Administracinė byla Nr. A-1446-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06976-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kelių policijos tarnybai dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas T. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) pareiškėjo naudai: 1) jo turėtas 2 000 Lt išlaidas už teisinę pagalbą administracinio teisės pažeidimo byloje Vilniaus miesto apylinkės teisme; 2) 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 3) bylinėjimosi išlaidas; 4) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-23-270/2013, kuriuo nutarė administracinę bylą kaltinant T. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties jo veiksmuose. Administracinio teisės pažeidimo byla T. S. atžvilgiu buvo pradėta dėl to, kad neva jis, 2012 m. gegužės 3 d., apie 19.10 val., Vilniuje, Žirmūnų g. – Lakūnų g. sankryžoje, vairuodamas motociklą „SUZUKI GSX600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdomas policijos pareigūnų, nepakluso reikalavimui sustoti, šalindamasis pavojingai manevravo, sankryžose Lukšio g. – Verkių g. ir Verkių g. – Kareivių g. pravažiavo degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, Nugalėtojų g., keisdamas važiavimo kryptį, sudarė avarinę situaciją jį persekiojamam motociklui „YAMAHA FZ1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, bandydamas išvengti susidūrimo su pažeidėjo motociklu, pasuko vairą kairiau ir susidūrė su greta važiavusiu kitu persekiojančiu policijos pareigūnų motociklu „YAMAHA FZ1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po susidūrimo „SUZUKI GSX600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Įvykio metu buvo apgadinti du motociklai. Kadangi pareiškėjas tikrai žinodamas, jog 2012 m. gegužės 3 d., apie 19.10 val., jam surašyto administracinės teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis ir vietose motociklo „SUZUKI GSX600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, policijos pareigūnų nebuvo stabdomas, gindamasis teisme nuo policijos neteisėtai pareikštų jam įtarimų, buvo priverstas kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos į advokato kontorą. Už atstovavimą teisme ir kitas teisines paslaugas administracinio teisės pažeidimo byloje T. S. sumokėjo 2 000 Lt, t. y. patyrė turtinę žalą, kurios nebūtų patyręs, jeigu nebūtų neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą. Paaiškino, jog administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu buvo sukurta be jokio realaus pagrindo ir jam nežinomų priežasčių. Įvykį tyrė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė S. K., kuri pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir bylą nagrinėti perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėjo vertinimu, ji vykdė neteisėtą aktą. Pareiškėjas paaiškino, kad per laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 7 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. 8 kartus turėjo atsiprašyti iš darbo. Apie jam iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą sužinojo darbdavys ir bendradarbiai, kas turėjo įtakos reputacijos darbe pablogėjimui. Taip pat apie iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą sužinojo artimieji ir draugai. Pareiškėjas teigė, kad patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų darbo metu vykdamas į policijos įstaigą ir teismo posėdžius. Teigė, kad patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 20 000 Lt.

Atsakovai Lietuvos valstybė atstovaujama Vilniaus apskrities VPK ir Vilniaus apskrities VPK nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti (b. l. 14–20).

Atsiliepime paaiškino, kad kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti visetą sąlygų: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp šios žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos. Nagrinėjamu atveju jokie norminiai aktai pažeisti nebuvo, pareigūnų veiksmų neteisėtumo konstatuota nebuvo, pareiškėjas nepagrindė savo teiginių dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutarimu administracinio pažeidimo byloje Nr. A2.6.-23-270/2013 nekonstatavo pareigūnų veiksmų neteisėtumo, to negalima konstatuoti ir šiame nagrinėjamame ginče, nes, patraukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn jokie teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo. Vilniaus apskrities VPK pareigūnai veikė pagal galiojančių ATPK nuostatų reikalavimus savo kompetencijos ribose. Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnų parodymų tariamas melagingumas niekur nekonstatuotas, tai visiškai atskiros policijos įstaigos, neturinčios nieko bendra su Vilniaus apskrities VPK, pareigūnai. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnė S. K., surašiusi pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą, pati dėl inkriminuojamų administracinės teisės pažeidimų nutarimų nepriėmė, o visa turima medžiaga buvo perduota nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus miesto apylinkės teismui, pareigūnė veikė savo kompetencijos ribose, jokie teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo, nėra pagrindo konstatuoti jos veiksmų neteisėtumo. Aplinkybė, kad pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, savaime nepatvirtina, kad pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Byla nutraukta ne dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, o dėl įrodymų nepakankamumo, bylos įrodymai patvirtina, kad įtarimas dėl padarytų pažeidimų ir vertinimas priimant sprendimą nutraukti administracinės bylos teiseną buvo pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir liudytojų parodymais, byloje nėra įrodyta, kad pareigūnai, tirdami bylą, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Pareiškėjas jokiais rašytiniais dokumentais nepagrindė neturtinės žalos buvimo fakto bei jos dydžio, pareiškėjo nurodyta turtinė žala nesusijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su Vilniaus apskrities VPK pareigūnų veiksmais. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl atstovavimo teisme išlaidų, patirtų teisme ginčijant nuobaudos paskyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Pažymėjo, jog pareiškėjo nurodoma 20 000 Lt dydžio neturtinė žala visiškai nepagrįsta. Pareiškėjo argumentas, kad dalyvaujant teismo posėdžiuose, tekdavo prašyti vadovo, jog leistų tuo metu nebūti darbe, ir tai, pasak pareiškėjo, pakenkė jo reputacijai, yra abstraktus bei nepagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie patirtą moralinę žalą, o visi jo argumentai paremti asmenine nuomone, bei subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl prašymas atlyginti žalą yra visiškai nepagrįstas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245–6.255 bei 6.271 straipsnių prasme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kelių policijos tarnyba atsiliepime (b. l. 23) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnieji patruliai A. R. ir G. V. 2012 m. gegužės 3 d. patruliavo, pamatė pavojingai manevruojantį motociklą „Suzuki GSX600“, persekiojo jį, susilyginus su pažeidėjo motociklu, pamatė jo valstybinį numerį „(duomenys neskelbtini)“. Dėl Suzuki GSX600“ vairuotojo pavojingo manevravimo ir staigaus stabdymo, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti 2 tarnybiniai motociklai. Eismo įvykį įformino ir tyrimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje atliko Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba. Nagrinėjant bylą nebuvo gauta duomenų, kad pareigūnų pateikti parodymai buvo melagingi. Jų veiksmai buvo teisėti, todėl T. S. dėl jų turtinės ar neturtinės žalos nepatyrė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu (b. l. 44–49) pareiškėjo T. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo  teisės  į  žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl nepagrįstai iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos,  atlyginimo. Administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta pagal  ATPK 1241 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.  2013 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2.6.-23-270/2013 administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjo T. S. atžvilgiu nutraukė nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teismas vadovavosi CK 6.271 straipsnio, 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutarimu administracinio pažeidimo byloje Nr. A2.6.-23-270/2013 nekonstatavo pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Šiuo nutarimu administracinė byla buvo nutraukta neįrodžius T. S. kaltės inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padaryme. Remiantis surinkta bylos medžiaga, Vilniaus apskrities VPK pareigūnai veikė pagal galiojančių ATPK nuostatų reikalavimus savo kompetencijos ribose, nenustatyta valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalos pareiškėjui. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnė S. K., surašiusi pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą, pati dėl inkriminuojamų administracinės teisės pažeidimų nutarimų nepriėmė, o visa turima medžiaga buvo perduota nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus miesto apylinkės teismui, taigi, pareigūnė veikė savo kompetencijos ribose, jokie teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo, nebuvo pagrindo konstatuoti jos veiksmų neteisėtumo.

Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tariamai  patirtą moralinę žalą, emocinį sukrėtimą bei jo padarinius, o visi jo argumentai paremti asmenine nuomone, bei subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl prašymas atlyginti 20 000  Lt neturtinę žalą buvo nepagrįstas. Teismas vertino,  kad  neturtinė  žala  jam  nepadaryta,  šis  skundo  reikalavimas atmestas. Pareiškėjas nurodė, kad patyrė turtinę žalą, kuri pasireiškė iš esmės tuo, kad jam reikėjo naudotis advokato paslaugomis, iš viso pareiškėjas nurodė 2 000 Lt sumą, kaip  atlygį advokatui už teisines paslaugas. Šie  pinigai  pareiškėjo  advokatui  įmokėti  už  atstovavimą  ir  kitas  teisines  paslaugas.

Teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. gruodžio 15 d. administracinėje byloje Nr. A4-689/2003 konstatavo, kad pareiškėjas reikalaujamai atlyginti žalai priskiria atstovavimo teisme išlaidas, patirtas teisme ginčijant nuobaudos paskyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau tokios išlaidos priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir  CK 6.249 bei 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka. Tokių išlaidų atlyginimą reglamentuoja kitos teisės normos – ATPK, Administracinių bylų teisenos įstatymas, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas. ATPK 279 straipsnis numato išlaidų priteisimą tik administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams. Atstovavimo išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nenumatytas. Išlaidų administracinių teisės pažeidimų bylose atlyginimo klausimas sureguliuotas. Plenarinės sesijos manymu, sprendžiant pareiškėjo reikalavimą atkreiptinas dėmesys ir į CK 6.272 straipsnį, kuris numato žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimą. Pagal minėto straipsnio 1 dalį tokios žalos atlyginimo prievolė tenka valstybei, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šiuos santykius detaliau reglamentuoja Žalos atlyginimo įstatymas. Pasisakė, kad Žalos atlyginimo įstatymo 1 straipsnyje, apibrėžiant šio įstatymo paskirtį, nurodyta, kad įstatymas nustato žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimą ne teismo tvarka. Šio įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad tokiais atvejais atlyginamos išlaidos advokato teisinei pagalbai baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje apmokėti. Taigi, pagal minėtąsias CK ir Žalos atlyginimo įstatymo normas išlaidos advokato pagalbai nagrinėjant administracinę ar baudžiamąją bylą atlyginamos, jei pripažįstamas neteisėtu asmens nuteisimas, suėmimas <…> ir administracinės nuobaudos – arešto paskyrimas, t. y. iš esmės tokių išlaidų atlyginimas siejamas su neteisėto asmens laisvės apribojimo atvejais. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, išskyrus neteisėtą administracinio arešto paskyrimą, nenumatytas. Išdėstytų motyvų pagrindu teismo plenarinė sesija konstatavo, kad galiojantis išlaidų, susijusių su administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu, atlyginimo atvejų įstatyminis reglamentavimas yra detalus ir sistemiškas, tačiau, kaip minėta, pareiškėjo atveju taikytinų CK 6.271 straipsnio nuostatų pagrindu jo turėtos išlaidos advokato pagalbai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apmokėti negali būti priteistos ir kitu pagrindu – nenustačius pareigūno, iškėlusio administracinio teisės pažeidimo bylą ir skyrusio nuobaudą, veiksmų neteisėtumo fakto. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, nustatytas aplinkybes ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darė išvadą, jog iš esmės prašoma 2 000 Lt turtinė žala yra administracinio teisės pažeidimo byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos, todėl  nėra teisinio pagrindo jos priteisti.

Atmetus pareiškėjo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos, atmestas ir išvestinis reikalavimas teismui, kuriuo pareiškėjas prašė priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nepatenkinus pareiškėjo prašymo reikalavimų, netenkintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pareiškėjas T. S. apeliaciniu skundu (b. l. 53–55) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir patenkinti jo skundo reikalavimus.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad tyrėja žodžiais vertė pareiškėją prisipažinti ir pasirašyti dokumentuose. Policininkų paaiškinimai apie eismo įvykį yra identiški. Pažymi, jog policininkas savo aprašyme mini, kad geltono motociklo vairuotojas taranavo juos Milašiaus gatvėje, nors pagal vaizdo medžiagą, tam, kad jie pasivytų motociklą, jų greitis turėjo būti 200–280 km/h. Tvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išrinko tik tuos faktus, kurie pateisintų pareiškėjo skundo atmetimą ir gynė neteisėtai pasielgusius pareigūnus. Pareiškėjas visą laiką tvirtino, kad administracinė byla pradėta neteisėtai, bei pradėtoji byla pareiškėjui sukėlė žalingas pasekmes, t. y. padarė turtinės ir neturtinės žalos.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities VPK, ir Vilniaus apskrities VPK atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 59–65) prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis esamą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, tinkamai motyvuotas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios Vilniaus apskrities VPK pareigūnams nepagrįstai pareiškėjui iškėlus administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo T. S. atžvilgiu buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla pagal  ATPK 1241 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. gegužės 3 d., apie 19.10 val., Vilniuje, Žirmūnų g. – Lakūnų g. sankryžoje, vairuodamas motociklą „SUZUKI GSX600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdomas policijos pareigūnų, nepakluso reikalavimui sustoti, šalindamasis pavojingai manevravo, sankryžose Lukšio g. – Verkių g. ir Verkių g. – Kareivių g. pravažiavo degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, Nugalėtojų g., keisdamas važiavimo kryptį, sudarė avarinę situaciją jį persekiojamam motociklui „YAMAHA FZ1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, bandydamas išvengti susidūrimo su pažeidėjo motociklu, pasuko vairą kairiau ir susidūrė su greta važiavusiu kitu persekiojančiu policijos pareigūnų motociklu „YAMAHA FZ1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po susidūrimo „SUZUKI GSX600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Įvykio metu buvo apgadinti du motociklai „YAMAHA FZ1“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „YAMAHA FZ1“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2.6.-23-270/2013 administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjo T. S. atžvilgiu nutraukė nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas priteisti iš Vilniaus apskrities VPK 2 000 Lt išlaidas už teisinę pagalbą atstovaujant administracinio teisės pažeidimo byloje Vilniaus miesto apylinkės teisme, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, prašydamas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, padavė apeliacinį skundą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padaryta žala atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas T. S. Vilniaus apskrities VPK veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su administracinio teisės pažeidimo protokolo pareiškėjo atžvilgiu surašymu. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė S. K., surinkusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-2182965-12 T. S. atžvilgiu bei perdavusi nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kur byla buvo nutraukta, nesant T. S. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, įvykdė neteisėtą valdžios institucijos aktą. Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinę bylą nutraukė neįrodžius T. S. kaltės inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padaryme. Pagal ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad 2012 m. gruodžio 7 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui, Vilniaus apskrities VPK pareigūnai elgėsi nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vilniaus apygardos administracinis teismas atliko pareigūnų veiksmų analizę ir pagrįstai padarė išvadą, jog Vilniaus apskrities VPK pareigūnai veikė pagal ATPK nuostatų reikalavimus savo kompetencijos ribose. Pažymėtina, jog ATPK 257 straipsnyje pasisakyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Vilniaus apskrities VPK pareigūnė S. K., surašiusi pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą, veikė savo kompetencijos ribose, visą surinktą medžiagą dėl administracinio teisės pažeidimo perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarimo turinio, teismas nenustatė jokių neteisėtų Vilniaus apskrities VPK pareigūnų veiksmų pradedant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, jų neteisėto veikimo ar neveikimo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta tik dėl to, jog byloje surinkti duomenys nebuvo pakankami, kad būtų galima identifikuoti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį. Pareiškėjas skundo teiginius, kad pareigūnai vertė jį prisipažinti ir teikė galimai melagingus parodymus apie įvykį, patvirtinančių įrodymų nenurodė ir nepateikė, todėl jie (teiginiai) vertinami kaip deklaratyvūs ir neįrodyti.

Kadangi nei administracinio teisės pažeidimo byloje, nei nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti Vilniaus apskrities VPK pareigūnų veiksmai, prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams,  taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymas, darytina išvada, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo konstatuoti pareigūnų neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Nustačius, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų Vilniaus apskrities VPK pareigūnų veiksmų, konstatuotina, kad reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas skundo netenkino pagrįstai, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pažymėtina, kad nors pareiškėjas prašo priteisti jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas, pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

                                                        Virginija Volskienė