Administracinė byla Nr. AS-40-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01895-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 57.1.1; 57.2.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. I3-9262-394/2021 pagal pareiškėjo E. T. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atsakovui Šiaulių apygardos prokuratūrai (toliau – ir atsakovas), trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje pareiškė nušalinimą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjai J. S., nes teisėja netenkino jo prašymo išreikalauti iš Generalinės prokuratūros visą medžiagą apie visoje Lietuvoje prokurorams suteiktą teisę dirbti nuotoliniu būdu, nurodydamas, kad, netenkinus šio prašymo, jam užkertamas kelias teikti įrodymus byloje, kadangi kitaip įrodyti diskriminacijos kitų prokurorų atžvilgiu neįmanoma.

Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojas A. M. 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjo E. T. prašymą dėl šią administracinę bylą nagrinėjančios teisėjos J. S. nušalinimo atmetė.

Pareiškėjas, 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje išklausęs nutartį, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo, žodžiu pareiškė nušalinimą visam teismui, nurodydamas, kad nutartis šabloninė, priimta pernelyg greitai, pirmininko pavaduotojas neįsigilino į bylą, todėl kilo nepasitikėjimas nei pavaduotoju, nei jam pavaldžiais teisėjais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, administracinė byla dėl teismo nušalinimo klausimo išsprendimo 2021 m. lapkričio 24 d. buvo perduota Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų pirmininkui.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų pirmininkas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškimą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų nušalinimo atmetė, pareiškėjui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skyrė 180 Eur baudą.

Teismo pirmininkas nustatė, kad reiškiamą nušalinimą teisėjai J. S. pareiškėjas grindžia teisėjos J. S. netenkintu pareiškėjo prašymu išreikalauti iš Generalinės prokuratūros visą medžiagą apie visoje Lietuvoje prokurorams suteiktą teisę dirbti nuotoliniu būdu, taip užkertant pareiškėjui kelią teikti įrodymus byloje, kadangi kitaip įrodyti diskriminacijos kitų prokurorų atžvilgiu neįmanoma, o visam teismui – šablonine nutartimi, priimta pernelyg greitai, pirmininko pavaduotojo neįsigilinimu į bylą, siekiant taip užkirsti kelią pareiškėjui teikti įrodymus.

Teismo pirmininkas nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl nušalinimo negali būti tenkinamas, nes

Teismo pirmininkas pažymėjo, kad aplinkybė, kurią pareiškėjas įvardina kaip nušalinimo pagrindą, t. y. šabloninė nutartis, priimta pernelyg greitai, pirmininko pavaduotojui neįsigilinus į bylą, siekiant taip užkirsti kelią pareiškėjui teikti įrodymus – deklaratyvaus pobūdžio, paremta subjektyviu pareiškėjo nušalinimo aplinkybių traktavimu, kildintina išimtinai iš pareiškėjo asmeninius interesus netenkinusios teismo nutarties.

Teismo pirmininkas, išklausęs 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio garso įrašą, kuomet pareiškėjas keletą kartų įspėtas sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir nepiktnaudžiauti nušalinimo institutu, aiškiai akcentuojant, kad ABTĮ numato galimybę skirti baudą už piktnaudžiavimą nušalinimu, nustatė piktnaudžiavimo nušalinimo teise pagrindus, numatytus ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje, kai nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą.

Teismo pirmininkas sprendė, kad nagrinėjamu atveju esant pareiškėjo piktnaudžiavimo nušalinimo pagrindams pareiškėjui skirtina 180 Eur bauda.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti jam skirtą piniginę baudą, o tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad argumentai dėl šališkumo yra netinkami, siekiant objektyvumo, bylą skirti nagrinėti bet kuriems kitiems teismo rūmams.

Pareiškėjas nurodo, kad nušalinimas teisėjai J. S. grindžiamas tuo, kad jos veiksmai užkirto jam kelią teikti įrodymus ir motyvuoti skundą, o tai parodo jos išankstinę nuomonę. Administracinėje byloje jau beveik prieš du metus buvo nagrinėjamas pareiškėjo ginčas su Generaline prokuratūra dėl darbo nuotoliniu būdu. Tai yra tiek šalys, tiek ginčo dalykas buvo analogiški, identiški. Toje byloje teisėja tenkino pareiškėjo analogišką prašymą ir išreikalavo iš atsakovo medžiagą, kuria jis galėjo grįsti savo argumentus. Tokia teismų praktika yra teisinga. Šiuo atveju, analogiškoje situacijoje, teisėja J. S. prašymą atmetė. Tai parodo, kad teisėja net neketina išklausyti pareiškėjo motyvų. Savarankiškai šių įrodymų gauti ir pateikti pareiškėjas neturi galimybės. Nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas nepasitikėti teisėja.

Pareiškėjas pažymi, kad 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje koncentravosi į problemos esmę, turinį, todėl galbūt ne visiškai išsamiai motyvavo nušalinimą visam teismui dėl A. M. vardu priimto sprendimo, kuris turėjo būti labiau grindžiamas abejonėmis dėl jo asmeninių ryšių ir sąsajų. Jų iškart nesureikšmino ir neišsakė, nes jas Šiauliuose ir taip visi žino. Dėl to 2021 m. lapkričio 25 d. Teisėjų etikos ir drausmės komisijai pateikė raštišką išsamų skundą, kuriame nurodė kad A. M. privalėjo pats nusišalinti nuo tokio sprendimo ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. 

Pareiškėjas vertina, kad egzistavo nušalinimo pagrindas, o nušalinimo motyvus išsamiai išdėstė atskirame skunde. Regionų apygardos administracinio teismo pirmininkas priimdamas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį aplinkybių dėl A. M. vardu priimto sprendimo nežinojo, jų neįvertino ir dėl jų nepasisakė. Jei posėdis nebūtų buvęs nutrauktas skubotai, jas pareiškėjas būtų išdėstęs posėdžio metu. Regionų apygardos administracinio teismo pirmininkas nagrinėdamas nušalinimo klausimą A. M. net nepaklausė apie jo sąsajas su atsakovu. Be to, nutartyje yra išdėstyti teoriniai nušalinimo pagrindai, tačiau visiškai nepasisakyta dėl nušalinimo esmės, t. y. dėl galimybės pareiškėjui pasinaudoti savo teisėmis ir teikti įrodymus. Nutartis yra pakankamai didelės apimties. Taip pat liko nepatikrinta, ar A. M. nutarties priėmimo metu buvo teismo pastate ir ar tuo metu neturėjo posėdžių.

Pareiškėjo vertinimu, Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties dalis dėl nušalinimo yra neišsami, nepasisakyta dėl visų nušalinimo pagrindų ir argumentų, priimta net nežinant visų šališkumo motyvų.

Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistavo ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas nušalinimo pagrindas, pareiškėjas yra pasinaudojęs procesine teise pareikšti nušalinimą, todėl bauda paskirta nepagrįstai. Piktnaudžiavimu nušalinimo teise paprastai laikoma proceso dalyvio nepagrįstas noras vilkinti bylos išnagrinėjimą, nuolat reiškiant nušalinimą, tačiau pareiškėjas yra suinteresuotas, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau ir objektyviai. Netinkamas nušalinimo motyvavimas taip pat nepripažintinas piktnaudžiavimu. Be to, dėl pareikšto nušalinimo nėra patirtos jokios neigiamos pasekmės. Bauda yra paskirta iš karto. Pareiškėjas už kitokios nuomonės turėjimą – išreikštą nepasitikėjimą teismu – negali būti baudžiamas.

Pareiškėjo vertinimu, jam paskirta bauda jo turtinės ir šeimyninės padėties aspektu nėra adekvataus dydžio.

Pareiškėjas akcentuoja, kad neprisimena, kad teismo posėdyje būtų įspėtas dėl piktnaudžiavimo teise, nes tokiu atveju būtų sureagavęs ir atsižvelgęs į tokią pastabą. Jei toks įspėjimas iš tiesų buvo, tai jo neužfiksavo, nes galimai jis buvo išsakytas kuriame nors diskusijų kontekste ir nebuvo akcentuotas. Be to, posėdis buvo organizuojamas nuotoliniu būdu ir dėl ryšio techninių problemų nematė teisėjos. Todėl, nors ir sutiko, kad posėdis vyktų, tačiau tai parodo, kad dėl techninių problemų galėjo neišgirsti vieno ar kito teisėjos žodžio. Įvyko nesusipratimas ir neturi jokio tikslo ir prasmės piktnaudžiauti teise.

Atsakovas Šiaulių apygardos prokuratūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų pirmininko 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia nešališkumo principo, taip pat pareiškėjas nepateikė pagrįstų ir objektyvių įrodymų, jog teisėjai, nagrinėję jo bylą, buvo šališki (piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, turėjo išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją). Teisėjos J. S. nušalinimas buvo grindžiamas nesutikimu su teismo atliktais procesiniais veiksmais, t. y. atsisakymu patenkinti pareiškėjo prašymą, kurio teisėtumą bei pagrįstumą gali patikrinti apeliacinės instancijos teismas. Atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas negali savaime būti vertinamas kaip teisėjų šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas. Pareiškėjo argumentai dėl A. M. šališkumo yra subjektyvaus bei abstraktaus pobūdžio.

Atsakovas pažymi, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, skundžiamojoje nutartyje yra pasisakyta dėl Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties. Kadangi teisėjų jurisdikcinė veikla negali savaime būti laikoma kaip teisėjų šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas, nebuvo teisinio pagrindo teismo pirmininko pavaduotojui plačiau pasisakyti dėl administracinę bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo, todėl buvo apsiribota tik teisės aktų nuostatų aiškinimu ir teismų praktikos apžvalga.

Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad reikšdamas nušalinimus jis tik naudojosi savo teise, kurią galbūt netinkamai įgyvendino dėl savo neišmanymo ar patirties neturėjimo, nes pareiškėjas yra teisininkas, todėl jam yra žinomos nušalinimo nuostatos. Be to, 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio metu administracinę bylą nagrinėjusi teisėja ne kartą (keturis kartus) pareiškėjui paaiškino, kad ABTĮ nuostatos nenumato galimybės nušalinti viso teismo, kad jis turi konkrečiai įvardinti kokiam teisėjui ir kokiu pagrindu reiškia nušalinimą, taip pat kelis kartus įspėjo, kad jis piktnaudžiauja turima teise ir dėl to gali būti nubaustas.

Atsakovas vertina, kad pareiškėjo veiksmai, pasireiškę nušalinimų teikimu nesant įstatyme nustatytų pagrindų bei nesant juos patvirtinančių aplinkybių, laikytini piktnaudžiavimu nušalinimo teise, dėl ko jam pagrįstai paskirta 180 Eur bauda. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių paskirta bauda turėtų būti mažinama.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad skundžiama nutartis priimta teismui susipažinus su administracine byla, taip pat su Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojo A. M. nutartimi, teisėjos J. S. paaiškinimu bei išklausius 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio garso įrašą. Prašymas dėl nušalinimo išnagrinėtas visapusiškai ir išsamiai, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką. Pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų apie nušalinimo pagrindų buvimą, nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių, kad teisėja J. S. ir teismo pirmininko pavaduotojas A. M. yra suinteresuoti bylos baigtimi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl pareiškėjui paskirtos baudos nurodo, kad 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje pareiškėjas buvo ne vieną kartą įspėtas sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, buvo informuotas, kad ABTĮ numato teismo teisę skirti baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Nors ir įspėtas, pareiškėjas, neturėdamas objektyvių faktinių duomenų, pareiškė nušalinimą administracinę bylą nagrinėjančiai teisėjai J. S. ir visam teismui. Pareiškėjas aiškiai suprato savo veiksmų pobūdį, suvokė, kad nušalinimus reiškia nepateikdamas šališkumo įrodymų ir tokiu būdu piktnaudžiavo nušalinimo teise. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai ir teisėtai skyrė pareiškėjui baudą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad šioje byloje skundžiamo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2021 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. P-455 „Dėl E. T. skundo“ 3 punktu pareiškėjui buvo išaiškinta, kad vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 2 dalimi, šis įsakymas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams. Iš atskirojo skundo matyti, kad pareiškėjui dar prieš kreipiantis į teismą buvo žinomos, kaip jis pats teigia, Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojo A. M. „asmeniniai ryšiai ir sąsajos“, kurių jis iškart nesureikšmino ir neišsakė, nes „jas Šiauliuose ir taip visi žino“. Taigi, pats pasirinkęs kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus, pareiškėjas nelaikė šio teismo teisėjų šališkais. Ši aplinkybė taip pat patvirtina tai, kad pareiškėjas piktnaudžiavo nušalinimo teise. Pareiškėjo teiginiai dėl keršto ir bandymo jį įbauginti nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų pirmininko 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi jam paskirtos 180 Eur baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise pagrįstumą ir teisėtumą.

Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas kelia klausimą dėl Kauno rūmų pirmininko 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties dalies, kuria išspręstas nušalinimo klausimas, pagrįstumo, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. ABTĮ nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartį, kuria išspręstas nušalinimo klausimas, be to, tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-307/2007, 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-522/2013, 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-118-438/2017, 2018 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-703-1062/2018). Atsižvelgiant į tai, kad nutartis dėl nušalinimo, nesant sąlygų, nustatytų ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punkte, negali būti atskirojo skundo objektu, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl šios nutarties dalies pagrįstumo ir susijusio reikalavimo skirti bylą nagrinėti kitiems teismo rūmams apeliacinės instancijos teisme nevertinami.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, jog administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 eurų baudą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių ir asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės realizavimą, t. y. už patį nušalinimo pareiškimo faktą. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, o įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka, be to, draudžiama ja piktnaudžiauti. Piktnaudžiavimu gali būti pripažinti nušalinimai, kurie reiškiami nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1082/2014, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-682-525/2019).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išklausiusi 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio šioje administracinėje byloje garso įrašą, nustatė, kad pareiškėjas prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės bylą nagrinėjančiai teisėjai J. S. nušalinimo nepareiškė, nurodydamas, kad šiuo metu sutinka su teisėjos nurodyta bylą nagrinėjančia teismo sudėtimi ir prie šito klausimo norėtų sugrįžti prašymų stadijoje. Bylą nagrinėjanti teisėja, paklausdama proceso šalių, ar jie yra susipažinę su teismo šaukimuose nurodytomis teisėmis ir pareigomis ir jiems atsakius, jog yra susipažinę, įspėjo proceso dalyvius, kad procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai. Pareiškėjas prašymų stadijoje pareiškė pakartotinį prašymą išreikalauti iš Generalinės prokuratūros visą medžiagą apie visoje Lietuvoje prokurorams suteiktą teisę dirbti nuotoliniu būdu, kuris jau buvo svarstytas ir išspręstas, nusprendžiant tokio prašymo netenkinti. Teisėja J. S., teismo posėdyje išklausiusi pakartotinai pateikto prašymo dėl duomenų išreikalavimo pagrindimą, nusprendė prašymą atmesti, pateikdama tokio prašymo atmetimo motyvus. Pareiškėjas nurodė, kad tuomet reiškia teisėjai nušalinimą dėl užkristos galimybės teikti įrodymus. Teisėja informavo proceso dalyvius, kad klausimas dėl nušalinimo perduodamas spręsti teismo pirmininko pavaduotojui ir posėdis bus tęsiamas po šio klausimo išsprendimo. Tęsiant teismo posėdį, proceso dalyviams buvo pagarsinta Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojo A. M. 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis, kuria pareiškėjo prašymas dėl šią administracinę bylą nagrinėjančios teisėjos J. S. nušalinimo buvo atmestas. Teisėja po nurodytos nutarties pagarsinimo paklausė proceso dalyvių, ar jie turi prašymų. Pareiškėjas nurodė, kad reiškia nušalinimą visam teismui dėl, jo nuomone, šabloniškos, per trumpą laiko tarpą priimtos teismo pirmininko pavaduotojo A. M. nutarties, kurioje nebuvo pasisakyta dėl nušalinimo esmės, t. y. dėl galimybės pareiškėjui pasinaudoti savo teisėmis ir teikti įrodymus. Pareiškėjo buvo prašoma nurodyti ABTĮ įtvirtintą nušalinimo pagrindą bei išaiškinta, kad nušalinimas negali būti reiškiamas visam teismui, o konkretiems teisėjams ar teisėjų kolegijai. Pareiškėjas buvo įspėtas, kad dėl piktnaudžiavimo nušalinimo teise gali būti baudžiama. Tikslu išspręsti pareiškėjo pareikštą nušalinimą teismui bylą nagrinėjanti teisėja J. S. bylos nagrinėjimą atidėjo.

2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje nustatytų minėtų aplinkybių pagrindu buvo priimta Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų pirmininko 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis, pripažįstant, kad pareiškėjas piktnaudžiavo nušalinimo teise, dėl ko jam skirtina 180 Eur bauda.

ABTĮ 44 straipsnis nustato, kad jeigu yra šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių (2 d.), teisėjas, specialistas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie nusišalina. Tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti proceso dalyviai (5 d.). Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės (6 d.). Pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (7 d.). Pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka nustatyta ABTĮ 45 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareikšti nušalinimai (teisėjai ir teismui) iš esmės buvo grindžiami teisėjos J. S. atliktais procesiniais veiksmais, netenkinant pareiškėjo prašymo išreikalauti į bylą papildomus duomenis, su kuriais nesutinka pareiškėjas, t. y. iš esmės buvo keliamos abejonės dėl teisėjos vykdomos jurisdikcinės veiklos – teisingumo vykdymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pažymėta, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas.

Minėta, kad piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui ar teismui, bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nenurodė nusišalinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje bei juos patvirtinančių aplinkybių, taip pat pareiškė nušalinimą visam teismui, nors ABTĮ tokios galimybės nenumato.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo nušalinimai pareikšti nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių, buvo reiškiami pakartotinai, įspėjus pareiškėją, kad už piktnaudžiavimą nušalinimo teise gali būti skiriama bauda, be to, nušalinimo klausimai buvo išspręsti atmetant pareiškėjo pareiškimus dvejais procesiniais dokumentais, nauji nušalinimo motyvai išdėstyti atskirajame skunde (dėl A. M. asmeninių ryšių ir sąsajų), nors kaip pats pareiškėjas nurodo, šios aplinkybės jam buvo žinomos formuluojant prašymą dėl nušalinimo, konstatuoja, kad pareiškėjo teikiami pareiškimai dėl teisėjos ir teismo nušalinimo vertintini kaip trukdantys teismo darbą, todėl pareiškėjo veiksmai pagrįstai pripažinti piktnaudžiavimu nušalinimo teise ir pareiškėjui paskirta bauda. Kritiškai vertintinas pareiškėjo argumentas dėl techninių problemų teismo posėdžio metu, dėl ko jis galėjo neišgirsti teisėjos, nes tokių nenustatyta.

Pareiškėjas atskirajame skunde kvestionuoja baudos dydį, tačiau jo argumentai šiuo aspektu yra deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad paskirta 180 Eur dydžio bauda nėra proporcinga jo turtinei padėčiai. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad bauda yra pagrįsta ir adekvataus dydžio.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų pirmininkas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi pagrįstai skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų pirmininko 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. T. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Stasys Gagys

                                        Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius