Civilinė byla Nr. 2-612-324/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17719-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.2.1; 2.6.1.6.1; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,

sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui R. R.,

atsakovės atstovui advokatui G. D.,

trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais V. S., jo atstovui advokatui A. D.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės KOMP-AIR ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „VR STYLE“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo ir bankroto konsultantai“, uždarajai akcinei bendrovei „Kagneta“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. S.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „KOMP-AIR“ (toliau – ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2014 m. lapkričio 17 d. įrengimų nuomos sutarties pagrindu UAB „VR STYLE“ ir UAB „Kagneta“ 2014 m. lapkričio 17 d. sudarytus priėmimo-perdavimo aktus: Nr. 1, kuriuo UAB „Kagneta“ perdavė UAB „VR STYLE“ automatinio štampavimo presą IKEA, nurodyta atstatomoji vertė 80 000 Lt (23 169,60 Eur); Nr. 2, kuriuo UAB „Kagneta“ perdavė UAB „VR STYLE“ lenkimo stakles Yangli, nurodyta atstatomoji vertė 50 000 Lt (14 481 Eur); Nr. 3, kuriuo UAB „Kagneta“ perdavė UAB „VR STYLE“ štampavimo presą 12T, nurodyta atstatomoji vertė 10 000 Lt (2 896,20 Eur); Nr. 4, kuriuo UAB „Kagneta“ perdavė UAB „VR STYLE“ štampavimo presą 63 T, nurodyta atstatomoji vertė 20 000 Lt (5 792,40 Eur); Nr. 6, kuriuo UAB „Kagneta“ perdavė UAB „VR STYLE“ štampavimo presą 40T, nurodyta atstatomoji vertė 15 000 Lt (4 344,30 Eur); Nr. 7, kuriuo UAB „Kagneta“ perdavė UAB „VR STYLE“ štampavimo presą 16T, nurodyta atstatomoji vertė 10 000 Lt (2 896,20 Eur); Nr. 12, kuriuo UAB „Kagneta“ perdavė UAB „VR STYLE“ tekinimo automatą 1V06, 2 vnt., nurodyta atstatomoji vertė po 10 000 Lt (2 896,20 Eur); Nr. 13, kuriuo UAB „Kagneta“ perdavė UAB „VR STYLE“ pjovimo stakles MACC, nurodyta atstatomoji vertė 15 000 Lt (4 344,30 Eur); Nr. 14, kuriuo UAB „Kagneta“ perdavė UAB „VR STYLE“ galandinimo stakles Gushring, nurodyta atstatomoji vertė 5 000 Lt (1 448,10 Eur); Nr. 15, kuriuo UAB „Kagneta“ perdavė UAB „VR STYLE“ gręžimo stakles PRAKTIKA, nurodyta atstatomoji vertė 1 000 Lt (289,62 Eur); Nr. 16, kuriuo UAB „Kagneta“ perdavė UAB „VR STYLE“ stacionarias gręžimo stakles, 2 vnt., nurodyta atstatomoji vertė po 2 000 Lt (579,24 Eur); Nr. 17, kuriuo UAB „Kagneta“ perdavė UAB „VR STYLE“ įrengimą „Rulono išvyniojimas“, nurodyta atstatomoji vertė 10 000 Lt (2 896,20 Eur), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Palaikydamas ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus jos atstovas paaiškino, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartimi UAB „VR STYLE“ yra iškelta bankroto byla, kurioje yra patvirtintas ieškovės 799,81 Eur finansinis reikalavimas. Ieškovė 2018 m. gruodžio 20 d. el. paštu gavo bankroto administratoriui adresuotą kreditoriaus V. J. atstovo advokato A. D. prašymą dėl sandorių analizės papildymo. Kartu su šiuo prašymu ieškovė gavo 2014 m. lapkričio 17 d. įrengimų nuomos sutartį su ginčijamais sandoriais ir ekspertizės aktą Nr. 159, iš kurio paaiškėjo, kad priėmimo-perdavimo aktuose nurodytos įrengimų kainos yra „išpūstos“. UAB „Kagneta“, veikdama per savo vadovą R. K., sudarė bendrovei „VR STYLE“ nenaudingus ginčijamus sandorius (priėmimo-perdavimo aktuose nurodyta įrengimų vertė yra kelis kartus didesnė, nei eksperto J. U. nustatyta vertė ekspertizės akte). Visų UAB „VR STYLE“ kreditorių reikalavimų suma sudaro 129 161,05 Eur, UAB „Kagneta“ 86 768,15 Eur (daugiau nei 67 proc. nuo visų reikalavimų). Atsakovės UAB „Kagneta“ nesąžiningi veiksmai ginčijamų sandorių pagrindu leido susikurti nepagrįstai didelį finansinį reikalavimą. Tie sandoriai pažeidžia UAB „VR STYLE“ kreditorių interesus, nes jų pagrindu buvo dirbtinai padidintas UAB „Kagneta“ reikalavimas, kas lėmė drastišką UAB „VR STYLE“ mokumo sumažėjimą ir žymiai sumažino jos turto kiekį, todėl sandoriai pripažintini negaliojančiais actio Pauliana pagrindu bei dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Yra visos CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos: ieškovė kaip bankrutavusios UAB „VR STYLE“ kreditorė turi į ją reikalavimo teisę (nors finansinio reikalavimo pagrindas yra vėlesnės 2017 m. gruodžio 8 d. ir 2018 m. vasario 2 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, ginčijamų sandorių sudarymas žymiai ir nepagrįstai padidino atsakovės UAB „VR STYLE“ įsipareigojimus ir atitinkamai sumažino jos finansinį pajėgumą, dėl ko su ieškove iki šiol nėra atsiskaityta); ginčijamų sandorių pagrindu UAB „Kagneta“ įgijo nepagrįstai didelį reikalavimą į UAB „VR STYLE“, sumažinant jos turtą 43 835,37 Eur suma bei apsunkinant galimybes kitiems kreditoriams gauti savo reikalavimų patenkinimą (bendra įrengimų vertė pagal ginčijamus aktus sudaro 240 000 Lt (69 5508,8 Eur), tačiau ekspertizės aktas patvirtina, kad įrengimų vertė 2014 m. lapkričio 17 d. tebuvo 26 673,43 Eur – žymiai per didelė vertė neatitinka ekonomiškumo ir protingumo principų)); UAB „VR STYLE“ neprivalėjo sudaryti tų sandorių; sandorių šalys buvo nesąžiningos – UAB „Kagneta“ ir jos direktorius žinojo arba turėjo žinoti tikrąją perduodamų įrengimų vertę, nes įrengimai buvo apskaityti jos balanse, ji savo veikloje naudojo įvairius metalo apdirbimo įrengimus, todėl žino realią pastarųjų vertę, tačiau jos patvirtinimui nepateikė jokių įrodymų (Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1020-390/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo byloje 2A-453-516/2017 įrengimų vertė nebuvo vertinama ir tiriama, be to, ieškovė tose byloje nedalyvavo), sudarant ginčo sandorius sutikdama su nepagrįstai didele įrengimų verte UAB „Kagneta“ žinojo, kad susitarimų pažeidimo atveju turės galimybę prisiteisti iš UAB „VR STYLE“ visą įrengimų vertę; sandorius pripažinus negaliojančiais, būtų sudarytos sąlygos mažesne suma tenkinti UAB „Kagneta“ finansinį reikalavimą, tuo pačiu padidinant galimybes atsiskaityti su kitais kreditoriais (jei ieškinys būtų patenkintas, tai sudarytų pagrindą atnaujinti Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1020-390/2016, kurioje priimto sprendimo pagrindu buvo patvirtintas UAB „Kagneta“ finansinis reikalavimas, procesą). Apie sandorius bei tai, kad jie pažeidžia ieškovės ir kitų UAB „VR STYLE“ kreditorių teises, jai tapo žinoma 2018 m. gruodžio 20 d., gavus V. J. 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą su ekspertizės aktu, todėl Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Ginčijami sandoriai prieštarauja imperatyviems CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniuose įtvirtintiems bendriesiems teisės principams (teisingumui, protingumui ir sąžiningumui), nes žymiai per didelė įrengimų vertė prieštarauja įprastai verslo praktikai bei pagrindiniam įmonės tikslui siekti ekonominės naudos, tokio dydžio vertės nustatymas tiesiogiai susijęs su nepagrįsto dydžio UAB „Kagneta“ finansinio reikalavimo patvirtinimu ir kitų „VR STYLE“ kreditorių reikalavimų patenkinimo apsunkinimu. Ieškovės manymu, dėl minėtų bendrųjų teisės principų pažeidimo ginčijami sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei – UAB „Kagneta“ žinojo, kokie reikšmingi tie įrengimai yra atsakovės UAB „VR STYLE“ veikloje ir kad reikalaujant juos sugrąžinti arba, kaip padaryta nagrinėjamu atveju, atlyginti nepagrįstai didelę jų vertę, iš esmės bus pabloginta UAB „VR STYLE“ finansinė padėtis, tuo pakenkiant ne tik jai, bet ir jos kreditoriams.

Trečiasis asmuo V. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti, priimti jo kaip trečiojo asmens pareiškimą su savarankiškais reikalavimais. Pareiškime trečiasis asmuo išdėstė analogiškus reikalavimus, kaip ir ieškovės ieškinyje – pripažinti negaliojančiais 2014 m. lapkričio 17 d. priėmimo-perdavimo aktus Nr. 1-4, Nr. 6-7, Nr. 12-17. Reikalavimus grindė CK 1.80, 1.81, 1.82 straipsniais. Nurodė, kad ginčijami sandoriai prieštarauja sutarties laisvės principui (CK 6.156 straipsnio dalis), nes aktų jis nepasirašė, jo parašai tuose aktuose suklastoti, todėl į bylą turėtų būti išreikalauti tų aktų originalai. Juos gavus, pareikš prašymą paskirti rašysenos ekspertizę. Aktai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei dėl jo parašų suklastojimo ir dėl to, kad juose nurodyta neteisinga, kelis kartus didesnė įrengimų vertė. Ginčijami sandoriai prieštarauja UAB „VR STYLE“ veiklos tikslui siekti pelno – dėl juose nurodytos nepagrįstai didelės perduodamų įrengimų vertės įrengimų panaudos sandoris panaudos gavėjai buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas ir privedė ją prie bankroto – dėl bendrovės „Kagneta“ inicijuoto įrengimų grąžinimo teisminio proceso, jame pritaikyto arešto UAB „VR STYLE“ prarado galimybę įrengimais naudotis, turėjo juos saugoti, todėl neteko daug gamybos užsakymų; dėl priteistos nepagrįstai didelės įrengimų vertės jos finansinė padėtis dar labiau pablogėjo ir 2018 m. kovo 14 d. jai buvo iškelta bankroto byla. UAB „Kagneta“ kaip įrengimų savininkė neabejotinai žinojo tikrąją jų vertę, todėl sudarydama ginčo sandorius veikė nesąžiningai, žinodama, kad taip sužlugdys bendrovę „VR STYLE“. Dėl to ginčo sandoriai arba jų dalys, kurioje nurodyta perduodamų įrengimų vertė, turi būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais pagal CK 1.82 straipsnį.

Teismo posėdyje V. S. paaiškino, kad įrengimai nuo 2014 m. vasaros buvo atvežami palaipsniui, paskutiniai įrengimai atvežti 2014 m. gruodžio mėnesį prieš Naujuosius metus, prieš tai buvo pasirašyta jų nuomos sutartis. Gruodžio mėnesio perdavimo-priėmimo aktų originalus jis pasiėmė, tačiau nepasirašė, nes juose buvo nurodytos per didelės įrengimų kainos. Į banką dėl įrengimų įsigijimo nesikreipė, nes UAB „VR STYLE“ neturėjo jokio turto, kredito bankai nesuteiktų, todėl įrangą nuomojosi. 2014 m. lapkričio 17 d. ir 2014 m. gruodžio 29 d. priėmimo-perdavimo aktuose esantys parašai yra ne jo, tų aktų originalų nėra matęs. Ginčijamus aktus pamatė 2015 m. lapkričio mėnesį, gavęs ieškinio pareiškimą byloje Nr. 2-1020-390/2016. Aktai suklastoti siekiant gauti kuo didesnę įrengimų vertę. V. J. kaip UAB „VR STYLE“ akcininkas, žinodamas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą byloje dėl įrengimų nuomos sutarties, inicijavo jų vertės nustatymo ekspertizės atlikimą. Ją užsisakė sau, kad žinotų, kiek įrengimai kainuoja. Įrengimai buvo naudojami iki arešto (2015 rudens). Ekspertui jų dokumentacijos nepateikė, nes UAB „Kagneta“ neperdavė įrengimų pasų.

Palaikydamas savarankiškame reikalavime išdėstytus argumentus trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad byloje Nr. 2-1020-390/2016, vadovaujantis tuometiniu supratimu, nebuvo pareikštas reikalavimas dėl priėmimo-perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, neteiktas ekspertizės aktas, todėl joje nustatyti faktai neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Toje byloje priimtas sprendimas pagrįstas tikėtinumo principu. Ginčo dalyku esantys aktai bendrovės „VR STYLE“ atstovų niekada nebuvo pasirašyti. Kadangi aktuose esantis V. S. parašas suklastotas, darytina išvada, jog šių sandorių sudarymo metu nebuvo jo, kaip UAB „VR STYLE“ direktoriaus, valios sudaryti priėmimo-perdavimo aktus. Taip buvo pažeistas sutarties laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 straipsnio 1 dalyje, todėl aktai negalioja kaip prieštaraujantys imperatyviai teisės normai (pagal CK 6.225 straipsnio 1 dalį, sutartis yra niekinė, jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai). Ginčo aktai negalioja ir kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes yra suklastoti ir panaudoti nesąžiningiems bendrovės „Kagneta“ tikslams pasiekti – bendrovei „Kagneta“ siekiant nesąžiningai pasipelnyti, jie buvo „pagaminti“ prieš bylos Nr. 2-1020-390/2016 procesą, siekiant nepagrįstai pasipelnyti iš UAB „VR STYLE“ ir V. S., t. y. realizuoti priešingą gerai moralei tikslą. Priėmimo-perdavimo aktai dėl nepagrįstai didelės juose nurodytos įrengimų vertės prieštarauja ir UAB „VR STYLE“ veiklos tikslams, t. y. nėra jai ekonomiškai naudingi, prieštaraujantys jos tikslui siekti pelno, įtvirtintam įstatuose – dėl „Kagnetos“ inicijuoto teisminio proceso, jame taikyto arešto ir to proceso baigties UAB „VR STYLE“ prarado užsakymus ir pelną, jos finansinė padėtis dar labiau pablogėjo ir 2018 m. kovo 14 d. jai buvo iškelta bankroto byla. Aktus pasirašė „UAB „Kagneta“ vadovas R. K., kuris tuo metu buvo ir UAB „VR STYLE“ akcininkas, todėl jam buvo žinoma UAB „VR STYLE“ finansinė padėtis ir įrengimų būtinumas veiklai vykdyti bei tikroji perduodamų įrengimų vertė. Tai rodo, kad sudarydamas ginčo sandorius jis veikė nesąžiningai, siekdamas naudos tik sau ir žinodamas, kad taip finansiškai sužlugdys bendrovę „VR STYLE.

Atsakovės UAB „VR STYLE“ ir UAB „Kagneta“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškiniu ir trečiojo asmens reikalavimais nesutinka.

Palaikydamas atsakovės UAB „Kagneta“ pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus jos atstovas paaiškino, kad ieškovė UAB „VR STYLE“ bankroto byloje 2018 m. balandžio mėn. pateikė finansinį reikalavimą, kuris patvirtintas 2018 m. birželio 18 d. teismo nutartimi, todėl nuo pastarojo momento galėjo ir turėjo žinoti apie ginčijamus sandorius. Reikšdama actio Pauliana, ji praleido ieškinio senaties terminą ir  nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios šio termino praleidimą pateisintų. Ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti actio Pauliana ieškinį. Ginčijami sandoriai sudaryti 2014 m. lapkričio 17 d. Ieškovės finansinis reikalavimas bankroto byloje yra grindžiamas 2017 m. gruodžio 8 d. ir 2018 m. vasario 2 d. sąskaitomis faktūromis, ginčijamų sandorių sudarymo metu ji nebuvo UAB „VR STYLE“ kreditore ir šie sandoriai niekaip negali pažeisti ieškovės teisių. Nesutinka, kad UAB „VR STYLE“ neturėjo sudaryti priėmimo-perdavimo aktų. Jie sudaryti ne kaip savarankiški sandoriai. 2014 m. lapkričio 17 d. pasirašyta įrengimų nuomos sutartis, pagal kurią UAB „Kagneta“ už sutartyje numatytą užmokestį bendrovei „VR STYLE“ laikinai išnuomojo metalo apdirbimo įrenginius. Jų priėmimo-perdavimo aktai buvo privalomi pagal šios sutarties 2.1 punktą.  Vykdant sutartį, šalys pasirašė 17 perdavimo-priėmimo aktų, kurių pagrindu UAB „Kagneta“ už sutartyje numatytą užmokestį bendrovei „VR STYLE“ perdavė 17 pilnai veikiančių, sukomplektuotų ir be jokių defektų metalo apdirbimo įrengimų, kurių bendra vertė siekia 87 610,06 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-453-516/2017 konstatavo, kad tarp šios sutarties šalių susiklostę santykiai atitinka panaudos teisinius santykius. Actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. UAB „Kagneta“ nežinojo ir negalėjo žinoti, kad 2014 m. lapkričio 17 d. atliekamas įrengimų perdavimas pažeidžia 2017-2018 metais atsirasiančių kreditorių teises. Bendrovei „VR STYLE“ perduodamų įrengimų vertė buvo nustatyta tiek šalių susitarimu, tiek teismui vertinant įrodymus Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1020-390/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartyje Nr. 2A-453-516/2017. Šiais teismo dokumentais nustatyti prejudiciniai faktai. Tai, kad 2014 m. lapkričio 17 d. pasirašant priėmimo-perdavimo aktus UAB „Kagneta“ direktorius buvo ir vienu iš UAB „VR STYLE“ akcininkų, nesudaro pagrindo teigti apie UAB „Kagneta“ nesąžiningumą. UAB „Kagneta“ teisė reikalauti sumokėti už 2014 m. lapkričio 17 d. sutarties ir priėmimo-perdavimo aktų pagrindu perduotus įrengimus atsirado ne dėl to, kad atsakovės sudarė sandorį, o todėl, kad UAB „VR STYLE“ neįvykdė sutartinės pareigos grąžinti sutarties pagrindu gautus įrengimus. Tariamai netinkamas aktuose nurodomos vertės nustatymas buvo UAB „VR STYLE“ apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1020-390/2016 motyvu. Lietuvos apeliacinis teismas šį motyvą patikrino ir 2017 m. gruodžio 8 d. nutartyje Nr. 2A-453-516/2017 konstatavo, kad UAB „Kagneta“ įrodė perduotų įrengimų vertę. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad padidės jos galimybės gauti savo reikalavimų įvykdymą panaikinus ginčijamus sandorius: bankrutuojanti įmonė neturi jokio turto ar lėšų, iš kurių būtų galima tenkinti kreditorinius reikalavimus, kita vertus, UAB „Kagneta“ finansinis reikalavimas pareikštas ne ginčijamų sandorių, o įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu dėl 2014 m. lapkričio 17 d. bendrovės „VR STYLE“ prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, taigi jos reikalavimo suma bankroto byloje nesumažės. Nepagrįstas reikalavimas sandorius pripažinti negaliojančiais remiantis CK 1.82 straipsniu. CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai nedraudžia priėmimo-perdavimo aktų, kuriuose nurodoma perduodamo turto kaina, sudarymo. Nei vienoje iš ieškovės nurodytų materialinių teisės normų nėra jokio draudimo, kuris būtų pažeistas ginčijamais sandoriais. Ieškovė nenurodė, kas draudžia sutarties pagrindu surašyti ir pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovės pateiktos eksperto išvados fragmentas neįrodo netinkamos įrengimų vertės nustatymo jų perdavimo metu. V. S. keliami klausimai dėl įrengimų perdavimo fakto ir 2014 m. lapkričio 17 d. priėmimo-perdavimo aktų įrodomosios galios ir įrengimų vertės yra išspręsti įsiteisėjusiais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais minėtoje byloje Ieškovės pateiktos ekspertizės aktas vertės nepaneigė, juo negalima vadovautis. Akte kainos nurodytos Rusijos rubliais. Tai nereiškia, kad už tokią kainą įrengimus galima nusipirkti Lietuvoje, be to, perkant kur nors užsienyje, įrengimus reikia ir atsigabenti (kainos nesusietos su Lietuva ir Europos Sąjunga). Bendrovei „VR STYLE“ juos perdavė veikiančius, dėl to pretenzijų nebuvo, tačiau ekspertizės metu konstatuota, kad dalis įrengimų neveikė, o dalį ekspertas įvertino kaip laužą, nes nežino, kur panaudoti (įrengimų panaudos sutarties šalys tai žinojo ir juos naudojo). Dalies įrengimų dokumentai (įsigijimo ir priežiūros) yra byloje Nr. 2-1020-390/2016, tačiau ekspertas jų nevertino, išvadas apie vertę darė remdamasis literatūra, o ne ištyręs įrengimą.

UAB „VR STYLE“ bylą prašė nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant jos atstovui. Savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose iš esmės nurodė tuos pačius argumentus dėl actio Pauliana, kuriuos išdėstė atsakovė UAB „Kagneta“. Pažymėjo, jog  nors ieškovas ir teigia, kad apie teisių pažeidimą sužinojo tik 2018 m. gruodžio 20 d. iš V. J., tačiau jokiais leistinais įrodymais nepagrindžia, kodėl elgėsi būtent tokiu pasyviu būdu, taip pat nemotyvuoja, kodėl šiuo klausimu nesidomėjo anksčiau. Priėmimo-perdavimo aktai prie pagrindinių sutarčių verslo praktikoje yra normalus, tipinis reiškinys. Panaudos sutarties šalys buvo sutarę dėl įrengimų nuomos, kad UAB „Kagneta“ išnuomos bendrovei „VR STYLE“ įrengimus, buvo pasirašiusios įrengimų nuomos sutartį, kuri šalims turėjo įstatymo galią, todėl spręstina, kad šalys, siekdamos įgyvendinti tokią verslo santykiuose įprastą sutartį, privalėjo pasirašyti perdavimo priėmimo aktus. Tai, kad UAB „Kagneta" perdavimo priėmimo aktais perdavė savo įrengimus nurodant vertę, kuri, spręstina, buvo ir UAB „Kagneta" finansiniuose duomenyse, jos turte, nesudaro pagrindo teigti, kad sandoriai buvo kažkuo ydingi ir šalys buvo nesąžiningos juos sudarydamos. Šių sandorių sudarymo momentu ieškovė nebuvo kreditorė, objektyviai nebuvo ir nėra įmanoma žinoti apie jos galimą teisių pažeidimą ateityje, beveik po 4 metų, todėl neteisinga teigti, kad ginčijamų sandorių šalys buvo nesąžiningos. Ieškovės keliami klausimai dėl priėmimo-perdavimo aktuose nurodytos vertės jau yra išnagrinėti Kauno apygardos bei Lietuvos apeliacinio teismų. Dėl sandorių prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms pažymėjo, kad ieškovė nurodė tik bendruosius teisės principus, kad galbūt sandoriai buvo neprotingi, nesąžiningi. Vien bendrųjų teisės principų nurodymas nėra pakankamas pagrindas nuginčyti prieš 4 metus tarp verslininkų, juridinių asmenų sudarytą sandorį, kuris ieškovės teisių tuo metu nepažeidė.

Ieškinys atmestinas.

Iš rašytinių įrodymų ir šalių atstovų bei trečiojo asmens paaiškinimų, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1020-390/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „VR STYLE“ ir V. S. dėl skolos priteisimo, UAB „VR STYLE“ bankroto bylos Nr. B2-135-324/2021 ir byloje Nr. eB2-1459-264/2019, kurioje buvo atsisakyta bankrotą pripažinti tyčiniu, esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB „VR STYLE“ įsteigta ir įregistruota 2014 m. birželio 12 d., nuo 2014 m. birželio 12 d. UAB „VR STYLE“ akcininkais yra V. J. (47,14 proc. akcijų), R. K. (5,71 proc. akcijų), V. S. (15,72 proc. akcijų), E. B. (31,43 proc. akcijų). Nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. bendrovės vadovu buvo V. S.. Bendrovės komercinė veikla buvo metalo apdirbimas (tekinimas, frezavimas, štampavimas, virinimas, kiti metalo apdirbimo darbai) bei metalo gaminių gamyba. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartimi UAB „VR STYLE“ buvo iškelta bankroto byla, kurioje 2018 m. birželio 18 d. nutartimi yra patvirtintas ieškovės 799,81 Eur finansinis reikalavimas. 

Dėl aktų nuginčijimo pagal CK 6.66 straipsnį

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).

Nors susipažinti su UAB „VR STYLE“ bankroto bylos medžiaga, kurioje yra UAB „Kagneta“ finansinį reikalavimą pagrindžiantis teismo sprendimas, ieškovė galėjo įsiteisėjus 2018 m. birželio 18 d. teismo nutarčiai patvirtinti jos finansinį reikalavimą, savo teisių pažeidimą ji sieja su 2018 m. gruodžio 20 d., kuomet iš V. J. sužinojo apie eksperto J. U. atliktą ginčijamais sandoriais perduotų daiktų įvertinimą. Į teismą kreipėsi 2019 m. spalio mėnesį, todėl laikytina, kad ieškovė nepraleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto vienerių metų ieškinio senaties termino. Tačiau teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė kitų CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų priėmimo-perdavimo aktams nuginčyti.

Nors UAB „VR STYLE“ bankroto byloje yra patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas, ginčijami sandoriai jos teisių nepažeidė.

Ieškovės finansinis reikalavimas bankroto byloje yra pagrįstas vėlesnėmis 2017 m. gruodžio 8 d. ir 2018 m. vasario 2 d. sąskaitomis faktūromis, taigi ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė nebuvo UAB „VR STYLE“ kreditore. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkų siejančios prievolės atsiradimo momentų. Šio momento nustatymas yra reikšmingas, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3 695/2017, kt.).

Ieškovės argumentus apie tai, kad teisių pažeidimas kildintinas iš nepagrįstai didelės įrengimų vertės nulemto bendrovės „VR STYLE“ finansinio pajėgumo sumažėjimo, dėl kurio ji neatsiskaitė su ieškove tiek anksčiau, tiek ir bankroto proceso metu, paneigia prejudiciniai faktai (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1020-390/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „VR STYLE“ ir V. S. dėl skolos priteisimo, nustatė, kad 2014 m. lapkričio 17 d. ieškovė UAB „Kagneta“ ir atsakovė UAB „VR STYLE“ sudarė įrengimų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė už sutartyje numatytą užmokestį atsakovei laikinai išnuomojo metalo apdirbimo įrenginius. Remiantis šalių pasirašytais aktais atsakovei buvo perduota 17 vienetų veikiančių metalo apdirbimo įrengimų, kurių bendra vertė 87 610,06 Eur. Nutraukusi sutartį, ieškovė pareikalavo atsakovų grąžinti visus perduotus įrengimus, tačiau atsakovai jų negrąžino. 2015 m. spalio 5 d. ieškovė teisme pareiškė reikalavimą dėl įrengimų vertės priteisimo. Atsakovai nesutiko su ieškovės priėmimo-perdavimo aktuose nurodytomis įrengimų kainomis ir ginčijo faktą dėl dalies įrengimų perdavimo. Teismas konstatavo, kad atsakovai savo atsikirtimams pagrįsti ir įrodyti neprašė skirti turto įvertinimo ekspertizės bei kitomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovės pateiktų įrodymų ir įrengimų perdavimo nepaneigė. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad pagal šalių sudarytos sutarties 4.3 punkto sąlygą atsakovai turi grąžinti daiktą nepriklausomai nuo jo nusidėvėjimo. Įvertinęs ginčo pobūdį ir atsižvelgdamas į tai, kad ginčas kilo tarp juridinių asmenų, vadovaudamasis rungimosi principu,  teismas grąžintinų įrengimų vertę nustatė pagal ieškovės pateiktus įrodymus ir priteisė ieškovei UAB „Kagneta“ iš atsakovų UAB „VR STYLE“ ir V. S. solidariai 56 707,89 Eur negražintų įrengimų vertės skolą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 56 707,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 8 d., Lietuvos apeliaciniam teismui jį palikus nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-453-516/2017). Apeliacinės instancijos teismas nutarė, jog 2014 m. lapkričio 17 d. įrengimų nuomos sutartis yra panaudos sutartis. Konstatavo, jog byloje buvo nustatyta, kad atsakovams buvo žinoma apie ieškovės valią nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutraukti įrengimų panaudos sutartį, tada jiems atsirado pareiga grąžinti nuomotojai daiktą, o daikto negrąžinus, ieškovė turi teisę reikalauti pagal šalių sudarytą sutartį, kad atsakovai atlygintų negrąžintų įrengimų vertę. Dėl įrengimų perdavimo-priėmimo fakto nustatė, kad teismui buvo pateiktos dvi grupės priėmimo-perdavimo aktų: viena grupė surašyti 2014 m. lapkričio 17 d., kita grupė – 2014 m. gruodžio 29 d. Pirmosios grupės priėmimo-perdavimo aktai yra pasirašyti ieškovės ir atsakovės vadovų, tačiau pateikti dokumentai yra tik kopijos ir be atsakovės antspaudo, o antrosios grupės priėmimo-perdavimo aktai patvirtinti tik ieškovės. Įrengimų kainos tarp grupių taip pat skiriasi, pirmosios grupės – iš esmės mažesnės, antrosios atitinkamai didesnės. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės duomenis apie įrengimų perdavimą, pateikė tik deklaratyvius argumentus dėl priėmimo-perdavimo aktų suklastojimo, nors byloje yra neginčijamas faktas, kad įrengimų perdavimas įvyko, o atsakovė, nesutikdama su konkrečiais ieškovės nurodytais įrengimais, turėjo galimybę pateikti savo turimus priėmimo-perdavimo aktus (kurie yra sutarties dalis, 7.1 punktas), tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog 2014 m. lapkričio 17 d. priėmimo-perdavimo aktuose nurodyti įrengimai buvo perduoti atsakovei, o aktai patvirtinti šalių. Atsakovė neįvykdė pareigos grąžinti įrengimus, todėl ieškovė turi teisę reikalauti pagal šalių sudarytos sutarties 4.3 punktą, kad atsakovai atlygintų negrąžintų įrengimų vertę. Teisėjų kolegija sprendė, jog aktuose nurodyta įrengimų vertė laikytina atspindinčia šalių suderintą jų vertę. Pažymėjo, kad priešingai, nei nurodo atsakovai, ieškovė įrengimų vertę įrodinėjo ir kitomis priemonėmis – byloje yra pateikti skelbimai dėl analogiškų įrengimų rinkos kainų, kurie rodo, kad ieškovės nurodyta įrengimų vertė iš esmės atspindi ir rinkos vertę. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai savo atsikirtimams pagrįsti ir įrodyti neprašė skirti ekspertizės turto vertei nustatyti bei kitomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų, o ieškovė įrodė jai neperduotų įrengimų turto vertę.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).  

Atmestini ieškovės ir trečiojo asmens argumentai, kad šie įsiteisėję teismų sprendimai  neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje.

Kasacinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintą teisės normą,  normą, savo praktikoje yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017 36 punktą). 

Nors ieškovė nedalyvavo Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1020-390/2016, pirmiau išvardinti joje nustatyti faktai yra reikšmingi abiejose bylose (bylos Nr. 2-1020-390/2016 ieškinio dalykas yra panaudos gavėjo pareigos sumokėti panaudai gautų įrengimų vertę jų negrąžinus panaudos davėjui nustatymas, pagal panaudos sutartį sudarytų priėmimo-perdavimo aktų teisėtumas jų sudarymo fakto ir juose nurodytų įrengimų vertės aspektais, nagrinėjamos bylos dalykas – tų pačių įrengimų priėmimo-perdavimo aktų nuginčijimas kvestionuojant įrengimų vertę, teigiant apie aktų suklastojimą, kitų kreditorių teisių ir imperatyvių įstatymų normų pažeidimą). Cituoti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertinimai byloje Nr. 2-1020-390/2016 paneigia ieškovės teiginius, kad šios aplinkybės nebuvo įrodinėjimo dalyku. Kadangi UAB „Kagneta“ finansinio reikalavimo pagrindas yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, ieškovės argumentai apie eksperto J. U. atliktos ekspertizės aktu grindžiamą įrengimų vertę nėra teisiškai reikšmingi.

Teismo vertinimu, šis aktas nustatytos vertės ir nepaneigia. Ekspertas J. U. teismo posėdyje paliudijo, kad ekspertizę užsakė V. J. Atlikdamas vertinimą neturėjo visų įprastai tam reikalingų dokumentų – pirkimo pardavimo sutarčių, buhalterinės apskaitos žiniaraščių, defektavimo, remonto žiniaraščių, įrengimų techninių pasų (teismas pažymi, kad dalis įrengimų pasų buvo civilinėje byloje Nr. 2-1020-390/2016), apie įrengimų amžių ir vertę sprendė pagal tai, ar ant jų korpuso pažymėti gamybos metai, ar jų yra rinkos pasiūloje, vadovaudamasis vizualia apžiūra. Įrengimų lyginamųjų analogų duomenų bazės nėra (juos nurodė 85 lapų apimties ekspertizės akto priede), jų paieška buvo vieši duomenys. Vertę Rusijos rubliais nurodė naudodamas tarptautinę informaciją pirmine išraiška, kad vartotojas galėtų pasitikrinti informacijos šaltinį, paskui tą kainą konvertavo į eurus. Apžiūros metu nebuvo patikrinta, ar įrengimai veikiantys. Kai kurie įrengimai buvo remontuojami, todėl ekspertas sprendė, kad jie veikia, tačiau, jei nerasdavo įrengimo galimo panaudojimo, jo vertę prilygino metalo laužui (teismas pažymi, kad tai prieštarauja šalių neginčijamam faktui, kad bendrovei „VR STYLE“ buvo perduoti veikiantys įrengimai, juos naudojant įmonė vykdė veiklą). Ekspertas nurodė, kad nebuvo gavęs užduoties detaliai išanalizuoti kiekvieną įrengimą, apie jų vertę sprendė supaprastinai, naudodamas mokslinę literatūrą. Jei jam bus pateiktas klausimas, kokią įtaką vertei turėtų faktas, kad įrengimai veikiantys, tuomet ir atsakytų.

Taigi eksperto vertinimas, kuriuo remiasi ieškovė, buvo apribotas vertinimo užsakymą pateikusio asmens užduoties, atliktas nevertinant visų tokios paskirties daiktų vertės nustatymui turinčių faktorių, be to, ieškovė nepateikė ekspertizės akto priedų, todėl šį aktą įvertinti kaip rašytinį įrodymą pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles apskritai nėra galimybės.    

Atmestini ieškovės argumentai, kad ginčijamų sandorių šalys sudaryti neprivalėjo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 42, 43 punktai).

Atsakovės 2014 m. lapkričio 17 d. pasirašė įrengimų nuomos (panaudos) sutartį, kuri ir lėmė sandorio privalomumą – pareiga perduoti-priimti įrengimus numatyta sutarties 2.1 punkte. Šios sutarties ieškovė neginčija. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Atsakovė UAB „Kagneta“ pagrįstai teigia, kad CK 6.66 straipsnis  nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla.

Ieškovė neįrodė ginčijamų sandorio šalių (atsakovių) nesąžiningumo.

Prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius. CK įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – 6.67 straipsnyje, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. Aplinkybė, kad UAB „Kagneta" vadovas R. K. yra vienas iš UAB „VR STYLE“  akcininkų (5,71 proc. akcijų), nesąžiningumo savaime nereiškia.

Bendrovės „Kagneta“ nesąžiningumą abu ieškovai sieja su nepagrįstai didele perduotų įrengimų verte, kurios patvirtinimui įrengimų savininkė nepateikė jokių įrodymų, tačiau minėta, kad ši aplinkybė yra paneigta prejudicine tvarka. Be to, ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė nebuvo UAB „VR STYLE“ kreditorė, taigi jų šalys niekaip negalėjo numatyti, jog pagal sutartį privalomi sudaryti priėmimo-perdavimo aktai galėtų pažeisti jos teises.

Ieškovei neįrodžius, kad ginčijami sandoriai prieštarauja imperatyviems CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniuose įtvirtintiems bendriesiems teisės principams (teisingumui, protingumui ir sąžiningumui) dėl ženkliai per didelės įrengimų vertės, pripažintinas nepagrįstu ir jos reikalavimas dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Ieškovų teiginys, kad UAB „VR STYLE“ nepagrįstai reikalavo įrengimus sugrąžinti, paneigtas pirmiau aptarta prejudicine tvarka, todėl atmestini jų argumentai dėl ginčijamų sandorių prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Dėl trečiojo asmens savarankiško reikalavimo

V. S. prašymu teismas nagrinėjamoje byloje pareikalavo bendrovės „Kagneta“ pateikti aktų originalus. UAB „Kagneta“ atsakė, kad aktų originalai yra pas V. S.

Teismo vertinimu, ieškovas V. S. neįrodė, kad ginčijami aktai prieštarauja imperatyviai sutarties laisvę įtvirtinančiai civilinės teisės normai dėl to, kad šių aktų jis nepasirašė. V. S. teiginius apie tokį aktų suklastojimą paneigia Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės civilinėje byloje Nr. 2-1020-390/2016.

Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartyje konstatavo, jog įrengimų priėmimo-perdavimo faktas buvo įrodinėjamas priėmimo-perdavimo aktų kopijomis, kurių turinys yra su akivaizdžiais trūkumais – nėra atsakovės UAB „VR STYLE“ antspaudo (CPK 202 straipsnis). Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pateiktų dokumentų iš viso neturėjo vertinti. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutiko ir nurodė, jog „kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016 41 punktą)“. Nagrinėjamu atveju kiti bylos duomenys ir aplinkybės, susijusios su šalių sutarties vykdymu, leido daryti išvadą esant labiau tikėtina, jog 2014 m. lapkričio 17 d. priėmimo-perdavimo aktai patvirtina juose nurodytų įrengimų perdavimo faktą. „Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, atsikirsdama į ieškovės duomenis apie įrengimų perdavimą, pateikė tik deklaratyvius argumentus dėl priėmimo-perdavimo aktų suklastojimo, nors byloje yra neginčijamas faktas, kad įrengimų perdavimas įvyko, o atsakovė nesutikdama su konkrečiais ieškovės nurodytais įrengimais, turėjo galimybę pateikti savo turimus priėmimo-perdavimo aktus (kurie yra sutarties dalis, 7.1 punktas), tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad byloje esančių įrodymų dėl sutarties sudarymo, jos vykdymo, šalių bendravimo prieš sutarties sudarymą ir po jo visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog 2014 m. lapkričio 17 d. priėmimo-perdavimo aktuose nurodyti įrengimai buvo perduoti atsakovei, o aktai patvirtinti šalių (CPK 185 straipsnis).

Vadovaujantis prejudiciniu faktu apie sutarties sudarymą ir įrengimų perdavimą, teismas nagrinėjamoje byloje pripažįsta teisingu UAB „Kagneta“ atstovo paaiškinimą, kad aktų originalus po jų pasirašymo antspaudavimo tikslu pasiėmė V. S. ir panaudos davėjai nebegrąžino, todėl atmestini trečiojo asmens argumentai apie tai, kad nebuvo išreikšta UAB „VR STYLE“ vadovo valia dėl įrengimų priėmimo-perdavimo.

Kaip ieškovė UAB „KOMP-AIR“, trečiasis asmuo neįrodė ir ginčo sandorių prieštaravimo viešajai tvarka ir gerai moralei motyvuojant tuo, kad UAB „Kagneta“ juos sudarė tikslu sužlugdyti įmonę „VR STYLE“.

Šį teiginį trečiasis asmuo grindžia civilinės bylos Nr. 2-1020-390/202016 iškėlimu siekiant atsiimti įrengimus ir joje pritaikytu draudimu įrengimus naudoti.

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi  civilinėje byloje Nr. 2-1020-390/2016 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės UAB „VR STYLE“ ir V. S. priklausančiam nekilnojamajam, kilnojamajam turtui, jo nesant ar nepakankant, piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims. Areštavus atsakovės „VR STYLE“ pinigines lėšas, leido iš jų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove. Nutartis kaip turto arešto aktas turto arešto aktų registre įregistruota 2015 m. spalio 20 d. 08.34 val., turto arešto mastas nurodytas 56 707,89 Eur. Vykdant pastarąją nutartį antstolis R. S. 2015 m. spalio 27 d. 10.45 val. sudarė turto aprašą, kuriame nurodytas konkretus areštuojamas „VR STYLE“ ir jos direktoriaus V. S. (kaip solidaraus skolininko) turtas (9 statiniai, 1 butas, 4 atsiskaitomosios sąskaitos, 2 transporto priemonės, pažymėta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas) ir 2015 m. lapkričio 5 d. 13.45 val. turto aprašą, kuriame nurodytas areštuojamas „VR STYLE“ turtas (įrengimai, kurių bendra vertė 33 200,00 Eur).

Tai paneigia trečiojo asmens teiginį, kad įrengimų naudojimas buvo uždraustas, dėl ko ji prarado daug užsakymų.

Pirmiau minėtais šioje byloje priimtais teismų sprendimais taip pat nustatyta, kad pagal šalių sudarytos sutarties 10.3 punktą jos turėjo teisę nutraukti sutartį prieš terminą vienašališkai, nenurodydamos jokių priežasčių, kitą šalį apie sutarties nutraukimą įspėjant prieš vieną mėnesį. Vienašališkas sutarties nutraukimas neatleidžia nuo pareigos grąžinti įrengimus, arba esant šios sutarties numatytoms sąlygoms, solidariai apmokėti nuomotojui jų kainą. Sutartis buvo nutraukta nuo 2015 m. rugsėjo 28 d., atsakovė turėjo ne ilgesnį kaip 15 dienų terminą įrengimams sugrąžinti, kuris pasibaigė 2015 spalio 13 d. Nėra ginčo, kad iki 2015 m. spalio 13 d. įrengimai taip ir nebuvo grąžinti ieškovei UAB „Kagneta“, todėl jai atsirado galimybė pasirinkti iš sutarties kylantį teisių gynimo būdą – reikalauti atlyginti negrąžintų įrengimų vertę, neatsižvelgiant į jų nusidėvėjimą. Priešingai, nei nurodo atsakovai, jų galimybės sugrąžinti įrengimus nebuvo apribotos – laikinosios apsaugos priemonės byloje buvo pritaikytos tik 2015 m. spalio 20 d. Minėtos išvados nekeitė ir tas faktas, kad atsakovė siūlė dalį įrenginių grąžinti, nes šis pareiškimas niekada nebuvo realiai įgyvendintas, o atsakovė, kurios pareiga buvo pristatyti įrengimus ieškovei, galėjo juos perduoti ieškovei ir be jos valios, pvz. per antstolį. Toks aiškinimas remiamas be kita ko ir CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

CPK 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismui pripažinus, jog ieškovė pagrįstai gynė savo teises pagal šalių sudarytą sutartį, nėra pagrindo spręsti, kad jos veiksmai prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai.

Trečiojo asmens teiginius apie tai, kad priėmimo-perdavimo aktai prieštaravo UAB „VR STYLE“ veiklos tikslams siekti pelno ir dėl to nebuvo jai ekonomiškai naudingi, paneigia jo paties nurodomas bendrovės įsteigimo ir panaudos sutarties sudarymo tikslas, paaiškinimai apie pajamų generavimą naudojant aktuose nurodytus įrengimus ir pajamų netekimą dėl jų arešto, o argumentus apie nepagrįstai didelę aktuose nurodytą įrengimų vertę paneigia pirmiau nurodyti prejudiciniai faktai, nustatyti Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1020-390/2016, nenuginčyti remiantis eksperto J. U. atliktu vertinimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus ieškinio, iš ieškovės ir savarankiškus reikalavimus pareiškusio trečiojo asmens atsakovėms priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė UAB „Kagneta“ byloje patyrė tokias advokato pagalbos išlaidas: 847 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 600 Eur už tripliko parengimą, 200 Eur už atsiliepimą į savarankiškus reikalavimus, 300 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir bylos vedimą teisme (t. 1 b. l. 80-81, t. 3 b. l. 44-47). (Pažymėtina, jog 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdis truko nuo 09.33 val. iki 10.12 val.; 2020 m. lapkričio 4 d. teismo posėdis atitinkamai 09.42-09-57 val.; 2021 m. gegužės 31 d. teismo posėdis 13.35-16-30 val.). Bendra suma 1947 Eur.

Atsakovė UAB „VR STYLE“ nurodė patyrusi tokias advokato pagalbos išlaidas: pagal sąskaitą SV Nr. 20 20/035: 423,5 Eur už tripliko parengimą; pagal sąskaitą už teisines paslaugas SV Nr. 20 21/045: 40,00 Eur už prašymo parengimą civilinėje byloje Nr. e2-587-324/2021, 80,00 Eur už konsultacijas, derybas su šalies atstovu, veiksmų derinimą šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-587-324/2021; 180 Eur už dokumentų analizę ir teisines konsultacijas byloje Nr. e2-587-324/2021ir Nr. 2-612-324/2021 (t. 3 b. l. b. l. 85-88, 2021 m. gegužės 26 d. prašymas DOK-12846).

Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus užmokesčio (CPK 98 straipsnis), tačiau pastebėtina, jog atsakovė UAB „VR STYLE“ dalį jų patyrė kitoje byloje, todėl už konsultacijas šioje byloje priteistina suma laikytina 40 Eur (pusė nurodytos sumos), už dokumentų analizę ir teisines konsultacijas 90 Eur (pusė nurodytos sumos), už tripliko parengimą 423,5 Eur, bendra suma 553,5 Eur.

Valstybė šioje byloje patyrė 41,09 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl iš ieškovės ir trečiojo asmens jai priteistina po 20,54 Eur (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KOMP-AIR”, juridinio asmens kodas 302562553, ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 276,75 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei „VR STYLE“, juridinio asmens kodas 303328279, ir po 973,5 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt tris eurus 50 ct) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kagneta“, juridinio asmens kodas 135707463.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KOMP-AIR”, juridinio asmens kodas 302562553, ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 20,54 Eur (dvidešimt eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                         Virginija Gudynienė