Civilinė byla Nr. 3K-3-487/2011
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14574-2009-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
75.6.1; 124.2.7; 124.4
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 11 d. nutarties ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė Lina Pužienė, kt.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliami klausimai dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo apskaičiavimo pagal pajamas, gautas po naujos santuokos sudarymo, ir bylos, kurioje procesas atnaujintas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Antstolė L. Pužienė vykdė išieškojimus pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. vasario 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1929/1998 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko V. Ž. išieškotojos E. K. naudai. Antstolė 2008 m. gegužės 30 d. patvarkymu apskaičiavo skolininko V. Ž. išlaikymo įsiskolinimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8478-642/2009 panaikino 2008 m. gegužės 30 d. patvarkymo dalį dėl 250 Lt išlaikymo įsiskolinimo vaikams už 2001 metus apskaičiavimo ir įpareigojo antstolę L. Pužienę per vieną mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos priimti papildomą patvarkymą „Dėl išlaikymo įsiskolinimo“, nurodant išlaikymo įsiskolinimo dydį kiekvienai išieškotojai. Antstolė L. Pužienė 2009 m. lapkričio 18 d. patvarkymu panaikino skolininko V. Ž. įsiskolinimą už 2001 metus ir apskaičiavo įsiskolinimą išieškotojoms E. K. už 2003–2007 metus ir M. Ž. už 2003–2006 metus pagal tų metų skolininko metines pajamų deklaracijas nuo visų gautų pajamų atskaičius mokesčius.
Pareiškėjas V. Ž. 2009 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su skundu dėl antstolio veiksmų ir prašė pripažinti antstolės L. Pužienės veiksmus neteisėtais, panaikinti 2008 m. gegužės 30 d. patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, taip pat 2009 m. lapkričio 18 d. patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo, įpareigoti antstolę nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0109/02/00717 nesant išieškotojų ir grąžinti vykdomąjį raštą Nr. 2-1929, išduotą 1998 m. vasario 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo. Pareiškėjas teigė, kad antstolė, vykdydama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, 2009 m. lapkričio 18 d. priėmė ne papildomą, o naują patvarkymą, kuriuo panaikino įsiskolinimą už 2001 metus ir nurodė pareiškėjo įsiskolinimą išieškotojoms už 2003-2007 metus. Pareiškėjo manymu, galiojant daliai 2008 m. gegužės 30 d. patvarkymo kai kurios įsiskolinimų sumos buvo apskaičiuotos dvigubai. Be to, pareiškėjo nuomone, antstolė vykdomojoje byloje savavališkai pakeitė išieškotojus: 1998 m. vasario 12 d. vykdomajame rašte išieškotoja nurodyta nepilnamečių vaikų motina E. Ž. (dabar K.), o 2009 m. lapkričio 18 d. patvarkyme išieškotojomis nurodytos ir M. bei M. Ž. Pilnametės dukterys negali būti išieškotojos, nes nepriimta teismo nutarties dėl teisių vykdymo procese perėmimo. Priteisto išlaikymo išieškojimas turi būti nutrauktas, nes vaikai sulaukė pilnametystės, ir kokie nors veiksmai vykdomojoje byloje negalimi. Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus, todėl atsakomybė už laiku neatliktus vykdymo veiksmus dėl išlaikymo išieškojimo tenka pačiai antstolei. Be to, antstolė neteisingai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą nuo visų pareiškėjo gautų pajamų – šis įsiskolinimas yra asmeninė pareiškėjo prievolė, atsiradusi iki santuokos su I. Ž. sudarymo, todėl negali būti tenkinama iš bendro sutuoktinių turto. Antstolė išlaikymo įsiskolinimą turėjo apskaičiuoti tik nuo pareiškėjui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 22 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį dėl pareiškėjo V. Ž. skundo dėl 2008 m. gegužės 30 d. patvarkymo panaikinimo, kitus skundo reikalavimus atmetė ir įpareigojo antstolę patikslinti 2009 m. gegužės 18 d. patvarkymą. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 2 d. nutartimi tenkino atskirojo skundo dalį, pakeitė antstolės 2009 m. lapkričio 18 d. patvarkymo dėl išlaikymo įsiskolinimo už 2003, 2004 metus dalį ir nustatė, kad pareiškėjo V. Ž. įsiskolinimas išieškotojoms M. Ž. ir E. K. už 2003 m. yra po 7072,17 Lt kiekvienai, o už 2004 m. – po 7546 Lt kiekvienai.
2010 m. birželio 30 d. pareiškėja I. Ž. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje. Pareiškėja teigė, kad ji, kaip pareiškėjo sutuoktinė, nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, todėl priimti teismų procesiniai sprendimai pažeidė jos teises. Pareiškėja teigė, kad sutuoktinio pajamos yra bendroji jungtinė nuosavybė; su V. Ž. ji susituokė 2004 m. sausio 24 d., todėl įsiskolinimas turėjo būti skaičiuojamas atsižvelgiant į šią aplinkybę.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 18 d. nutartimi tenkino pareiškėjos I. Ž. prašymą ir atnaujino procesą šioje byloje.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi tenkino dalį pareiškėjo V. Ž. skundo, civilinės bylos dalį dėl 2008 m. gegužės 30 d. patvarkymo panaikinimo nutraukė; pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0109/02/00717 antstolės L. Pužienės 2009 m. lapkričio 18 d. priimto patvarkymo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo už 2003, 2004 metus ir nustatė, kad pareiškėjo V. Ž. išlaikymo įsiskolinimas išieškotojoms M. Ž. ir E. K. už 2003 m. yra po 7072,17 Lt kiekvienai, už 2004 m. po 7546,00 Lt kiekvienai; įpareigojo antstolę L. Pužienę patikslinti 2009 m. lapkričio 18 d. patvarkymą, nurodant, kad 2008 m. gegužės 30 d. patvarkymas neteko galios; kitos pareiškėjo V. Ž. skundo dalies netenkino.
Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi panaikino dalį antstolės 2008 m. gegužės 30 d. patvarkymo; kadangi išlaikymo įsiskolinimas buvo perskaičiuotas 2009 m. lapkričio 18 d. antstolės patvarkymu, tai teismas laikė, kad 2008 m. gegužės 30 d. patvarkymas neteko galios, ir bylą dėl šio skundo dalies nutraukė.
Pareiškėjo prievolė išlaikyti vaikus yra asmeninė, tai esant galimybei išieškoti išlaikymą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo nustatyti pareiškėjo V. Ž. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Suėjus pilnametystei, vaikai įgyvendina savarankiškai teisę į išlaikymo įsiskolinimą, todėl teisių perėmimas nebūtinas. Teismas pažymėjo, kad vykdomoji byla laikoma visiškai įvykdyta ir vykdomasis raštas grąžinamas jį išdavusiai institucijai tik tokiu atveju, kai skola už išlaikymą visiškai išieškota. Šioje byloje nustatytas išlaikymo įsiskolinimas, todėl nėra pagrindo užbaigti vykdomąją bylą. Ieškinio senatis netaikytina teismo sprendimui dėl išlaikymo išieškojimo vykdymo proceso metu susidariusioms skoloms perskaičiuoti. Teismas išlaikymo įsiskolinimą apskaičiavo pagal metines pareiškėjo pajamų deklaracijas.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. Ž. ir suinteresuoto asmens I. Ž. atskirąjį skundą, pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarties rezoliucinę dalį ir ją išdėstė taip ,,pareiškėjos I. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nutarties panaikinimo atmesti“. Kolegija nutartyje nurodė, kad teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, pakartotinai bylą nagrinėja pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą patikrina ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Nagrinėjamoje byloje procesas buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, todėl teismų procesinių sprendimų teisėtumą teisėjų kolegija peržiūrėjo ta dalimi, kuri galėtų turėti įtakos neįtrauktos į bylos nagrinėjimą pareiškėjo sutuoktinės teisėms ir pareigoms.
Pasisakydamas dėl argumento, kad, apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą nuo visų pareiškėjo V. Ž. pajamų, t. y. ir nuo pareiškėjo sutuoktinei I. Ž. tenkančios dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, buvo pažeistos susiinteresuoto asmens I. Ž. teisės, teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. vasario 13 d. išduotu vykdomuoju raštu buvo nustatyta asmeninė pareiškėjo V. Ž. prievolė teikti dukterims išlaikymą; aiškiai nurodytas subjektas (V. Ž.), turintis pareigą teikti išlaikymą, ir nustatytas konkretus būdas apskaičiuoti išlaikymo dydį. Kadangi išlaikymas nebuvo nustatytas konkrečia pinigų suma, tai antstolė privalėjo griežtai laikytis vykdomajame dokumente nurodyto išlaikymo dydžio nustatymo būdo, t. y. po 1/3 dalį visų rūšių uždarbio (pajamų). Aplinkybė, kad pareiškėjas sudarė naują santuoką, savaime nekeičia teismo nustatyto išlaikymo būdo ir dydžio. Nesant teismo procesinio sprendimo pakeisti 1998 m. vasario 13 d. išduotame vykdomame rašte nustatyto išlaikymo dydžio apskaičiavimą, antstolė, apskaičiuodama išlaikymo įsiskolinimą, neturėjo teisinio pagrindo mažinti jo vadovaudamasi vien CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija. Dėl to nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti priimtus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 2 d. nutartį, priimtas nagrinėjant skundą dėl antstolės veiksmų, nes šie procesiniai sprendimai nepažeidė suinteresuoto asmens I. Ž. teisių ir pareigų. Atsižvelgdama į CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatytas proceso atnaujinimo ribas, teisėjų kolegija nepasisakė dėl kitų skundo argumentų, susijusių su įsiskolinimo dydžio nustatymu.
Teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad CPK 667 straipsnyje reglamentuotas skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymas gali būti svarbus ir taikytinas ne skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą, bet išieškant skolą.
Įvertindama tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tačiau rezoliucinėje dalyje taikė ne vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kolegija pirmosios instancijos teismo nutarties nenaikino, o pakeitė jos rezoliucinę dalį (CPK 337 straipsnio 4 punktas).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas V. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartį, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 11 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutuoktinių turto dalių lygybės prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnį turtas, įgytas po santuokos sudarymo vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to antstolė, apskaičiuodama išlaikymo įsiskolinimą, turi prievolę iš kasatoriaus V. Ž. darbo užmokesčių (pajamų) atimti sutuoktiniui tenkančią jungtinės nuosavybės dalį, ir tik nuo šios dalies skaičiuoti įsiskolinimą.
2. Teismas nepasisakė dėl visų atskirajame skunde nurodytų argumentų, pagrindžiančių antstolės veiksmų neteisėtumą, todėl teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320, 338 straipsniai). Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai analizavo bylos atnaujinimo situaciją, gvildeno proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir reikšmę, nepasisakė dėl kitų atskirojo skundo argumentų. Teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, todėl turi būti išsamiai įvertinti antstolės veiksmai, atsižvelgiant ne tik į prašyme atnaujinti procesą nurodytus argumentus, bet ir visus kasatoriaus pradinio skundo ir paskesniųjų, taip pat kasatoriaus ir suinteresuotos asmens I. Ž. atskirojo skundo argumentus.
Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo E. K. prašo pareiškėjo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvavimas neturėtų būti vertinamas kaip nepakankamas, t. y. vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo motyvai neišsamūs, teismo nutartis neturėtų būti naikinama. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, todėl vien dėl formalaus pažeidimo nebūtų pagrindo naikinti priimtą teismo procesinį sprendimą.
2. Sutuoktinių turto dalių lygybės prezumpcija reiškia, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir ši prezumpcija taikoma, kai dalijamas bendras sutuoktinių turtas. CPK 3.123 straipsnyje nustatyta, kad nukrypti nuo lygių dalių principo galima atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, sutuoktinių sveiktos būklę, turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, kurias nustato teismas. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad antstolė pažeidė CPK 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių turto lygių dalių prezumpciją. Anstolė, skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimą, neturėjo teisinio pagrindo mažinti ar keisti vykdomajame rašte nustatyto išlaikymo dydžio apskaičiavimo atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpciją. Vykdomuoju raštu buvo nustatyta asmeninė kasatoriaus prievolė teikti vaikams išlaikymą. Kadangi išlaikymas buvo nustatytas ne konkrečia pinigų suma, antstolė privalėjo griežtai laikytis vykdomajame dokumente nurodyto išlaikymo dydžio nustatymo būdo. Dėl to aplinkybė, kad kasatorius sudarė naują santuoką, negali keisti teismo nustatyto išlaikymo dydžio. Kartu pažymėtina, kad dėl šių priežasčių teismų priimti procesiniai sprendimai neturėjo įtakos suinteresuoto asmens I. Ž. teisėms, jos nedalyvavimas nagrinėjamoje byloje neturėjo įtakos teismų sprendimų teisėtumui.
Atsiliepime pažymima, kad pareiga išlaikyti vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis); nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančių jį mokėti tėvų darbo užmokesčio, taip pat visų kitų jo pajamų rūšių (CK 3.199 straipsnis). Kasatorius kategoriškai atsisako prisiimti pareigą – padengti įsiskolinimą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. vasario 13 d. išduotą vykdomąjį raštą, kuris yra teisinis pagrindas priverstinai išieškoti iš kasatoriaus priteistą jo dukterims išlaikymą po 1/3 visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį iki M. pilnametystės, po ¼ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL iki M. pilnametystės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos prioritetą teikia vaikų interesų gynybai. Antstolė, priimdama 2009 m. lapkričio 18 d. patvarkymą, vadovavosi pareiškėjo 2003–2007 m. metinėmis pajamų deklaracijomis ir perskaičiavo išlaikymo išsiskolinimą, tenkantį kiekvienai išieškotojai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo apskaičiavimo pagal pajamas iš advokato veiklos, gautas po santuokos sudarymo
Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį turtas, įgytas po santuokos sudarymo vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Tarp jų tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbinės (darbo užmokesčio) ar intelektinės veiklos gautos pajamos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tam, kad tokios prigimties pajamos būtų pripažintos bendru sutuoktinių turtu, jos turi būti gautos ar jau yra gautos. Taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos). Tokia iš darbinės veiklos gautų pajamų kaip bendro turto samprata labiausiai atitinka turto bendrumo ir šeimos interesus. Išlaikymui mokėti skirta ir įsiskolinimą už juos sudaranti sutuoktinio asmeninių pajamų dalis nėra bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos, bendrąja jungtine nuosavybe yra ta dalimi, kurią sutuoktinis gauna atskaičius pagal įstatymus ir teismo sprendimu vykdomus mokėjimus. Tai, kad vienas iš sutuoktinių moka dalį savo darbo užmokesčio ar kitų pajamų savo vaikui iš kitos santuokos išlaikyti, nesukuria kitam sutuoktiniui teisės į kompensaciją pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas priskaičiuotas darbo užmokestis dar nėra bendroji jungtinė nuosavybė, ir tik po atskaitymų, nesuteikiančių teisės į kompensaciją, įvykdymo darbo užmokestis ar iš kitos veiklos gaunamos pajamos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe.
Pagal bylos duomenis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. vasario 12 d. sprendimu buvo nustatyta asmeninė kasatoriaus prievolė teikti vaikams išlaikymą. Jis buvo nustatytas kaip 1/3 visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį iki dukters M. pilnametystės, ir ¼ dalis visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL iki dukters M. pilnametystės. Vykdydama tokį teismo procesinį sprendimą, antstolė laikėsi jo pagrindu išduotame vykdomajame dokumente nurodyto išlaikymo būdo ir dydžio ir jį apskaičiavo pagal kasatoriaus 2003, 2004 m. gautas pajamas. Nors kasatorius 2004 m. sausio 24 d. sudarė naują santuoką, tačiau antstolė, apskaičiuodama išlaikymą ir jų įsiskolinimo dydį nuo 2001 metų iki 2007 metų pagal kasatoriaus gautas pajamas, pagrįstai neatsižvelgė į santuokos sudarymo faktą. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog kasatorius sudarė naują santuoką, savaime negali pakeisti teismo nustatyto išlaikymo dydžio ir būdo. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto, CK 3.88 straipsnio 2 dalies normas, jų nepažeidė, todėl kasacinio skundo argumentai dėl šių teisės normų taikymo teisiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų po proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą
Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas atnaujinamas, jeigu byloje nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, t. y. nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam (audiatur et altera pars) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ v. R. I. U. IĮ, bylos Nr. 3K-3-187/2006). Šios procesinės nuostatos pažeidimas gali lemti, kad, į bylą neįtraukus asmens ir jo neišklausius apie svarbias bylai aplinkybes, netinkamai buvo išnagrinėta byla, o sprendžiant dėl faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės padaryta klaida, pasisakant dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, kurią reikia ištaisyti. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo nurodo, kokios aplinkybės liko neišnagrinėtos ar buvo netinkamai nustatytos ir tai buvo pagrindas klaidai. Tai gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės. Šių pareiškėjo dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis yra proceso atnaujinimo tikslas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kartu jis apibrėžia bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo šiuo pagrindu ribas. Jų turi būti paisoma, nes civilinių bylų procesas turi vykti tikslingai, ekonomiškai ir procesas atnaujinimas siekiant pašalinti galbūt padarytas klaidas dėl neįtraukto asmens teisių ir pareigų išsprendimo, bet neturi būti naudojamas kaip priemonė dar kartą išnagrinėti bylą dėl tų pačių aplinkybių. Atnaujintos bylos nagrinėjimas pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį vyksta pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias nustato proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje J. Ž. v. AB „Stumbras“, bylos Nr. 3K-3-347/2010). Po bylos išnagrinėjimo pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį ir apskundus teismo procesinį dokumentą apeliacine tvarka apeliacinio nagrinėjimo ribos yra nustatomos pagal bendrąsias taisykles, bet kartu atsižvelgiant į CPK 370 straipsnio 4 dalį, nes atnaujintos bylos nagrinėjimo tikslas išlieka tas pats – peržiūrėti atnaujintą bylą apsiribojant jos atnaujinimo pagrindais ir ribomis, o ne pakartotinai išnagrinėti bylą be apribojimų. Tai reiškia, kad tos faktinės ir teisinės aplinkybės, kurių asmuo nenurodė savo pareiškime dėl bylos atnaujinimo, teikdamas prašymą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nesudaro apeliacinio nagrinėjimo dalyko, jeigu teismas nenustato, kad pagal CPK 320 straipsnį yra pagrindas išeiti už apeliacinio skundo ribų.
Nagrinėjamoje byloje procesas buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. skolininko sutuoktinei nurodžius, kad jos teisės yra pažeistos, nes apskaičiavus išlaikymą vaikams nuo visų kasatoriaus pajamų – ir nuo jo sutuoktinei tenkančios dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – priimtais teismų procesiniais sprendimais buvo nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų. Teismai, atnaujinus procesą byloje dėl antstolės veiksmų, nagrinėjo ir vertino teisinę situaciją, ar Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartimi nebuvo pažeistos kasatoriaus sutuoktinės I. Ž. teisės ir pareigos, ir nenustatė, jog proceso atnaujinimo pagrindas ir pareiškėjos pareiškime dėl bylos atnaujinimo nurodytos aplinkybės sudarytų pagrindą pakeisti ar panaikinti byloje priimtų teismų procesinius sprendimus.
Nors kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo dalies argumentų, tačiau teisėjų kolegija šių argumentų nepripažįsta pagrįstais. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį atskirojo skundo argumentą, tačiau neprivalo analizuoti ir vertinti argumentų, nesusijusių su nagrinėjama byla ar neturinčių teisinės reikšmės bylai. Šiuo atveju teismai vertino teisinę situaciją ir pagrįstai pasisakė tik dėl to, ar antstolės veiksmais, apskaičiuojant išlaikymo vaikams įsiskolinimą nuo visų kasatoriaus darbinių pajamų, nebuvo nuspręsta ir dėl kasatoriaus sutuoktinės teisių ir pareigų, t. y. kaip antstolės veiksmai, apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą, galėjo turėti įtakos kasatoriaus sutuoktinės teisėms ir pareigoms, nes byla apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėjama po jos atnaujinimo. Ji turėjo būti išnagrinėta dėl tų aplinkybių, kurios yra susijusios su anksčiau neįtraukto į bylą asmens teisėmis ir pareigomis ir kurios buvo nurodytos jos pareiškime dėl bylos atnaujinimo (CPK 470 straipsnio 4 dalis). Teismas nepasisakė dėl aplinkybių ir argumentų, kuriuos atnaujinus bylos procesą pareiškime nurodė skolininkas V. Ž., bet ne pareiškėja. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas apeliacinio nagrinėjimo ribas bylose po proceso atnaujinimo, kasatoriaus nurodomi argumentai nesudaro CPK 320, 338 straipsnių, 370 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Kasacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320, 338 straipsniai), yra teisiškai nepagrįsti, nes jais neįvertinta bylos, kurioje atnaujintas procesas, nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, taip pat tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, be pirmiau nurodytų normų, turi būti vadovaujamasi ir CPK 470 straipsnio 4 dalimi.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme yra patirta 87,38 Lt tokių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 87,38 Lt (aštuoniasdešimt septynis litus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Algis Norkūnas
Vincas Verseckas