Civilinė byla Nr. e2S-1657-803/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07842-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grigera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grigera“ prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo priėmimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Grigera“ 40 Eur dydžio ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 1,10 Eur dydžio delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 18 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovės UAB „Grigera“ 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 1,10 Eur delspinigius, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (41,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-18) iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 208 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei UAB „Juris LT“.
3. Preliminaraus sprendimo kopija atsakovei įteikta 2020 m. gegužės 25 d. (b. l. 3). Negavus atsakovės prieštaravimų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. preliminarus sprendimas įsiteisėjo 2020 m. birželio 15 d. 2020 m. birželio 30 d. ieškovei išduotas vykdomasis raštas, 2020 m. rugsėjo 7 d. vykdomasis dokumentas grąžintas pilnai įvykdytas.
4. Teisme 2020 m. rugpjūčio 28 d. gauti atsakovės prieštaravimai ir prašymas atnaujinti praleistą terminą pareikšti prieštaravimus. Atsakovė nurodė, kad gavusi naujojo kreditoriaus 2020 m. vasario 12 d. pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą, 2020 m. kovo 9 d. pervedė skolą pradiniam kreditoriui UAB „Ekonovus“. Atsakovė taip pat nurodė, kad jos atstovas gavo teismo procesinius dokumentus 2020-05-XX, tačiau, žinodama, jog yra atsiskaičiusi, nesiėmė jokių veiksmų, tikėdamasi, jog ieškovė netęs vykdymo veiksmų. Tačiau antstolis nuskaičiavo nuo atsakovės sąskaitos priteistas sumas, todėl atsakovei iškilo poreikis reikšti prieštaravimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Grigera“ prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti ir atsisakė priimti atsakovės UAB „Grigera“ prieštaravimus dėl 2020 m. kovo 18 d. preliminaraus sprendimo.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė faktiškai gavo teismo siųstus procesinius dokumentus (ieškinio su priedais, preliminaraus sprendimo kopijas) 2020 m. gegužės 25 d.
7. Teismo vertinimu atsakovės tikėjimasis, jog ieškovė nesieks įvykdyti priimto preliminaraus sprendimo, yra visiškai nepagrįstas. Teismas nurodė, kad atsakovė, žinodama/manydama, kad skolos sumas yra sumokėjusi pradiniam kreditoriui, apie tai teismo neinformavo, per nustatytą terminą prieštaravimų neteikė, todėl turi prisiimti neigiamas tokio pasyvaus elgesio pasekmes.
8. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo pareikšti reikalavimai dėl pagrindinės skolos priteisimo. Antstolio priverstiniai vykdymo veiksmai, t. y. atsakovės turto areštas, nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir kt., atlikti 2020 m. liepos 31 d., 2020 m. liepos 2 d. raginimas įvykdyti sprendimą atsakovei buvo įteiktas 2020 m. liepos 7 d., o atsakovės prieštaravimai pateikti 2020 m. rugpjūčio 28 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po preliminaraus teismo sprendimo įteikimo atsakovei, daugiau nei 1,5 mėnesio po informacijos apie vykdymo procesą gavimo, ir beveik mėnesiui po turto ir piniginių lėšų arešto pritaikymo.
9. Teismas sprendė, kad atsakovė nenurodė jokių svarbių, objektyviai egzistavusių kliūčių, pareikšti prieštaravimus laiku, taip pat nenurodė ir neįrodė jokių svarbiomis pripažintinų tokio žymaus termino praleidimo priežasčių.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė UAB „Grigera“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir prieštaravimų dėl 2020 m. kovo 18 d. preliminaraus sprendimo priėmimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo tokius esminius atskirojo skundo argumentus:
10.1. pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą. Kartu su prieštaravimais pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė padengė ne tik pagrindinę skolą, bet ir delspinigius bei ikiteisminio išieškojimo išlaidas. Vadinasi, ieškovė kreipėsi į teismą dėl neegzistuojančiu delspinigių ir ikiteisminio išieškojimo išlaidų priteisimo, o pirmosios instancijos teismas tokias neegzistuojančias sumas priteisė;
10.2. tuo metu, kai atsakovė gavo procesinius dokumentus šalyje buvo vis dar įvestas karantinas ir atsakovė turėjo kitų problemų, neapsižiūrėjo, o teismo sprendimo reikšmę suprato tik vėliau, tačiau tai dar nereiškia, kad iš atsakovės turėjo būti priteista neegzistuojanti delspinigių ir ikiteisminio išieškojimo išlaidų suma. Be to, praleisto termino prieštaravimams pateikti atnaujinimas niekaip neužvilkintų išieškojimo, kadangi sumos jau yra išieškotos ieškovės naudai, todėl negalima atsakovės elgesio laikyti nesąžiningu;
10.3. ieškovė net ir turėdama duomenų, kad atsakovė padengė tiek pagrindinę skolą, tiek delspinigius, vis tiek kreipėsi į teismą dėl delspinigių priteisimo ir visai nepagrįstai prisiteisė 1,10 Eur dydžio delspinigių. Toks ieškovės elgesys vertintinas kaip nesąžiningu ir vertintinas kaip siekis pasipelnyti atsakovės atžvilgiu. Į tai neatkreipė dėmesio ir pirmosios instancijos teismas. Nesąžiningai elgėsi ir pradinis kreditorius UAB „Econovus“ – žinodamas, kad atsakovė jam atliko du pavedimus – 100,00 Eur ir 53,73 Eur vertės, reikalavimą perėmusiai ieškovei pranešė tik apie 100,00 Eur pavedimą, o apie 53,73 Eur pavedimą nutylėjo, taip pat galimai siekdama pasipelnyti atsakovės sąskaita;
10.4. išieškojus 1,10 Eur delspinigių ir 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų ieškovė bei UAB „Econovus“ nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita, nes minėtas sumas gavo iš atsakovės du kartus. Teismas privalo įvertinti tokį ieškovės ir UAB „Econovus“ nesąžiningą elgesį, o ne teigti, jog atsakovė pati kalta dėl pavėluoto prieštaravimų pateikimo;
10.5. pirmosios instancijos teismas prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti išnagrinėjo formaliai taikydamas civilinio proceso teisės nuostatas, formalioms nuostatoms taikydamas prioritetą prieš teisingą bylos išnagrinėjimą ir nukrypo nuo suformuotos aukštesnės instancijos teismo praktikos.
11. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės UAB „Grigera“ atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
11.1. byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškinio, jo priedų ir teismo preliminaraus sprendimo kopijos buvo išsiųstos atsakovei buveinės adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre – Naujoji Riovonių g. 19, Vilnius. Atsakovė faktiškai gavo teismo siųstus procesinius dokumentus (ieškinio su priedais, preliminaraus sprendimo kopijas) 2020 m. gegužės 25 d.;
11.2. pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino apeliantės nurodytas termino praleidimo aplinkybes (neapsižiūrėjimas ir teisinių žinių trūkumas) ir pagrįstai jų nepripažino svarbiomis, kad būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti, nes apeliantė neįrodė jokių objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių pateikti prieštaravimus laiku;
11.3. įstatymas įpareigoja teismą bei proceso dalyvius laikytis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis). Apeliantė, gavusi preliminarų teismo sprendimą ir su juo nesutikdama, privalėjo būti rūpestinga ir atidi, laiku pateikti teismui procesinius dokumentus. Pripažinus, jog apeliantės prieštaravimai pateikti praleidus įstatymo nustatytą terminą ir nėra pagrindo jo atnaujinti, atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškinio ir preliminaraus sprendimo nepagrįstumu, nevertinti, nesant tam procesinių prielaidų ir būtinumo.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti atsakovei praleistą terminą prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti.
13. CPK
75 straipsnyje yra įtvirtintos procesinės pasekmės, kylančios byloje dalyvaujantiems asmenims dėl procesinių terminų praleidimo. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta, pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Vienas iš procesinių veiksmų, kuriam atlikti įstatymo leidėjas taip pat įtvirtino procesinį terminą, yra teisės paduoti prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakovo prieštaravimai dėl preliminaraus teismo sprendimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos. Jeigu atsakovas terminą pateikti prieštaravimus praleido dėl svarbių priežasčių, jo prašymu teismas turi teisę šį terminą atnaujinti (CPK 430 straipsnio 5 dalis). CPK 78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, taigi įvertinti jų svarbumą ir įtaką termino praleidimui yra teismo diskrecija. 14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008).
15. Taigi nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą.
16. Nagrinėjamos bylos duomenimis pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 18 d. preliminaraus sprendimo kopija atsakovei įteikta 2020 m. gegužės 25 d. Įteikimo tinkamumo atsakovė neginčija. Vadinasi, terminas prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti suėjo 2020 m. birželio 14 d. Atsakovė prieštaravimus pateikė 2020 m. rugpjūčio 27 d., t. y. virš 2 mėnesių praleidusi CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Atsakovė neginčija, kad prieštaravimus pateikė praleidusi terminą, tačiau prašė pripažinti, jog šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Paaiškino, kad, žinodama, jog yra atsiskaičiusi, nesiėmė jokių veiksmų, tikėdamasi, jog ieškovė netęs vykdymo veiksmų. Tačiau antstolis nuskaičiavo nuo atsakovės sąskaitos priteistas sumas, todėl atsakovei iškilo poreikis reikšti prieštaravimus.
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai padarė išvadą, jog jos negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl preliminaraus teismo sprendimo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymo nustatytais terminais procesiniams veiksmams atlikti siekiama civilinių teisinių santykių stabilumo, todėl praleisti procesiniai terminai gali būti atnaujinami tik išimtiniais atvejais, jeigu jų praleidimo priežastys yra iš tiesų svarbios. Nagrinėjamu atveju apeliantė termino prieštaravimams pateikti praleidimą grindė aplinkybėmis, kad skola pirminei kreditorei buvo padengta dar prieš ieškovei, kaip naujajai kreditorei, kreipiantis į teismą, o prieštaravimų nepateikė dėl neapsižiūrėjimo ir teisinių žinių trūkumo. Pagal nustatytas bylos aplinkybes ir atsakovės nurodytas termino praleidimo priežastis spręstina, kad atsakovė turėjo galimybę savo teisę dėl prieštaravimų pateikimo įgyvendinti iki įstatymo nustatyto termino pabaigos. Minėta, kad sprendžiant dėl galimybės atnaujinti terminą prieštaravimams paduoti, turėtų būti konstatuoti konkretūs faktai, kurie galėjo tapti objektyvia kliūtimi paduoti prieštaravimus, tuo tarpu atsakovė be nurodyto atsiskaitymo su pirmine kreditore ir tikėjimosi, kad ieškovė netęs vykdymo veiksmų, nenurodė jokių kitų konkrečių aplinkybių, kurios jai sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą. Todėl nėra ir pagrindo apeliantės praleistą procesinį terminą atnaujinti.
18. Atsakovė jokių kitų priežasčių ar argumentų, kodėl pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ji daugiau nei du mėnesius nesinaudojo teise teikti prieštaravimus dėl teismo 2020 m. kovo 18 d. preliminaraus sprendimo, nenurodė.
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos eigą, skundžiamos nutarties motyvus, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad atsakovė nenurodė svarbių priežasčių, kuriomis vadovaujantis būtų pagrindas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, todėl pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams paduoti.
20. Apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia ir atskirajame skunde cituojama teismų praktika. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-175/2014). Atsakovės atskirajame skunde nurodytoje byloje terminas prieštaravimams dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo pareikšti praleistas dėl to, jog per ilgą bendradarbiavimo laikotarpį su ieškove buvo susikaupę daugybė dokumentų ir atsakovė nespėjo laiku parengti atsikirtimų į ieškovės reikalavimus; apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieštaravimų dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo padavimo termino praleidimą nulėmusias aplinkybes, ne itin ilgą praleisto termino trukmę, t. y. 22 kalendorines dienas, konstatavo, jog šioje byloje yra pakankamas pagrindas patenkinti atsakovės prašymą ir atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo pateikti.
21. Taigi nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės skiriasi nuo atskirajame skunde cituojamojoje Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-2026-555/2017 nurodytų bylos faktinių aplinkybių, todėl teismo nuomone, nėra pagrindo vadovautis atsakovės nurodoma teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad asmens nurodytų procesinio termino praleidimo priežasčių įvertinimas atliekamas kiekvienoje byloje individualiai.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės nurodytų įstatymo nustatyto termino praleidimo priežasčių nevertino kaip svarbių ir jos prašymą atmetė. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo atnaujinti praleistą terminą, pažeidė proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytais procesiniais sprendimais nėra užkertamas kelias atsakovės teisių ginimui, t. y. atsakovės interesai gali būti ginami ir kitais būdais, pvz. nepagrįsto praturtėjimo instituto pagalba (CK 6.237 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
n u t a r i a :
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grigera“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Petkuvienė