioje priimtą sprendimą nori apskųsti atsakovė (apeliantė). Atsižvelgiant į tai, kad šis prašymas jau yra pateiktas byloje, apeliacinis teismas šio dokumento pakartotinį pateikimą laiko pertekliniu ir atsisako priimti.

11.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako priimti atsakovės (apeliantės) pateiktus duomenis anglų kalba apie EPP sistemos (ne)veikimą. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė (apeliantė) minėtus duomenis dėl EPP sistemos (ne)veikimą pateikė anglų kalba, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.

Dėl ginčo esmės

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės (apeliantės) pateiktą apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).

14.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylą priėmė ir paskelbė 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-320-955/2024 (toliau – sprendimas), kuriuo ieškovei priteisė 220,00 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 443,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas buvo išsiųstas atsakovei (jos atstovui teisininkui) per EPP sistemą 2024 m. balandžio 8 d. Atsakovei (apeliantei) per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo jo neapskundus, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko (toliau – Liteko) buvo įvesta žyma, kad sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gegužės 9 d. 2024 m. gegužės 10 d. teisme gautas atsakovės (apeliantės) prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti ir pats apeliacinis skundas.

15.       Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti ir atsisakė priimti apeliacinį skundą. Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Atsakovė (apeliantė) nurodė, kad terminas pateikti apeliacinį skundą praleistas nežymiai (vos vieną dieną), jis buvo praleistas dėl atsakovės (apeliantės) atstovo žmogiškosios klaidos, o ne siekiant piktnaudžiauti procesu, ir termino praleidimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių nei teismui, nei šalims.

16.       Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis).

17.       Procesinis terminas apeliaciniam skundui paduoti yra nustatytas įstatyme – CPK 307 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas gali būti paduodamas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal CPK 307 straipsnio 2 dalį, šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių, turi nurodyti šias priežastis, pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 78 straipsnio 1, 4 dalys).

18.       Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, konkrečiu atveju palikta teisė spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – ne.

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017).

20.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus bylą žodinio proceso tvarka. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos. Šis sprendimas tą pačią dieną atsakovės (apeliantės) atstovui išsiųstas per EPP sistemą. Taigi, atsakovė (apeliantė) apeliacinį skundą teismui turėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 8 d. (įskaitytinai), tačiau pateikė 2024 m. gegužės 10 d. t. y. praleidusi terminą apeliaciniam skundui pateikti. Ginčo byloje dėl to, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovei (apeliantei) buvo siunčiami per EPP, kad terminas apeliaciniam skundui pateikti yra praleistas, nėra, tačiau atsakovė (apeliantė) nurodo, kad terminas turėjo būti atnaujintas, nes jis paleistas dėl žmogiškos klaidos atsakovės (apeliantės) atstovui teisininkui manant, kad apskundimo terminas yra skaičiuojamas ne nuo sprendimo paskelbimo, bet nuo jo gavimo dienos, taip pat 2024 m. gegužės 9 d. buvus sutrikusiai EPP sistemai. Ieškovė su tokia pozicija nesutinka, be kita ko, nurodydama, kad atsakovės (apeliantės) atskirasis skundas apskritai neturėtų būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, nes jame suformuluotas tik reikalavimas pirmosios instancijos teismui pasinaikinti skundžiamą nutartį.

21.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės argumentus dėl atskirojo skundo (ne)nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, sutinka, kad jo rezoliucinėje dalyje nėra tinkamai suformuluotas prašymas apeliacinės instancijos teismui. Tačiau iš viso atskirojo skundo turinio akivaizdu, kad atsakovė (apeliantė) siekia skundžiamos nutarties panaikinimo ir termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, minėto atskirojo skundo trūkumas nėra laikomas esmine kliūtimi jį nagrinėti apeliacine tvarka.

22.       Pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesiniai terminai, kaip minėta pirmiau, yra skirti tam, kad užtikrintų greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad beveik dviejų dienų, atsižvelgiant į tai, kad paskutinė apeliacinio skundo padavimo teismui diena buvo 2024 m. gegužės 8 d., o skundas pateiktas 2024 m. gegužės 10 d., termino praleidimas gali būti laikomas nežymiu, tačiau visais atvejais teismas turi vertinti ne tik termino praleidimo trukmę, bet ir termino praleidimo priežastis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės (apeliantės) atstovo teisininko nurodoma žmogiškoji klaida neteisingai skaičiuojant sprendimo apskundimo terminą nėra laikytina svarbia priežastimi atnaujinti terminą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės (apeliantės) atstovas yra profesionalus teisininkas, atstovavęs atsakovę (apeliantę) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Be to, apeliacinės instancijos teismui patikrinus Liteko duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad vien per 2023–2024 m. atsakovė (apeliantė) vienu ar kitu procesiniu statusu dalyvavo dvidešimt viename teisminiame procese ir beveik visur ją atstovavo (ar atstovauja) tas pats teisininkas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovės (apeliantės) argumentus, kad terminas buvo praleistas tik dėl atstovo žmogiškosios klaidos, nes iš Liteko duomenų nustatyta, jog jis atsakovės (apeliantės) teisminiame atstovavime turi patirties.

23.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo yra reikalinga atsižvelgti ne tik į sprendimą norinčios apskųsti šalies, bet ir į tos bylos šalies, kuriai sprendimas yra palankus, interesus. Nagrinėjamu atveju svarbu pastebėti, kad įsiteisėjus sprendimui šalis, kurios naudai jis priimtas, pagrįstai tikisi sprendimą įgijus res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią bei esant vykdytiną. Šios šalies teisė į įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą gali būti pažeista tik esant svarbioms priežastims, kuriomis nėra laikoma atsakovės (apeliantės) atstovo nurodoma klaida skaičiuojant terminą.

24.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp dviejų juridinių asmenų dėl skolos už paslaugas. Byloje nebuvo nagrinėjami klausimai, susiję su labiau pažeidžiamų asmenų grupių teisėmis (pavyzdžiui, nepilnamečių vaikų, darbuotojų, vartotojų ar pan.), be to, pagrindinės ieškiniu prašytos priteisti skolos dydis yra sąlyginai mažas – 220,00 Eur. Atsižvelgiant į sprendimu tenkinto ieškinio sumą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsisakymas atnaujinti terminą pateikti apeliacinį skundą neproporcingai nepažeis atsakovės (apeliantės) interesų net ir įvertinus sprendimu priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį.

25.       Atsakovės (apeliantės) argumentas, kad 2024 m. gegužės 9 d. buvo EPP sistemos sutrikimai nėra teisiški reikšmingi sprendžiant praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, kadangi teismo sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminas pasibaigė 2024 m. gegužės 8 d.

26.       Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

27.       Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas, reglamentuojančias termino pateikti apeliacinį skundą (ne)atnaujinimą, todėl atsakovės (apeliantės) atskirasis skundas atmetamas ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 242,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

29.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš atsakovės (apeliantės).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KA projektai“ (juridinio asmens kodas 303119735) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungės statyba“ (juridinio asmens kodas 304584210) 242,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                Simona Dementavičienė