Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06445-2025-7
Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.6.11
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foods“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foods“ skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolė A. S., T. B. és Élelmiszeripari Korl?tolt Felel?sség? T?rsas?g, biudžetinė įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic foods“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į antstolę su skundu, juo prašė panaikinti antstolės A. S. 2025 m. vasario 13 d. raginimą įvykdyti sprendimą. Pareiškėja nurodė, kad antstolės priimtas vykdomasis dokumentas yra išduotas Vengrijos teismo sprendimo pagrindu civilinėje byloje, kurioje UAB ,,Baltic foods“ realiai nedalyvavo, pagal vykdomąjį dokumentą, kurio pareiškėja nėra gavusi, raginime paskaičiuota palūkanų suma neatitinka teismo sprendimo. Skundžiamame raginime nurodyta, kad ,,Pažymėtina, kad palūkanos neskaičiuojamos viena fiksuota norma nuo pradelsto mokėjimo dienos iki sumokėjimo, o yra perskaičiuojamos kiekvieną kartą, kai ECB atnaujina savo bazinę normą. Atitinkamai, dėl šios priežasties kliento pateiktoje lentelėje nurodyta ne viena palūkanų norma, o skirtingi palūkanų normos dydžiai, taikytini konkrečiais laikotarpiais pagal tuo metu galiojusią ECB bazinę normą“. Pareiškėja neturi vykdomojo rašto, o teismo sprendimą yra gavusi tik vengrų kalba, tačiau pagal mūsų atliktą vertinimą teismo sprendime nurodyta: Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta: [61] Pagal Civilinio kodekso 6:35 straipsnio 1 dalį, prievolės įvykdymo laikas gali būti nustatomas, nustatant galutinį terminą arba laikotarpį. Jei yra nustatytas terminas, paslauga turi būti suteikta atitinkamą dieną. Jei yra nustatytas laikotarpis, paslauga gali būti suteikta bet kuriuo nurodyto laikotarpio metu, nebent iš bylos aplinkybių matyti, kad teisių turėtojas gali pasirinkti suteikimo laiką. [62] Remiantis ieškovo pridėta sąskaita faktūra, mokėjimo terminas buvo 2020 m. sausio 30 d.; atsakovas laiku neįvykdė savo mokėjimo prievolės ir taip pažeidė Civilinio kodekso 6:137 straipsnį. [63] Pagal Civilinio kodekso 6:48 straipsnio 1 dalį, piniginės skolos atveju skolininkui nuo pažeidimo dienos skaičiuojami delspinigiai, taikant pirmąją pažeidimo dieną galiojančią centrinio banko bazinę palūkanų normą, o jei pinginė skola yra užsienio valiuta – atitinkamos valiutos centrinio banko bazinę palūkanų normą, o jei jos nėra – pinigų rinkos palūkanų normą, net jei priešingu atveju piniginė skola buvo beprocentė. [64] Data, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai, yra kita diena po ieškovo ieškinio priede pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodytos mokėjimo dienos. Pagal teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodytą Vengrijos Civilinio kodekso 6.48 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui skaičiuojami delspinigiai nuo 2020 m. sausio 31 d. iki visos skolos sumokėjimo, o delspinigių dydis atitinka 2020 m. sausio 31 d. ES centrinio banko nustatytą bazinę palūkanų normą, kurios dydis 2020 m. sausio 31 d. buvo 0. Iš kur ir kaip teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje atsirado nuostata apie Europos centrinio banko nustatytą bazinę palūkanų normos padidinimą aštuoniais procentiniais punktais nėra aišku (iš teismo sprendimo). Pareiškėja nežino, kuri nuostata galiausiai buvo įrašyta vykdomajame rašte, nes jis mums nėra pateiktas. Skundžiamame raginime antstolė mini Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, tik pareiškėjai nėra aišku kodėl, nes toks įstatymas Vengrijos teismo sprendime nėra minimas ir akivaizdu, kad teismas nagrinėjo ginčą taikydamas Vengrijos, o ne Lietuvos Respublikos teisę. Tačiau net ir antstolės raginime minimo Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad visam laikotarpiui yra taikoma viena palūkanų norma, kuri buvo skolos atsiradimo metu: ,,Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.“ Tuo tarpu antstolės raginime už skirtingus laikotarpius skaičiuoja ir taiko net 8 skirtingas palūkanų normas ir tai grindžia Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, kai šis įstatymas to nei numato, nei šis įstatymas apskritai gali būti taikomas. Pažymėtina, kad ankstesniame antstolės ,,2024-03-08 Raginime įvykdyti sprendimą Nr. S-24-177-9652 buvo nurodyta, jog skaičiuojamos 11,68 % metinės palūkanos“, t. y. viena palūkanų norma už visą laikotarpį. Tačiau nei antstolė, nei išieškotojas nesugebėjo pagrįsti tokios palūkanų normos ir dėl to teismas raginimą panaikino. Naujame raginime nurodytos 8 skirtingos palūkanų normos (nuo 8 proc. iki 12 proc.) ir tai daroma remiantis ne vykdomuoju raštu, bet neva taikant Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, kas, kaip jau minėta, neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Pareiškėjos vertinimu, antstolė pirmiausia pareiškėjui turėtų pateikti vykdomąjį raštą ir apskaičiuoti palūkanų normą būtent pagal tai kaip ten yra nurodyta, o jeigu vykdomajame rašte palūkanų norma nėra nurodyta, tuomet antstolė privalo tokį vykdomąjį raštą grąžinti išieškotojui, kad jis kreiptųsi į teismą dėl naujo vykdomojo rašto išdavimo.
2. Antstolė A. S. patvarkymu pareiškėjos skundo nepatenkino nurodydama, kad vykdymo veiksmus atliko laikydamasi įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundą su vykdomąją byla teismui. Antstolė pažymėjo, jog skundas yra teikiamas baigtoje vykdomojoje byloje.
3. Suinteresuotas asmuo BĮ Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad susipažinęs su bylos medžiaga ir bylos priedais nustatė, kad bylos išsprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas skunde kvestionuoja įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsiradusios prievolės faktą, kurioje bylos šalys buvo pareiškėja ir T. B. es Elelmiszeripari Korlatolt Felelossegu Tarasag.
4. Suinteresuotas asmuo T. B. és Élelmiszeripari Korl?tolt Felel?sség? T?rsas?g pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėja pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, kadangi naudodamasi CPK normomis, nustatytomis antstolio veiksmams skųsti, skundu iš dalies skundžia ne antstolės veiksmus, bet ginčija Vengrijos teismo sprendimą. Visgi, pažymėjo, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos spręsti Vengrijos teismo sprendimo teisėtumo negali būti ginčijamas skundžiant antstolės veiksmus, todėl pareiškėja pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą. Antra, antstolė neturi teisės vertinti ir / ar spręsti priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumo klausimų. Vykdymo procese antstolis tik atlieka vykdymo veiksmus pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą. Nagrinėjamu atveju, antstolė vykdė jai įstatyme numatytas pareigas: priėmė vykdyti visus CPK numatytus reikalavimus atitinkantį vykdomąjį dokumentą ir pradėjo pagal jį veiksmus – priėmė raginimą vykdyti sprendimą. Trečia, šiuo atveju iš pareiškėjos išieškotinos suinteresuoto asmens patirtos ir Vengrijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurių dydis numatytas Vengrijos teismo sprendime bei palūkanos, skaičiuojamos pagal civilinio kodekso 6:48 straipsnį nuo dienos, kai buvo praleistas prievolės įvykdymo terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Baltic foods“ skundas dėl antstolės A. S. veiksmų atmestas. Teismas nusprendė priteisti iš pareiškėjos UAB „Baltic foods“ suinteresuotajam asmeniui T. B. és Élelmiszeripari Korl?tolt Felel?sség? T?rsas?g 675 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo argumentai:
5.1. Teismas nustatė, kad kreditoriaus T. B. és Élelmiszeripari Korl?tolt Felel?sség? T?rsas?g pateiktame vykdyti Europos vykdomajame rašte – autentiškame dokumente Nr. 9.G.20.300/2021/39/ nurodyta, kad skaičiuojamos teisės aktuose nurodytos palūkanos, kurios apskaičiuojamos pagal Vengrijos Civilinio kodekso 6:48 straipsnį.
5.2. Teismas pažymėjo, kad antstolė tikslinosi su kreditoriumi, kaip pagal Vengrijos teisę yra skaičiuojamos palūkanos, kadangi toks skaičiavimas buvo nurodytas pateiktame vykdomajame dokumente. Sutiko ir su antstolės pozicija, jog ji negalėjo rinktis kitokio skaičiavimo būdo, o turėjo vadovautis nurodytu vykdomajame rašte.
5.3. Teismas pažymėjo ir tai, jog pareiškėja raginimo terminu 2025 m. vasario 24 d. atliko mokėjimą raginime nurodytai sumai, dėl to akivaizdu, jog ji sutiko su raginimo turiniu ir joje nurodyta suma.
5.4. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad antstolė savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Apeliantė teigia, jog pareiškėjos skundo esmė buvo konkrečiai Vengrijos Civilinio kodekso 6:48 straipsnio nuostatos, kad delspinigiai skaičiuojami taikant pirmąją pažeidimo dieną galiojančią centrinio banko bazinę palūkanų normą, aiškinimas ir taikymas ta apimtimi, kad šioje normoje nėra nustatyta, kad palūkanų norma yra perskaičiuojama keičiantis bazinei palūkanų normai.
6.2. Apeliantės nuomone, išieškotojo palūkanų apskaičiavimo lentelė neturi jokios reikšmės sprendžiant pareiškėjos keliamą teisės aiškinimo klausimą.
6.3. Apeliantė pažymi, kad pareiškėja tą pačią dieną antstolei išsiuntė du skundus, t. y. pirminį skundą ir jo patikslinimą. Pirminis skundas buvo grindžiamas ir nepagrįstu Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo taikymu. Tačiau pareiškėjos atstovas, įsigilinęs į antstolės pateiktus duomenis ir supratęs, kad antstolė remiasi Vengrijos Civiliniu kodeksu, patikslino savo skundą. Antstolė teismui turėjo persiųsti abu skundus (tiek pirminį, tiek jo patikslinimą), tačiau pirmosios instancijos teismo nutartyje minimi pareiškėjo argumentai leidžia daryti prielaidą, kad teismas nagrinėjo ne galutinį (patikslintą skundą), bet pirminį, kas vėlgi įrodo, kad teismas net nesuprato ginčo esmės.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Antstolė pažymi, kad jai pateiktame vykdyti vykdomajame dokumente nurodyta, kad skaičiuojamos teisės aktuose nurodytos palūkanos, kurios apskaičiuojamos pagal Vengrijos Civilinio kodekso 6:48 straipsnį.
7.2. Pažymėjo, kad palūkanos neskaičiuojamos viena fiksuota norma nuo pradelsto mokėjimo dienos iki sumokėjimo, o yra perskaičiuojamos.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo T. B. és Élelmiszeripari Korl?tolt Felel?sség? T?rsas?g su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Pareiškėja pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, kadangi naudodamasi CPK normomis, nustatytomis antstolio veiksmams skųsti, skundu iš dalies skundžia ne antstolės veiksmus, bet ginčija Vengrijos teismo sprendimą.
8.2. Suinteresuoto asmens nuomone, antstolė vykdė jai įstatyme numatytas pareigas: priėmė vykdyti visus CPK numatytus reikalavimus atitinkantį vykdomąjį dokumentą ir pradėjo pagal jį veiksmus – priėmė raginimą vykdyti sprendimą.
8.3. Palūkanos buvo apskaičiuotos pagal Vengrijos civilinio kodekso 6:48 straipsnį nuo dienos, kai buvo praleistas prievolės įvykdymo terminas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria skundas dėl antstolės veiksmų atmestas, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
12. Bylos duomenimis nustatyta:
12.1. Antstolė A. S. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0177/24/00525 pagal Vesprėmo apskrities teismo 2023 m. sausio 26 d. išduotą Europos vykdomąją raštą – autentišką dokumentą Nr. 9.G.20.300/2021/39/I dėl 39 600,00 Eur skolos, 8 313,52 Eur žyminio mokesčio (skolos) ir 19 172,74 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Baltic foods“ išieškotojo T. B. es Elelmiszeripari Korlatolt Felelossegu Tarasag naudai.
12.2. Antstolė 2025 m. vasario 13 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-177-6333 (e. b., t. 1, b. l. 180-181), pagal kurį skolininkę UAB „Baltic foods“ ragino per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti palūkanas, palūkanų suma sudarė 15 428,00 Eur.
12.3. Skolininkė UAB „Baltic foods“ raginimo terminu 2025 m. vasario 24 d. atliko mokėjimą raginime nurodytai sumai, kurią antstolė pervedė kreditoriui.
12.4. Antstolė 2025 m. vasario 25 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-25-177-7668.
12.5. Antstolė 2025 m. vasario 28 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-25-177-8875, pagal kurį užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr.0177/24/00525 ir vykdomąjį dokumentą Nr. 9.G.20.300/2021/39/I gražino vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai / notarui V. J., Vengrija.
12.6. 2025 m. kovo 4 d. gautas skolininkės UAB „Baltic foods“ skundas ir patikslintas skundas dėl antstolės veiksmų.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
13. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas) nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju antstolės priimtas raginimas ir jame pateikti paaiškinimai dėl palūkanų normos skaičiavimo yra priimtas pažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.
14. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atlikti bei nutartyje pateikti lingvistinį bei sisteminį Vengrijos Civilinio kodekso 6:48 straipsnio nuostatos išaiškinimą, šia teisės norma pagrįsdamas arba paneigdamas skirtingų centrinio banko bazinės palūkanų normų taikymą. Tačiau jokio ginčui aktualios teisės normos aiškinimo nutartyje nėra, tai leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės. Apeliantės nuomone, išieškotojo pateikta lentelė su skirtingais palūkanų dydžiais neįrodo, kad pagal Vengrijos Civilinio kodekso 6:48 straipsnio nuostatas turi būti taikomos skirtingos bazinės palūkanų normos.
15. Kaip žinoma, vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
16. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė 2025 m. vasario 24 d. sumokėjo skundžiamame raginime nurodytą palūkanų sumą. Antstolė 2025 m. vasario 28 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomąjį dokumentą Nr. 9.G.20.300/2021/39/I gražino ją išdavusiai institucijai. Dėl to spręstina, kad apeliantė ne tik nesutinka su raginimu, tačiau ir su vykdomosios bylos užbaigimu, nors konkrečiai tokio reikalavimo nepateikė.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nebėra ginčo, jog suinteresuotojo asmens pateiktame vykdyti Europos vykdomajame rašte (autentiškame dokumente Nr. 9.G.20.300/2021/39) nurodyta, jog palūkanos skaičiuojamos pagal Vengrijos civilinio kodekso 6:48 straipsnį.
19. Vengrijos civilinio kodekso 6:48 straipsnyje nustatyta, kad piniginės skolos atveju skolininkui nuo pažeidimo dienos skaičiuojami delspinigiai, taikant pirmąją pažeidimo dieną galiojančią centrinio banko bazinę palūkanų normą, o jei piniginė skola yra užsienio valiuta – atitinkamos valiutos centrinio banko bazinę palūkanų normą, o jei jos nėra – pinigų rinkos palūkanų normą, net jei priešingu atveju piniginė skola buvo beprocentė.
20. Akcentuotina, kad minėtas straipsnis turi ir kitą 3 punktą, jame nurodoma, jog skaičiuojant palūkanas taikoma bazinė palūkanų norma, galiojusi to kalendorinio pusmečio pirmąją dieną, kurį apima uždelsimas, ir ji taikoma visam tam kalendoriniam pusmečiui.
21. Pridėtina, jog Europos centrinio banko nustatytas bazinės palūkanų normos dydis - ribinio skolinimosi galimybe (marginal lending facility) pateikiama šiuo adresu: https://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/key_ecb_interest_rates/html/index.lt.html.
22. Anksčiau aptartos minėtos Vengrijos civilinio kodekso 6:48 straipsnio normos lingvistinė analizė leidžia spręsti, kad skaičiuotina bazinė palūkanų norma yra taikoma vienam kalendoriniam pusmečiui. Tai reiškia, kad ji bendru atveju yra kintamas dydis ir kas pusmetį atnaujinama, dėl to, apskaičiuojant palūkanas į bazinę palūkanų normą būtina atsižvelgti.
23. Kitaip tariant, mokėtinos palūkanos neskaičiuojamos viena fiksuota norma nuo pradelsto mokėjimo dienos iki visiško sumokėjimo, o yra perskaičiuojamos kiekviena kartą, kai Europos centrinis bankas atnaujina savo bazinę normą. Suprantama, kad hipotetiškai gali atsitikti ir taip, kad palūkanų norma gali ir po pusmečio nepakisti, jeigu Europos centrinis bankas nepakeistų bazinės palūkanų normos dydžio.
24. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad nuo 2020 m. sausio 31 d. delspinigių dydis galėjo sudaryti kitokią skaitinę išraišką, atsižvelgiant į Europos centrinio banko bazinę normą, tačiau vėlgi akcentuotina, kad kiekvieną pusmetį Europos centrinis bankas bazinę normą atnaujina ir dėl to privalu perskaičiuoti palūkanų dydį.
25. Atitinkamai, dėl šios priežasties raginimo įvykdyti sprendimą pateiktoje lentelėje (e. b., t. 1, b. l. 55, 136, 182) ir buvo nurodyta ne viena palūkanų norma, o skirtingi palūkanų normos dydžiai, taikyti konkrečiais laikotarpiais pagal tuo metu galiojusią Europos centrinio banko bazinę normą.
26. Antstolės apeliantei pateiktoje lentelėje (e. b., t. 1, b. l. 55, 136, 182) nurodyta, jog 2022 m. liepos 27 d. – rugsėjo 13 d. Europos centrinio banko bazinė norma sudarė 0,75 procentus, todėl taikoma delspinigių norma sieke 8,75 procentus. Atitinkamai 2022 m. rugsėjo 14 d. – lapkričio 1 d. Europos centrinio banko bazinė norma padidėjo iki 1,50 procento, todėl delspinigių dydis sudarė 9,50 procento. 2023 m. gegužes 10 d. – 2024 m. kovo 19 d. Europos centrinio banko bazinė norma pasiekė 4,00 procentus, todėl taikoma delspinigių norma padidėjo iki 12,00 procentų.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolės skundžiamame raginime palūkanos apskaičiuotos tinkamai, įvertinus Europos centrinio banko bazinė normos pakitimus. Aktualu ir tai, kad apeliantė palūkanas yra sumokėjusi. Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad antstolė 2025 m. vasario 28 d. pagrįstai priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomąjį dokumentą Nr. 9.G.20.300/2021/39/I gražino ją išdavusiai institucijai.
28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės nuomone, kad antstolė pirmosios instancijos teismui nepateikė abiejų pareiškėjos pateiktų skundų (tiek pirminio skundo, tiek jo patikslinimo) ir todėl teismas nagrinėjo ne galutinį (patikslintą skundą), bet pirminį. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė teismui pateikė ir pirminį skundą (e. b., t. 1, b. l. 110-114), ir patikslintą skundą (e. b., t. 1, b. l. 416-422). Taigi, teismas galėjo tinkamai susipažinti tiek su pirminiu, tiek su patikslintu pareiškėjos skundu ir juos abu išnagrinėti. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl esminių pareiškėjos patikslinto skundo argumentų.
29. Dėl lakoniškų pirmosios instancijos teismo argumentų pastebėtina, kad glausti, neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso priimto procesinio sprendimo ir (ar) sprendimų kontekste. Tuo atveju, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, tai toks sprendimas (nutartis) negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvai neišsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013, 2024 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-381/2024).
30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolės veiksmų teisėtumo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas, dėl to priėmė teisingą procesinį sprendimą.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
34. Atsižvelgus į bylos baigtį, apeliantė teisės į bylinėjimosi išlaidų kompensaciją neįgijo.
35. Suinteresuotas asmuo T. B. és Élelmiszeripari Korl?tolt Felel?sség? T?rsas?g, pateikęs atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 199,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, jog suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijoje rekomenduojamą maksimalaus 935 08 Eur atlygio sumą už tokio pobūdžio procesinių dokumentų parengimą.
36. Kitas aspektas yra tas, kad suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, kad jos paslaugos yra apmokėtos. Svarbu ir tai, kad teismui yra pateikta teisinių paslaugų sutartis, advokatės išrašytos sąskaitos faktūros. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl nurodomų priežasčių konstatuotina, kad suinteresuoto asmens patirtos išlaidos atitinka realumo kriterijų, jos neišvengiamai turės būti patirtos pagal jas atlyginti prašančios šalies teisinius / sutartinius įsipareigojimus. Toks bylinėjimosi išlaidų realumo kriterijaus aiškinimas atitinka ir bylinėjimosi išlaidų, kaip nuostolių, susijusių su civiliniu procesu, rūšies, sampratą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2023 108 punktą). CK 6.249 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, t. y. kai žala nukentėjusiojo yra įrodyta kaip tikrai atsirasianti ateityje ir jos atsiradimas yra neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).
37. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2, 3 dalimis, Rekomendacija bei įvertinus atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, apimtį, ginčo sudėtingumą, į tai, kad jo atžvilgiu skundas atmestas, suinteresuotam asmeniui iš apeliantės priteistina 935 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
38. Antstolė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to šis klausimas nesvarstytinas.
Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Suinteresuotam asmeniui T. B. és Élelmiszeripari Korl?tolt Felel?sség? T?rsas?g, kodas 18-09-102790 iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foods“, juridinio asmens kodas 301967538, priteisti 935 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Aušra Maškevičienė