Civilinė byla Nr. 2A-1225-436/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10345-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

35.3.6.; 35.5.; 45.2.; 45.5; 121.14.; 121.18.; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininko), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2037-429/2014 pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei A. G., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, DNSB „Namai“ dėl įsiskolinimo už patiektą šilumos energiją priteisimo, ir

n u s t a t ė:

I.              Ginčo esmė

ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 7217,80 Lt įsiskolinimą už tiekiamą šilumos energiją, 429,40 Lt delspinigius, iš viso – 7647,20 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tiekia šilumą, minėtas butas nuosavybės teise priklauso atsakovei, kuri už patiektą šilumą turi atsiskaityti pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas (mokėtojo kodas 26032568). Atsakovė šilumą vartoja, tačiau už ją nemoka, todėl už laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2013-05-01 tiekiamą šilumos energiją patalpų šildymui susidarė 3800,78 Lt skola, už minėtu laikotarpiu patiektą šilumos energiją karštam vandeniui ruošti susidarė 3417,02 Lt skola, iš viso: 7217,80 Lt. Kadangi atsakovė laiku neatsiskaitė, už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-06-01 nuo susidariusios skolos priskaičiuoti 429,40 Lt delspinigiai už 6 mėnesius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės A. G. ieškovei AB „Kauno energija” 7217,80 Lt /2090,41EUR skolą už patiektą šilumos energiją patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti, susidariusią už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2013-05-01, 429,40 Lt /124,36EUR delspinigius, iš viso: 7647,20 Lt /2214,78EUR, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 2214,78EUR/ 7647,20 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 234,90 Lt (du šimtai trisdešimt keturių litų 90 ct)/68,03EUR bylinėjimosi išlaidas -ieškovui ir 43,43EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų  už suteiktą antrinę teisinę pagalbą

Teismas nurodė, kad atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentai nėra susiję su ieškinio reikalavimu, nes atsakovės rašyti raštai AB „Kauno energija“ 2004-09-21 ir 2004-11-10 (b. l. 34, 35) nėra susijęs su ieškovo reikalavimu sumokėti už šilumą patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2013-05-01. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginį, kad ieškovė teikia atsakovei netinkamą paslaugą (CPK 178 str.). Ieškovė yra šilumos tiekėja namui adresu (duomenys neskelbtini), kurį eksploatuoja Daugiabučio namo savininkų bendrija. Bendrija namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas gali eksploatuoti pati, ar sudaryti sutartį su atestuotu asmeniu. Ieškovė šiame name esančios šilumos energijos tiekimo ir karšto vandens tiekimo sistemų neeksploatuoja. Šilumos tiekimas yra atskirtas nuo sistemų eksploatavimo.

Šilumos tiekėjo patiektos šilumos temperatūrą ir spaudimą pačiame šilumos punkte reguliuoja sistemos prižiūrėtojas, tai yra DNSB „Namai“, dėl to temperatūra butuose gali būti žemesnė ar aukštesnė, nei nustatyta higienos normose.  Atsakovės bute šilumos temperatūra gali būti žemesnė nei nustatyta higienos normose dėl įvairių priežasčių – dėl energijos taupymo, dėl buto nesandarių langų, dėl netinkamo radiatorių dydžio, dėl šildymo sistemos išbalansavimo ir kt., tačiau ar iš tikro bute šilumos temperatūra yra būtent žemesnė, atsakovė jokiais įrodymais šių faktų nepagrindė ir neįrodė (CPK 177str.,178, 185str.).  Atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad jos bute yra žemesnė temperatūra dėl ieškovės veiksmų. Teismas vertino, kad ieškinys yra visiškai įrodytas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė A. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas..

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:

1. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl Kauno apygardos teismo 2014-09-01 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje, nurodytų argumentų, t.y. teismas nurodė, kad šioje byloje svarbu nustatyti, jog tuo atveju, jei energijos tiekimo tikslas nepasiekiamas dėl šilumos energijos tiekimo įrenginių netinkamos techninės būklės, svarbu nustatyti, kam jie priklauso. Bylos nagrinėjimo metu buvo iškviestas DNSB ‚Namai“ atstovas, tačiau apklausa vyko formaliai, nesistengiant aiškintis, kas, kokius tinklus privalo aptarnauti ir kokiu pagrindu. Visiškai nebuvo kreipiamas dėmesys į aplinkybę, jog teismas turėtų aiškintis, kiek vartotojas suvartojo energijos savo poreikiams ir tik už tai sumokėti.
2. Teismas visiškai neanalizavo energijos tiekimo tikslo – užtikrinti atitinkamą vartotojo gyvenamojo namo (buto) kambario temperatūrą, kadangi mokesčiai mokami tiekėjui, todėl tiekėjo pareiga yra perduoti vartotojui sutartyje numatytą energijos kiekį, atitinkantį nustatytus reikalavimus. Teismui nebuvo pateiktos jokios sutartys dėl šilumos tiekimo, be to nesiaiškinta, ar iš tiesų buvo tiekiama tinkamos kokybės šilumos energija, ar ji buvo pakankama. Jeigu ieškovas pateikė netinkamos kokybės energiją, apeliantė nurodo, jog ji neprivalo už ją  mokėti. Apeliantė nurodo, jog radiatoriai jos bute yra pastoviai šalti, jie yra bendra bendraturčių nuosavybė, todėl ne apeliantė privalo rūpintis jų technine būkle ir skaičiumi. Teismas privalo ginti vartotoją, kaip silpnesniąją šalį.
3. Teismas negalėjo priteisti visą ieškiniu prašomą priteisti sumą, kadangi apeliantė yra senatvės pensininkė ir pagal gaunamas pajams ir turtą turėtų būti kompensuojama išlaidų už būsto naudingojo ploto šildymą dalis, viršijanti 20 %  skirtumo tarp atsakovės pajamų ir valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui dydžio. Pažymi, jog sutartis su ieškove nėra sudarytą, nors apeliantė ne kartą kreipėsi į ieškovą dėl jos sudarymo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Kauno energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:

1. Ieškovė yra šilumos tiekėja namui adresu (duomenys neskelbtini), kurį eksploatuoja Daugiabučio namo savininkų bendrija. Bendrija namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas gali eksploatuoti pati, ar sudaryti sutartį su atestuotu asmeniu. Ieškovė šiame name esančios šilumos energijos tiekimo ir karšto vandens tiekimo sistemų neeksploatuoja. Šilumos tiekimas yra atskirtas nuo sistemų eksploatavimo. Apeliantės paaiškinimais, namo sistemas eksploatuoja pati bendrija.
2. Apeliantė į bylą nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovės tiekiama šiluma į namo šilumos punktą yra netinkamos kokybės. Nėra nė vieno dokumento, patvirtinančio tai, kad namo sistemų prižiūrėtojas fiksuotų, jog į namo šilumos punktą pateikiamos šilumos temperatūra būtų žemesnė nei turi būti. Šilumos teikėjo patiektos šilumos temperatūrą ir spaudimą pačiame šilumos punkte reguliuoja sistemos prižiūrėtojas, dėl to temperatūra butuose gali būti žemesnė ar aukštesnė, nei nustatyta higienos normose. Apeliantės bute šilumos temperatūra gali būti žemesnė nei nustatyta higienos normose dėl įvairių priežasčių – dėl energijos taupymo, dėl buto nesandarių langų, dėl netinkamo radiatorių dydžio, dėl šildymo sistemos išbalansavimo ir kt.
3. Byloje apklaustas bendrijos pirmininkas nepatvirtino, kad namui pateikta šiluma buvo netinkamos kokybės. Jis taip pat nepatvirtino atsakovės pozicijos, kad bendrijai buvo žinoma apie buto nepakankamą šildymą.
4. Ieškovė nesutinka su apeliantės argumentais, kad pagal CK 6.386 str. 2 d. ji turi teisę nemokėti už nekokybišką šilumos energiją, tačiau ieškovė neįvertino šio straipsnio tos pačios dalies kito sakinio. Atsakovė neneigia, kad jos butas yra šildomas, todėl pagal anksčiau minėtą nuostatą, apeliantė privalo apmokėti jai patiektos energijos vertę, Tačiau apeliantė mokėti iš viso atsisako. Apeliantė nepateikė nė vieno įrodymo, kad jos bute yra žemesnė temperatūra dėl ieškovės veiksmų. Nėra įrodymų, kad apeliantės buto radiatorių galingumas yra mažesnis nei numatyta projekte, toks projektas į bylą nepateiktas. Radiatorių priežiūra privalo rūpintis pati apeliantė, bet ne ieškovas. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skolos priteisimo neturi pagrindo aiškintis dėl kompensacijos apeliantei skyrimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Kauno energija“ yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos energijos ir karšto vandens tiekėja. Apeliantė nuo 1992 m. rugpjūčio 13 d. yra šiame name esančio 24 buto savininkė (b. l. 7). Ieškovės paskaičiavimais, atsakovė nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. nesumokėjo už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl ieškovas AB „Kauno energija” prašė teismo priteisti jam iš atsakovės 7217,80 Lt skolą už šilumos energiją bei 429,40 Lt delspinigių. Tuo tarpu atsakovė atsisako mokėti už patiektą šilumos energiją dėl to, kad, apeliantės vertinimu, jos butui tiekiama šilumos energija neatitinka kokybės standartų reikalavimų. Taigi, tarp šalių susiklostė šiluminės energijos tiekimo–vartojimo santykiai. Byloje kilo ginčas dėl šilumos tiekėjo atsakomybės pagal šilumos energijos tiekimo sutartį ir asmens, atsakingo už šilumos tiekimo įrangos tinkamą techninę būklę nuo namo įvado iki atsakovės buto.

Ieškovas nurodė, kad rašytine forma energijos tiekimo sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, bet sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija. Abiejų šalių valia – tiekti ir gauti šiluminę energiją realizuota konkliudentiniais veiksmais. Nustatyta, kad atsakovė 1992 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo gyvenamąsias patalpas daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 1996 m. kovo 6 d. apeliantė su Kauno šilumos tinklais sudarė atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį (b. l. 30–31). Nors ši sutartis nebuvo perrašyta ieškovės vardu, tačiau akivaizdu, kad atsakovė priėmė ieškovo centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, todėl už ją privalėjo atsiskaityti. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovė šią pareigą vykdė iš dalies, t. y. apeliantė už tiekiamą šildymą ir karštą vandenį mokėdavo dalimis bei nereguliariai, dėl ko susidarė įsiskolinimai. Šias aplinkybes patvirtina 2012 m. rugpjūčio 24 d. išduotas vykdomasis raštas, iš  kurio matyti, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 15 d. sprendimu iš apeliantės priteisė 7811,05 Lt skolos už šilumos energiją patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti už laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2011-02-01, 487,28 Lt delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės AB „Kauno energija“ naudai (b. l. 13). Po Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria panaikintas Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimas šioje civilinėje byloje, teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi į šios civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktas gyvenamojo namo, kuriame yra apeliantės butas, administratorius DNSB „Namai“ (b. l. 86). Atsiliepime į ieškinį DNSB „Namai“ pirmininkas nurodė, jog apeliantė nemoka mokesčių ne tik ieškovui, bet ir pačiai DNSB „Namai“ už namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymą (b. l. 89). Apeliantė geranoriškai nevykdo savo įsipareigojimų eilę metų, todėl bendrijai teko kreiptis į teismą dėl skolos iš jos priteisimo.

Apeliantė nurodo, kad ji nemoka už buto šildymą todėl, kad patiekta šilumos energija neatitinka standartų, jos bute yra šalta, o šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, be to, radiatoriai yra bendro naudojimo ir juos prižiūrėti atsakovė neprivalo.

Šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu reglamentuoja Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. Įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių IX skyrius, nustatantis šilumos tiekėjo teises ir pareigas, nenumato šilumos tiekėjo (nagrinėjamoje byloje – ieškovės AB „Kauno energija“) atsakomybės už šilumos vartotojų butuose esančius radiatorius, šilumos tiekėjas yra atsakingas tik už iki namo tiekiamos šilumos energijos kokybę, šilumos paskirstymo punktą aptarnauja namo administratorius arba prižiūrėtojas (Taisyklių XI skyrius). Taisyklių X skyriaus 133.1. punktas nustato šilumos vartotojo pareigą tinkamai prižiūrėti savo pastato ar buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius bei išorės atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) būklę bei jų eksploatavimo saugumą, eksploatuoti savo šilumos įrenginius taip, kad jie neblogintų šilumnešio bei cirkuliacijos kokybės. Atsižvelgus į šį teisinį reglamentavimą, apeliantės argumentai, kad ji neprivalo prižiūrėti savo bute esančių radiatorių, atmestini kaip nepagrįsti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tinkamai prižiūrėti atsakovės bute esančius radiatorius yra pačios atsakovės pareiga.

Prieš tai minėtų Taisyklių 129.10 punkte nustatyta šilumos tiekėjo pareiga palaikyti šilumnešio parametrus ties pirkimo-pardavimo riba ir/ar ties tiekimo-vartojimo riba pagal pateiktą šilumos tiekėjo šilumnešio temperatūrų grafiką, sudarytą šilumos vartotojų teritorijoms iš vienodų charakteristikų ir leistinų parametrų nukrypimo riba, nurodyta Taisyklų 130.1 punkte; palaikyti pastatų šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo-vartojimo riba, vadovaujantis teisės aktuose (Taisyklių priedo 13, 24, 26, 27, 28, 29, 30, 36, 37, 45, 51, 59, 60, 61, 63, 64, 65 punktai) nurodytomis pastato šilumos įrenginių darbo režimų nuostatomis, apskaičiuotus tokius šilumnešio parametrus, kurie leistų pastato savininkui ar valdytojui arba prižiūrėtojui išlaikyti tiekimo-vartojimo riboje šilumos įrenginių projekte nurodytą ar šių teisės aktų nustatytą šilumos įrenginių darbo režimą bei šilumos galią (Taisyklių 129 d. 12 p.).

Ieškovas į bylą pateikė 2014 m. sausio 1 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad pastatas (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie Kauno rajono Garliavos centralizuoto šilumos tiekimo tinklo. Atlikus Kauno rajono Garliavos centralizuoto šilumos tiekimo tinklo įrenginių, laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2013-05-01 darbo režimų analizę, nustatyta, kad termofikacinio vandens tiekimas vykdytas užtikrinant reikiamus optimalius kokybiškos šilumos parametrus (temperatūra, slėgis) ir tiekimo sutrikimų neužfiksuota (b. l. 95). AB „Kauno energija“ pardavimo ir vartotojų aptarnavimo departamento pardavimo kontrolės skyrius atliko to paties namo tiekiamo šilumnešio parametrų analizę ginčo laikotarpiu ir pateikė išvadą, kad visu laikotarpiu gyvenamojo namo šilumos punkto įvade šilumnešis buvo tiekiamas be sutrikimų bei jo parametrai atitiko reikalavimus (b. l. 96). Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, jog ieškovas iki šilumos punkto, esančio gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), tiekė teisės aktuose nustatytos temperatūros šilumą. Toliau šiame name šilumą eksploatuoja Daugiabučio namo savininkų bendrija „Namai“. Bendrija namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas gali eksploatuoti pati, ar sudaryti sutartį su atestuotu asmeniu. Kaip jau buvo nustatyta, ieškovė šiame name esančios šilumos energijos tiekimo ir karšto vandens tiekimo sistemų neeksploatuoja. Šilumos tiekimas yra atskirtas nuo sistemų eksploatavimo. Namo sistemas eksploatuoja pati bendrija. Byloje duomenų apie tai, kad jai priklausančiam butui yra tiekiama per mažos temperatūros šilumos energija, nėra. Tai reiškia, kad apeliantė į DNSB „Namai“ nėra niekada kreipusis ir jokių pretenzijų dėl nekokybiškos šilumos nėra reiškusi.

Jeigu šilumos energijos nuostoliai atsiranda tiekiant šilumos energiją vartotojams priklausančiais tiekimo tinklais, tai šiuos nuostolius privalo padengti tų tinklų savininkai, t. y. butų savininkai. Tokia butų savininkų pareiga atsiranda daiktinės teisės pagrindu pagal CK 4.76 ir 4.82 straipsnius. Toks teisės normų taikymas ir aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad bet kurio buto savininkas kartu yra bendrosios dalinės nuosavybės subjektas, kuris pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ byloje; bylos Nr. 3K-3-579/2003).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad jos bute yra žemesnė temperatūra būtent dėl ieškovės veiksmų. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovės buto radiatorių galingumas yra mažesnis nei numatyta projekte. Buvo minėta, kad pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133 p. atsakovė pati privalo tinkamai prižiūrėti buto šilumos įrenginius.

Kiekvienas asmuo privalo sąžiningai, tinkamai ir laiku vykdyti savo prievoles, o vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai keisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, draudžiama (CK 6.4 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.256 str. 1 d.). Nustatyta, kad apeliantė nevykdė savo prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už jai nuosavybės teise priklausančiam butui patiektą šilumos energiją, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės įsiskolinimą ir delspinigius yra pagrįstas (CK 6.71 str., 6.256 str. 1 d., 2 d., 6.388 str., CPK 177, 178, 185 str. str.).

Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad šioje byloje nenagrinėtini klausimai susiję su kompensacija už šilumos gavimą, nes tinkamu dokumentų kompensacijai gauti sutvarkymu turi pasirūpinti šilumos vartotojas.

Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, byloje esančius įrodymus vertino laikydamasis CPK nustatytų sąsajumo, leistinumo, įrodymų vertinimo taisyklių, jam pagrįstai nekilo abejonių dėl priteistinos skolos dydžio.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                     Evaldas Burzdikas

                                                                                     Gintautas Koriaginas

                                                                                     Arūnas Rudzinskas