Civilinė byla Nr. e3K-3-94-701/2018

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-43-3-03076-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1.

                 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių V. B., J. B., J. V., S. O., D. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės būstas“ ieškinį atsakovėms V. B., J. B., J. V., S. O., D. A., dalyvaujant trečiajam asmeniui daugiabučių namų savininkų bendrijai „Senoji aikštė“, dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų prievolės padengti atliko namo techninės būklės įvertinimo – statybinio tyrinėjimo išlaidas, kai butų ir kitų patalpų savininkai nėra davę sutikimo dėl jo atlikimo, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovių skolą: V. B. – 190,80 Eur už 2015 m. rugsėjo mėnesį, D. A. – 233,72 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d., S. O. – 145 Eur už 2015 m. rugsėjo mėnesį, J. V. – 206,64 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., J. B. – 162,38 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad ji Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-865 pagrindu buvo paskirta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. DNSB „Senoji aikštė“ perėmė iš UAB „Šilutės būstas“ namo (duomenys neskelbtini), administravimą. Atsakovės yra šio namo butų savininkės, atitinkamai: V. B. – buto Nr. (duomenys neskelbtini), D. A. – buto Nr. (duomenys neskelbtini), S. O. – buto Nr. (duomenys neskelbtini), J. V. – Nr. (duomenys neskelbtini), J. B. – buto Nr. (duomenys neskelbtini), todėl joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovės privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3–4 dalys). Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (toliau – Pavyzdiniai administravimo nuostatai), Šilutės rajono savivaldybės daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, patvirtinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-1593 (toliau – Šilutės rajono savivaldybės administravimo nuostatai), ir kiti teisės aktai imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pavyzdiniai administravimo nuostatai (IV skyrius „Patalpų savininkų mėnesinių mokesčių apskaičiavimas“) ir Šilutės rajono savivaldybės administravimo nuostatai (IV skyrius „Patalpų savininkų mėnesinių įmokų apskaičiavimas“) įtvirtina, kaip kiekvieną mėnesį ieškovė patalpų savininkams apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą, remontą ir komunalines paslaugas. Kiekvieną mėnesį atsakovėms nuosavybės teise priklausančių butų adresais buvo pateikiamos sąskaitos su nurodytomis priskaičiuotomis mokėti sumomis. Iš surinktų lėšų namo administratorė (ieškovė) atlieka visas jai, kaip namo administratorei, priskirtas funkcijas, susijusias su namo (duomenys neskelbtini), priežiūra. Šio namo bendrosios nuosavybės administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus nustato Šilutės rajono savivaldybės taryba (šiuo metu tarifai nustatyti 2014 m. vasario 27 d. Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendime Nr. T1-1085 „Dėl Šilutės rajono savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių administravimo mokesčių tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Už šio namo bendrojo naudojimo objektų remontą ar kitokius tvarkymo darbus, nenurodytus Šilutės rajono savivaldybės administravimo nuostatuose, tačiau būtinus namo bendrojo naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti, taip pat už kitas komunalines paslaugas, teikiamas namui (duomenys neskelbtini), mokesčiai apskaičiuojami pagal tokių darbų / paslaugų faktinę vertę, paskirstant mokesčius visiems patalpų savininkams proporcingai jų nuosavybės teise turimų patalpų (buto) plotui. Atsakovės yra skolingos už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei 11,02 Eur iš atsakovės D. A. ir 14,05 Eur iš atsakovės J. B.; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui DNSB „Senoji aikštė“ 1340 Eur, atsakovei V. B. – 300 Eur, valstybei – 10,55 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
5. Teismas nurodė, kad tarp šalių ginčas kilo dėl ieškovės paskirtos ekspertizės pagrįstumo, ekspertizės išlaidų priskyrimo išlaidoms, susijusioms su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šalys neginčija administruojamo turto būklės ir reikalingumo jį remontuoti, taip užtikrinant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose statybą bei statinių priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus privalomuosius reikalavimus statiniui.
6. Teismas nustatė, kad ieškovės 2014 m. lapkričio 19 d. gyvenamojo namo kasmetinės apžiūros aktu Nr. A215, 2015 m. vasario 12 d. gyvenamojo namo eilinės apžiūros aktu Nr. SB – AA15-0017, 2015 m. gegužės 5 d. statinio defektų aktu Nr. DA45352 nustatyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), defektai, rekomenduota atlikti fasado sienų, pamatų, stogo remonto darbus; apie techninės būklės įvertinimo (ekspertizės) skyrimą neužsimenama. Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale pažymėta, kad 2015 m. liepos 3 d. atliktas techninės būklės įvertinimas, tačiau nė vienas iš apžiūros aktų ir pagal juos rekomenduoti darbai žurnale nefiksuoti.
7. Atsižvelgdamas į Statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“, STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ įtvirtintą teisinį reglamentavimą teismas padarė išvadą, kad nei STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“, nei STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nenustato ieškovei, organizuojant remonto darbus, teisės skirti ir pareigos atlikti statinio ekspertizę
8. Teismas nurodė, kad tiek statinių tyrimais, tiek statinių ekspertize iš esmės įvertinama statinio techninė būklė, tačiau tiek tyrimas, tiek ekspertizė skiriasi savo apimtimis, tikslais, skyrimo ir atlikimo procedūromis. Ieškovė savo pranešimuose nurodė, kad bus atliekamas techninės būklės įvertinimas (ekspertizė). Perdavimo–priėmimo akte sutarties vykdytojas pareiškė, kad Ekspertizės rangos sutartis atlikta pagal STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ bei kitų STR reikalavimus. Dėl to teismas konstatavo, kad buvo atlikta ekspertizė, kurios skyrimui ieškovė nėra tinkamas subjektas.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovė iki ekspertizės skyrimo bandė organizuoti remonto darbus, t. y. ekspertizės ar kitokio tyrimo nebuvimas nekliudė jai imtis remonto organizavimo darbų, ieškovė privalėjo elgtis kiek įmanoma ekonomiškai ir sąžiningai administruojamo turto savininkų atžvilgiu, privalėjo, kaip nuolatos teikianti tokio pobūdžio paslaugas, būti ypač atidi. Teismas sprendė, kad ieškovė, užsakydama ekspertizę, kuria nors ir buvo siekiamas tikslas ateityje, nustačius statinio trūkumus, užtikrinti statiniui keliamus privalomus reikalavimus, neturėjo teisės atlikti šio veiksmo be turto naudotojų sutikimo ir dėl šios ekspertizės atsiradusios išlaidos nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pirkimo procedūros pagrįstumo, pažymėjo, kad pagal ieškovės direktoriaus 2015 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-01B patvirtintų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimo taisyklių (toliau – Taisyklės) IV skyriaus 8 punktą paslaugų pirkimas gali būti vykdomas apklausos arba konkurso būdu. Konkurso organizavimas privalomas, kai numatoma paslaugų pirkimo vertė be PVM yra lygi ar didesnė nei 3000 Eur vienam administruojamam namui. Dėl susidariusių ypatingų aplinkybių (avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbų būtinumo, stichinių nelaimių ir pan.), kai pirkimo neįmanoma įvykdyti konkurso būdu, administratorius turi teisę tiekėją atrinkti apklausos būdu. Pagal Taisyklių 9 punktą, jei apklausos būdu gauti pasiūlymai viršija 3000 Eur sumą, administratorius papildomai organizuoja konkursą; pagal 17 punktą pirkdamas apklausos būdu, administratorius privalo apklausti tokį tiekėjų skaičių, kad būtų galima palyginti ir įvertinti ne mažiau kaip tris nustatytus minimalius reikalavimus atitinkančius tiekėjų pasiūlymus, išskyrus taisyklių 18 punkte nustatytas išimtis. Jei administratorius apklausė daugiau nei tris tiekėjus, bet pasiūlymus pateikė mažiau nei trys tiekėjai, laikoma, kad konkursas įvyko.
11. Teismas pažymėjo, kad įrodymų, jog buvo apklausti daugiau nei trys teikėjai, ieškovė nepateikė. Teismas nustatė, kad ginčo paslaugos pirkimas buvo vykdomas apklausos būdu. Pagal Statybos produkcijos sertifikavimo centro pateiktą informaciją UAB Statinių konstrukcijų projektavimo biurui nebuvo suteikta teisė vykdyti statinio ar jo dalies ekspertizę, o UAB „Struktūra ir forma“ kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registre nėra, t. y. ši įmonė nebuvo atestuota aplinkos ministro nustatyta tvarka. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, vykdydama apklausą dėl paslaugų pirkimo, neįvykdė savo pačios priimtose pirkimo taisyklėse nustatytų reikalavimų: neapklausė pakankamo skaičiaus tiekėjų, turinčių teisę teikti perkamas paslaugas, t. y. ne mažiau kaip trijų; gavusi pasiūlymus, viršijančius 3000 Eur sumą, neorganizavo konkurso.
12. Pagal Šilutės rajono savivaldybės administravimo nuostatų 6.5 punktą, administratorius organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, namo techninės priežiūros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimą; į pirkimo komisiją kviečia dalyvauti patalpų savininkų išrinktą atstovą; pirkimo rezultatus skelbia namo skelbimų lentoje ir savo interneto tinklalapyje, jeigu jį turi. Teismas sprendė, kad šio reikalavimo ieškovė nevykdė, patalpų savininkų atstovo į pirkimo komisiją nepakvietė. Teismas konstatavo, kad ieškovė, nesant patalpų savininkų sutikimo, ekspertizę paskyrė kaip netinkamas subjektas, pažeisdama paslaugų pirkimo procedūras, ekspertizės išlaidos nepriskirtinos privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams, todėl atsakovės neprivalo jų apmokėti.
13. Spręsdamas klausimą dėl prašomos priteisti skolos pagrįstumo, teismas nurodė, kad CK 4.82 straipsnio 3–4 dalys, 4.84 straipsnio 9 dalis, Pavyzdiniai administravimo nuostatai, Šilutės rajono savivaldybės administravimo nuostatai bei kiti teisės aktai imperatyviai nustato butų ir kitų patalpų savininkų pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
14. Teismas nustatė, kad pagal ieškovės pateiktas skolų valdymo ataskaitas ir preliminarius 2015 m. vasario 24 d. skaičiavimus, kuriuose ekspertizės kaina nurodyta 3300 Eur, atsakovėms priskaičiuota: V. B. – visa įmoka už ekspertizę 254,40 Eur (mėnesio įmoka – 21,20 Eur), D. A. – 218,40 Eur (mėnesio įmoka 18,20 Eur), J. B. – 145, 47 Eur (mėnesio įmoka 12,12 Eur), S. O. – 166,15 Eur (mėnesio įmoka 13,85 Eur), J. V. – 254,18 Eur (už 2 objektus: 204,14 Eur + 50,04 Eur) (mėnesio įmoka 17,01 Eur ir 4,17 Eur). Teismas nurodė, kad atsakovėms buvo skaičiuojamos įmokos ir išrašomos sąskaitos pagal preliminarius, 2015 m. vasario 24 d. atliktus skaičiavimus, kai dar nebuvo sudaryta ekspertizės atlikimo sutartis, be to, atliktos ekspertizės kaina buvo mažesnė, ne 3300 Eur, o 2727,27 Eur.
15. Nustatęs, kad iš atsakovės V. B. prašoma priteisti 190,80 Eur, t. y. daugiau, nei priskaičiuota už ekspertizę (254,40 Eur), iš atsakovės S. O. prašoma priteisti 145 Eur, t. y. daugiau, nei priskaičiuota už ekspertizę (166,15 Eur), iš atsakovės J. V. prašoma priteisti 206,64 Eur, ekspertizės įmoka jai apskaičiuota 254,18 Eur, t. y. dalį ekspertizės išlaidų atsakovės yra jau sumokėjusios, teismas konstatavo, jog, atlikus tarpusavio įskaitymus, atsakovės V. B., S. O. ir J. V. neskolingos ieškovei už kitas paslaugas.
16. Teismas nurodė, kad iš atsakovės D. A. prašoma priteisti 233,72 Eur (už ekspertizės atlikimą 218,40 Eur), skirtumas 15,32 Eur. Atsakovei D. A. priskaičiuota mėnesio įmoka, be ekspertizės išlaidų, sudaro 9,21 Eur. Nors nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. įsikūrė namo bendrija, ieškovė nepagrįstai atsakovei apskaičiavo mokesčius už visą 2015 m. rugsėjo mėnesį, t. y. atitinkamai už 14 dienų, kas sudaro 4,30 Eur. Teismas konstatavo, kad atsakovės D. A. skola yra 11,02 Eur (15,32 Eur – 4,30 Eur), ši suma iš atsakovės priteistina ieškovei.
17. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodoma atsakovės J. B. skola yra 162,38 Eur (už ekspertizės atlikimą 145,47 Eur), skirtumas 16,91 Eur. Atsakovei J. B. priskaičiuota mėnesio įmoka, be ekspertizės išlaidų, sudaro 6,13 Eur. Nors nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. įsikūrė namo bendrija, ieškovė ir šiai atsakovei nepagrįstai apskaičiavo mokesčius už visą 2015 m. rugsėjo mėnesį, t. y. atitinkamai už 14 dienų, kas sudaro 2,86 Eur. Teismas konstatavo, kad atsakovės skola yra 14,05 Eur (16, 91 Eur – 2,86 Eur), ši suma iš atsakovės priteistina ieškovei.
18. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovių: V. B. – 190,80 Eur skolą, D. A. – 233,72 Eur skolą, S. O. – 145 Eur skolą, J. V. – 206,64 Eur skolą, J. B. – 162,38 Eur skolą ir iš kiekvienos atsakovės 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2016 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei ir valstybei.
19. Kolegija pažymėjo, kad STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ išskiria sąvokas „statinio ekspertizė“ ir „statinio techninės būklės įvertinimas“. Pagal šį reglamentą statinio ekspertizė – esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas, norint nustatyti, ar statinys atitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus (6.11 punktas); statinio techninės būklės įvertinimas yra statinio ekspertizės akto sudėtinė dalis (34.6, 43 punktai). Nors abi šios sąvokos panašios, tačiau statinio techninės būklės įvertinimas niekaip negali būti prilygintas statinio ekspertizei, kaip ją apibrėžia šis STR, kuri gali būti skiriama tik viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą.
20. Kolegija nurodė, kad analizuojant ekspertizės akto sudėčiai keliamus reikalavimus akivaizdu, jog 2015 m. liepos 2 d. gyvenamojo namo techninės būklės įvertinimo aktas yra tik viena dalis statinio ekspertizės sudėčiai keliamų reikalavimų, kadangi nėra atliktas dalinių statinio ekspertizių kokybės įvertinimas (pirmiau nurodyto STR 33.2 punktas), neatlikti statinio (jo dalies) tyrinėjimų (tyrimų) laboratoriniai bandymai, skaičiavimai (33.3 punktas), kt. Kolegijos vertinimu, gyvenamojo namo techninės būklės įvertinimo akte nurodytos išvados iš esmės yra grindžiamos vadovaujantis ne STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ nuostatomis, o atsižvelgiant į gyvenamojo namo avarinę būklę.
21. Ieškovei yra privalomi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. Dl-1067 redakcija) STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 9.4 punkto, apibrėžiančio, kad gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinamos atliekant statybinius tyrinėjimus, jeigu jie reikalingi gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti, reikalavimai. Esamų statinių tyrimai – rekonstruojamų ar kapitališkai remontuojamų statinių, jų dalių techninės būklės įvertinimas (tyrimai, matavimai) (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. Dl-603 patvirtinto STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“ 6.2 punktas).
22. Kolegija padarė išvadą kad, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė atliko pastato ekspertizę, nes, kolegijos vertinimu, ieškovė atliko statinio techninės būklės įvertinimą – statybinį tyrinėjimą, kuris, vertinant STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ nuostatų turinį, negali būti prilygintas ekspertizei ir kurį skirti ieškovė, kaip namo techninė prižiūrėtoja, turėjo teisę. Atsakovių ir trečiojo asmens nurodomi dokumentai: 2015 m. kovo 25 d. susirinkimo protokolas Nr. 0106, kurio darbotvarkės 2 punkte nurodomas svarstytinas klausimas dėl ekspertizės užsakymo; tos pačios dienos balsavimo biuletenis, kurio grafoje nurodoma: „Ekspertizė/ pritariu-nepritariu“; 2015 m. gegužės 27 d. balsavimo biuletenis, kurio balsavimo grafose nurodomas pritarimas ar nepritarimas ekspertizei; 2015 m. gegužės 21 d. administratorės pranešimas ir (ar) minėtų dokumentų pavadinimai, anot kolegijos, negali paneigti 2015 m. liepos 2 d. Pastato (atsakovių gyvenamojo namo) techninės būklės įvertinimo akto tikrojo turinio. Kolegija akcentavo, kad sprendimas dėl namo ekspertizės atlikimo nebuvo priimtas, ieškovė ekspertizės atlikimo neužsakė.
23. Vertindama ieškovės užsakytą techninės būklės įvertinimą statinių priežiūros ir naudojimo privalomųjų reikalavimų kontekste, kolegija pažymėjo, kad 2015 m. gegužės 5 d., atlikus statinio nuolatinę apžiūrą, surašytas statinio defektų aktas Nr. DA45352, kuriame nurodyta, kad pamatų būklė nepatenkinama, matyti įtrūkimų, sienų medinės konstrukcijos tinkuotos – tinkas įtrūkęs, stogo būklė nepatenkinama, danga sena, medinės konstrukcijos pažeistos puvinio, matosi įlinkimų. Statinio defektų aktą surašiusi komisija nustatė, kad pastato būklė neatitinka STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ įtvirtintos daugiabučių gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų visumos: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo. Tai patvirtina ir aplinkybės, kad atsakovei J. V. priklausančių butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) lubos buvo išlinkusios, pačios savininkės paremtos statramsčiais. Techninės būklės įvertinimo akte konstatuota, kad pamatai, išorės siena yra avarinės būklės.
24. Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų Statybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių (Statybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalis, redakcija, galiojusi ginčo veiksmų metu). Namo administratorius, kaip techninis prižiūrėtojas, turi atlikti savo funkcijas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. Dl-347 patvirtintu STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“. Šio STR 10 punkte nustatyta, kad pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; užtikrinti, kad atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita), laiku būtų pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis; neleisti medinėms konstrukcijoms drėkti ir pūti ir kt. Šio STR 37 punktas nustato, kad statinio techninę priežiūrą sudaro: nuolatinis statinio būklės stebėjimas, statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas, remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas; 40 punkte detalizuojama, kad statinių periodines ir specializuotas apžiūras, be kita ko, sudaro esamo statinio statybiniai tyrinėjimai.
25. Kolegija sprendė, kad ieškovė, vykdydama techninio prižiūrėtojo funkcijas ir siekdama užtikrinti gyvenamojo namo atitiktį privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams, pagrįstai atliko pastato techninės būklės įvertinimą vadovaudamasi STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad statinio techninės būklės įvertinimas nėra susijęs su privalomaisiais statinių priežiūros ir naudojimo reikalavimais, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai).
26. Kolegija pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė, vykdydama apklausą dėl paslaugų pirkimo, neįvykdė Taisyklėse nustatytų reikalavimų. Kolegijos vertinimu, pirma, apklausa gali būti atliekama tiek raštu, tiek ir žodžiu. Antra, Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad kai numatomo pirkimo vertė be PVM yra mažesnė nei 3000 Eur, pirkimas gali būti vykdomas ir apklausos, ir konkurso būdu. Šiuo atveju dvi įmonės – UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ ir UAB Statinių konstrukcijų projektavimo biuras – atitinkamai pasiūlė 3000 Eur ir 3600 Eur kainas su PVM. Tai reiškia, kad be PVM pasiūlytos kainos yra 2370 Eur ir 2844 Eur. Taigi, ieškovė, organizuodama pirkimą apklausos būdu, nepažeidė įstatymų ir Taisyklių nuostatų.
27. Atsakovių pareiga proporcingai savo turimam buto plotui apmokėti ieškovės apskaičiuotas sumas už atliktą statinio techninės būklės įvertinimą kyla iš įstatymo (CK 4.82–4.85 straipsniai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 8 punktas). Kolegija konstatavo, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai atliko statinio techninės būklės įvertinimą, o pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimų netenkino nepagrįstai.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, prisidėjimas prie jo

28. Kasaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutartį ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 sausio 4 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatas. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. Dl-1067 redakcija) STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“. Pagal šį STR išlaidos už namo techninės būklės įvertinimą nėra priskirtinos prie būtinųjų išlaidų, todėl namo administratorius, norėdamas užsakyti paslaugą, turi gauti gyventojų sutikimą ir tinkamai įforminti sprendimą. Pagal šio STR daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašo 23 punktą namo bendrųjų konstrukcijų statybiniai tyrinėjimai ar ekspertizė, jei toks poreikis nustatytas namo apžiūros metu ir nurodytas metinės ar neeilinės apžiūros akte, tai jis (poreikis) priskirtinas būtiniems darbams įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomuosius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju toks poreikis nebuvo nustatytas – jokių nuorodų į ekspertizės ar tyrinėjimų būtinumą dokumentuose (2015 m. vasario mėnesio apžiūros akte, 2015 m. gegužės 5 d. defektų akte, metų veiklos ataskaitoje, 2015 m. rugsėjo mėnesio veiklos ataskaitoje (perduodant namo administravimą trečiajam asmeniui) nėra. Taigi ieškovės patirtos išlaidos dėl savo iniciatyva atliktos ekspertizės nėra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, dėl šių išlaidų negautas gyventojų sutikimas, gyventojų atstovas nebuvo pakviestas dalyvauti paslaugos (darbų) pirkimo procedūroje, o tai yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas.
2. Teismas pažeidė CK 4.237 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ieškovė, sudarydama sutartį su rangovu, nenurodė, kad veikia ne savo, o administratorės vardu, taigi ji viršijo savo įgaliojimus ir veikė savo rizika, todėl privalo prisiimti kilusias pasekmes.
29. Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo prašo skundą tenkinti, skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
30. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų prievolės padengti atlikto statinio techninės būklės įvertinimo – statybinio tyrinėjimo išlaidas, kai butų ir kitų patalpų savininkai nėra davę sutikimo dėl jo atlikimo

31. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
32. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
33. Taigi, vienas iš atvejų, kada butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti šių išlaidų – kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl jų ir išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Šie reikalavimai nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau – ir Reglamentas STR 1.12.05:2010). Šis reglamentas (redakcija, galiojusi ginčo veiksmų metu) apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus bei nustato jų įgyvendinimo tvarką (reglamento 1 punktas), yra privalomas, be kita ko, gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams (reglamento 2 punktas).
34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovės – butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorės atlikto daugiabučio gyvenamojo namo techninės būklės įvertinimo – statybinio tyrinėjimo išlaidos yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir ar atsakovės – daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkės privalo apmokėti šias išlaidas. Pažymėtina, kad nors teismai padarė skirtingas išvadas dėl to, ką – pastato ekspertizę ar statinio techninės būklės įvertinimą – statybinį tyrinėjimą – atliko ieškovė, tačiau kasaciniu skundu apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ieškovė atliko statinio techninės būklės įvertinimą – statybinį tyrinėjimą, nėra ginčijama, todėl būtent šia išvada vadovaujamasi bylą nagrinėjant kasacine tvarka.
35. Pagal Reglamento STR 1.12.05:2010 5 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus – mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos saugojimo (5.1–5.1.6 papunkčiai); reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse, būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (5.2–5.2.2 papunkčiai). Šių reikalavimų įgyvendinimo etapai yra: esamos gyvenamojo namo, jo dalių būklės nustatymas ir jos atitikties privalomiesiems reikalavimams įvertinimas (8.1 papunktis); privalomųjų darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas (8.2 papunktis); privalomųjų darbų įvykdymas (8.3 papunktis). Privalomieji darbai – atskiri ar kompleksas darbų, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti statinių naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (4.3 papunktis).
36. Reglamento STR 1.12.05:2010 VI dalis reglamentuoja gyvenamojo namo būklės įvertinimą ir privalomųjų darbų nustatymą. Joje nustatyta, kad gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikties privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant, be kita ko, šias apžiūras, stebėjimus ir tyrinėjimus: nuolatinius stebėjimus (9.1 papunktis); kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras (9.2 papunktis); neeilines apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių, gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas (9.3 papunktis); statybinius tyrinėjimus, jeigu jie reikalingi gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti (9.4 papunktis). Gyvenamojo namo ir jo dalių apžiūras atlieka: nuolatinius stebėjimus – gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą (11.1 papunktis); kasmetines ir neeilines apžiūras – specialistų grupė (komisija), kurios vadovas turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, suteikiančius teisę eiti vieną iš pagrindinių statybos techninės veiklos sričių vadovo pareigas (11.2 papunktis); statybinius tyrinėjimus – fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę atlikti statybinius tyrinėjimus (11.3 papunktis). Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė (12 punktas). Kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis (13 punktas). Gyvenamojo namo, jo dalių būklės įvertinimai, gauti nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu, statybinių tyrinėjimų, ekspertizės, energinio naudingumo sertifikavimo rezultatai registruojami statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ nustatyta tvarka (toliau – Reglamentas STR 1.12.07:2004) (15 punktas). Pagal nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų aktų duomenis, taip pat gyvenamojo namo, jo dalių ir inžinerinių sistemų gyvavimo trukmės normatyvus, jeigu jie yra nustatyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techninėje dokumentacijoje ar kituose normatyviniuose dokumentuose, nustatomi privalomieji gyvenamojo namo, jo dalies atnaujinimo darbai (20 punktas).
37. Šio reglamento priede pateikiamame daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąraše, be kita ko, nurodyta, kad daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams priskiriami nuolatiniai daugiabučio namo (toliau – Namas) techninės priežiūros darbai ir organizacinės priemonės, susiję su Namo bendrojo naudojimo objektų būklės stebėjimu, vertinimu, atnaujinimo darbų planavimu, pat kiti darbai, būtini Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui: privalomųjų Namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimas, šių darbų metinio ir ilgalaikio plano parengimas ir pateikimas Namo naudotojams (savininkams) ar jų įgaliotiems atstovams (3 punktas); Namo bendrųjų konstrukcijų statybiniai tyrinėjimai ar ekspertizė, jei toks poreikis nustatytas Namo apžiūros metu ir nurodytas metinės ar neeilinės apžiūros akte (23 punktas).
38. Reglamentas STR 1.12.07:2004 (redakcija, galiojusi ginčo veiksmų metu) nustato gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ir kitų statinių techninės priežiūros reikalavimus, kvalifikacinius reikalavimus statinių techniniams prižiūrėtojams, šių statinių techninės priežiūros dokumentų formas bei jų pildymo ir saugojimo tvarką (1 punktas) ir yra privalomas visiems statinių naudotojams bei techniniams prižiūrėtojams, kurių naudojami ar prižiūrimi statiniai patenka į 1 punkte nurodytas statinių grupes (2 punktas). Pagal šio reglamento nuostatas statinio techninę priežiūrą sudaro: nuolatinis statinio būklės stebėjimas; statinio periodinės ir specializuotos apžiūros; pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas (37–37.4 papunkčiai). Statinių periodines ir specializuotas apžiūras, be kita ko, sudaro: kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros (41.1 papunktis); neeilinės apžiūros (411.2 papunktis); esamo statinio statybiniai tyrinėjimai, jei jie reikalingi statinio ar atskirų jo dalių būklei nustatyti (41.3 papunktis). Statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami šiuose dokumentuose: nuolatinių stebėjimų – įrašais statinio techninės priežiūros žurnale (2 priedas), pažymint pastebėtus defektus ar pavojingas deformacijas arba tai, kad jų nerasta, numatomas priemones pastebėtiems defektams pašalinti (44.1 papunktis); kasmetinių ir neeilinių apžiūrų – atitinkamos apžiūros akte (rekomenduojama akto forma pridedama) ir įrašu statinio techninės priežiūros žurnale (44.2 papunktis). Statinio techninės priežiūros žurnale (priedas Nr. 2) registruojami statinio nuolatinio stebėjimo metu pastebėti konstrukcijų bei inžinerinės techninės įrangos defektai ar deformacijos, taip pat periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktų (priedas Nr. 3) registravimo duomenys, nurodant jų atlikimo datą, vadovus, pastebėtus defektus ir priemones jiems pašalinti (52 punktas).
39. Nurodytas reglamentuose įtvirtintas teisinis reguliavimas yra imperatyvus. Jis nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aiškintinas kaip reiškiantis tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo būklė, jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai, pastato defektai ir remonto darbų poreikis paprastai turi būti nustatomi pačios gyvenamojo namo techninės prižiūrėtojos – butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorės, be kita ko, naudojantis, esant tam pagrindui, specialistų grupės (komisijos), kurios vadovas turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, suteikiančius teisę eiti vieną iš pagrindinių statybos techninės veiklos sričių vadovo pareigas, įžvalgomis, o ne tyrimų rangos sutarties pagrindu tam pasitelkus kitus asmenis, turinčius teisę atlikti statybinius tyrinėjimus, ir remiantis būtent šių asmenų tokių tyrinėjimų metu gautais duomenimis. Daugiabučio gyvenamojo namo statybinių tyrinėjimų atlikimas teisės aktais nepriskirtinas vien tik ieškovės, kaip butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorės, nuožiūrai, nes jų atlikimo galimybė yra ribojama sąlygos – statybinių tyrinėjimų reikalingumu gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti. Jeigu ši sąlyga neegzistuoja, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė neturi teisės butų ir kitų patalpų savininkų sąskaita atlikti gyvenamojo namo statybinių tyrinėjimų, taip pat neturi teisės reikalauti išlaidų, patirtų dėl tokių tyrinėjimų, apmokėjimo iš daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, šiems nedavus sutikimo dėl jų (ir nesant dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka priimto sprendimo), nes tokių statybinių tyrinėjimų išlaidos nepripažintinos susijusiomis su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Reglamento STR 1.12.05:2010 9.4 papunktis, priedo 23 punktas, Reglamento STR 1.12.07:2004 41.3 papunktis).
40. Įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje sudaro tam tikri juridiniai faktai (šių faktų egzistavimas arba neegzistavimas), su kuriais siejamas teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. Materialiojo teisinio pobūdžio juridiniai faktai yra suformuluoti atitinkamos materialiosios teisės normos hipotezėje. Įrodinėjimo našta – tai būtinybė šaliai įrodyti aplinkybes, kurių neįrodžius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Jeigu daugiabučio gyvenamojo namo statybiniai tyrinėjimai yra atlikti ir butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė teismo prašo jų išlaidų atlyginimą priteisti iš butų ir kitų patalpų savininkų, nedavusių sutikimo dėl jų (ir nesant dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka priimto sprendimo), tai butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorei tenka aplinkybės dėl statybinių tyrinėjimų reikalingumo gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti įrodinėjimo našta (CPK 12, 178 straipsniai).
41. Šioje byloje teismų nustatyta, kad šalys neginčija Gyvenamojo namo būklės ir reikalingumo jį remontuoti, taip užtikrinant Statybos įstatyme ir kituose statybą bei statinių priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus privalomuosius reikalavimus statiniui. Komisijos surašytame 2014 m. lapkričio 19 d. gyvenamojo namo kasmetinės apžiūros akte Nr. A215 užfiksuota, kad Gyvenamojo namo fasado medinės konstrukcijos vietomis paveiktos puvinio, rekomenduotas šių konstrukcijų remontas. 2015 m. vasario 12 d. komisijos surašytame gyvenamojo namo eilinės apžiūros akte Nr. SB – AA15-0017 nurodyti nustatyti statinio defektai, rekomenduojama atlikti fasado sienų, pamatų, stogo remonto darbus. 2015 m. gegužės 5 d. statinio defektų akte Nr. DA45352, surašytame komisijos atliekant nuolatinę apžiūrą, nurodyta, kad: pamatų būklė nepatenkinama, matyti įtrūkimų; sienų medinės konstrukcijos tinkuotos, tinkas vietomis įtrūkęs, nukritęs; stogo būklė nepatenkinama, danga sena, medinės konstrukcijos pažeistos puvinio, matosi įlinkimas. Šiame akte komisija kaip rekomenduojamus defektų pašalinimo darbus nurodė pastato pamatų tvirtinimo, fasado medinių konstrukcijų sienų remonto ir stogo remonto darbus, taip pat konstatavo, kad nurodytos namo (objekto) sistemos neatitinka Reglamente STR 1.12.05:2010 įtvirtintos daugiabučių gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų visumos. Nurodytuose aktuose apie Gyvenamojo namo statybinių tyrinėjimų poreikį nekalbama. Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale pažymėta, kad 2015 m. liepos 3 d. atliktas techninės būklės įvertinimas, tačiau nė vienas iš apžiūros aktų ir pagal juos rekomenduoti darbai žurnale nefiksuoti. Dar iki rangos sutarties, pagal kurią buvo atlikti Gyvenamojo namo statybiniai tyrinėjimai, sudarymo ieškovė buvo ėmusis priemonių namo remonto darbams organizuoti, 2015 m. kovo 20 d. buvo vykdoma butų savininkų apklausa raštu dėl stogo remonto, buvo sudarytos lokalinės darbų sąmatos.
42. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl statybinių tyrinėjimų išlaidų priteisimo iš atsakovių, nes, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad prašomos priteisti išlaidos nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kadangi ekspertizės ar kitokio tyrimo nebuvimas nekliudė ieškovei imtis Gyvenamojo namo remonto organizavimo darbų, o ji privalėjo elgtis kiek įmanoma ekonomiškai ir sąžiningai administruojamo turto savininkų atžvilgiu, privalėjo, kaip nuolatos teikianti tokio pobūdžio paslaugas, būti ypač atidi. Taigi, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Gyvenamojo namo ekspertizės ar statybinių tyrinėjimų reikalingumo fakto egzistavimas buvo nenustatytas, t. y. buvo nustatytas šio fakto neegzistavimas.
43. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkindamas ieškovės reikalavimus dėl statybinių tyrinėjimų išlaidų priteisimo iš atsakovių, kitokio nei pirmosios instancijos teismas fakto dėl statybinių tyrinėjimų reikalingumo nenustatė ir skundžiamoje nutartyje nenurodė. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad statinio techninės būklės įvertinimas nėra susijęs su privalomaisiais statinių priežiūros ir naudojimo reikalavimais, vertindamas kaip nepagrįstą ir prieštaraujančią byloje esantiems įrodymams apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė tokį savo vertinimą pagrindžiančių faktinių bei teisinių argumentų. Apeliacinės instancijos teismas aptariamų ieškovės reikalavimų tenkinimą grindė tuo, kad ieškovė, vykdydama techninio prižiūrėtojo funkcijas ir siekdama užtikrinti gyvenamojo namo atitiktį privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams, teisėtai ir pagrįstai atliko pastato statybinius tyrinėjimus.
44. Konstatuotina, kad nenustatęs statybinių tyrinėjimų reikalingumo fakto egzistavimo apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog ieškovės atlikto daugiabučio gyvenamojo namo statybinio tyrinėjimo išlaidos yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir atsakovės, nors ir nedavusios sutikimo, privalo apmokėti šias išlaidas, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Pripažintinas pagrįstu kasacinio skundo argumentas, kuriuo teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas šių išlaidų atlyginimą iš atsakovių, netinkamai taikė CK 4.83 straipsnio 4 dalį.
45. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl Gyvenamojo namo ekspertizės ar statybinių tyrinėjimų reikalingumo fakto neegzistavimo atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas faktines bylos aplinkybes. Ieškovės argumentai dėl Gyvenamojo namo statybinių tyrinėjimų reikalingumo nėra patvirtinti komisijų, atliekant namo apžiūras, surašytų aktų ir (ar) Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo duomenimis ir vertintini kaip nepakankami pagrįstai išvadai dėl Gyvenamojo namo statybinių tyrinėjimų reikalingumo fakto egzistavimo padaryti. Nurodytam faktui neegzistuojant, pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už statybinius tyrinėjimus nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo bei priežiūros reikalavimais, ir dėl to atsakovės, nedavusios sutikimo dėl jų (ir nesant dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka priimto sprendimo), neturi pareigos ieškovei šias išlaidas apmokėti (CK 4.83 straipsnio 4 dalį).
46. Konstatuotas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.
47. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
49. Panaikinus skundžiamą nutartį ir paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą spręstina dėl apeliacinės instancijos teisme bei kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
50. Kadangi tenkinamas kasacinis skundas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, tai ieškovės apeliacinės instancijos teisme bei kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
51. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, prašo priteisti jų atlyginimą iš ieškovės. Šios išlaidos neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8, 8.11 punktuose, todėl jas patyrusiam trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinas šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
52. Paduodant kasacinį skundą trečiasis asmuo už atsakoves sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Kasacinį skundą tenkinant trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinas 75 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio už kasacinį skundą atlyginimas.
53. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad už procesinių dokumentų savo ir atsakovių vardu kasaciniam teismui rengimą turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai, prašo priteisti jų atlyginimą iš ieškovės. Šios išlaidos neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8, 8.13, 8.16 punktuose, todėl jas patyrusiam trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinas šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
54. Sudėjus šios nutarties 51-53 punktuose nurodytas iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistinas sumas gaunamas rezultatas, kad iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistina 1025 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, atlyginimo.
55. Kasaciniame teisme patirta 6,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinant kasacinį skundą, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti.

Palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės būstas“ (j. a. k. 177000697) 1025 (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui daugiabučių namų savininkų bendrijai „Senoji aikštė“ (j. a. k. 304095511).

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės būstas“ (j. a. k. 177000697) 6,19 Eur (šešis eurus 19 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Janina Januškienė

                                                                      Antanas Simniškis

                                                                      Algirdas Taminskas