Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-09-23][nuasmeninta nutartis byloje][eA-1932-492-2021].docx
Bylos nr.: eA-1932-492/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno miesto savivaldybės administracija 188764867 atsakovas
Kategorijos:
Disponavimas valstybės ir savivaldybių žeme
Disponavimas valstybės ir savivaldybių žeme
Disponavimas valstybės ir savivaldybių žeme
Kiti su disponavimu valstybės (savivaldybių) žeme susiję klausimai
Kiti su disponavimu valstybės (savivaldybių) žeme susiję klausimai
Kiti su disponavimu valstybės (savivaldybių) žeme susiję klausimai
Žemės teisiniai santykiai
Žemės teisiniai santykiai
Žemės teisiniai santykiai
Žemės teisiniai santykiai

?

Administracinė byla Nr. eA-1932-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00779-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3 (S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. V. ir V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. V. ir V. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjai E. V. ir V. V. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 21R1-36(AG1-12/12-2020) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. (33.205)2-3534 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Administraciją suformuoti žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune.

2.       Pareiškėjai nurodė, kad Komisija išnagrinėjo jų skundą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, suformuojant žemės sklypą prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jį nepagrįstai atmetė. Ginčo teritorijoje yra istoriškai suformuota posesija, kuri neturi būti dalijama. Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovas nenurodė, kodėl planuojamas sklypas laikytinas per dideliu ir kokio teisės akto pagrindu pareiškėjai privalo savo lėšomis parengti dokumentus ne tik jų pastatui skirtam žemės sklypui, bet ir savivaldybės reikmėms skirtam atskiram valstybinės žemės sklypui suformuoti. Pareiškėjų teigimu, Sprendime nėra argumentų, kurie leistų įvertinti, kodėl atsakovas laikosi pozicijos, jog prie pareiškėjų prašymo pateikta pasiūlymų schema, papildomi dokumentai leidžia spręsti, kad planuojamas apie 1 445 kv. m žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, yra per didelis ir naudojamo valstybinio žemės sklypo dalį prie (duomenys neskelbtini) g. galima suformuoti kaip atskirą valstybinės žemės sklypą.

3.       Pareiškėjai vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 40 straipsnio 5 dalimi, žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.4 punktu ir darė išvadą, kad, formuojant žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti, konkretus žemės sklypų dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į šių statinių tiesioginę naudojimo paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės nenustatė jokių konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis turi būti nustatytas valstybinės žemės sklypo dydis jame esančio statinio eksploatavimui. Pareiškėjai nurodė, kad Sprendime nėra jokių motyvų, patvirtinančių, jog sklype esančių pastatų naudojimas pagal jų tiesioginę paskirtį yra galimas tik suformavus gerokai mažesnį sklypą, nei siūlė pareiškėjai. Pareiškėjai darė išvadą, kad atsakovas nenurodė argumentų, pagrindžiančių atsisakymą suformuoti sklypą pagal pareiškėjų parengtą projektą. Pareiškėjai vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu ir darė išvadą, kad Sprendimas be motyvų neatitinka jam įstatymo keliamų privalomų reikalavimų, yra neteisėtas iš esmės ir turi būti panaikintas.

4.       Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti.

5.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos pateiktame prašyme nurodytas tikslas  formuoti žemės sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis šiuo adresu registruoti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pasiūlymų schema patvirtina, kad šie registruoti statiniai yra išsidėstę planuojamo sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) gatve. Sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) gatve jokių registruotų statinių nėra. Atsakovas darė išvadą, kad planuojamo žemės sklypo dalis ties (duomenys neskelbtini) gatve nėra užstatyta jokiais pareiškėjų valdomais registruotais statiniais ar jų dalimi, prie kurių galėtų būti formuojamas žemės sklypas, o duomenų, kad šis plotas yra reikalingas ir būtinas registruotiems statiniams eksploatuoti, nebuvo pateikta. Atsakovo teigimu, Komisija pagrįstai vertino, jog pareiškėja nei kartu su prašymu Administracijai, nei Komisijai nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog sklype esančių pastatų naudojimas pagal jų tiesioginę paskirtį yra galimas tik suformavus keturis kartus didesnį žemės sklypą nei pastatų užimamas plotas. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų argumentu, jog Komisijos sprendimas ir Sprendimas nėra pagrįsti, vadovavosi Taisyklių 2.4 punktu ir pažymėjo, kad, spręsdamas teritorijų planavimo klausimus mieste bei visus prašymus, susijusius su žemės sklypų formavimu, atsakovas privalo vertinti kompleksiškai bendrame planuojamos teritorijos kontekste. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Kauno senamiesčiui būdingas perimetrinis užstatymas, kuris norimo planuoti sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) gatve nėra išlaikomas.

6.       Atsakovas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. ir 2019 m. balandžio 2 d. į Administraciją su prašymu inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą kaip projekto iniciatorius kreipėsi daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija). Šiais prašymais buvo prašoma organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas  suformuoti žemės sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune. Į šiuos prašymus iniciatoriui buvo atsakyta Administracijos 2018 m. spalio 12 d. raštu Nr. (33.200)R-2900 bei 2019 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (33.200)R-1389, kuriuose nurodyta, jog pagal pateiktus dokumentus buvo įvertinta, kad planuojamas apie 1 445 kv. m žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, yra per didelis ir naudojamo valstybinės žemės sklypo dalį prie (duomenys neskelbtini) gatvės galima suformuoti kaip atskirą valstybinės žemės sklypą. Atsakovas pažymėjo, kad šie sprendimai yra galiojantys ir nenuginčyti, ir atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2019 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į atsakovą, teikdama tapataus turinio prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą suformuojant žemės sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune. Su pareiškėjos prašymu buvo pateikta ta pati pasiūlymų schema (parengta 2018 m.), kurioje pažymėtos preliminarios formuojamo žemės sklypo ribos ir plotas (apie 1 486 kv. m), ir kuri buvo pateikta kartu su Bendrijos prašymais. Atsakovas nurodė, kad Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, jau yra priėmusi sprendimą šiuo klausimu, o pareiškėja nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių sprendimų (2018 m. spalio 12 d. ir 2019 m. gegužės 20 d.) pagrįstumu. 

 

II.

 

7.       Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 27 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

8.       Teismas vadovavosi Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 40 straipsnio 5 dalimi, Taisyklių 2 punktu ir pažymėjo, kad, formuojant žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti, konkretus žemės sklypų dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į šių statinių tiesioginę naudojimo paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre. Teismas nurodė, kad nei Žemės įstatyme, nei Taisyklėse nėra nustatyta jokių konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis turi būti nustatytas valstybinės žemės sklypo dydis jame esančio statinio eksploatavimo poreikiams. Šis klausimas turi būti vertinamas atskirai kiekvienoje individualioje situacijoje, priklausomai nuo faktinių aplinkybių. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog gali būti formuojamas ir parduotas tik tokio dydžio sklypas, kuris tiesiogiai susijęs su jame esančio statinio tikslinę paskirtį atitinkančiu realiu naudojimu.

9.       Teismas nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bei adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra trys pastatai, kurie užima 393 kv. m plotą, o norimas suformuoti žemės sklypo plotas yra beveik keturis kartus didesnis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog sklype esančių pastatų naudojimas pagal jų tiesioginę paskirtį yra galimas tik suformavus keturis kartus didesnį žemės sklypą nei pastatų užimamas plotas. Teismas nurodė, kad projekto pasiūlymo schemoje matyti, jog statiniai, prie kurių norima formuoti žemės sklypą, yra išsidėstę ties (duomenys neskelbtini) gatve, sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) gatve jokių registruotinų statinių nėra, ir darė išvadą, kad yra pagrįstai nustatyta, jog žemės sklypo formavimas iki (duomenys neskelbtini) gatvės, nesant greta jos statinių, yra nepagrįstas.

10.       Teismas atmetė pareiškėjų skundo argumentą, kad sklypo plotas turėtų būti nustatytas pagal istoriškai suformuotą posesiją ir yra nedalomas, ir nurodė, kad žemės sklypai formuojami siekiant užtikrinti esamų statinių eksploatavimą pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o ne istoriškai susiformavusių posesijų įtvirtinimui. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos būtų nurodęs neformuoti mažesnio žemės sklypo, nei galimai istoriškai susiformavusios žemės sklypo ribos.

11.       Teismas nesutiko su pareiškėjų skundo argumentais dėl Sprendimo prieštaravimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, kadangi pareiškėjai, gavę Sprendimą, galėjo suprasti atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo priežastis, jų teisė įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą nebuvo pažeista.

12.       Teismas darė išvadą, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra jokio pagrindo juos naikinti, taip pat įpareigoti Administraciją suformuoti žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune. 

 

III.

 

13.       Pareiškėjai E. V. ir V. V. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus – suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pastatams.

14.       Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjai pažymi, kad teismas neįvertino, jog ne pareiškėjai turi pagrįsti savo prašymą, nes Viešojo administravimo įstatymas nenustato pareigos pareiškėjams motyvuoti savo prašymus, o atsakovas privalo tinkamai motyvuoti Sprendimą, remdamasis teisės aktų normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurie turi būti nurodyti Sprendime. Pareiškėjų teigimu, atsakovas privalėjo tinkamai motyvuoti savo sprendimą, nurodydamas teisės normas ir pateikdamas objektyvius ir neginčijamus duomenis, jog sklype esančių pastatų naudojimas pagal jų tiesioginę paskirtį yra galimas tik suformavus mažesnį žemės sklypą, nurodant kokio dydžio tai turėtų būti sklypas ir kodėl tik tokio dydžio sklypas užtikrins sklype esančių pastatų naudojimą pagal jų tiesioginę paskirtį.

15.       Pareiškėjai nurodo, kad teismas neįvertino, jog jie prašė, kad atsakovas pats inicijuotų sklypo formavimą, o ne suteiktų (perduotų) šią iniciatyvos teisę pareiškėjams. Pareiškėjai vadovaujasi Taisyklių 3, 44 punktais, pažymi, kad ginčo teritorijoje yra istoriškai suformuota posesija, kuri neturi būti daloma. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad atsakovas nenurodė, kodėl planuojamas sklypas laikytinas per dideliu ir kokio teisės akto pagrindu pareiškėjai privalo savo lėšomis parengti dokumentus ne tik jų pastatui skirtam žemės sklypui, bet ir savivaldybės reikmėms skirtą atskirą valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjai daro išvadą, kad atsakovas nepagrindė savo sprendimo vilkinti sklypo formavimą, nes nepateikė Sprendime jokių argumentų, kurie leistų įvertinti, kodėl atsakovas laikosi pozicijos, jog prie pareiškėjų prašymo pateikta pasiūlymų schema, papildomi dokumentai leidžia spręsti, kad planuojamas apie 1 445 kv. m žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, yra per didelis ir naudojamo valstybinio žemės sklypo dalyje prie (duomenys neskelbtini) g. galima suformuoti atskirą valstybinės žemės sklypą.

16.       Pareiškėjų teigimu, teismas sprendime nemotyvuotai nurodė, kad projekto pasiūlymo schemoje matyti, jog statiniai, prie kurių norima formuoti žemės sklypą, yra išsidėstę ties (duomenys neskelbtini) gatve, sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) gatve jokių registruotinų statinių nėra, todėl minėta aplinkybė patvirtina, jog žemės sklypo formavimas iki (duomenys neskelbtini) gatvės, nesant greta jos statinių, yra nepagrįstas. Pareiškėjai nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jų argumentą, jog siekiamo suformuoti sklypo plotas turėtų būti nustatytas pagal istoriškai suformuotą posesiją ir nedalomas. Pareiškėjai pažymi, kad teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nurodydamas, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog Kultūros paveldo departamentas nenurodė, jog posesijos padalinimas yra negalimas.

17.       Pareiškėjai vadovaujasi Taisyklių 13.1–13.10, 19.1, 19.2, 23, 42 punktais ir pažymi, kad teismas neįvertino, jog atsakovas vilkina tenkinti pareiškėjos reikalavimą suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pastatams. Pareiškėjai nurodo, kad teismas neįvertino, jog Sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi atsakovas Sprendime aiškiai nenurodė atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto priežasties, nepaaiškino, kokio ploto žemės sklypas būtų tinkamas formavimui prie pastatų.

18.       Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19.       Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjų apeliaciniu skundu, atkreipia dėmesį, kad Administracijos 2018 m. spalio 12 d. sprendimu ir 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu buvo išspręsti kito projekto iniciatoriaus (Bendrijos) tapataus turinio prašymai organizuoti žemės sklypo formavimo prie tų pačių statinių projekto rengimą. Šie sprendimai yra galiojantys ir nenuginčyti, todėl net ir teismui panaikinus Sprendimą, liks galioti prieš tai priimti du tapataus turinio ir tokių pačių motyvų sprendimai, priimti pagal tokio paties turinio, t. y. tokiu pačiu tikslu, prašymą bei tokius pačius dokumentus (pasiūlymų schemą) ir pareiškėjams nekils jų siekiamos teisinės pasekmės. Atsakovas pažymi, kad neginčija pareiškėjų teisės inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tačiau atsakovas, nagrinėdamas tokį prašymą, turi išnagrinėti visus pridėtus dokumentus bei įvertinti, ar planavimo tikslai suderinami su teisės aktų reikalavimais. Atsakovo teigimu, vien ta aplinkybė, kad prašymą teikia kitas asmuo, tačiau taip pat turintis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tuo pačiu tikslu inicijavimo teisę, nesudaro pagrindo vertinti tokį patį prašymą kitaip, t. y. priimti priešingą sprendimą.

20.       Atsakovas atkreipia dėmesį, kad planuojamo žemės sklypo dalis ties (duomenys neskelbtini) gatve nėra užstatyta jokiais pareiškėjų valdomais registruotais statiniais ar jų dalimi, prie kurių galėtų būti formuojamas žemės sklypas, o duomenų, kad šis plotas yra reikalingas ir būtinas registruotiems statiniams eksploatuoti, nebuvo pateikta. Atsakovas daro išvadą, kad teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjai nei kartu su prašymu Administracijai, nei teismui nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog sklype esančių pastatų naudojimas pagal jų tiesioginę paskirtį yra galimas tik suformavus keturis kartus didesnį žemės sklypą nei pastatų užimamas plotas. Atsakovas vadovaujasi Taisyklių 2.4 punktu ir pažymi, kad Administracijos direktorius yra kompetentinga institucija, sprendžianti teritorijų planavimo klausimus mieste, bei visus prašymus, susijusius su žemės sklypų formavimu, privalo vertinti kompleksiškai bendrame planuojamos teritorijos kontekste.

21.       Atsakovo teigimu, pareiškėjų teiginiai, kad žemės sklypai formuojami siekiant užtikrinti esamų statinių eksploatavimą pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, įskaitant istoriškai susiformavusių posesijų įtvirtinimą, nepaneigia Komisijos sprendime nurodyto žemės sklypų formavimo pagal Taisykles tikslo, t. y. kad žemės sklypai formuojami siekiant užtikrinti esamų statinių eksploatavimą pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o ne istoriškai susiformavusių posesijų įtvirtinimui. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog žemės sklypų formavimas, kaip yra nurodoma Sprendime, neatitiktų tam tikrų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų, be to, pareiškėjų argumentas nepaneigia kitų nurodytų argumentų bei reikalavimų, kurių privalu laikytis, formuojant žemės sklypus.

22.       Atsakovas pažymi, kad Sprendime buvo nurodytos visos aplinkybės bei motyvai, kuriais remiantis pagal pateiktą pasiūlymų schemą yra atsisakoma organizuoti projekto rengimą. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad jie Sprendimu įpareigoti savivaldybės reikmėms parengti atskiro žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) gatve projektą, kadangi atsakovas nenurodė, jog pareiškėjai privalo savo lėšomis suformuoti dar vieną atskirą sklypą, skirtą privačioms savivaldybės reikmėms, Sprendime buvo nurodyta pateikti pasiūlymų schemą, kurioje būtų formuojamas žemės sklypas prie registruotų statinių ir būtų paliktas neplanuojamas valstybinės žemės plotas prie (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. neįtraukiamas į formuojamo žemės sklypo ribas dalis valstybinės žemės, kurioje nėra registruotų statinių, bei kurioje galima suformuoti atskirą žemės sklypą.

23.       Atsakovas nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad Administracija nepriima sprendimo dėl iniciatoriaus prašymo, vilkina jį priimti, kadangi Sprendimas patvirtina, jog sprendimas pagal iniciatorės V. V. 2019 m. lapkričio 15 d. pateiktą prašymą ir dokumentus buvo priimtas, t. y. atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 15 d. prašymą. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjų teiginiais, kad pareiškėja 2019 m. lapkričio 15 d. prašymu prašė, jog atsakovas pats inicijuotų sklypo formavimą, o ne suteiktų (perduotų) šią iniciatyvos teisę pareiškėjams, atkreipia dėmesį, kad Taisyklių nuostatos nenumato projektų rengimo iniciatyvos teisės perdavimo asmenims, pati pareiškėja 2019 m. lapkričio 15 d. prašymu pateikė Taisyklių 1 priede pridėtą ir užpildytą prašymą, kuriuo prašė organizuoti, o ne inicijuoti projekto rengimą. Nesutikdamas su pareiškėjų reikalavimu įpareigoti atsakovą suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, pastatams, atsakovas pažymi, kad Administracijai nėra teisės aktais priskirta funkcija formuoti žemės sklypus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

24.       Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų 2019 m. lapkričio 15 d. prašymą organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu formuoti žemės sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune, teisėtumas ir pagrįstumas.

25.       Sprendimas grindžiamas argumentais, kad prie prašymo pateiktoje pasiūlymų schemoje planuojamas apie 1486 kv. m sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune yra per didelis ir preliminarioje pasiūlymų schemoje pažymėto kaip formuojamo žemės sklypo dalyje prie (duomenys neskelbtini) g. galima suformuoti atskirą valstybinės žemės sklypą. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (duomenys neskelbtini), Kaune, registruoti du gyvenamieji namai ir kiemo rūsys yra išsidėstę planuojamo sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) gatve, ties (duomenys neskelbtini) gatve jokių registruotų statinių nėra, duomenų, kad šis plotas būtų reikalingas registruotiems statiniams eksploatuoti, nepateikta. Sprendime nurodyta, kad Administracijos direktoriaus įsakymo projektas dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune galės būti rengiamas tada, kai bus pateikta pasiūlymų schema, suderinta su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriumi, kurioje būtų nurodomas planuojamas sklypas prie registruotų pastatų (duomenys neskelbtini), ir būtų paliktas atskiras žemės plotas prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Be to, nurodyta, kad galioja analogiško turinio Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. (33.200)R-2900 ir 2019 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. (33.200)R-1389 priimti pagal projekto iniciatoriaus daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) prašymus. Prie pareiškėjų prašymo pateikta tokia pati 2018 m. parengta pasiūlymų schema, nepateikta jokių naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių sprendimų pagrįstumu.

26.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą dėl Sprendimo panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pastatams eksploatuoti atmetė.

27.       Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neįvertino, jog ne pareiškėjai turi pagrįsti savo prašymą, o viešojo administravimo subjektas turi tinkamai motyvuoti savo sprendimą, nurodydamas teisės normas, bei pateikdamas duomenis, kad pastatams eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį reikalingas mažesnis žemės sklypas ir koks turi būti jo dydis; pažymėjo, kad pareiškėjai prašė, jog atsakovas pats inicijuotų sklypo formavimą, o ne perduotų šią iniciatyvos teisę pareiškėjams; teigė, kad nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta į istoriškai susiformavusią posesiją, kuri neturi būti daloma; manė, kad atsakovas vilkina sprendimo dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo priėmimą.

28.       Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

29.       Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

30.       Pareiškėja V. V. 2019 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į savivaldybės administraciją, prašydama organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Prašyme nurodė, jog tikslas yra suformuoti apie 0,1486 ha žemės sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune (Komisijos bylos l. 43).

31.       Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. Šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendimai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį.

32.       Kokio dydžio valstybinės žemės sklypas turi būti formuojamas jame esančio statinio eksploatavimo poreikiams, turi būti vertinamas atskirai kiekvienoje individualioje situacijoje, priklausomai nuo faktinių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog gali būti formuojamas ir parduotas tik tokio dydžio sklypas, kuris tiesiogiai susijęs su jame esančio statinio tikslinę paskirtį atitinkančiu realiu naudojimu (žr. civilines bylas Nr. 3K-3-428/2011, Nr. 3K-3-323/2014, Nr. 3K-3-640-611/2015).

33.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, atsižvelgdamas į užstatytą prašomo formuoti žemės sklypo plotą, akcentavo, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, užima 393 kv. m plotą, norimas suformuoti žemės sklypo plotas yra beveik keturis kartus didesnis, o pareiškėjai nenurodė jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog sklype esančių pastatų naudojimas pagal jų tiesioginę paskirtį yra galimas tik suformavus visą 0,1486 ha ploto žemės sklypą. Be to, sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) gatve statinių nėra, todėl vertino, jog atsakovas pagrįstai atsisakė žemės sklypą formuoti pagal pasiūlymo schemą iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Teisėjų kolegija, pripažindama pirmosios instancijos teismo išvadas pagrįstomis, pažymi, kad nurodyti objektyvias aplinkybes, kurios patvirtintų, jog egzistuoja pastatų eksploatavimui poreikis formuoti visą 0,1486 ha ploto žemės sklypą, tenka pareiškėjams, pateikusiems pasiūlymo schemą.

34.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų argumentą, kad sklypo plotas turėtų būti nustatytas pagal istoriškai suformuotą posesiją ir yra nedalomas, pagrįstai atmetė, nes pareiškėjai teismui nėra nurodę teisinių aplinkybių nei faktinių duomenų, kurie leistų teigti, kad ši konkreti istoriškai susiformavusi posesija negali būti daloma. Informacijos, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos būtų nurodęs neformuoti mažesnio žemės sklypo, nei galimai istoriškai susiformavusios žemės sklypo ribos, pareiškėjai į bylą neteikė. 

35.       Atsižvelgiant į pareiškėjų pateiktus su 2019 m. lapkričio 15 d. prašymu duomenis, ginčijamą atsakovo Sprendimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes atsakovas nurodė, kodėl neturi pagrindo pritarti projektiniams pasiūlymams (sklypo dalyje prie (duomenys neskelbtini) gatvės nėra pastatų, nėra duomenų, kad kompetentingas subjektas prieštarautų istorinės posesijos padalijimui ir kt.). Aptariamu atveju atsakovas neturėjo pareigos įrodinėti, kokio konkretaus dydžio žemės sklypas būtinas esamiems pastatams eksploatuoti, nes, minėta, tokias aplinkybes nurodyti privalo patys pareiškėjai, nes jie kreipėsi dėl konkretaus dydžio žemės sklypo projektavimo. Nagrinėjamu atveju teismui vertinant ginčijamo Sprendimo pagrįstumą pakanka konstatuoti, kad atsakovas nurodė motyvus, kodėl nepritaria viso parašomo ploto sklypo formavimui, o pareiškėjai neįrodė, jog nurodytam tikslui būtinas visas pasiūlymo schemoje įbraižytas 0,1486 ha ploto žemės sklypas.

36.       Nepagrįstais laikytini apeliantų argumentai, kad jiems buvo nustatyta pareiga suformuoti antrą sklypą savivaldybės reikmėms, bei kad atsakovas turėtų pats inicijuoti sklypo formavimą. Ką pagrįstai nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, Sprendime buvo nurodyta pateikti pasiūlymų schemą, kurioje būtų formuojamas žemės sklypas prie registruotų statinių ir būtų paliktas neplanuojamas valstybinės žemės plotas prie (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. neįtraukiamas į formuojamo žemės sklypo ribas dalis valstybinės žemės, kurioje nėra registruotų statinių, bei kurioje galima suformuoti atskirą žemės sklypą. Be to, Administracijai nėra teisės aktais priskirta funkcija formuoti žemės sklypus; Taisyklių nuostatos nenumato projektų rengimo iniciatyvos teisės perdavimo asmenims, pato pareiškėja 2019 m. lapkričio 15 d. prašymu prašė organizuoti, o ne inicijuoti projekto rengimą (žr. nutarties 30 p.).

37.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad nėra pagrindų pareiškėjų apeliaciniam skundui tenkinti, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjų E. V. ir V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Romanas Klišauskas

 

 

        Dainius Raižys

 

 

        Virginija Volskienė

 


Paminėta tekste:
  • A-77-575/2015
  • A-1301-502/2017
  • 3K-3-428/2011
  • 3K-3-640-611/2015