Baudžiamoji byla Nr. 1-1018-1035/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02051-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Lino Gružo pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį,
n u s t a t ė :
Ž. Š. 2017 m. sausio 13 d., apie 22.35 val., Vilniuje, Laisvės pr. – J. Baltrušaičio gatvės sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,57 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais Ž. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji Ž. Š. parodė, kad 2017 m. sausio 13 d., apie 21.10 val., išėjo iš sesers namų ir savo automobiliu Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nuvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Fabijoniškių mikrorajone. Nuvažiavusi į aikštelę, sėdėdama automobilyje ji iš streso išgėrė apie 200 g brendžio. Po kiek laiko, jai tebesėdint automobilyje, buvo privažiavęs policijos ekipažas. Policijos pareigūnai jai kažką sakė, tačiau ji nesuprato, apie ką buvo kalbama, pagalvojo, kad policininkai jai liepė važiuoti namo. Po 10–15 minučių ji nusprendė važiuoti į namus Taikos gatvėje. Vairuojamu automobiliu Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Laisvės prospektu. Ties Laisvės prospekto – J. Baltrušaičio gatvės sankryža pastebėjo, kad jos vairuojamą automobilį stabdo policijos pareigūnai. Ją sustabdę pareigūnai liepė pasitikrinti girtumą ir nuvežė ją į priklausomybės ligų centrą. Pripažįsta savo kaltę, jog automobilį vairavo prieš tai išgėrusi alkoholio. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 41).
Kaltinamosios Ž. Š. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Liudytojas Ž. A. parodė, kad 2017 m. sausio 13 d., apie 22.25 val., ties pastatu Nr. 7 Vilniuje, M. Šleževičiaus g., pastebėjo stovintį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovėjo su įjungtais gabaritiniais žibintais, vairuotojo vietoje sėdėjo, kaip nustatyta, Ž. Š.. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi. Jis su kolega įspėjo vairuotoją, kad ji transporto priemonės vairuoti negali ir pasiūlė iškviesti taksi. Moteris pažadėjo niekur nevažiuoti. Apie 22.35 val., važiuodami Laisvės prospektu J. Baltrušaičio gatvės kryptimi, jie pastebėjo tą patį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ties Laisvės prospekto – J. Baltrušaičio gatvės sankryža, sustabdžius automobilį Audi A3, paaiškėjo, kad automobilį vairavo ta pati moteris. Ž. Š. kalbėjo nerišliai, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Pasiteiravus, vairuotoja neneigė vartojusi alkoholį. Moteris minėjo, kad prieš valandą išgėrė vyno. Buvo iškviestas kitų pareigūnų ekipažas. Alkotesterio pagalba nustatyta, kad Ž. Š. iškvėptame ore yra 2,10 promilės alkoholio. Po to, apie 23.10 val., vairuotoja buvo pristatyta į priklausomybės ligų centrą, kur iš jos tyrimams buvo paimtas kraujas (b. l. 9–10).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad Bendrajame pagalbos centre 2017 m. sausio 13 d. 22.50 val. užregistruotas įvykis, jog 22.35 val. Vilniuje, Laisvės pr. – J. Baltrušaičio gatvių sankryžoje policijos patrulis sustabdė automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Ž. Š., kuriai nustatytas 2,10 promilių girtumo laipsnis (b. l. 4–5).
Iš 2017 m. sausio 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. sausio 13 d., apie 22.25 val., ties M. Šleževičiaus g. 7, pastebėtas stovintis automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo vietoje sėdėjo Ž. Š.. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, todėl buvo įspėta toliau nevažiuoti, pasiūlyta išsikviesti taksi. Moteris pažadėjo nevažiuoti. Po dešimties minučių, važiuojant Laisvės prospektu link Baltrušaičio gatvės sankryžos, pastebėtas tas pats Audi automobilis. Apie 22.35 val., sustabdytas automobilis, jį vairavo ta pati moteris Ž. Š.. Moteris nurodė, kad išgėrė kelias taures vyno prieš valandą. Moteriai nustatytas 2,10 promilių girtumo laipsnis (b. l. 17).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra Ž. Š. (b. l. 23).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. sausio 13 d. 22.45 val. Ž. Š. nustatytas 2,10 promilių girtumo laipsnis (b. l. 26A).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 499/2017(01) matyti, kad Ž. Š. kraujyje, paimtame 2017 m. sausio 13 d. 23.20 val. nustatyta mažiausia koncentracija 2,57 promilės etilo alkoholio (b. l. 29).
Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 65 matyti, kad 2017 m. sausio 13 d. 23.25 val. Ž. Š. iškvepiamame ore nustatyta 2,26 promilės alkoholio koncentracija (b. l. 30).
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi ji, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamajai paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, Ž. Š. sutiko su bausmės rūšimi, prašė skirti mažesnę baudą ir nekonfiskuoti automobilio (b. l. 48–49).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamosios asmenybę – neteista (b. l. 45), vieną kartą bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nuobauda galiojanti (b. l. 46). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BPK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro pasiūlytą ir įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei siūlo prokuroras, t. y. 60 MGL (2 259,60 Eur). Šiuo atveju teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista ir tik vieną kartą bausta administracine tvarka. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji Ž. Š. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajai Ž. Š. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, Ž. Š. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant įstatyme numatyto šios priemonės taikymo termino vidurkį.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2017 m. sausio 17 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. liepos 13 d., apribotos Ž. Š. nuosavybės teisės į automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskiriant kaltinamąją Ž. Š. (b. l. 17).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kad Ž. Š. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, vieną kartą bausta administracine tvarka, teismas vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais sprendžia, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas netaikytinas.
Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu Ž. Š. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 42) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Ž. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ž. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jai 60 MGL dydžio baudą, t. y. 2 259,60 Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. Š. skirti galutinę bausmę – 40 MGL dydžio, t. y. 1 506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 ct), baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Ž. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2017 m. sausio 17 d. nutarimu Ž. Š. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, jo nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centrui.
Ž. Š. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Ž. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Išaiškinti Ž. Š., kad:
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.
3. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas Valerij Lauš