Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-961-618-2014].docx
Bylos nr.: 2-961-618/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Klaipėdos vanduo" 140089260 atsakovas
VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 188659752 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolės:
Prievolių rūšys:
Piniginės prievolės
Civilinė atsakomybė:
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Turtinė žala
Neturtinė žala
Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ir paslaugų
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Ieškinio priėmimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Kiti teismo ir šalių parengiamieji veiksmai
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Bylos sustabdymas (bylos sustabdymo pagrindai, terminai, teisiniai padariniai ir bylos nagrinėjimo atnaujinimas):
Fakultatyvus bylos sustabdymas:
Bylos sustabdymas, kai teismas paskiria ekspertizę
Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Galutinis sprendimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-961-618/2014

(Proceso Nr. 2-06-3-01282-2013-0)

Procesinio sprendimo kategorija:

35.3.6.; 44.2.; 44.2.4.1.; 44.2.4.2; 44.6.;116.1.; 116.4.

(s)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. lapkričio 26 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovui J. Z. S., ieškovų atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, atsakovės atstovams R. Š., Z. Č., S. B., trečiajam asmeniui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. Z. S. ir I. S. ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“, trečiasis asmuo A. Š., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

 

nustatė:

 

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovės 19398,09 Lt nuostolių atlyginimo, 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-7). Nurodė, kad 2012-07-02 ieškovams priklausančiame bute atsakovo darbuotojas - apskaitos prietaisų skyriaus šaltkalvis A. Š. atliko 4 vandens skaitiklių bei 4 ventilių keitimo darbus. Skaitiklių keitimo darbai buvo įforminti Vandens apskaitos prietaisų nuėmimo – įregimo aktu, kurį pasirašė trečiasis asmuo ir ieškovas J. Z. S. 2012-08-09 apie 3 val. nakties ieškovams priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko vandentiekio avarija: sprogo tualete esantis šalto vandens ventilis, esantis virš vandens apskaitos prietaiso, kuriuos (ventilį ir skaitiklį) 2012-07-02 sumontavo trečiasis asmuo. Šios avarijos pasekoje buvo aplieti ieškovų name esantys butai, t.y. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Didžiausia žala buvo padaryta butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadangi jis yra po butu, kuriame įvyko avarija. Kadangi buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė I. M. ir jos sutuoktinis M. T. M. buvo komandiruotėse, likviduoti vandentiekio avarijos pasekmes užlietame bute, adresu (duomenys neskelbtini), nutraukęs darbą grįžo M. T. M. Ieškovai atlygino (duomenys neskelbtini), buto savininkei I. M. ir jos sutuoktiniui dėl buto užliejimo patirtus nuostolius 18000 Lt sumoje. Be to, dėl vandentiekio avarijos buvo apgadintas ir ieškovų butas, jie patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovai nurodo, kad Vandens apskaitos prietaisų nuėmimo – įrengimo aktas patvirtina, kad trečiasis asmuo 2012-07-02 ieškovams priklausančiame bute atliko vandens apskaitos prietaisų keitimo darbus. 2012-08-16 DNSB „Dvyniai“ valdybos pirmininko R. P. akte yra nurodyta, jog 2012-08-09 į avarijos vietą atvykus trečiajam asmeniui, šis bendrijos šilumininko – santechniko P. D. ir G. K. akivaizdoje patvirtino, jog trūkusį ventilį (sklendę) ieškovų bute montavo būtent jis, nors tai ir nebuvo atžymėta atsakovo vandens apskaitos prietaisų nuėmimo – įrengimo akte. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir DNSB „Dvyniai“ valdybos pirmininko R. P. 2012-08-16 pranešime atsakovei. Tai, kad sklendės keitimas nėra atžymėtas atsakovo vandens apskaitos prietaisų nuėmimo – įrengimo akte, dar nereiškia, kad atsakovės darbuotojas to neatliko. Aktą pildo ir sudaro būtent atsakovės darbuotojas, jis yra atsakingas už tai, kad aktas būtų sudaromas pilnai ir teisingai. Pakeisti vandens skaitliukus nepakeičiant ar bent jau neatjungus sklendės, yra neįmanoma. Iki pakeitimo ieškovai turėjo sumontuotas senas sklendes, kurios buvo tokios susidėvėjusios, kad pilnai nebeuždarydavo vandens, todėl atsakovės darbuotojas, prieš keisdamas skaitiklius, buvo atjungęs vandenį dalyje namo, naudodamasis stovu, esančiu namo apačioje. UAB „Kesva ir KO“ 2012-11-14 vandentiekio įvadų schema parodo, kad tarp apatinio vamzdžio (ant kurio sumontuotas skaitiklis) ir viršutinio vamzdžio (ant kurio uždėta aklė) centrinių ašių yra 22 mm skirtumas. Schema atskleidžia, jog vamzdžiai, kurie buvo sujungti trūkusia sklende ir ant vieno iš jų (apatinio) buvo montuojamas (keičiamas) vandens skaitiklis, yra nelygiagretūs ir tas skirtumas sudaro net 22 mm. Šių vamzdžių skersmuo yra 15 mm, todėl atsižvelgiant į jų skersmenį, skirtumas tarp centrinių ašių yra neleistinai didelis. Tai reiškia, kad trūkusi sklendė, kurią sumontavo atsakovo darbuotojas, buvo po nuolatiniu įtempimu, nes sklendė galėjo būti sumontuota tik prieš tai jėga pritraukus vieną vamzdį ir išlyginus jo centrinę ašį su kito vamzdžio centrine ašimi. Šaltuoju būdu, t. y. nenaudojant specialios įrangos įkaitinančios vamzdį, vamzdžio sulenkti, deformuoti ar kitaip pakeisti jo padėtį ašių atžvilgiu taip, kad tarp vamzdžių sumontavus sklendę nebūtų tempimo jėgos, - neįmanoma. Kadangi trūkusi sklendė nėra vientisas darinys, o gamybos metu yra sujungiama iš dviejų dalių, tai esant nuolatiniam spaudimui, sujungimo vieta neatlaikė šios jėgos ir sklendė trūko, o vamzdžiai „grįžo“ į savo pradines padėtis, kurios ir buvo užfiksuotos UAB „Kesva ir KO“ 2012-11-14 vandentiekio įvadų schemoje ir antstolio J. P. 2012-11-20 darytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Minėtos aplinkybės ir faktai patvirtina, kad trečiasis asmuo, netinkamai atliko savo darbines funkcijas – keisdamas skaitiklius ir montuodamas sklendę, jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kaip profesionalas neįvertino vamzdyno padėties ir galimų pasekmių, ko pasekoje įvykio vandentiekio avarija. Avarija ieškovams priklausančiame bute įvyko dėl atsakovo darbuotojo kaltės, ieškovai ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu ištirti avarijos aplinkybes ir priežastis, tačiau atsakovės nesutiko bendradarbiauti. Ieškovai nurodo, kad jų nuostolius sudaro buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei I. M. atlyginta dėl buto apliejimo susidariusi žala, t.y. 9470,00 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), atstatymo kaštai vandentiekio avarijos žalai likviduoti, 1000,00 Lt už nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NT 12-08-22, 300,00 Lt už antstolio paslaugas konstatuojant faktines aplinkybes, 1449,92 Lt už aplietus ir nepataisomai sugadintus baldus, 2309,50 Lt už M. T. M. darbo užmokesčio netekimą nuo 2012-08-09 iki 2012-08-16, 2365,98 Lt už M. T. M. kelionės bilietus į (duomenys neskelbtini) ir atgal į darbą, 261,60 Lt už 4 pakuotes užliejimo metu sugadinto laminato, 98,16 Lt už foto paslaugas fiksuojant užliejimo padarytą žalą ir ryškinant foto nuotraukas, 744,84 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nurodo, kad dėl vandentiekio avarijos buvo apgadintas ir ieškovų butas. Jų butas buvo apdraustas bendrovėje Seesam Insurance AS Lietuvos filialas. Draudimo bendrovės turto žalų ekspertas ieškovų patirtą žalą įvertino 3195,00 Lt suma. Nurodo, kad dalį patirtos žalos draudimo kompanija atlygino, tačiau 1000,00 Lt sumoje ieškovų patirtų buto sugadinimo nuostolių atlyginta nebuvo dėl draudimo sutartyje numatytos 1000,00 Lt frančizės. Ieškovai taip pat patyrė  398,09 Lt išlaidų trečiojo asmens netinkamai atliktų darbų taisymui – ventilių keitimo ir šaltos vandens vandentiekio vamzdžių ašių atstatymo darbai ieškovams priklausančiame bute. Nurodo, kad ieškovai patyrė ir neturtinę žalą, kurią bendrai vertina 5000,00 Lt suma. Dėl kilusios vandentiekio avarijos, ieškovai išgyveno didelį nerimą, kaltės jausmą prieš kaimynus, bendravimo galimybių sumažėjimą, ilgalaikę ir nuolatinę nervinę įtampą bei stresą dėl kaimynams padarytos žalos. Šios aplinkybės sąlygojo ieškovo J. Z. S. sveikatos pablogėjimą: jam išsivystė prostatos padidėjimas ir šlapimo sulaikymas. Dėl šios priežasties ieškovas buvo operuotas ir gydomas ligoninėje ir ambulatoriškai. Dėl kilusios vandentiekio avarijos, ieškovai 4 mėnesius gyveno be šalto vandens. Dėl to patyrė itin didelius nepatogumus. Suremontuoti vandentiekį nebuvo galimybės, nes tai padarius ir pašalinus visas priežastis, dėl kurių kilo avarija, būtų labai sunku ieškovams įrodyti atsakovės kaltę dėl kilusios avarijos. Situaciją labai apsunkino ir atsakovės kategoriškas nenoras bendradarbiauti ir kartu ieškoti avarijos priežasčių, nenoras profesionaliai ir kvalifikuotai fiksuoti avarijos padarinius ir priežastis. Visuma šių aplinkybių ir tai, kad ieškovams teko ilgai ieškoti tinkamų ekspertų, kurie galėtų užfiksuoti visą padėtį, ir sąlygojo tai, kad ieškovams teko gyventi be šalto vandens 4 mėnesius. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad trečiasis asmuo A. Š. ieškovų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pakeitė visus skaitliukus bei senas sklendes. Senos sklendės buvo pakeistos į naujas, ieškovo pirktas sklendes su ilgomis rankenėlėmis. Už naujų sklendžių įstatymą ieškovas su A. Š. atsiskaitė tiesiogiai. Paaiškino, kad trečiasis asmuo sklendžių keitimo darbus faktiškai atliko, tačiau to neįrašė į pildomą aktą. Nurodė, kad sklendžių keitimo darbai negalėjo būti atlikti kitu metu nei skaitliukų keitimas, kadangi keičiant sklendes reikia užsukti vandens stovą, todėl visame name tuo metu yra nutraukiamas šalto vandens tiekimas. Priėjimą prie minimo stovo turi tik DNSB „Dvyniai“ šilumininkas-santechnikas P. D. Teismo posėdžio metu ieškovas J. Z. S. nurodė, kad trečiasis asmuo A. Š. jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pakeitė visus skaitiklius bei pakeitė senas sklendes į sklendes su ilgomis rankenėlėmis. Kadangi jis turėjo tik dvi sklendes, o tualete norėjo sklendžių su ilgomis rankenėlėmis, todėl nuvyko trūkstamų sklendžių nupirkti į parduotuvę „Moki-Veži“. Darbams atlikti reikėjo užsukti vandenį, tačiau pasinaudojant namuose esančiomis sklendėmis to padaryti nepavyko, todėl jis išsikvietė bendrijos pirmininką, kad jis atidarytų namo sanitarinį mazgą. Atlikus darbus trečiasis asmuo A. Š. padarė naujų skaitliukų nuotraukas, surašė aktą. Už atliktus darbus jis su trečiuoju asmeniu atsiskaitė tiesiogiai – davė jam 40,00 Lt, tačiau A. Š. paėmė tik 20,00 Lt ir likusius 20,00 Lt grąžino jam. Paaiškino, kad trečiasis asmuo A. Š. turėjo matyti, kad nesueina vamzdžiai, naujos sklendės montuoti negalima ir apie tai informuoti ieškovą, tačiau A. Š. tiesiog sustūmė vamzdžius, susuko juos ir pakeitė sklendes bei skaitiklius.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2012-07-02 ieškovams priklausančiame bute jos darbuotojas apskaitos prietaisų skyriaus šaltkalvis A. Š. atliko planinius vandens apskaitos prietaisų (4 vnt.) keitimo darbus. Atlikus šiuos darbus buvo surašytas „Vandens apskaitos prietaisų nuėmimo – įrengimo aktas“, iš kurio matyti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ šaltkalvis atliko tik vandens apskaitos prietaisų pakeitimo darbus. Jokių kitų darbų tame tarpe ir sklendės (ventilio) keitimo darbų trečiasis asmuo neatliko. Atliekami papildomi darbai vadovaujantis šaltkalvio darbo instrukcija, būna atžymimi minėtame akte ir apmokami, pagal AB „Klaipėdos vanduo“ elektroninėje svetainėje pateiktą atliekamų paslaugų kainininką. Po darbų atlikimo, minėtas aktas perduodamas apskaitos skyriui, kuris išrašo sąskaitą paslaugos gavėjui, pagal akte pateiktą informaciją, todėl laikyti, kad „Vandens apskaitos prietaisų nuėmimo – įrengimo aktas“ yra niekinis, klaidinga. Kaip matyti iš pridėtos ieškovams 2012 m. liepos mėn. išrašytos sąskaitos, jokių papildomų darbų AB „Klaipėdos vanduo“ neatliko, nes sąskaita pateikta tik už vandens suvartojimą ir nuotekų šalinimą. Nurodė, kad trūkusi sklendė, nėra ta sklendė, kurias naudoja AB „Klaipėdos vanduo“. AB „Klaipėdos vanduo“ šaltkalvis keisdamas vandens apskaitos prietaisus vadovaujasi darbo instrukcija, kurioje nurodyti atvejai, kada negalima pakeisti vandens apskaitos prietaiso. Už bute esančių vertikalių vamzdynų bei vandens apskaitos mazgo įrangos techninę būklę ir priežiūrą yra atsakingi buto savininkai, kurie prieš pradedant vandens apskaitos prietaiso keitimo darbus supažindinami pasirašytinai anksčiau minėtame akte. Šiuo atveju ieškovai irgi pasirašė, kad susipažino ir sutinka. Siekiant pakeisti vandens apskaitos prietaisus, sklendžių atjungti nereikia, jas reikia tik užsukti, kad netekėtų vanduo, kol bus keičiami vandens apskaitos prietaisai. Nurodė, kad šiuo atveju ieškovo neteisėti veiksmai prisidėjo prie negatyvių pasekmių (žalos) atsiradimo, t.y. vandentiekio avarijos įvykimo. Atsakovė ar jos darbuotojas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo kilti vandens avarija ieškovų bute, priešingai, atidžiai ir rūpestingai atliko vandens apskaitos prietaisų keitimo darbus, po darbų atlikimo ieškovai jokių pretenzijų nepateikė, tai patvirtino pasirašydami akte, todėl priežastinio ryšio tarp atsakovės darbuotojo atliktų veiksmų (darbų) ir įvykusios vandens avarijos, kuria padaryta žala – nėra, todėl atsakovė neprivalo atlyginti žalos. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė R. Š. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi atsakovės darbuotojas neatliko jokių papildomų darbų, t.y. nekeitė ieškovo bute esančių sklendžių. Paaiškino, kad atsakovės darbuotojas nesinešioja papildomų įrankių papildomiems darbams atlikti, todėl esant poreikiui atlikti papildomus darbus – rašomas prašymas ir už darbus mokama papildomai. Atsakovės pareiga tiekti vandenį, tačiau už bute esančią įrangą ji neatsako. Atlikus darbus yra surašomas aktas, kurį pasirašo darbus atlikęs šaltkalvis bei asmuo, kurio bute atliekami darbai. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė S. B. nurodė, kad pagal 2004-12-09 tarp ieškovų ir atsakovų sudarytos rašytinės sutarties dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo 3.3.6 punktą už bute esančius vertikalius vamzdynus, vandens apskaitos mazgo įrangos techninę būklę ir priežiūrą yra atsakingi buto savininkai, sutarties 3.5.1. punktas numato, kad abonentas įsipareigoja užtikrinti tinkamą jam priklausančių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų ir apskaitos prietaisų būklę. Paaiškino, kad keičiant skaitiklius ieškovų bute jokios kitos detalės AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojo keičiamos nebuvo, o trūkusi detalė priklauso ieškovams ir neaišku, kada ji buvo sumontuota. Nurodė, kad nesutinka su teismui pateiktos 2014-04-14 ekspertizės išvadomis ir teiginiais. Ekspertas tvirtina, kad avarijos priežastimi yra vamzdžių ašių nesutapimas ir kad atsakovė vamzdžių nepertvarkė ar neperkėlė skaitiklių vertikalia kryptimi vienas kito atžvilgiu, tačiau atsakovė nemontavo šių apskaitos mazgų, o tik pakeitė buvusius skaitiklius kitais, todėl jei skaitikliai buvo neteisingai sumontuoti, tai kaltė dėl šių darbų ir pasekmių turėtų tekti abonentui ar asmenims, kurie pirmą kartą montavo skaitiklius. Nurodė, kad bylos medžiagoje yra įrašas, kad avarija likviduota pakaitinus vamzdį ir jį palenkus, todėl galima daryti išvadą, kad šalia esantys skaitikliai netrukdė vienas kitam ir dėl jų buvimo šalia neturėjo atsirasti vamzdžio ašių nesutapimas. Ekspertas pripažįsta, kad esant vamzdžių nesutapimams, sąlyginai trumpuose vamzdžiuose, rankiniu būdu neįmanoma jų sujungti. Keičiant vandens apskaitos prietaisus A. Š. nenaudojo jokių papildomų priemonių vamzdžiams sutaikyti tarpusavyje, todėl darytina išvada, kad keičiant skaitiklius vamzdžių ašys galėjo sutapti. Paaiškina, kad matavimai buvo atlikti praėjus tam tikram laiko tarpui po įvykusios avarijos ir po skaitliukų keitimo, todėl teigti, kad tokie vamzdžių ašių nesutapimai buvo ir skaitliukų keitimo metu negalima. Nurodė, kad ekspertas nenagrinėja kitų galimų avarijos aplinkybių, o ekspertizės aktas surašytas neįrodytais faktais, siekiant patenkinti ieškovų lūkesčius bei nesistengiant nustatyti objektyvios tiesos. Atsakovės atstovė taip pat nurodė, kad tarp ieškovų ir byloje nedalyvaujančių asmenų I. M. ir M. T. M. sudaryta taikos sutartis dėl vandentiekio avarijos padarytos žalos atlyginimo, kurios sudaryme atsakovė nedalyvavo, negalėjo įvertinti tuo metu buvusių aplinkybių, realių nuostolių ir priežasčių, dėl kurių nurodyti nuostoliai kilo, todėl atsakovė nesutinka su nustatytos žalos dydžiu ir neprivalo atlyginti kitų asmenų sutartimi susitartą sumą. Paaiškino, kad nesutinka su 2012-09-07 UAB „Marleksa“ turto vertinimo ataskaitoje nustatytu butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytos žalos dydžiu. Ataskaitoje nėra nurodytas mastelis, pagal kurį galima būtų apskaičiuoti pažymėtas vietas ir patikrinti sudarytą sąmatą, nenurodyti konkretūs plotai ir pažeidimai, nėra aiškūs darbai, kuriuos reikia atlikti ir jų kiekis. Nurodė, kad nesutinka su turtine žala, kurią ieškovai patyrė negavę draudimo sutartyje numatytos 1000,00 Lt frančizės bei nesutinka su prašoma priteisti 5000,00 Lt dydžio neturtine žala, kadangi prostatos didėjimas ir šlapimo nelaikymas yra būdingas vyresnio amžiaus žmonėms ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra garbaus amžiaus, didžiausias faktorius, kuris galėjo sukelti ligą yra asmens amžius.

Trečiasis asmuo A. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad jis ieškovų bute keitė skaitliukus ir pasakė ieškovui, kad neveikia ventilis, todėl reikia užsukti vandenį. Ieškovas pakvietė namo pirmininką, kad uždarytų vandens tiekimą. Nurodė, kad keičiamų skaitliukų plomba nebuvo pažeista. Priėjimas prie ieškovo skaitliukų buvo blogas, juos pakeisti buvo sunku, nes buvo apie 15 cm tarpas, todėl darbai užtruko apie pusantros valandos. Skaitliukas buvo išimtas ir pakeistas, stovas užsuktas, tačiau sklendės keitimo darbų jis neatliko. Keičiant skaitliukus matė, kad jau buvo sumontuota ta sklendė, kuri įvykio metu trūko.

 

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-07-02 tarp ieškovo J. Z. S. ir atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ pasirašytas vandens apskaitos prietaisų nuėmimo – įrengimo aktas, kuriuo įtvirtinti atsakovės darbuotojo A. Š. atlikti vandens apskaitos prietaisų keitimo darbai bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 1 t.). 2012-08-16 antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 42, nurodyta, kad antstolis kartu su M. T. M. ir A. J. 2012-08-13 apžiūrėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad buto patalpose ant sienų matyti įvairios dėmės ir vandens nutekėjimo žymės, atšokusi ir pūslėta sienos apdaila, matyti vertikalūs įtrūkimai, virtuvėje ant palangės ir salono balkone ant palangės matyti išdžiūvusios drėgmės dėmės, kambaryje prie virtuvės ant grindų matyti buvusios vandens žymės, kambaryje prie virtuvės, virtuvėje ir salono balkone ant lubų matyti išdžiūvusio vandens žymės (b. l. 10-21, 1 t.). 2012-08-16 antstolio J. P. antstolio kvitu Serija GRN Nr. 0055421 nustatyta, kad A. J. sumokėjo antstoliui 300,00 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą M. T. M. prašymu (b. l. 22, 1 t.). DNSB „Dvyniai“ valdybos pirmininko R. P. 2012-08-16 akte dėl vandens vamzdyno avarijos (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2012-08-09 apie 3 val. nakties (duomenys neskelbtini), įvyko vandentiekio avarija – sprogo buto tualete sumontuota šalto vandens vamzdyno sklendė, esanti prieš vandens apskaitos prietaisą. Buvo iškviesta UAB „Mano būstas“ avarinė tarnyba, kurios darbuotojai atvykę padėjo užsukti šalto vandens stovo sklendę ir buvo visiškai nutrauktas vandens tiekimas stove.  Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prieš mėnesį buvo pakeisti vandens apskaitos prietaisai. Darbus atliko AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojas A. Š. Avarijos dieną ryte apie 10.00 val. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atvyko AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojas A. Š. bei bendrijos šilumininkas santechnikas P. D. ir G. K. A. Š. nurodė, kad jis montavo nulūžusį ventilį. Jis kaip bendrijos pirmininkas apie įvykusią avariją informavo AB „Klaipėdos vanduo“ administraciją (b. l. 23, 1 t.). DNSB „Dvyniai“ valdybos pirmininkas R. P. 2012-08-16 pranešimu informavo atsakovę AB „Klaipėdos vanduo“ apie bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykusią vandens avariją. Atsakovė pranešimą gavo 2012-08-16 (b. l. 24, 1 t.). Atsakovė 2012-08-17 rašte Nr. 3/4-1150 ir 2012-10-17 rašte Nr. 2012/S.01-3341 nurodo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovės darbuotojas A. Š. 2012-07-02 keitė vandens apskaitos prietaisus, tačiau jokių papildomų darbų neatliko. Apskaitos prietaisų keitimo darbai buvo atlikti kokybiškai, todėl atsakovė už įvykusią avariją atsakomybės neprisiima (b. l. 25, 27, 1 t.). Trečiojo asmens A. Š. 2012-08-16 paaiškinime nurodyta, kad jis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), keitė vandens apskaitos prietaisus, tačiau ventilių nekeitė ir jų keitimo darbų į aktą neįrašė (b. l. 26, 1 t.). Antstolis J. P. 2012-11-19 atliko faktinių aplinkybių konstravimą ir 2012-11-20 faktinių aplinkybių konstravimo protokole Nr. 54 nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sanitarinio mazgo patalpoje ant metalinių vamzdžių sumontuoti vandens kiekio apskaitos skaitikliai. Ant metalinio vamzdžio pažymėto raide „K“ aukščiau vandens kiekio apskaitos skaitiklio matyti sumontuota sklendė. Tarp metalinio vamzdžio pažymėto raide „Š“ ir vandens kiekio apskaitos skaitiklio nebėra sumontuotos sklendės, vamzdžio pažymėto raide „Š“ ašinė linija neatitinka žemiau esančio vamzdžio, ant kurio sumontuotas vandens kiekio apskaitos skaitiklis ašinės linijos. Vamzdžio, ant kurio sumontuotas vandens kiekio apskaitos skaitiklis, gale matyti nutrūkusio geltonos spalvos metalo apvali dalis (b. l. 28-32, 1 t.). 2012-10-11 tarp ieškovų ir I. M. bei M. T. M. sudaryta Taikos sutartis, kuria ieškovai J. Z. S. ir I. S. įsipareigojo atlyginti I. M. ir M. T. M.dėl buto užliejimo patirtą žalą, kurią šalys vertina 18000,00 Lt suma, kurią sudaro: 9470,00 Lt pagal UAB „Marleksa“ parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NT 12-08-22 ir jos prieduose parengtą lokalinę sąmatą ir ataskaitą Nr. 12-08/10, 1000,00 Lt už nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. NT 12-08-22 parengimą, 300,00 Lt už antstolio paslaugas konstatuojant faktines aplinkybes, 1449,92 Lt už aplietus ir nepataisomai sugadintus baldus, 2309,50 Lt M. T. M. darbo užmokesčio netekimas už laikotarpį nuo 2012-08-09 iki 2012-08-16, konstatuojant, kad pagal pateiktą darbo sutartį M. T. M. darbo užmokestis nustatytas 2516,00 Eur (8660,00 Lt), 2365,98 Lt už M. T. M. pirktus kelionės bilietus į (duomenys neskelbtini) ir atgal į darbą, 261,60 Lt už 4 pakuotes užliejimo metu sugadinto laminato, 98,16 Lt už foto paslaugas fiksuojant užliejimo padarytą žalą ir ryškinant foto nuotraukas, 744,84 Lt neturtinės žalos atlyginimas, susijęs su patirtais neigiamais išgyvenimais, atsiradusiais dėl buto užliejimo, skubaus grįžimo iš komandiruotės (b. l. 33-34, 1 t.). M. T. M. laikotarpiu nuo 2012-08-09 iki 2012-08-16 „Isle of Inishmore“ leidimu buvo išleistas grįžti namo dėl namuose įvykusio įvykio, kelionės išlaidas padengia išleidžiamas asmuo (b. l. 38, 74, 1 t.). Pagal laivų valdymo bendrovės „Matrix“ 2012-07-23 skiriamąjį raštą M. T. M. darbo užmokestis sudaro 2156,00 Eur neatskaičius mokesčių (b. l. 75-76). M. T. M. kelionės išlaidos: 2012-08-12 už lėktuvo bilietus iš (duomenys neskelbtini) 286,24 Eur, 2012-08-10 už greitojo traukinio bilietą (duomenys neskelbtini) 86,00 Pln, 2012-08-10 už traukinio bilietą iš (duomenys neskelbtini) 40,90 Eur, 2010-08-10 už traukinio bilietą iš (duomenys neskelbtini) 15,20 Lt, 2012-08-10 už autobuso bilietą iš (duomenys neskelbtini) 52,00 Lt, 2012-08-16 už autobuso bilietą iš (duomenys neskelbtini)  į oro uostą 59,00 Lt, 2012-08-16 už lėktuvo bilietą iš (duomenys neskelbtini) 334,88 Lt, 2012-08-16 už lėktuvo bilietą iš (duomenys neskelbtini) 1173,86 Sek (b. l. 77-88, 1 t.). Iš UAB „Gariva“ 2012-08-13 PVM sąskaitos faktūros Serija GAR Nr. 0029953 nustatyta, kad M. T. M. sumokėjo 89,76 Lt už foto paslaugas (b. l. 39, 1 t.). 2012-08-17 tarp I. M., atstovaujamos A. J., ir UAB „Marleksa“ sudaryta sutartis Nr. NT 12-08-22, kuria UAB „Marleksa“ įsipareigojo atlikti nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą, o I. M. už suteiktas paslaugas įsipareigojo sumokėti 1000,00 Lt (b. l. 40, 1 t.). 2012-09-17 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NR 12-08-22, nustatyta, kad 2012-08-17 atliktas buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimas, ir nustatyta, kad atstatymų kaštai žalai likviduoti apskaičiuoti išlaidų metodu vertinimo dieną (2012-08-17) yra 9470,00 Lt (b. l. 41-68, t. 1). Pagal UAB „Resva“ ir ko 2012-12-04 aktą Nr. A12120401 ieškovas J. Z. S. už šalto vandens vandentiekio vamzdžio ašių atstatymą karštuoju būdu ir ventilius DN 15 sumokėjo 398,09 Lt. (b. l. 91, t. 1). 2012-07-09 I. M. pirko prekes: sistema Tenus R80, sistema tenus R2D50, sistema tenus R50, sistema tenus K4SZ, sistema tenus kampinis stalas, sofa tenus, sofa tenus lentyna, gabenimo paslauga už 2496 Pln (b. l. 70, t. 1). 2010-06-14 tarp T. Ž. ir Seesam Insurance AS Lietuvos filialo sudaryta būsto ir gyventojų turto draudimo sutartis Nr. 2200011379/2010, kuria laikotarpiu nuo 2010-06-14 iki 2042-08-28 apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo suma 226275,00 Lt, frančizė – 1000,00 Lt (b. l. 92, 1 t.). 2012-10-10 turto žalų eksperto D. K. sudarytoje buto, esančio (duomenys neskelbtini), lokalinėje sąmatoje numatyta, kad laminuotų grindlenčių dangos permontavimo kaina 1280,04, linoleumo dangos keitimo kaina 1140,57, baldų nešiojimo ir šiukšlių išnešimo kaina 150,00 Lt, statybvietės išlaidos 264,00 Lt, iš viso: 3195,00 Lt (b. l. 94, t. 1). 2012-12-19 Seesam Insurance AS Lietuvos filialas pervedė į T. Ž. banko sąskaitą pervedė 634,14 Eur, mokėjimo paskirtis draudimo išmoka už buto užliejimą, o 2013-01-09 T. Ž. pervedė 2195,00 Lt į ieškovo J. Z. S. banko sąskaitą (b. l. 93, 95, t. 1). Ieškovas J. Z. S. laikotarpiu nuo 2012-08-28 iki 2012-09-20 buvo hospitalizuotas VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ (b. l. 96, t. 1). Pagal atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ 2012-07-31 sąskaitą Serija SF06710231, ieškovei I. S. pateikta 6,91 Lt dydžio sąskaitą už AB „Klaipėdos vanduo“ paslaugas už liepos mėn. (b. l. 114, t. 1) 2012-01-18 AB „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2012/V-ADM.07-22 patvirtinta šaltkalvio darbo instrukcija, įrengiant/keičiant vandens apskaitos prietaisus daugiabučių namų gyvenamosioms (negyvenamosioms) patalpoms (b. l. 108-110, t. 1). Pagal 2012-06-11 UAB „Industek“ PVM sąskaitą faktūrą Serija RIN Nr. 34728 nustatyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“ įsigijo 100 vnt. rutulinių ventilių D15 (b. l. 13-15, t. 2). 2013-07-10 ekspertizės aktu Nr. 1ONG-54 nustatyta, kad sklendė atitinka įprastus daikto kokybės reikalavimus. Ekspertizės metu nenustatyta sklendės kokybės trūkumų ir inspekcija neturi pagrindo teigti, kad sklendė pagaminta netinkamai ar panaudojus netinkamą metalą (b. l. 56-62, t. 2). 2014-04-14 teismo ekspertizės aktu nustatyta, kad šalto vandens skaitiklis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), AB „Klaipėdos vanduo“ jėgomis buvo pakeistas keitimui buvus negalimam, dirbus be tinkamo techninio pasirengimo, be nustatyta tvarka parengtų ir patvirtintų įmonės statybos taisyklių, nesant kokybės kontrolės tarp karšto ir šalto vandentiekio atšakų buvus nepakankamam atstumui, greta buvus karšto vandens skaitikliui, kas nulėmė šalto vandentiekio vamzdžio ašies esminį nesutapimą, ventilyje sukėlus necentrinio tempimo, kartu lenkimo darbo sąlygas, avarijai įvykus spėjamo papildomo, kad ir nežymaus hidraulinio smūgio poveikyje (b. l. 97-110, t. 2). DNSB valdybos pirmininko R. P. 2013-08-26 pretenzija AB „Klaipėdos vanduo“ nurodyta, kad 2013-08-23 apie 17.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko avarija – sprogo karšto vandens vamzdis prie pat sujungimo su sklende. Minėtame bute 2012-06-23 buvo pakeisti vandens apskaitos prietaisai, sklendės. Darbus atliko AB „Klaipėdos vanduo“ šaltkalvis A. Š. (b. l. 126-127, t. 2). Atsakovės 2013-09-13 atsakyme į 2013-08-26 raštą nurodoma, kad 2012 m. birželio mėn., liepos mėn. buvo atliekamas vandens apskaitos prietaisų keitimas butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Keitimo darbus vykdė AB „Klaipėdos vanduo“ šaltkalvis A. Š. Gyventojų prašymu butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo pakeisti neveikiantys vandens uždarymo ventiliai, tačiau kituose butuose vandens uždarymo ventiliai nebuvo keičiami (b. l. 128, t. 2). 2004-12-09 tarp ieškovės I. S. ir atsakovės sudaryta šalto vandens ir nuotekų šalinimo tiekimo-vartojimo sutartis Nr. 601-200318281. (b. l. 129-131, t. 2).

Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 19398,09 Lt nuostolių bei 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusius dėl jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykusios vandentiekio avarijos. Atsakovė su ieškovų reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad ji nėra atsakinga už ieškovų bute atsiradusią žalą, kadangi jos darbuotojas ieškovų bute keisdamas vandens apskaitos prietaisus neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo kilti vandentiekio avarija. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė, kai už padarytą žalą atsako ne tiesiogiai žalą padaręs asmuo, bet kitas, už žalą padariusį asmenį atsakingas asmuo, vadinama netiesiogine civiline atsakomybe. Vienas iš netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų, reglamentuojamų teisės aktuose, yra samdančio darbuotojus asmens civilinė atsakomybė už jo darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą. Samdančiam darbuotojus asmeniui, kaip ir kiekvienam civilinių teisinių santykių dalyviui, galioja bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Toks asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir turi kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytą žalą, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), reikia nustatyti ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ratas“, bylos Nr. 3K-3-114/2011). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2012-08-09 įvyko vandentiekio avarija – sprogo buto tualete sumontuota šalto vandens vamzdyno sklendė (ventilis) ir vandeniu aplietas ieškovų butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei ieškovų kaimynų I. M. ir M. T. M. butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2012-07-02 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovės darbuotojas trečiasis asmuo A. Š. atliko vandens apskaitos prietaisų keitimą. Atsakovę ir A. Š. siejo darbo teisiniai santykiai ir apskaitos prietaisų keitimą jis atlikto darbo metu, vykdydamas savo darbines funkcijas. Atsakovė šių faktų neginčija. Šios aplinkybė patvirtintos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovų, atsakovės atstovų bei liudytojų parodymais teismo posėdžio metu. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovės darbuotojas trečiasis asmuo A. Š. 2012-07-02 ieškovų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikdamas vandens apskaitos prietaisų keitimą, taip pat atliko papildomus darbus, t.y. 2012-08-09 vandentiekio avarijos metu sprogusios sklendės (ventilio) keitimą. Ieškovai nurodo, kad trečiasis asmuo A. Š. 2012-07-02 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko vandens apskaitos prietaisų keitimą ir ieškovo J. Z. S. prašymu taip pat pakeitė bute esančias sklendes (ventilius) į naujas, paties ieškovo pirktas sklendes (ventilius). Už atliktus darbus jis atsiskaitė trečiajam asmeniui duodamas grynuosius pinigus į rankas. Atsakovės atstovai su ieškovų teiginiais nesutiko ir nurodė, kad keičiant vandens apskaitos prietaisus bei atliekant papildomus darbus yra pildomas aktas, kuriame įrašomi atlikti darbai, tačiau 2012-07-02 šalių sudarytame vandens apskaitos prietaisų nuėmimo-įrengimo akte, nenurodyta, kad ieškovų bute buvo atliktas sklendžių (ventilių) keitimas. Nurodė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ naudojamos sklendės (ventiliai) vizualiai skiriasi nuo ieškovo bute 2012-08-09 vandentiekio avarijos metu sprogusios sklendės (ventilio). Pažymėtina, kad atliekant įrodymų vertinimą teismo pareiga yra įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Tai reiškia, kad vien tik atsakovės nurodyta aplinkybė, jog 2012-07-02 vandens apskaitos prietaisų nuėmimo-įrengimo akte, sudarytame tarp ieškovo J. Z. Skirkevičiaus ir atsakovės darbuotojo trečiojo asmens A. Š., nenurodyta, kad ieškovų bute buvo atliktas sklendžių (ventilių) keitimas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti nurodytų darbų atlikimo fakto nebuvimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-07-02 ieškovas J. Z. S. ir trečiasis asmuo A. Š. pasirašė AB „Klaipėdos vanduo“ vandens apskaitos prietaisų nuėmimo-įrengimo aktą, kuriame nurodyta, kad trečiasis asmuo A. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikto vandens apskaitos prietaisų (4 vnt.) keitimo darbus, o ieškovas J. Z. S. patvirtino, kad įrengti skaitikliai defektų neturi, skaitiklių įrengimo darbams pretenzijų neturi. 2012-07-02 vandens apskaitos prietaisų nuėmimo-įrengimo akte papildomų darbų lentelės 2 punktas „Ventilio pakeitimas, kai keičiamas skaitiklis (be ventilio vertės) (Nr. 3)“, 3 punktas „Ventilio pakeitimas, kai keičiamas skaitiklis (su ventilio verte) (Nr. 4)“ neužpildyti. Byloje esančiais daiktiniais bei rašytiniais įrodymais – antstolio J. P. 2012-11-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, atsakovės pateiktomis foto nuotraukomis, 2012-06-11 PVM sąskaita faktūra nustatyta, kad ieškovų bute 2012-08-09 vandentiekio avarijos metu sprogusi sklendė (ventilis) bei atsakovės naudojamos sklendės yra skirtingos. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. Š. nurodė, kad ieškovų bute jis keitė vandens apskaitos prietaisus, tačiau sklendžių (ventilių) nekeitė. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. P. nurodė, kad jis yra DNSB „Dvyniai“ valdybos pirmininkas, ieškovus pažįsta kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojus. Paaiškino, kad 2012-08-09 įvykus vandentiekio avarijai ieškovų bute, siekdamas likviduoti avarijos padarinius, iškvietė įmonę UAB „Mano būstas“, kurios darbuotojai jo akivaizdoje uždarė gyvenamojo namo vandens sklendes. Įvykus avarijai jis taip pat paskambino trečiajam asmeniui A. Š. ir paprašė jį atvykti. A. Š. atvykus jis, P. D. ir dar vieno asmens, kurio vardo nepamena, akivaizdoje paklausė, ar A. Š. pats keitė ieškovų bute esančias sklendes. A. Š. žodžiu patvirtino, kad sklendžių keitimą atliko būtent jis. Taip pat nurodė, kad praėjus metams po sklendžių keitimo įvyko tokio paties pobūdžio avarija bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. D. nurodė, kad daugiau nei dešimt metų dirba bendrijoje, o ieškovą pažįsta kaip namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventoją. Nurodė, kad po avarijos į butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs AB „Klaipėdos vanduo“ šaltkalvis A. Š., kuris P. D. akivaizdoje patvirtino, kad  jis keitė sklendę (ventilį), esantį ieškovų bute. Paaiškino, kad jis A. Š. pasakė, kad viskas buvo palikta ant įtempimo, t.y. perveržta, tačiau A. Š. jam atsakė, kad atliekant darbus buvo blogas priėjimas, todėl jis stipriai neveržė. Paaiškino, kad ieškovų bute vandentiekio avarijos metu sprogusi sklendė (ventilis) buvo akivaizdžiai nauja, t.y. keista neseniai, o ne prieš keletą metų. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, į tai, kad AB „Klaipėdos vanduo“ vandens apskaitos prietaisų nuėmimo-įrengimo akto papildomų darbų lentelės 3 punkte, vienas iš atsakovės darbuotojų atliekamų papildomų darbų keičiant vandens apskaitos prietaisus gali būti ventilio keitimas, naudojant ne atsakovės, tačiau asmens pirktą sklendę (ventilį), taip pat tai, kad vandentiekio avarija bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko praėjus neilgam laiko tarpui po vandens apskaitos prietaisų keitimo, į šalių bei liudytojų paaiškinimus, darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog 2012-07-02 trečiasis asmuo A. Š., atlikdamas vandens apskaitos prietaisų keitimą, pakeitė ieškovų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vonioje esančias sklendes (ventilius).

Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, nagrinėjamu atveju nepakanka konstatuoti, kad trečiasis asmuo atliko vandentiekio avarijos metu sprogusios sklendės (ventilio) keitimo darbus. Taip pat būtina nustatyti, ar trečiojo asmens veiksmai keičiant nurodytą sklendę (ventilį) nulėmė įvykusią vandentiekio avariją, o šios avarijos pasekoje kilo ieškovų nurodyta žala, t.y. nustatyti priežastinį ryšį tarp trečiojo asmens atliktų darbų bei sklendės (ventilio) sprogimo ir patirtos žalos. Ieškovai nurodo, kad 2012-08-09 įvykusią vandentiekio avariją nulėmė atsakovės darbuotojo trečiojo asmens A. Š. netinkamai atlikti vandentiekio sklendės (ventilio) keitimo darbai, t.y. A. Š. keisdamas sklendę (ventilį) sujungė akivaizdžiai nelygiagrečius vamzdžius, kurių centrinių ašių skirtumas sudaro 22 mm, todėl sumontuota sklendė buvo po nuolatiniu įtempimu, ko pasekoje įvyko vandentiekio avarija. Atsakovė su ieškovų pozicija nesutinka ir nurodo, kad pagal tarp šalių sudarytą sutartį už bute esančius vertikalius vamzdynus yra atsakingi buto savininkai, kurie įsipareigoja užtikrinti tinkamą jiems priklausančių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų būklę, vandentiekio avarijos negalėjo nulemti atsakovės darbuotojo neteisėti veiksmai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos; bylos Nr. 3K-3-556/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., J. A. P. v. Lietuvos Respublika, V. J.; bylos Nr. 3K-3-518/2006;) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004-12-09 šalių sudarytos šalto vandens ir nuotekų šalinimo tiekimo-vartojimo sutarties Nr. 601-200318281 3.3.6 punkte numatyta, kad tiekėjas neeksploatuoja namo vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų ir neatsako už avarijų pasekmes ir dėl to pablogėjusią vandens kokybę, o sutarties 3.5.1 punktas numato, kad abonentas įsipareigoja užtikrinti jam priklausančių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų apskaitos prietaisų būklę. Iš esmės tapatūs reikalavimai nustatyti ir 2012-07-02 šalių sudarytame Vandens apskaitos prietaisų nuėmimo-įrengimo akte, kurio 2 punktas numato, kad abonentas prieš pradedant darbus įsipareigoja informuoti Tiekėjo atstovus apie vidaus tinklų būklę, galinčią sukelti avariją, o akto 3 punktas numato, kad abonentas įsipareigoja nereikšti pretenzijų, jei dėl netvarkingos vidaus vandens tiekimo sistemos, lanksčių žarnelių vidiniame šarve, slaptų vamzdyno ar įrangos defektų įvyks avarija. 2012-01-18 AB „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2012/V-ADM.07-22 patvirtintoje šaltkalvio darbo instrukcijos, įrengiant/keičiant vandens apskaitos prietaisus daugiabučių namų gyvenamoms (negyvenamoms) patalpoms, 3 punkte numatyta, kad šaltkalvis apžiūri vandentiekio sistemą ir įvertina numatytus atlikti darbus, o nustatančius, kad neįmanoma atlikti apskaitos prietaisų įrengimo ir pakeitimo darbų dėl vidaus vamzdynų trūkumų – surašo apie tai aktą, ant kurio pasirašo pats bei gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų savininkas (nuomininkas). Nurodyti teisės aktai apibrėžia šalių santykius, kylančius dėl šalto vandens bei nuotekų šalinimo tiekimo vartojimo, ir esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovai, kaip buto savininkai, turi pareigą užtikrinti tinkamą vidaus vamzdynų būklę. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nagrinėjami civilinės atsakomybės klausimai, susiję ne su pačia vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslauga, o būtent su atliktais papildomais darbais, t.y. sklendės (ventilio) keitimu ieškovų bute. Tai reiškia, kad buto savininkas turi pareigą užtikrinti tinkamą vidaus vandens tiekimo sistemos būklę ir priežiūrą bei apie galimus defektus informuoti atsakovės atstovą, atliekantį vandens apskaitos prietaisų keitimą, tačiau darbus atliekančiam asmeniui taip pat yra keliami bendri rūpestingumo bei atidumo reikalavimai - jis kaip specialistas atlikdamas sklendės (ventilio) keitimą turi įvertinti situaciją ir nustatyti, ar galima atlikti prašomus darbus, įvertinti galimą riziką bei padarinius. Pažymėtina, kad analogiškus reikalavimus apibrėžia ir AB „Klaipėdos vanduo“ šaltkalvių darbo instrukcija, kurioje numatyta, kad šaltkalvis įvertina numatytus atlikti darbus, o nustačius, kad neįmanoma atlikti apskaitos prietaisų įrengimo ir pakeitimo darbų dėl vidaus vamzdynų trūkumų – surašo apie tai aktą. Taigi, trečiasis asmuo nagrinėjamu atveju, turėjo pareigą prieš atlikdamas sklendės (ventilio) keitimą, atidžiai ir rūpestingai įvertinti esamą riziką, galimus padarinius ir apie tai informuoti ieškovus. Išanalizavus byloje pateiktą 2013-07-10 ekspertizės aktą Nr. 1ONG-54, nustatyta, kad ekspertizei pateikta trūkusi sklendė (ventilis) atitinka įprastus daikto kokybės reikalavimus. Akte nurodoma, kad sklendės jungties pažeidimas galėjo būti padarytas sklendės montavimo metu. Mažesnioji sklendės dalis galėjo būti sukama ir sklendės sriegis galėjo būti „pertemptas“, todėl metalo struktūra galėjo susilpnėti bei nuo papildomo išorinio poveikio bei veikiant ją ilgą laiką – suirti. 2014-04-14 teismo ekspertizės akte nustatyta, kad šalto vandens skaitiklio keitimo metu tarp vamzdžių nebuvus pakankamo atstumo bei greta buvus karšto vandens skaitikliui, su uždaromuoju ventiliu jis galėjo būti sujungtas prievartiniu būdu suvedus skaitiklio sriegius  su ventilio sriegiais, jungiamąją veržlę užsukus tarpusavyje nesutampant sriegių kampams, tuo vandentiekio atšakoje sudarius necentrinio tempimo, vienkart ir prietaisų korpusų lenkimo būseną, kurių silpnesniojo – ventilio korpuso sutrūko. Ventiliai, pagaminti iš žalvario lydinio, yra sąlyginai trapios kristalinės struktūros metalo, todėl yra jautrūs necentrinio tempimo, lenkimo bei papildomiems hidraulinių smūgių poveikiams. Nurodyto ekspertizės akto išvadose konstatuojama, kad šalto vandens skaitiklis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), AB „Klaipėdos vanduo“ jėgomis buvo pakeistas keitimui buvus negalimam, dirbus be tinkamo techninio pasirengimo, be nustatyta tvarka parengtų ir patvirtintų įmonės statybos taisyklių, nesant kokybės kontrolės, tarp karšto ir šalto vandentiekio atšakų buvus nepakankamam atstumui, greta buvus karšto vandens skaitikliui, kas nulėmė šalto vandentiekio vamzdžio ašies esminį nesutapimą, ventilyje sukėlus necentrinio tempimo, kartu lenkimo darbo sąlygas, avarijai įvykus spėjamo papildomo, kad ir nežymaus hidraulinio smūgio poveikyje. Pažymėtina, kad ekspertizės aktuose pateiktos išvados yra nuoseklios, neprieštaringos, viena kitą papildančios. Teismui, remiantis byloje esančiais duomenimis, įvertinus juos visumoje su nurodytais ekspertizės aktais, atsižvelgus į trečiojo asmens galimybę numatyti žalos atsiradimą, darytina išvada, kad 2012-08-09 vandentiekio avariją bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nulėmė trečiojo asmens veiksmai atliekant sklendės (ventilio) keitimą, t.y. trečiasis asmuo atlikdamas sklendės (ventilio) keitimą nebuvo pakankamai atidus, apdairus ir rūpestingas. Tokiu būdu konstatuotinas priežastinis ryšys tarp trečiojo asmens veiksmų bei įvykusios vandentiekio avarijos, todėl atsakovės argumentas, kad vandentiekio avariją sukėlė ne jos darbuotojo, o ieškovų neteisėti veiksmai yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Vienas iš būtinųjų civilinės atsakomybės pagrindų yra žala. Nesant žalos, neįmanomas ir civilinės atsakomybės taikymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6. 251 straipsnis). Ieškovai prašo priteisti patirtą 19398,09 Lt turtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl ieškovų bute 2014-08-09 įvykusios vandentiekio avarijos buvo aplietas ieškovų butas bei butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis I. M. ir M. T. M. Tarp ieškovų ir I. M. bei M. T. M. dėl žalos atlyginimo 2012-10-11 buvo sudaryta Taikos sutartis. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą sutartis susaisto tik jos šalis (CK 6.1 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl išskyrus atskiras išimtis (sutartis trečiojo asmens naudai, asmenų pasikeitimas prievolėje) turi teisinės įtakos tik jos šalims. Tai reiškia, kad 2012-10-11 Taikos sutartis nėra pakankamas pagrindas ieškovų patirtai turtinei žalai nustatyti, teismas privalo ištirti bei įvertinti kitus byloje esančius duomenis. Ieškovų patirta turtinė žala įrodyta 2012-08-17 tarp I. M., atstovaujamos A. J., ir UAB „Marleksa“ sudaryta sutartimi Nr. NT 12-08-22, 2012-09-17 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NR 12-08-22, 2012-08-16 antstolio J. P. antstolio kvitu Serija GRN Nr. 0055421, 2010-06-14 būsto ir gyventojų turto draudimo sutartimi Nr. 2200011379/2010, 2012-10-10 lokaline sąmata, UAB „Resva“ ir Ko 2012-12-04 aktu Nr. A12120401, todėl teismas atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, į tai, kad tarp nurodytos turtinės žalos ir trečiojo asmens veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, konstatuoja, kad ieškovų reikalavimas atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro 9470,00 Lt už buto, esančio (duomenys neskelbtini), atstatymą, 1000,00 Lt už nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NT 12-08-22, 300,00 Lt už antstolio paslaugas konstatuojant faktines aplinkybes, 1000,00 Lt už ieškovų patirtus buto sugadinimo nuostolius, kurie nebuvo atlyginti dėl draudimo sutartyje numatytos frančizės ir 398,09 Lt už ventilių keitimo ir šalto vandens vandentiekio vamzdžių ašių atstatymo darbus, yra tenkintinas.

Ieškovai taip pat prašo atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro 1449,92 Lt už aplietus ir nepataisomai sugadintus baldus, 261,60 Lt už 4 pakuotes užliejimo metu sugadinto laminato , 98,16 Lt už foto paslaugas fiksuojant užliejimo padarytą žalą ir ryškinant foto nuotraukas, 2309,50 Lt už M. T. M. darbo užmokesčio netekimą nuo 2012-08-09 iki 2012-08-16, 2365,98 Lt už M. T. M. kelionės bilietus į (duomenys neskelbtini) ir atgal į darbą, atlyginimo. Pažymėtina, kad siekiant aiškiai ir tinkamai nustatyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vandentiekio avarijos metu padarytą žalą, buvo atliktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas, surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, vandentiekio avarijos padariniai užfiksuoti foto nuotraukomis. Byloje pateiktame 2012-08-16 antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra nurodyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vandentiekio avarijos metu buvo apgadinti baldai bei pakuotėse esantis laminatas, šios aplinkybės taip pat nėra atvaizduotos, prie nurodyto protokolo pridėtose foto nuotraukose, todėl konstatuotina, kad atlikus įrodymų vertinimą, atsižvelgus į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, 2012-08-16 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir foto nuotraukas, liudytojų parodymus bei šalių paaiškinimus nėra nustatyta duomenų, patvirtinančių, kad 2012-08-09 vandentiekio avarijos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo aplieti I. M. ir M. T. M. priklausantys baldai bei 4 pakuotės laminato. Ieškovų prašymas priteisti 98,16 Lt už foto paslaugas fiksuojant užliejimo padarytą žalą bei 744,84 Lt neturtinės žalos atlyginimą, sumokėtą I. M. Ir M. T. M., atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytos foto paslaugos suteiktos būtent vandentiekio avarijos žalai fiksuoti, byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, įrodančių nurodytą neturtinę žalą. Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl priežastinio ryšio nustatymo, manytina, nagrinėjamu atveju nurodyta neturtinė žala teisiškai yra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp šių padarinių ir trečiojo asmens veiksmų. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2012-08-09 vandentiekio avarijos metu buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai I. M. ir M. T. M. buvo užsienyje. Šiuo laikotarpiu bute buvo atliekamas remontas. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovams dirbant užsienyje, buvo prižiūrimas buto remonto darbus atliekančių asmenų, į tai, kad vandentiekio avarijos padariniai šiame bute buvo pradėti likviduoti iki M. T. M. grįžimo į (duomenys neskelbtini), t.y. padarinius likvidavo buto remontą atliekantys darbuotojai, manytina, kad M. T. M. grįžimas nebuvo būtinas siekiant likviduoti butui padarytą žalą, šių darbų atlikimą galėjo užtikrinti remontą atliekantys asmenys, todėl ieškovų prašymas atlyginti nuostolius, patirtus dėl M. T. M. netekto darbo užmokesčio ir kelionės išlaidų, atmestinas.

Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad dėl įvykusios vandentiekio avarijos išgyveno didelį nerimą, kaltės jausmą prieš kaimynus, ilgalaikę ir nuolatinę nervinę įtampą bei stresą. Šie išgyvenimai sąlygojo ieškovo J. Z. S. sveikatos pablogėjimą – 2012-08-28 jis buvo hospitalizuotas ir gydomas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninėje. Dėl vandentiekio avarijos jam išsivystė prostatos padidėjimas ir šlapimo sulaikymas ir jis buvo operuotas bei gydomas ambulatoriškai. Ieškovai taip pat nurodo, kad 4 mėnesius gyveno be šalto vandens ir dėl to patyrė didelius nepatogumus. Atsakovė su ieškovų reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad įvykusi vandentiekio avarija nėra ieškovo ligos priežastis. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įvertinamas pagal neturtinės žalos prigimtį ir objektą, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Ž. Žvagulis v. UAB ,,Ekstra žinios“ ir kt. byloje Nr. 3K-3-393/2008; 2009 m. vasario 13 d. nutartis D. Mertinas v. UAB ,,Ekstra žinios“ ir kt. byloje Nr. 3K-3-26/2009). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t.y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-394/2006; 2008-07-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-357/2008). Nagrinėjamu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydžiui reikšmę turi tai, kad ieškovai dėl įvykusios vandentiekio avarijos, jos padarinių likvidavimo, derybų dėl žalos atlyginimo su kaimynais, taip pat dėl to, kad ilgą laiko tarpą buvo priversti gyventi be šalto vandens, neabejotinai patyrė stresą, įtampą bei nerimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas J. Z. S. laikotarpiu nuo 2012-08-28 iki 2012-09-20 buvo hospitalizuotas VšĮ Klaipėdos Universitetinėje ligoninėje, tačiau byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad sveikatos pablogėjimą sukėlė neigiami išgyvenimai dėl įvykusios vandentiekio avarijos, o ne ieškovo sveikatos būklė iki įvykusios avarijos, amžius bei kiti galimi pašaliniai veiksniai, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp įvykusios vandentiekio avarijos bei ieškovo sveikatos pablogėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms teismo vertinimu 3452,80 Lt (1000,00 Eur) yra teisinga suma atlyginti ieškovams patirtą neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, ieškovams priteistina 3452,80 Lt (1000,00 Eur) neturtinės žalos atlyginimui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovams iš atsakovės priteistinas 12168,09 Lt turtinės žalos atlyginimas ir 3452,80 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Kita ieškinio dalis atmestina.

Ieškovams iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Ieškovai patyrė 4232,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2000,00 Lt atstovavimo išlaidų, 1500,00 Lt už ekspertizės atlikimą bei 732,00 Lt už žyminio mokesčio sumokėjimą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalyje išvardintos išlaidos, priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į ieškovų nurodytų išlaidų pobūdį, vertina, kad ieškovų patirtos 500,00 Lt dydžio išlaidos už taikos sutarties su I. M. ir M. T. M. sudarymą, nėra priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl ieškovų prašymas priteisti šias išlaidas, atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškinį patenkinus iš dalies ieškovams iš atsakovės priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Patenkinus 64 % ieškinio reikalavimų, ieškovams iš atsakovės priteistina 1280,00 Lt atstovavimo išlaidų (2000,00 Lt x 64 proc.), 960,00 Lt už ekspertizės atlikimą (1500,00 Lt x 64 proc.), 468,48 Lt žyminio mokesčio (732,00 Lt x 64 proc.), iš viso 2708,48 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 8, 10 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 98 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 18,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybei priteistina 11,52 Lt (18,00 Lt x 64 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

 

nusprendžia:

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ 12168,09 Lt (3524,12 Eur) turtinė žalos atlyginimą, 3452,80 Lt (1000,00 Eur) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 15620,89 Lt (4524,12 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-02-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2708,48 Lt (784,43 Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovams Jonui Z. S. ir I. S.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ į valstybės biudžetą 11,52 Lt (3,33 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                                                                                                        Larisa Šimanskienė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.264 str. Samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės
  • CK6 6.263 str. Pareiga atlyginti padarytą žalą
  • 3K-3-114/2011
  • 3K-3-316/2010
  • CPK
  • 3K-3-243/2010
  • CK6 6.1 str. Prievolės samprata
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • 3K-3-393/2008
  • 3K-3-26/2009
  • 3K-7-255/2005
  • 3K-3-394/2006
  • 3K-3-357/2008
  • CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos
  • CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo