Civilinė byla Nr. e2-28975-909/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23261-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.5; 3.2.3.2; 3.4.1.10.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovei J. R. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės J. R. 332,95 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovei J. R. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė nesilaikė pareigos apmokėti ieškovo pateiktas sąskaitas, todėl nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas susidarė 332,95 Eur skola.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, skolos neginčijo, tačiau prašo leisti skolą mokėti dalimis.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl skolos išdėstymo, prašo ieškinį tenkinti visiškai ir atsakovės prašymo dėl įmokų išdėstymo dalimis netenkinti, argumentuodamas tuo, kad atsakovė 2014 m. lapkričio 19 d. jau buvo sudariusi skolos grąžinimo grafiką, tokį patį prašymą pakartotinai teikė 2018 m. sausio 22 d., tačiau įsipareigojimų nevykdė. Ieškovas ne vieną kartą kreipėsi į teismą su ieškiniu, o vėliau į antstolius dėl priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovės. 2020 m. balandžio 9 d. atsakovei gavus įspėjimą dėl skolos, ši kreipėsi skambučiu į ieškovo buhalterę ir žadėjo skolą sumokėti dalimis, bet jokių įmokų ieškovas negavo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Atsižvelgdamas į ieškinio sumą, teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, šalims nustatė terminą iki 2020 m. spalio 1 d. pateikti teismui visus įrodymus ar papildomus rašytinius paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, o atsakovei – pateikti teismui duomenis apie jos turtinę padėtį.
Byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdžio formą, datą, laiką ir vietą informuoti viešu paskelbimu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir išsiunčiant procesinius dokumentus šalims. Iki teismo posėdžio pradžios nei vienas dalyvaujantis byloje asmuo nepateikė prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat nepateikė papildomų įrodymų ar rašytinių paaiškinimų, atsakovė nepateikė duomenų apie turtinę padėtį.
Ieškinys tenkinamas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas UAB „Naujininkų ūkis“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 30-1917, kurio galiojimas pratęstas 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 ir vėlesnių jo pakeitimų pagrindu buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi.
Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. lapkričio 20 d. priklauso atsakovei. Atsakovei taip pat dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos privaloma išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Iš ieškovo pateiktos pažymos apie įsiskolinimą už pastato administravimą bei komunalines paslaugas matyti, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. atsakovei susidarė 332,95 Eur skola. Susidariusios skolos dydį pagrindžia ir ieškovo į bylą pateiktos sąskaitos. Atsakovė esančio įsiskolinimo neneigia, tačiau jokių įmokų padengti skolai neatliko iki šiol. Teismas buvo nustatęs šalims terminą iki 2020 m. spalio 1 d. pateikti teismui visus įrodymus, reikšmingus bylai, ar papildomus paaiškinimus, tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė būtų įvykdžiusi savo prievolę sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.236 straipsnio 2 dalį turto administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. CK numatytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu. CK 4.84 straipsnyje nurodytas atvejis, kai turto administravimas nustatomas administraciniu aktu. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Siekdamas efektyvaus jų tvarkymo, įstatymų leidėjas nustato pagrindines šių objektų administravimo (t. y. tvarkymo, priežiūros) teisines formas – namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijas arba tvarką, kurią nustato savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartis (CK 4.84 ir 4.85 straipsniai). Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams nesudarius nei bendrijos, nei jungtinės veiklos sutarties, įstatymų leidėjas tokių objektų administravimą paveda savivaldybės institucijos paskirtam turto administratoriui (CK 4.84 straipsnis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Tik tais atvejais, kai butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Savivaldos institucijai įgyvendinant įgaliojimus, nurodytus CK 4.84 straipsnyje (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-378/2015).
Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi, administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad tarp šalių atsirado sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Ieškovas teikė atsakovei paslaugas, atsakovė jomis naudojosi, tačiau savo prievolės neįvykdė, už teikiamas paslaugas ieškovui nesumokėjo. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl atsakovė pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė visiškai apmokėjo ieškovui administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (CPK 178 straipsnis), todėl darytina išvada, jog pareigos apmokėti už paslaugas atsakovė nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 332,95 Eur skolos (CK 4.82, 4.84, 6.38 straipsniai).
Atsakovės prašymas dėl skolos mokėjimo išdėstymo atmestinas.
Atsakovė prašyme nurodė, jog negali apmokėti visos prašomos skolos sumos iš karto, todėl teismo prašė leisti įsiskolinimą mokėti dalimis.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai.
Atsakovė savo prašymo skolą mokėti dalimis nepagrindė, neargumentavo ir nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą tokį atsakovės prašymą tenkinti, t. y. nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių jos turtinę padėtį bei nenurodė aplinkybių, kodėl ji negali įvykdyti ieškovo reikalavimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pabrėžtina, kad atsakovei 2020 m. rugsėjo 11 d. teismo nutartimi, kuri atsakovei buvo įteikta asmeniškai, buvo siūlyta pateikti teismui duomenis apie jos gaunamas pajamas, duomenis iš VĮ Registrų centro apie turimą nekilnojamąjį turtą, VĮ Regitros duomenis apie turimas transporto priemones, duomenis iš bankų apie juose turimas lėšas ir pan., tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė tokių duomenų į bylą nepateikė. Nesant galimybės nustatyti realios atsakovės turtinės padėties, taip pat atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, kad jos materialinė padėtis yra itin sunki ir kad ji yra nuolatinio ilgalaikio pobūdžio (CPK 178 straipsnis), mokėjimo išdėstymas nagrinėjamu atveju suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovei bei nebūtų išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, taip pat būtų iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Svarbu paminėti ir tai, jog atsakovė jau ne kartą ketino grąžinti skolą ieškovui dalimis, tačiau nei karto nesilaikė mokėjimo grafiko terminų, ieškovas nesutinka, kad skola būtų išdėstyta. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovės prašymas dėl skolos mokėjimo išdėstymo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (332,95 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo (2020 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Visiškai patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 75,87 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 60 Eur už advokato teisinę pagalbą, 0,87 Eur už paieškas registruose (CPK 79, 93 straipsniai).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,79 Eur), valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“) (nauja redakcija 2020 m. sausio 23 d.) (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 441 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės J. R. 332,95 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus 95 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (332,95 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 75,87 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Naujininkų ūkis“.
Atmesti atsakovės J. R. prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Justa Raciūtė