Administracinė byla Nr. N444-5915/2009

                                                      Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. R. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. nutarimo K. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

              Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. vasario 18 d. surašė K. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis tą pačią dieną, 21 val. 20 min., Dariaus ir Girėno gatvėje, Šilutės mieste, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,68 promilių girtumas), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.

II.

              Šilutės rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 16 d. nutarimu K. R. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą skyrė 15 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Teismas nustatė, kad liudytojais apklausti policijos pareigūnai davė analogiškus parodymus apie tai, kad 2009 m. vasario 18 d., gavo pranešimą apie galimai neblaivaus asmens vairuojama automobilį Opel Zafira, važiuodami link Klaipėdos su minėtu automobiliu prasilenkė, todėl apsisukę pradėjo jį vytis, o kadangi buvo slidu, automobilį pavyko sustabdyti tik Šilutėje prie prekybos centro. Prie vairuotojo priėjęs pareigūnas pakvietė K. R. į tarnybinį automobilį, kur jam ir buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Teismas K. R. argumentus, kuriais asmuo teigė alkoholio gėręs tik po sustojimo stovėjimo aikštelėje, vertino kritiškai ir laikė tai asmens gynybine pozicija.

              Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad asmuo yra neįgalus (55 procentai darbingumo, kas prilygsta III grupės invalidumui), tačiau tai nesudaro pagrindo neskirti administracinio arešto. Taip pat atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir baudimo administracine tvarka už panašius pažeidimus buvimą bei paskirtų baudų nesumokėjimą, teismas skyrė administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

III.

              Apeliantas K. R. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, bei priimti atskirąją nutartį dėl neteisėto transporto priemonės nuvežimo ir administracinio arešto vykdymo. Neigia vairavęs transporto priemonę neblaivus ir teigia, kad alkoholinius gėrimus gėrė stovėjimo aikštelėje, išgėręs niekur nevažiavo. Pažymi, kad nei policijos pareigūnai, nei apylinkės teismas neišreikalavo iš prekybos centro, prie kurio esančioje stovėjimo aikštelėje stovėjo automobilis, vaizdo medžiagos, galinčios patvirtinti, kad stovėjimo aikštelėje stovėjo kurį laiką iki atvažiuojant policijos pareigūnams, per kurį ir išgėrė alkoholio. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus, numatytus ATPK 257 straipsnyje, kadangi priimdamas nutarimą rėmėsi vien tik policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir jų parodymais.

              Taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai automobilį nutempė neteisėtai, nes stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro, ji niekam netrukdė, todėl buvo pažeista ATPK 269 straipsnio 7 dalis. Pažymi, kad 2003 m. paskirta administracinė nuobauda – 100 litų sumokėta, o 2007 m. paskirta bauda mokama dalimis, todėl apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, kad paskirtos baudos nesumokėtos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į III grupės neįgalumą mano, kad paskirtas administracinis areštas yra aiškiai per griežta administracinė nuobauda, be to, pažeidžiant ATPK 295 straipsnio nuostatas dėl nutarimo vykdymo sustabdymo padavus apeliacinį skundą, skundžiamas nutarimas pradėtas vykdyti tą pačią nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2009 m. kovo 16 d. Dėl šių aplinkybių mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, administracinę bylą nutraukiant.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas nesutinka su jame pareikštu prašymu ir nurodo, kad K. R. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl priimtas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamo nutarimo nepanaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu K. R. buvo paskirta administracinė nuobauda už padarymą pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, kuris įtvirtina, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Tačiau apeliantas neigia vairavęs transporto priemonę neblaivus, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, jog nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad K. R. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuosekliais policijos pareigūnų parodymais bei iš esmės tapačiais tarnybiniais pranešimais – pareigūnai detaliai ir įtikinimai paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą automobilį pradėjo vytis dar kelyje, o šiam sustojus stovėjimo aikštelėje, policijos pareigūnai privažiavo iš karto ir patikrino asmens neblaivumą, todėl laiko gerti alkoholinius gėrimus po sustojimo asmuo neturėjo (b. l. 10, 11, 23, 24).

Apelianto argumentai, kad automobilio neblaivus nevairavo, o alkoholinius gėrimus gėrė tik sustojęs stovėjimo aikštelėje, dar prieš atvažiuojant policijos pareigūnams, nelogiški ir vertintini kritiškai. Tokį šios versijos vertinimą suponuoja ir tai, jog net valandą prieš neblaivumo patikrinimą policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivus asmens vairuojamą automobilį Opel Zafira (b. l. 10, 11), be to, apeliantas, nesutikdamas su policijos pareigūnų pateikta įvykių versija, nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šie pareigūnai galėtų sakyti netiesą, todėl pagrindo abejoti nuosekliais ir logiškais pareigūnų Eduardo Mikalausko ir Roberto Šmito tarnybiniais pranešimais bei teismo posėdžio metu duotais parodymais nėra.

K. R. teigia, kad policijos pareigūnai neteisėtai nutempė automobilį Opel Zafira, nes stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro, ji niekam netrukdė, todėl buvo pažeista ATPK 269 straipsnio 7 dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 271 straipsnyje numatyto administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių (tame tarpe ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo) apskundimo paskirtis yra pašalinti teisės pažeidimus, padarytus tokias priemones taikant, ir realiai apginti asmens teises, įpareigojant užtikrinimo priemones pritaikiusią instituciją pašalinti teisės pažeidimą (pvz., grąžinti paimtus daiktus, įpareigoti paleisti sulaikytą asmenį, pašalinti transporto priemonės važiuoklės užblokavimą ir pan.). Jeigu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymas baigtas, ATPK 271 straipsnyje numatytas priemonės apskundimas nebetenka prasmės, nes nebegali pašalinti asmens teisių pažeidimo, kuris jau yra nutrauktas (panašios praktikos laikomasi ir kitose bylose, pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N4-026/2006). Kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, jog transporto priemonė K. R. grąžinta (b. l. 39, 40) ir jo teisės šiuo metu nėra pažeidžiamos, apelianto argumentai dėl neteisėto transporto priemonės nutempimo šiuo atveju nenagrinėtini, kartu pažymint, jog jei asmuo jo atžvilgiu neteisėtai taikant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones patyrė žalą, jis turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad, pažeidžiant ATPK 295 straipsnio nuostatas, K. R. paskirta administracinė nuobauda buvo pradėta vykdyti teismo nutarimo priėmimo dieną. Tačiau pastebėtina, kad ATPK 295 straipsnis, įtvirtindamas, jog skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo, taip pat numato, jog ši norma netaikoma nutarimams, kuriais paskirtas administracinis areštas. Todėl K. R. pirmosios instancijos teismo nutarimu paskyrus administracinį areštą, skirta nuobauda teisėtai ir pagrįstai pradėta vykdyti iš karto.

              Apeliantas taip pat mano, kad paskirta administracinės nuobaudos rūšis – administracinis areštas, yra per griežta, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų transporto eismo ir jų dalyvių saugumui, į tai, kad asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas tik I ar II grupės neįgalumas), bei į tai, kad apeliantas jau yra baustas ir turi galiojančią administracinę nuobaudą už tos pačios rūšies pažeidimą, padarytą 2007 m. (b. l. 15), sprendžia, jog K. R. skirta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta griežtesnė alternatyvi nuobauda – administracinis areštas, nėra per griežta, ji atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tad, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad K. R. administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo patrauktas teisėtai ir pagrįstai, administracinė nuobauda jam skirta tinkamai taikant ATPK 30 straipsnio nuostatas, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

              K. R. apeliacinį skundą atmesti.

              Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

              Nutartis neskundžiama.