Bylos Nr. 1S-52-627/2025

        Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00144-2012-0

 (S)

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.6; 

        2.5.18; 2.14.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jūratės Jakubonienės ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“ advokato Mindaugo Paukštės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties, kuria tenkintas prokuroro teikimas ir nuteistajam A. H. (A. H.) paskirtos kardomosios priemonės – 4 344,30 Eur dydžio užstatas nukreiptas į jam Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-379-648/2012 A. H. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 350 MGL (45 500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į A. H. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. spalio 8 d. iki 2010 m. spalio 24 d. (17 dienų), kas atitinka 34 MGL dydžio – 4 420 Lt baudą ir šia suma sumažintas jam paskirtos baudos dydis bei nustatytas 5 mėnesių terminas likusiai 41 080 Lt baudai sumokėti, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. A. H. paskirta kardomoji priemonė – 15 000 Lt dydžio užstatas – palikta galioti iki bausmės įvykdymo. BK 72 straipsnio 2 dalies, 5 dalies pagrindu nuspręsta iš A. H. išieškoti konfiskuotino vilkiko ir puspriekabės vertę atitinkančią pinigų sumą – 101 630 Lt.

2.       Iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 28 d., 2013 m. sausio 8 d. atiduotas vykdyti. 2013 m. gegužės 29 d. sistemoje pažymėta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (1.13)7R-3001, bauda ir turto konfiskacija nevykdomi (Rezoliucija: į bylą), t. y. baudos bei turto konfiskavimo vykdymo perdavimas į Baltarusijos Respubliką nėra galimas. Byla sunaikinta 2023 m. lapkričio 8 d.

3.       Prokuroras 2025 m. sausio 21 d. teikime pirmosios instancijos teismui prašė priimti nutartį dėl užstato davėjo Advokatų profesinė bendrija (toliau – APB) ,,Advokat.lt“, atstovaujamos advokato M. Paukštės, už A. H. sumokėto 15 000 Lt (4 344,30 Eur) užstato perėjimo valstybei, A. H. pažeidus jam paskirtos kardomosios priemonės užstato sąlygas. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje iki šiol saugoma minėto užstato suma – 4 344,30 Eur. Byloje nėra duomenų apie baudos sumokėjimą ir nėra galimybės priverstinai išieškoti paskirtos baudos Baltarusijos Respublikoje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ir nuosprendžio įvykdymui užtikrinti.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 11 d. nutartimi tenkino prokuroro teikimą ir nukreipė nuteistajam A. H. paskirtą 4 344,30 Eur dydžio užstatą į jam Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimą. Teismas konstatavo, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas yra sustojęs, kadangi A. H. vengė atlikti jam paskirtą bausmę, todėl nustatytos visos būtinosios sąlygos nukreipti A. H. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą į Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimą.

II.                      Skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

5.       Advokato skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį ir panaikinti A. H. kardomąją priemonę – 15 000 Lt (4 344,30 Eur) užstatą ir piniginę įmoką, kuri buvo sumokėta kaip užstatas, grąžinti APB ,,Advokat.lt“.

5.1.                      Skunde nurodoma, kad teismas rėmėsi ne baudžiamosios bylos, o baudžiamajame procese neapibrėžta „kontroline bylos medžiaga“, apie kurios egzistavimą net neinformavo dalyvaujančių asmenų. Tai rungimosi ir lygiateisiškumo principų pažeidimas, kas yra atskiras pagrindas grąžinti šią bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5.2.                      Advokato teigimu, teismas neteisingai taikė BPK 133 straipsnio nuostatas. Nurodytoje šio straipsnio redakcijoje, galiojusioje iki 2013 m. spalio 17 d., apskritai nenumatyta galimybė, kad užstatas būtų nukreiptas į paskirtos baudos sumokėjimą. Teismas išėjo už prokuroro prašymo ribų, nes prokuroras neprašė užstatą nukreipti į baudos sumokėjimą. Be to, nėra jokių duomenų (byla yra sunaikinta), kad asmuo pažeidė BPK 133 straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, todėl jokio pagrindo net ir užstatui pereiti valstybei nėra.

5.3.                      Advokato manymu, BPK 133 straipsnio 5 dalyje (anksčiau 4 dalyje) nustatyta, kaip ir kokia apimtimi BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimas yra užtikrinamas kardomąja priemone – užstatu.

5.4.                      Šiuo metu BPK 133 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad, baigus taikyti kardomąją priemonę – užstatą, užstatas grąžinamas jo davėjui. Užstato davėjo bei įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu paminėtos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos negaliojo, tačiau teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta kardomoji priemonė, ar užstato davėjas sutinka, sumokėta užstato suma gali būti panaudota baudos sumokėjimui ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. 1S-91-495/2019). Advokato teigimu, sumokėto užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti tik tuomet, kai baigiama taikyti aptariama kardomoji priemonė, priešingu atveju šios priemonės taikymas neatitiktų jos pagrindinės paskirties. Taigi piniginė įmoka, kuri buvo sumokėta kaip užstatas, gali tapti ir civilinio ieškinio atlyginimo priemone, taip pat ji gali būti panaudota kriminalinei bausmei ar poveikio priemonei įvykdyti, patirtoms proceso išlaidoms išieškoti, tačiau tik tuo atveju, kai yra užstato davėjo ir asmens, kuriam ši kardomoji priemonė taikoma, sutikimas ir išnyksta pagrindas taikyti šią kardomąją priemonę.

5.5.                      Teismas panaudojo sumokėtą užstato sumą, kuri atitinka 4 344,30 Eur, A. H. paskirtos baudos vykdymui. Toks veiksmas leidžia daryti išvadą, kad teismas iš esmės baigia taikyti kardomąją priemonę – užstatą A. H., nes jos taikymas nėra tikslingas, ir išsprendžia pinigų sumos, kuri buvo sumokėta kaip užstatas, likimą.

5.6.                      Prokuroro 2012 m. spalio 24 d. nutarime A. H. buvo išaiškinta pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, A. H. pasižadėjo nurodytą pareigą vykdyti, jis bei užstato davėjo atstovas buvo įspėti, jog tuo atveju, jeigu nebus vykdoma nurodyta pareiga, užstatas pereis valstybei. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad A. H. nevykdė jam išaiškintos pareigos, kuri neapima pareigos sumokėti paskirtą baudą. Skunde pažymima, kad tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog A. H. nevykdė jam išaiškintos pareigos, užstatas apskritai turėtų pereiti valstybei, ko ir prašė prokuroras, o ne būti panaudotas baudos sumokėjimui. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad BPK 139 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog kardomosios priemonės baigiamos taikyti ir pradėjus bausmės vykdymą. Nei A. H., nei užstato davėjo atstovas nėra davę sutikimo, kad sumokėta užstato suma būtų panaudota paskirtai baudai sumokėti. Dėl šios priežasties teismas apskritai negalėjo, nekalbant jau apie to darymą savo iniciatyva, paskirto užstato sumą panaudoti baudos sumokėjimui. Šiuo atveju pinigų suma, kuri buvo sumokėta kaip užstatas, baigus taikyti kardomąją priemonę, turi būti grąžinta užstato davėjui, t. y. APB „Advokat.lt“.

5.7.                      Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas savo iniciatyva priimdamas nutartį, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 1S-175-870/2024, tačiau ši nutartis buvo priimta esant ne tokioms pačioms esminėms aplinkybėms kaip nagrinėjamu atveju. Kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė paminėtą nutartį, nuteistasis bei užstato davėjo atstovas buvo davę sutikimą, kad sumokėta užstato suma būtų nukreipta į paskirtos baudos sumokėjimą. Pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti ir išvadą, kad, suėjus baudos vykdymo senačiai, piniginė įmoka, kuri buvo sumokėta kaip užstatas, turėtų būti nukreipta į valstybės biudžetą, o ne grąžinta užstato davėjui.

III.                      Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“ advokato M. Paukštės skundas tenkinamas iš dalies

6.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismui pateikta medžiaga ir advokato skundo argumentais, bei Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, konstatuoja, kad apygardos teismas, neišsiaiškinęs visų aplinkybių užstato likimui išspręsti, sumokėtą užstato sumą nukreipė į A. H. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimą. Tuo pačiu negalima spręsti ir klausimo, ar sumokėtas BPK 133 straipsnio 7 dalies tvarka užstatas apskritai gali būti nukreiptas į baudos išieškojimą. Todėl apygardos teismo nutartis yra naikinama ir priimamas dėl skundo naujas sprendimas – prokuroro prašymą perduodama iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

7.       Nagrinėjant prokuroro prašymą, apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. telefonu kreipėsi į prokurorą dėl sekamosios (kontrolinės) bylos pateikimo, kadangi baudžiamoji byla Nr. 1-379-648/2012 Vilniaus apygardos teisme buvo sunaikinta 2023 m. lapkričio 8 d. 2025 m. sausio 23 d. iš prokuroro D. Vilimo el. paštu buvo gauti nuskenuoti ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-144-12 kontrolinės bylos dokumentai, apie kuriuos teismas neinformavo A. H. gynėjo advokato M. Paukštės. Teismas, remdamasis ne baudžiamosios bylos duomenimis, o prokuroro pateikta baudžiamajame procese neapibrėžta nuskenuota kontroline bylos medžiaga, priėmė skundžiamą nutartį. Rungimosi principas reikalauja, jog kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turėtų lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui (BPK 7 straipsnis). Taigi, teismas, nepranešęs advokatui apie prokuroro pateiktą kontrolinės bylos medžiagą bei jos nagrinėjimą priimant skundžiamą nutartį, teismas nesudarė galimybių gynybai išsakyti šiuo klausimu savo pozicijos (atsikirsti) ir tuo pažeidė rungimosi ir lygiateisiškumo principus.

8.       Apygardos teismas pripažino, kad nuteistasis vengė atlikti jam paskirtą bausmę, todėl sprendė, jog baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Nuteistajam Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo skirta baudos bausmė, jame buvo nustatytas penkių mėnesių baudos sumokėjimo terminas. Šis teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 28 d. (LITEKO, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį (toliau – ĮKNR) duomenys). Vadinasi, nuteistajam teismo baudžiamasis įsakymas, kuriame A. H. išaiškinta teismo baudžiamojo įsakymo apskundimo ir vykdymo tvarka (BPK 352 straipsnis), buvo įteiktas. Tačiau, kad rašytinis įspėjimas dėl įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo nuteistajam būtų įteiktas, tokių duomenų nėra. ĮKNR duomenimis, nuteistasis iki 2013 m. gegužės 28 d. privalėjo sumokėti jam paskirtą baudą, 2012 m. spalio 24 d. A. H. išvyko iš Lietuvos Respublikos į gyvenamosios vietos valstybę – Baltarusijos Respubliką (b. l. 3–4). 

9.       Sutiktina su advokato skundo pastebėjimu, kad kardomoji priemonė, šiuo konkrečiu atveju užstatas, negali būti civilinio ieškinio užtikrinimo priemonė, taip pat ja negali būti siekiama ne procesinių, o bausmei ar baudžiamojo poveikio priemonėms būdingų tikslų (kasacinė nutartis Nr. 2K-11-303/2019). Kardomoji priemonė – užstatas – yra piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis (kaltinamasis), jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama konkrečiai BPK nurodytiems tikslams siekti (BPK 119, 133 straipsniai). Pažeidus kardomąją priemonę užstatą, gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei (BPK 133 straipsnio 5 dalis). Jei įtariamasis (kaltinamasis) vykdo jam nustatytas pareigas, pasibaigus procesui užstatas grąžinamas užstato davėjui (BPK 133 straipsnio 6 dalis, 139 straipsnio 3 dalis).

10.       Iš prokuroro pateiktos kontrolinės bylos medžiagos matyti, kad A. H. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. Vilimo 2012 m. spalio 24 d. nutarimu, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese, buvo pakeista į 15 000 Lt užstatą, kurį sumokėjo APB ,,Advokat.lt“, atstovaujama advokato M. Paukštės. Sprendžiant iš nutarimo turinio, įtariamajam buvo išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Įtariamasis ir užstato davėjas advokatas M. Paukštė taip pat buvo įspėti, kad jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. H. paskirta kardomoji priemonė – 15 000 Lt dydžio užstatas – palikta galioti iki bausmės įvykdymo. Tačiau iš pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos ir LITEKO duomenų nėra aišku, ar teismo baudžiamasis įsakymas buvo įteiktas ir užstato davėjui, ir ar šis buvo įspėtas dėl įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo. Be to, nei nuteistasis A. H., nei užstato davėjas advokatas M. Paukštė nėra davę sutikimo, kad sumokėta užstato suma galėtų būti panaudota paskirtai baudai sumokėti. Apygardos teismas nesiaiškino, ar užstato suma buvo sumokėta asmeniniais gynėjo pinigais, ar tie pinigai iš esmės priklausė nuteistajam A. H.. Aiškinantis užstato pinigų kilmę, reikšminga aplinkybė, kodėl užstato davėjas advokatas M. Paukštė iki aptariamo klausimo nagrinėjimo teisme visiškai nesidomėjo pervesto užstato likimu, nepateikė jokių prašymų grąžinti pervestą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo atidavimo vykdyti, t. y. nuo 2013 m. sausio 8 d.   

11.       BPK 346 straipsnio 3 dalis numato, kad nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuoja prokuroras. Kaip minėta, teismo baudžiamasis įsakymas 2013 m. sausio 8 d. buvo atiduotas vykdyti, iki prokuroro 2022 m. rugsėjo 13 d. kreipimosi į teismą dėl informacijos pateikimo apie teismo baudžiamojo įsakymo vykdymą, nebuvo aiškinamasi apie baudos (ne)sumokėjimą, ar joje buvo atlikti kokie nors proceso veiksmai, kaip ir tai, ar teismo baudžiamasis įsakymas dar apskritai gali būti įvykdytas. Apygardos teismas, priimdamas niekuo nepagrįstą sprendimą, kad nuteistasis A. H. vengė sumokėti baudą, visiškai nepatikrino, ar per laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo išdavimo A. H. neįsidarbino Lietuvos Respublikoje ar neįgijo kokio turto. Prokuroras teisme 2022 m. rugsėjo 16 d. susipažino su baudžiamąja byla, tačiau prašymą dėl su teismo baudžiamojo įsakymo vykdymu susijusių klausymų išsprendimo teismui pateikė tik 2025 m. sausio 21 d., jau po 2023 m. lapkričio 8 d. bylos sunaikinimo. Prokuroro pateiktame prašyme buvo prašoma priimti nutartį dėl užstato davėjo APB „Advokat.lt“, atstovaujamos advokato M. Paukštės, už A. H. sumokėto 15 000 Lt (4 334,30 Eur) užstato perėjimo valstybei, A. H. pažeidus jam paskirtos kardomosios priemonės užstato sąlygas. Tokiu būdu nėra aiški prokuroro pozicija dėl sumokėto užstato sumos nukreipimo į A. H. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimą. Nėra aišku dėl A. H. taikomos kardomosios priemonės – užstato – sąlygų pažeidimo, taip pat nėra aiški paties nuteistojo padėtis sprendžiant klausimą dėl baudos mokėjimo vengimo. Vilniaus apygardos teismui iš naujo sprendžiant pervesto užstato likimą, išsiaiškinus šioje nutartyje nurodytus aspektus, bus užtikrintas tinkamas šio klausimo išnagrinėjimas bei proceso dalyvių teisė priimtą nutartį apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui. 

12.       Remiantis tuo, kas pasakyta, panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį, byla grąžintina Vilniaus apygardos teismui spręsti klausimą dėl sumokėto užstato likimo iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo prašymą dėl su teismo baudžiamojo įsakymo vykdymu susijusių klausimų išsprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-379-648/2012 perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. 

Teisėjai                        Evaldas Gražys

                                                                                                                                  Jūratė Jakubonienė

                                                                                                                                   Evaldas Pašilis