Byla Nr. 1S-1012-319/2016

       Proceso Nr. 1-25-1-00163-2009-0

        Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 8 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. S., su intensyvia priežiūra.

Kolegija

n u s t a t ė :

1. G. S. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 2 dalį, BK 150 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu buvo paskirta galutinė bausmė - 5 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo. 2016 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2013 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir bausmė sumažinta paskiriant 4 metus laisvės atėmimo. 2016 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pagal BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 2015 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį subendrina su 2016 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė - 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. G. S. taip pat buvo nuteistas 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės įstatymo už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti (1968:64) 1 str. l p., 4 p., 6 p. bei 3 str. - 5 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 24 d., bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 31 d.
2. 2016 m. birželio 8 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 157 straipsnio 3 dalį.
3. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistais lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.

1. Nuteistasis G. S. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtini Komisijos 2016 m. birželio 8 d. nutarimą G. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, o pasibaigus intensyvios priežiūros periodui, taikyti BK 75 straipsnyje numatytas pareigas ir priemones.
2. Skunde nuteistasis teigia, kad dėl padarytų nusikaltimų gailisi, per atliktą bausmės dalį suprato ir įvertino netinkamą elgesį. Teigia, kad jo nepriekaištingas elgesys atliekant bausmę įrodo, kad yra didelė elgesio pažanga ir jis stengiasi gyventi normalų gyvenimą. Jis vidaus tvarkos nepažeidinėjo, ilgalaikius tikslus sieja su šeima ir darbu, laisvėje turėtų darbą pas buvusį darbdavį. Skunde nurodo, teismo kriterijus dėl nusikaltimo sunkumo yra nepagrįstas, nes toks pagrindas nenumatytas BVK 157 ir 164 straipsniuose.
3. Nuteistasis nesutinka ir su nutarties argumentu, kad jis laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus. Teigia, kad komisijos išvados vertinant jo elgesį per paskutinį metų laikotarpį, patvirtino, kad jis gali laikytis įstatymų ir nenusikalsti, be to, būtų taikomas suvaržymas – intensyvi priežiūra ir po to baudžiamojo poveikio priemonės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai jo 47 balų nusikalstamo elgesio riziką vertino kaip vidutinę, nes ji yra žema, vertinant ją viso iš 168 galių balų. Be to, neatsižvelgė, kad 25 balai yra statiniai ir jie niekada nesikeis.
4. Taip pat jo įsitikinimu, visiškai nepagrįstas motyvas dėl jo ankstesnio teistumo, nes tai prieštarauja BVK 157 straipsnio. nuostatoms. Tai tik papildoma sąlyga, kuri nenumatyta įstatyme.
5. Skunde teigia, kad įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė, kam negali ir gali būti taikomas lygtinis paleidimas, o jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus formaliuosius reikalavimus. Skunde taip pat nurodo, kad teismas neteisingai, nesilaikant įstatymų, vertino aplinkybes, kurios pagal BVK 157 straipsnį negali būti vertinamuoju kriterijumi. Nurodo, kad nenustatyta, jog Komisija būtų netinkamai įvertinus faktinius duomenis, jis atitinka abu BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus atlikęs reikiamą bausmės dalį ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. O teismas, atsisakydamas tvirtinti nutarimą, nesilaikė nusistovėjusios teismų praktikos, kad analogiškose bylose turi būti priimami tokie patys sprendimai, o ne kuriami nauji precedentai.
6. Atsiliepimu į nuteistojo G. S. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Daiva Kavaliauskienė prašo nuteistojo skundą atmesti, o apylinkės teismo nutartį atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą palikti galioti kaip teisėtą ir pagrįstą.
7. Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
9. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. S. priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 47, nekintantis balas yra 25, tačiau pagal bendrą balų kiekį matyti, kad kintantys balai gali keistis ir rizika sumažėti. Nesutiktina su skundo argumentu, kad jo nusikalstamo elgesio riziką parodantis balas – 47, laikytinas žema nusikalstamo elgesio rizika, nes pagal OASys metodiką, vidutinė rizika laikoma, kai ji vertinama nuo 41 iki 99 balų. Tai, kad jam nustatytas vertinimo rezultatas atitinka vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina ir socialinio tyrimo išvados duomenys (b. l. 9).
10. Nuteistasis skunde teigia, jog teismas nepagrįstai interpretavo konkrečias BVK 157 ir 164 straipsniuose numatytas taisykles. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose. Įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šiuo pagrindu kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistojo skundo argumentai, kad teismas apskritai neturėjo teisės vertinti kitas aplinkybes, išskyrus įstatyme numatytas , t. y. BVK 157 straipsnyje išdėstytus formaliuosius pagrindus.
11. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis G. S. savo skunde nurodė, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams,  tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t.y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus.
12. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – G. S. dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, renginiuose, už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nebaustas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Abejonių dėl jo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelis ir jo asmenybės ypatumai. Iš socialinės išvados duomenų matyti, kad nuteistais kas kiek laiko pasirenka situacijas, kurios yra susijusios su jo nusikalstamumu, nors turi gana tvirtas nuostatas, tačiau vykdant nusikaltimus draugai turi įtakos, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, linkęs koncentruotis į trumpalaikius problemų sprendimus ir greitai spręsti, galbūt ignoruojant ilgalaikes problemas, savo nusikaltimus pateisina, lygindamas juos su kitų asmenų nusikaltimais, vengia atsakomybės būnant visuomenės nariu. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli G.. S. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – kriminalinė nuteistojo istorija, jo gyvenimo stilius ir draugai, netinkamos elgesio strategijos, galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.
13. Kolegija konstatuoja, kad nuteistojo skundo teiginys dėl nepagrįstai vertintų jo ankstesnių teistumų, ko jis jau negali pakeisti, neteisingas, nes aplinkybės, susiję su ankstesniais nuteistojo teistumais bei padarytų nusikalstamų veikų sunkumu nors ir negali būti laikomos pagrindu atsisakyti nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą nagrinėjamu atveju, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę, atskleidžia jo elgesį ir tuo pačiu leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, todėl  taip pat turi būti įvertintos svarstant šį klausimą ir suponuoja pareigą teismui nuteistojo asmenybę vertinti itin kruopščiai. Šiuo atveju būtent aptartu aspektu nuteistojo ankstesni teistumai ir buvo vertinti.
14. Kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad šiuo atveju teismas nesivadovavo teismų praktika. Skunde nuteistais pateikia eilę nutarčių, kuriomis buvo patvirtinti komisijos nutarimai dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo, tačiau pažymėtina, kad nurodytose nutartyje nebuvo analizuojamos analogiškos situacijos, nes, kaip jau minėta, kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, o sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, vertinama visų nustatytų aplinkybių visuma, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus.
15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, priešingai nei tai suvokia pats nuteistasis, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo G. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                Daiva Jankauskienė  

                                                                                                            Rimas Švirinas

                                                                                                             Gytis Večerskas