Civilinė byla Nr. e2-725-657/2022

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01641-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.1.6.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

sekretoriaujant Rasai Juronienei Bogužei,

dalyvaujant ieškovų V. P., V. K., R. R. atstovui advokatui Erikui Rugieniui, S. S., jo atstovui advokato padėjėjui L. R., A. B., kartu atstovaujančiam uždarąją akcinę bendrovę „Veisa“, M. R., A. Š., E. Š. atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui, D. S., A. S., P. S., J. S., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. P., V. K. ir R. R. ieškinius atsakovams bankrutuojančiai S. S. paslaugų įmonei, S. S., A. B., M. R., A. Š., E. Š., uždarajai akcinei bendrovei ,,Veisa“, D. S., A. S., P. S., A. O., G. K., uždarajai akcinei bendrovei ,,Bėgma“, J. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą ir patikslinęs ieškinio reikalavimus prašė: 1) pripažinti, kad S. S. paslaugų įmonės savininkas S. S. atsako subsidiariai pagal įmonės prievoles kreditoriui V. P.; 2) pripažinti negaliojančiais sandorius ir taikyti restituciją – transporto priemones grąžinti S. S. paslaugų įmonei:

-       priekabos arba puspriekabės TRAILIS D 66504, VIN (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis: 2019 m. rugpjūčio 24 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėjas – S. S. paslaugų įmonė, pirkėjas – S. S.) ir 2019 m. rugpjūčio 24 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėjas – S. S., pirkėjas – A. B.);

-       priekabos arba puspriekabės SDC SDCCS45H3, VIN (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėjas – S. S. paslaugų įmonė, pirkėjas – S. S.); 

-       priekabos arba puspriekabės KILAFORS SBB4FTS-36-125, VIN (duomenys neskelbtini), pirkimo –pardavimo sutartis: 2019 m. liepos 17 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį

(pardavėjas – S. S. paslaugų įmonė, pirkėjas – S. S.), 2019 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėjas – S. S., pirkėjas – M. R.) ir 2020 m. sausio 14 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėjas – M. R., pirkėjas – A. B.);

-       krovininio automobilio Renault, VIN (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis: 2019 m. kovo 8 d. pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėjas – S. S. paslaugų įmonė, pirkėjas – A. B.), 2019 m. liepos 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėjas – A. B., pirkėjas – A. Š.) ir 2019 m. liepos 19 d. pirkimo –pardavimo sutartį (pardavėjas – A. Š., pirkėjas – E. Š.);

3) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė: 1) pripažinti, kad S. S. paslaugų įmonės savininkas S. S. atsako subsidiariai pagal įmonės prievoles kreditoriui V. K.; 2) pripažinti negaliojančiais sandorius ir taikyti restituciją – transporto priemones ir žemės sklypą grąžinti S. S. paslaugų įmonei ar S. S.:

-       2019 m. balandžio 30 d. krovininio automobilio Renault Premium, VIN (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėja – S. S. paslaugų įmonė, pirkėjas – A. S.);

-       krovininio automobilio Renault Kerax 500.26 6X4, VIN (duomenys neskelbtini), pirkimo –pardavimo sutartis: 2019 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėja – S. S. paslaugų įmonė, pirkėjas – S. S.), 2019 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėjas – S. S., pirkėjas – A. B.) ir 2019 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėjas – A. B., pirkėja – UAB „Veisa“);  

-       keleivinio automobilio Audi A6, VIN (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 8 d. pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėja – S. S. paslaugų įmonė, pirkėjas – A. B.) ir 2019 m. rugpjūčio 31 d. automobilio Audi A6, VIN (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (nuomotojas – A. B., nuomininkė – S. S. paslaugų įmonė);  

-       automobilio MERCEDES BENZ, VIN (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėjas – S. S., pirkėjas – D. S.); 

-       automobilio VW SHARAN, VIN (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis: 2019 m. kovo 13 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėja – S. S. paslaugų įmonė, pirkėjas – S. S.); 2019 m. gegužės 7 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėjas – S. S., pirkėjas – A. B.); 

-       automobilio SCANIA, VIN (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis: 2019 m. kovo 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėja – S. S. paslaugų įmonė, pirkėjas – D. S.); 2019 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėjas – D. S., pirkėjas – P. S.), 2020 m. sausio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėjas – P. S., pirkėjas – G. K.);

-       priekabos arba puspriekabės Ovriga Knapen Kocf 502, VIN (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis: 2019 m. gegužės 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėjas – S. S., pirkėjas – A. B.), 2019 m. liepos 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėjas – A. B., pirkėja – UAB „Bėgma“);  

-       žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleidimo sandorius: 2019 m. rugpjūčio 2 d. žemės sklypo perdavimo aktą (perdavė – S. S. paslaugų įmonė, priėmė – S. S.), 2019 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 3236, NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); dovanotojas – S. S. ir J. S., apdovanotasis – A. O.);  

3) grąžinti permokėto žyminio mokesčio dalį (236 Eur) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas R. R. kreipėsi į teismą ir patikslinęs ieškinio reikalavimus prašė: 1) pripažinti, kad S. S. paslaugų įmonės savininkas S. S. atsako subsidiariai pagal įmonės prievoles kreditoriui R. R.; 2) pripažinti negaliojančiais sandorius ir taikyti restituciją – transporto priemones grąžinti S. S. paslaugų įmonei:

-       keleivinio automobilio Audi A6, VIN (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 8 d. pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėja – S. S. paslaugų įmonė, pirkėjas – A. B.) ir 2019 m. rugpjūčio 31 d. automobilio Audi A6, VIN (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (nuomotojas – A. B., nuomininkė – S. S. paslaugų įmonė);   

-        priekabos arba puspriekabės TRAILIS D 66504, VIN(duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis: 2019 m. rugpjūčio 24 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėja – S. S. paslaugų įmonė, pirkėjas – S. S.) ir 2019 m. rugpjūčio 24 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėjas – S. S., pirkėjas – A. B.);

-       priekabos arba puspriekabės KILAFORS SBB4FTS-36-125, VIN (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis: 2019 m. liepos 17 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėja – S. S. paslaugų įmonė, pirkėjas – S. S.), 2019 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėjas – S. S., pirkėjas – M. R.), 2020 m. sausio 14 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėjas – M. R., pirkėjas – A. B.); 

3)       priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Visi ieškovai nurodė, kad buvo atsakovės S. S. paslaugų įmonės, kuri teikė transportavimo paslaugas darbuotojai. Įmonė 2019 m. pradžioje susidūrė su finansiniais sunkumais, darbuotojams, tarp jų ir ieškovams V. P., V. K. ir R. R. nebuvo mokami atlyginimai, todėl jie kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri kiekvienam iš jų priteisė darbo užmokesčio įsiskolinimą ir kitas, su darbo užmokesčiu susijusias sumas. Nespėjus įsiteisėti darbo ginčų komisijų sprendimams, atsakovas su kiekvienu iš nurodytų darbuotojų inicijavo ginčus dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, akivaizdžiai vilkindamas visas civilines bylas tam, kad galėtų realizuoti savo, kaip juridinio asmens, o taip pat ir kaip fizinio – S. S. asmens turtą. Pagal bylose ginčijamus sandorius perleido turtą atsakovams S. S. įmonės savininkui ir (arba) artimiems jo giminaičiams ir draugams P. S. (S. S. tėvas), A. B. (S. S. posūnis), A. S. (S. S. dėdė), D. S. (S. S. sūnus), A. O. (S. S. sesers sutuoktinis), M. R. (ilgametis įmonės darbuotojas).

Sudaryti ginčijamai transporto priemonių ir nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai pažeidžia ieškovų teises, nes jų skolininkė (S. S. paslaugų įmonė) iš esmės būdama nemoki, neišmokėdama darbo užmokesčio darbuotojams, nevykdydama darbo ginčų komisijos ir teismų sprendimų pažeidė kreditorių (ieškovų) teises, todėl yra pagrindas sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, kadangi yra visos CK 6.66 straipsnyje nustatytos sąlygos.

Ieškovai nėra praleidę vienerių metų senaties termino, kadangi apie ginčijamus sandorius sužinojo 2020 m. gegužės 5 d. gavę duomenis (nuasmenintas pirkimo – pardavimo sutartis) iš VĮ „Regitra“. Teismui išdavus leidimą, nenuasmenintos, skolininko sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys ieškovams buvo pateiktos 2020 m. birželio 23 d.

Be to, ieškovai ginčija ne tik skolininkų S. S. paslaugų įmonės ir jos savininko S. S. sudarytus sandorius, kurie pažeidžia kreditorių interesus, bet ir CK 1.87 straipsnio pagrindu ginčija trečiųjų asmenų A. B., M. R., A. Š. ir E. Š., S. S. ir J. S. su A. O. sudarytus sandorius. Ieškovų nuomone, S. S. paslaugų įmonė ir jos savininkas S. S., iš anksto susitaręs su minėtais trečiaisiais asmenimis, turėjo tikslą visą ginčo turtą perleisti A. B. įsteigtai uždarajai akcinei bendrovei „Veisa“ ir kitiems susijusiems tretiesiems asmenims, taip apsunkinant kreditoriams įgyvendinti teisę nuginčyti jų interesus pažeidžiančius skolininko sudarytus sandorius, tuo pačiu išlaikant ginčo turtą savo žinioje. Didžiąją dalį ginčo turto vis dar valdo skolininko S. S. artimieji giminaičiai, kurie buvo pasitelkti kaip tretieji asmenys apsimestinių sandorių sudarymui, todėl šie sandoriai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais, kadangi yra sudaryti tik kitiems sandoriams pridengti.

S. S. paslaugų įmonė yra individuali įmonė, neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kas reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Iš S. S. paslaugų įmonės yra vykdomas skolų išieškojimas, tačiau įmonės turto nebeužtenka ieškovų reikalavimams patenkinti, todėl atsakovės S. S., kaip įmonės savininkas, turėtų savo turtu atsakyti už įmonės skolas, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinus, kad jis yra subsidiariai atsakingas už įmonės prievoles ieškovams.

Ieškovai V. P., V. K. ir R. R., atsakovai S. S. paslaugų įmonės nemokumo administratorės UAB „Rotacija“ atstovas, P. S., E. Š., A. O., G. K., UAB „Bėgma“ atstovas, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką neatvykusios šalys yra informuotos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 72 str. 4 d.). Ieškovus byloje atstovauja advokatas Erikas Rugienius, atsakovę E. Š. – advokatas Vygantas Skladaitis. Neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu (CPK 246 str. 5 d.). Atsakovas P. S. į teismo posėdį neatvyko dėl ligos (gauta pažyma, kad 2022 m. birželio 2 d. buvo atlikta operacija), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsakovės nemokumo administratorė UAB „Rotacija“, atsakovė UAB „Bėgma“ prašė bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant. A. O., G. K. neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant negauta. Byla nagrinėta iš esmės ieškovams ir aukščiau išvardintiems atsakovams nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Atsakovės S. S. paslaugų įmonės nemokumo administratorė UAB „Rotacija“ atsiliepime į ieškinius su patikslintais ieškiniais sutiko, prašė juos tenkinti, išskyrus ginčo dalį dėl sandorių perkant / parduodant krovininį automobilį Renault VIN (duomenys neskelbtini) (pirkėjai A. Š. ir E. Š.), kuriuos prašė spręsti teismo nuožiūra. 

Nurodė, kad pradiniais sandoriais įmonės turtas buvo perleistas pačiam įmonės vadovui S. S., o vėliau susijusiems asmenims, todėl šiuo atveju šalių nesąžiningumas preziumuojamas. Ginčo transporto priemonės buvo perleistos po kelis kartus per pakankamai trumpą terminą, todėl akivaizdu, kad nėra jokios būtinybės kiekvienam iš savininkų (pardavėjų) įsigijus transporto priemonę, per trumpą laiką perleisti kitam asmeniui. Tokia labai skuboto pardavimo logika gali būti tik tokiu atveju, kad būtų sukurta kuo daugiau sandorių ir asmenų, tuo sudarant sąlygas sunkiau juos nuginčyti. Atsakovės nuomone egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos,

Įmonei nėra žinoma, ar A. Š., E. Š., UAB „Bėgma“ ir G. K. yra susiję su kitais atsakovais, taip pat nėra pateikta duomenų, ar turtas buvo įsigytas už rinkos kainą. vertinant sandorius akivaizdu, kad atsakovas A. Š. įsigijo automobilį ir jį perleido jį po 8 dienų susijusiam su juo asmeniui E. Š., Tik nustačius šias aplinkybes, taip pat nustačius už kokią kainą automobilį pirko atsakovai, būtų galima teigti, ar šie sandoriai (ne)skirti pridengti kitiems sandoriams. Jei teismas nustatytų, kad abu atsakovai yra sąžiningi, tokiu atveju automobilis turėtų likti paskutinio sąžiningo įgijėjo vardu, o ieškovo teises apgintų vertės priteisimas iš nesąžiningo įgijėjo. 

Atsakovas S. S. su ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti, nurodydamas, kad nėra actio Pauliana sąlygų visumos bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovai jau nagrinėjant jų skundus Darbo ginčų komisijoje, nurodė, kad įmonė savo turtą perleidinėja tretiesiems asmenims. Kadangi visiems ieškovams Darbo ginčų komisijoje atstovavo tas pats advokatas, akivaizdu, kad ginčijamų sandorių aplinkybės visiems ieškovams buvo žinomos, todėl yra praleistas senaties terminas. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Visi ieškovų reikalavimai kildinami iš darbo santykių. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti iki reikalavimo teisių atsiradimo, t. y. iki teismo sprendimų įsiteisėjimo. Tuo tarpu įmonės savininkas S. S., galutinai įsitikinęs įmonės darbo neigiamais rezultatais, 2019 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į Marijampolės AVPK kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydamas, kad įmonei padaryta 55 636,58 Eur žala. S. S. įmonė 2020 m. liepos 10 d. nutarimu šiame tyrime pripažinta civiline ieškove. Įmonė 2018 metais nebuvo nuostolinga. Šio laikotarpio pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodyta, kad grynasis pelnas sudarė 127 091 Eur, todėl atsakovas neturėjo pagrindo abejoti įmonės pajėgumu atsiskaityti su kreditoriais. Sudarydamas ginčijamus sandorius, elgėsi sąžiningai, parduotos transporto priemonės buvo nereikalingos, nes buvo įsigytos naujos, parduotos tuo metu buvusiomis rinkos kainomis, žalos nei įmonei, nei sau, nei įmonės kreditoriams nebuvo padaryta.

Atsakovas D. S. su ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti, nes nėra actio Pauliana sąlygų visumos bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. 

Nurodė, kad automobilis MERCEDES BENZ, VIN (duomenys neskelbtini), kurį jis įsigijo 2019 m. kovo 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 3 500 Eur priklausė ne individualiai įmonei, bet jos savininkui S. S.. Emprekis.lt duomenimis dabartinė šio automobilio vertė yra 2 496 Eur be PVM. Nuo pat automobilio įsigijimo S. S. vardu, daugiau nei šešis metus jis naudojosi automobiliu ir prižiūrėjo jį savo lėšomis. Automobilis SCANIA pagal 2019 m. kovo 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį buvo įsigytas už 605 Eur su tikslu jį sutvarkyti, kadangi buvo nevažiuojantis, tačiau neužtekus tam žinių, laiko ir gebėjimų jis buvo parduotas P. S.. Byloje nėra duomenų, kad įmonė 2019 m. kovo mėn. 13 d., t. y. ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemoki, taip pat nėra paneigta sąžiningumo prezumpcija. Be to, atsakovo įsitikinimu yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Atsakovas M. R. su ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti, nes nėra actio Pauliana sąlygų visumos bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad transporto priemonė KILAFORS SBB4FTS-36-125, VIN (duomenys neskelbtini), kurią jis 2019 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi už 100 Eur įsigijo iš S. S., 2020 m. sausio 14 d. už 100 Eur buvo perleista A. B., todėl nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti actio Pauliana instituto. 

Atsakovas A. S. su ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti, nes nėra actio Pauliana sąlygų visumos bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2019 m. balandžio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 5 000 Eur iš S. S. paslaugų įmonės įsigijo krovininį automobilį Renault Premium, VIN (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė įsigyta rinkos kaina, ką patvirtina pridedami įrodymai iš interneto svetainių, todėl ieškovų (kreditorių) interesai nebuvo pažeisti.

Atsakovai A. Š. ir E. Š. su V. P. ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad įsigydami automobilį Renault VIN (duomenys neskelbtini) jokių reikalavimų nepažeidė, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį actio Pauliana pagrindu. Informaciją apie parduodamą transporto priemonę rado internete. Atsakovai yra teisėti transporto priemonės įgijėjai, ieškovas nėra ir nebuvo turto savininkas, todėl neturi pagrindo reikalauti transporto priemonės iš sąžiningų įgijėjų. Be to, nėra pagrindo taikyti ir apsimestinio sandorio pasekmes, nes ginčijamais sandoriais įsigydami automobilį iš pirminio pardavėjo A. B. jokio apsimestinio sandorio nesudarė. Įsigytą transporto priemonę naudoja iki šiol. Atsakovų nuomone, ieškovas jau 2019 m. liepos mėnesį, vykstant ginčams darbo ginčų komisijoje jau sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises tariamai pažeidžiantį sandorį, todėl yra pagrindas taikyti ieškinio senatį.

UAB „Bėgma“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovės UAB „Bėgma“ atžvilgiu ieškinys yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Vien ta aplinkybė, jog UAB „Bėgma“ 2019 m. liepos 18 d. iš A. B. įsigijo puspriekabę Ovriga Knapen Kocf 502, VIN (duomenys neskelbtini), nesudaro jokio teisinio pagrindo reikalauti UAB „Bėgma“ atžvilgiu taikyti ieškinyje nurodytas teisines pasekmes. Ieškovė ne tik neįrodė, kad A. B. neturėjo teisės perleisti minėto turto, bet neįrodinėjo, kad ir UAB „Bėgma“ įsigydama puspriekabę iš A. B. buvo nesąžininga ar, kad ji turėjo pareigą žinoti, jog pardavėjas neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, taip pat neįrodė ir neįrodinėjo, kad parduotas daiktas yra pamestas, pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti savininko valdomas. UAB „Bėgma“ yra transporto paslaugų kompanija, teikianti pervežimo ir kitas logistikos paslaugas ilgiau kaip 24 metus. Puspriekabę įgijo iš fizinio asmens, kuris šią prekę buvo įgijęs prieš kelis mėnesius, todėl nebuvo jokių indikatorių dėl galimo sandorio nesąžiningumo. UAB „Bėgma“ nežinojo ir pagal objektyvius duomenis negalėjo žinoti, kad galimai puspriekabės perleidimo sandoris gali neatitikti bendrųjų teisės principų ir / ar kitaip pažeisti imperatyvias teises normas. 

Ieškiniai atmestini.

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi S. S. paslaugų įmonei (toliau – S. S. PĮ) iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Rotacija“. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai S. S. paslaugų įmonės bankroto byloje, iš jų ieškovo V. P. 3 854,79 Eur pirmos eilės finansinis reikalavimas, ieškovo R. R. 3 347,40 Eur pirmos eilės finansinis reikalavimas ir 89,60 Eur antros eilės finansinis reikalavimas, ieškovės V. K. 17 165,93 Eur pirmos eilės finansinis reikalavimas.

Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. atsakovai S. S. paslaugų įmonė ir įmonės savininkas S. S. perleido įmonei ir asmeniškai S. S. priklausančias transporto priemones ir žemės sklypą tretiesiems asmenims, kurie greitu laiku taip pat sudarė šio turto perleidimo sandorius. Tokiu būdu nustatyta, kad minėtu laikotarpiu buvo sudaryti sekantys sandoriai:

-       pardavėja S. S. PĮ 2019 m. kovo 8 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi už 726 Eur pardavė A. B. lengvąjį automobilį Audi A6, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2005 m. lapkričio 30 d. A. B. nurodytą transporto priemonę 2019 m. rugpjūčio 31 d. nuomos sutartimi neterminuotai išnuomojo S. S. PĮ, mėnesinė įmoka 120 Eur; 

-       pardavėja S. S. PĮ 2019 m. kovo 8 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi už 605 Eur pardavė A. B. krovininį automobilį Renault, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2000 m. lapkričio 17 d., kurį A. B. 2020 m. liepos 11 d. pardavė A. Š. už 5 000 Eur, o pastarasis 2019 m. liepos 19 d. šią transporto priemonę už 2 850 Eur pardavė E. Š.; 

-       pardavėjas – S. S. 2019 m. kovo 13 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi už 3 500 Eur pardavė D. S. automobilį MERCEDES BENZ, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

-       pardavėja S. S. PĮ 2019 m. kovo 13 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi už 450 Eur pardavė S. S. lengvąjį automobilį VW SHARAN, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pastarasis už 130 Eur 2019 m. gegužės 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi perleido A. B.;

-       pardavėja S. S. PĮ 2019 m. kovo 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 605 Eur pardavė D. S. automobilį SCANIA, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). D. S. 2019 m. rugsėjo 24 d. už 800 Eur automobilį pardavė P. S., o pastarasis 2020 m. sausio 24 d. šį automobilį už 2 000 Eur pardavė G. K.; 

-       - pardavėja S. S. PĮ 2019 m. balandžio 30 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi už 5 000 Eur pardavė A. S. krovininį automobilį 

Renault Premium, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 

-       pardavėjas S. S. 2019 m. gegužės 7 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi už 300 Eur pardavė A. B. priekabą (arba puspriekabę) Ovriga Knapen Kocf 502, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kurią A. B. 2019 m. liepos 18 d. už 4 000 Eur pardavė UAB „Bėgma“. Priekaba yra išregistruota, kaip baigta eksploatuoti (A. B. 2020 m. rugpjūčio 5 d. pranešimas antstoliui, VĮ „Regitra“ 2020 m. liepos 15 d. raštas); 

-       pardavėja S. S. PĮ 2019 m. liepos 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 100 Eur perleido S. S., priekabą (arba puspriekabę) KILAFORS SBB4FTS-36-125, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2000 m. rugsėjo 15 d., kuris 2019 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 100 Eur pardavė ją M. R., o pastarasis 2020 m. sausio 14 d. pardavė ją A. B.;  

-       S. S. PĮ 2019 m. rugpjūčio 2 d. žemės sklypo perdavimo aktu perdavė 0,2300 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). S. S., kuris 2019 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartimi kartu J. S. padovanojo jį A. O.. 

-       pardavėja S. S. PĮ 2019 m. rugpjūčio 24 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi už 8 470 Eur pardavė S. S. krovininį automobilį Renault Kerax 500.26 6X4, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (trūkumai pavarų dėžės defektai), kurį S. S. 2019 m. rugpjūčio 24 d. už tą pačią kainą pardavė – A. B. (sutartyje trūkumų nenurodyta), o pastarasis minėtą automobilį 2019 m. rugpjūčio 31 d. pardavė UAB „Veisa“; 

-       pardavėja S. S. PĮ 2019 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 2 450 Eur pardavė S. S. priekabą (arba puspriekabę) TRAILIS D 66504, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (trūkumas – ašies defektas), pirmos registracijos data 2011 m. sausio 24 d., kurią jis tą pačią dieną 2019 m. rugpjūčio 24 d. už tą pačią kainą pardavė A. B.. S. S. paslaugų įmonė priekabą įsigijo 2018 m. kovo 29 d. už 7 260 Eur su trūkumais (surūdijęs kėbulas, su defektais, yra rėmo įtrūkimai);

-       pardavėja S. S. PĮ 2019 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 3 100 Eur pardavė S. S. krovininis automobilis Renault Premium 370.18, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2006 m. balandžio 13 d., kurią S. S. tą pačią dieną 2019 m. rugpjūčio 24 d. už 3 100 Eur pardavė A. B., o pastarasis 2019 m. rugpjūčio 31 d. nurodytą automobilį už 3 100 Eur pardavė UAB „Veisa“; 

-       pardavėja S. S. PĮ 2019 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 380 Eur pardavė S. S. priekabą (arba puspriekabę) SDC SDCCS45H3, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 

Dėl įmonės savininko subsidarios atsakomybės

Ieškovai prašė pripažinti, kad įmonės savininkas S. S. yra subsidiariai atsakingas kreditoriams (nagrinėjamu atveju ieškovams V. P., V. K. ir R. R.) pagal įmonės prievoles, kadangi įmonės turto nepakanka patenkinti kreditorių reikalavimus.

CK 2.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o juridinio asmens dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuos numatytus atvejus (CK 2.50 str. 2 d.). Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.). Tai reiškia, kad tais atvejais, kai prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 str. 4 d.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, iš ko kyla kreditoriaus finansinis reikalavimas. Šią išvadą lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006). Visas įmonininko turtas patenka į bankrutuojančios įmonės turto balansą, o tai reiškia, kad bankrutuojančios individualios įmonės likvidavimo procese tuo atveju, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti neužtektų įmonės turto, įmonės savininko turtas bus pardavinėjamas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 88 straipsnyje nustatyta tvarka ir tokiu būdu bus tenkinami kreditorių reikalavimai, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo, kad įmonės savininkas S. S. yra subsidiariai atsakingas kreditoriams.

Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Teismų praktikoje aiškinant CK 6.66 straipsnio nuostatas laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-411-611/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovai actio Pauliana pagrindu prašo pripažinti negaliojančiomis aukščiau išvardinto turto perleidimo sutartis.

Dėl kreditorių neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo

Byloje nustatyta, jog LR valstybinės darbo inspekcijos Kauno ir Alytaus skyrių darbo ginčo komisijos, išnagrinėjusios darbo bylas pagal ieškovų V. P., R. R. ir V. K. prašymus dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, prašymus tenkino ir priėmė sprendimus išieškoti iš S. S. paslaugų įmonės neišmokėtą darbo užmokestį ir netesybas už 2019 m. sausio – kovo mėnesius (2019 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. DGKS-2927 (darbo byla Nr. APS-8-5608 pagal R. R. prašymą); 2019 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. DGKS-4118 (darbo byla Nr. APS-2-11322/2019 pagal V. K. prašymą); 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. DGKS-2751 (darbo byla Nr. APS-8-5174 pagal V. P. prašymą)). Atsakovė S. S. paslaugų įmonė, nesutikdama su darbo ginčų komisijų sprendimais, apskundė juos teismui. Marijampolės apylinkės teismas ieškinius atmetė (2020 m. vasario 20 d. sprendimas R. R. atžvilgiu civilinėje byloje Nr. e2-1189-374/2020; 2020 m. vasario 24 d. sprendimas V. K. atžvilgiu civilinėje byloje Nr. e2-187-985/2020; 2020 m. vasario 27 d. sprendimas V. P. atžvilgiu civilinėje byloje Nr. e2-105-329/2020).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius buvusiems įmonės darbuotojams išmokėjo Garantinio fondo lėšas bendrai 28 636,52 Eur sumai, todėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi buvo patikslinti (sumažinti) pirmos eilės kreditorių reikalavimai jiems išmokėta Garantinio fondo lėšų suma ir patvirtinti ieškovų finansiniai reikalavimai: V. P. 2,79 Eur pirmos eilės finansinis reikalavimas, ieškovo R. R. 1 144,48 Eur pirmos eilės finansinis reikalavimas ir 89,60 Eur antros eilės finansinis reikalavimas, ieškovės V. K. 13 313,93 Eur pirmos eilės finansinis reikalavimas. Tokiu būdu ieškovų V. P., V. K. ir R. R. nepatenkintų finansinių reikalavimų suma yra 14 550,80 Eur.

Atsakovo S. S. argumentai, jog darbuotojai, neturėdami įsiteisėjusių teismo sprendimų dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, sandorių sudarymo metu neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę S. S. PĮ, atmestini kaip nepagrįsti, nes darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip (DK 146 str. 1 d.). Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių tiek darbo ginčų komisijos, tiek įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytas aplinkybes, kad darbuotojams (nagrinėjamu atveju ieškovams) nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už 2019 m. sausio – kovo mėnesius. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamojoje byloje nustatyta pirmoji actio Pauliana sąlyga – ieškovai turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teisę į atsakovus S. S. paslaugų įmonę ir S. S..

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

Kreditorius, turėdamas neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, turi įrodyti taip pat ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės, būtina nustatyti, kad sumažėja reali galimybė (ar jos nelieka) skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-502-313/2018). Tokiu būdu, visais išvardytais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-6112017; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021).

Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodė, jog atsakovė S. S. PĮ, nemokėdama darbo užmokesčio, nepagrįstai ginčydama darbo ginčo komisijų sprendimus ir tuo metu perleisdama įmonės turtą tretiesiems asmenims (transporto priemones ir žemės sklypą), o taip pat įmonės savininkas perleisdamas jam priklausantį turtą tretiesiems asmenims, taip sumažino savo mokumą ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais (ieškovais).

Atsakovo S. S. teigimu, įmonė 2018 m. įmonės veikla nebuvo nuostolinga, nes įmonė 2018 m. gavo 127 091 Eur grynojo pelno, todėl nebuvo nemoki ir turėjo galimybė atsiskaityti su kreditoriais.

Kasacinis teismas išaiškinęs, kad tam, jog ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi, ieškovų kaip kreditorių teisių pažeidimas (nepažeidimas) (skolos dydis) nustatinėjamas ginčijamų sandorių sudarymo metu (nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d.). Ieškovai nepateikė teismui skaičiavimų dėl atsakovės S. S. PĮ skolos dydžio ginčijamų sandorių sudarymo momentu (CPK 178 str.), todėl klausimas dėl atsakovės skolos, išieškotinos kreditorių V. P., R. R. ir V. K. naudai, dydžių, egzistavusių ginčijamų sandorių sudarymo metu, sprendžiamas šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, paaiškinimų bei į bylą pateiktų įrodymų kontekste.

Pažymėtina, kad kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto.

Kaip jau minėta, nuo 2019 m. sausio mėn. atsakovė nevykdė darbdaviui nustatytos pareigos mokėti laiku darbo užmokestį darbuotojams, todėl darbo ginčų komisijų sprendimais buvo nuspręsta išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais, susijusias išmokas. Pagal 2019 m. gegužės 14 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-2751 ieškovo V. P. naudai buvo nuspręsta išieškoti 3 854,79 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 12 d. Pagal 2019 m. gegužės 22 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-2927 ieškovo R. R. naudai buvo nuspręsta išieškoti 2 202,92 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 8 d. ir 1 144,48 Eur netesybų, iš viso 3 347,40 Eur, skubiai vykdytina sprendimo dalis dėl 1 055,78 Eur išieškojimo. Pagal 2019 m. liepos 11 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-41187 ieškovės V. K. naudai buvo nuspręsta išieškoti 5 006,90 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 13 d. ir 1 000 Eur netesybų, iš viso 6 006,90 Eur, skubiai vykdytina sprendimo dalis dėl 1 696,33 Eur išieškojimo.

Iš byloje pateiktos antstolio A. Auglio 2021 m. gruodžio 9 d pažymos Nr. S-21003952 apie paskirstytas pinigines lėšas nustatyta, kad iš atsakovės S. S. PĮ sąskaitos 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo nurašyta 4 445,50 Eur, 2019 m. rugpjūčio 22 d. į antstolio depozitinę sąskaitą atsakovė pervedė 3 665,71 Eur. Šios sumos buvo paskirstytos išieškotojams, iš jų ieškovei V. K. buvo pervesta 1 696,33 Eur, ieškovui R. R. – 1 055,78 Eur. Taigi, atsakovės skolos ieškovams dydis sandorių sudarymo laikotarpiu sumažėjo nuo 13 209,09 Eur iki 10 456,98 Eur (3 854,79 + 2 291,62 + 4 310,57).

Iš 2018 m. įmonės balanso duomenų nustatyta, jog 2018 m. pabaigoje įmonė turėjo turto už 932 452 Eur, iš jo ilgalaikis turtas sudarė 859 275 Eur, trumpalaikis turtas – 73 177 Eur, tame tarpe atsargos 14 338 Eur, per vienerius gautinos sumos 57 259 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 580 Eur.

Kaip matyti iš byloje pateikto 2018 m. gruodžio 31 d. Ilgalaikio turto žiniaraščių automobilio Audi A6 likutinė vertė buvo 3 753,02 Eur, parduotas A. B. už 726 Eur, automobilio SHARAN likutinė vertė – 1 053,47 Eur, parduotas S. S. 450 Eur, priekabos Kilafors likutinė vertė buvo 1 146,23 Eur, parduota M. R. už 100 Eur, priekabos SDC likutinė vertė – 0,29 Eur, parduota S. S. už 380 Eur, priekabos TRAILIS likutinė vertė – 5 000 Eur, parduota S. S. už 2 450 Eur, automobilio Renault (duomenys neskelbtini) likutinė vertė – 334,36 Eur, parduota S. S. už 3 100 Eur, automobilio Renault (duomenys neskelbtini) likutinė vertė 0,29 Eur, parduota A. B. už 605 Eur, automobilio Renault (duomenys neskelbtini) likutinė vertė 2 417,60 Eur, parduota A. S. už 5 000 Eur, automobilio Renault (duomenys neskelbtini) likutinė vertė 7 333,70 Eur, parduota S. S. už 8 470 Eur pardavė, automobilio SCANIA (duomenys neskelbtini) likutinė vertė 0,29 Eur, parduota D. S. už 605 Eur. Duomenų apie automobilio Mersedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos Ovriga Knapen Kocf 502 likutinę vertę byloje nėra pateikta, bet nustatyta, kad automobilis Mersedes Benz buvo parduotas D. S. už 3 500 Eur, priekaba Ovriga Knapen Kocf 502 parduota A. B. už 300 Eur. Visos transporto priemonės pagal ginčijamus sandorius buvo parduotos, kas reiškia, kad pardavusi transporto priemones, įmonė gavo jų vertę iš esmės atitinkantį ekvivalentą – pinigus, todėl nėra pagrindo teigti, jog sudarius ginčijamus sandorius, įmonės turtinė padėtis iš esmės pablogėjo.

Antstolių informacinėje sistemos informacija, esanti S. S. PĮ bankroto byloje (civilinė byla Nr. eB2-558657/2022) patvirtina, kad sandorių sudarymo laikotarpiu kitų išieškojimų iš S. S. PĮ nebuvo pradėta. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 3 d.) iki 2019 m. balandžio mėnesio jokių teisminių ginčų, nagrinėjamų Lietuvos Respublikos teismuose, kurių šalimi būtų buvusi atsakovė S. S. PĮ, nebuvo. Taigi, įvertinus bylos duomenis, bei atsižvelgiant į tai, jog per vienerius metus gautinomis sumomis (57 259 Eur) atsakovė negalėjo laisvai disponuoti, taip pat jog per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 71 404 Eur, darytina išvada, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonė turėjo pakankamai turto (už 875 193 Eur), į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas pagal darbo ginčų komisijų sprendimus, priimtus ieškovų atžvilgiu.

Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, taip pat nustatyta, kad sandorių sudarymo metu teisme nebuvo inicijuotas fizinio asmens S. S. nemokumo bylos iškėlimas ir tokia nemokumo byla S. S. neiškelta. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovas S. S. neturėjo daugiau jokio turto, asmeninių lėšų, taip pat negavo pajamų iš darbo ar kitokių teisinių santykių.

Šiuo atveju nustatytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad nors atsakovė ir ginčijo darbo ginčų komisijos sprendimus, tačiau antstolis vykdė išieškojimus iš įmonės ieškovų naudai, o ginčijamų sandorių sudarymas tiesiogiai nebuvo kliūtis kreditoriams (ieškovams) išieškoti skolą iš kito įmonės turto, galimybė atsiskaityti su kreditoriais iš esmės neišnyko ir nesumažėjo.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra teisiškai reikšmingi ieškovų atstovo teiginiai, jog byloje nėra pateikta įrodymų iš kur pirkėjai sužinojo apie parduodamas transporto priemones (pvz. išrašų iš interneto portalų apie parduodamas transporto priemones, skelbimų, mokėjimo dokumentų, kt.), nes sužinojimo apie parduodamas transporto priemonės būdas, neturėjo įtakos kreditorių teisių pažeidimui.

Teismo nuomone, taip pat nėra pagrindo vertinti ieškiniuose nurodytų aplinkybių, jog transporto priemonės buvo perleistos žemesnėmis, nei rinkos kainomis. Šiuos savo argumentus ieškovai įrodinėjo interneto portale https://www.emprekis.lt/ skelbiamomis transporto priemonių kainomis, t. y. ieškovų vertinimu, transporto priemonės turėjo būti parduotos ne mažesnę kaip 39 560 Eur sumą. Pirmiausia pažymėtina, jog pagal sutartis parduotų įmonei priklausiusių transporto priemonių bendra suma sudarė 22 186 Eur (neskaitant automobilio Mersedes Benz, kuris priklausė S. S.), kai jų likutinė vertė įmonės buhalteriniuose dokumentuose buvo 21 039,25 Eur, kas leidžia daryti išvadą, jog transporto priemonės buvo parduotos už didesnę nei įmonės apskaitos dokumentuose nustatytą jų vertę.

Antra, interneto puslapyje yra nurodyta, kad mėnesinis leidinys apima naudotų, natūraliai nusidėvėjusių transporto priemonių vidutines kainas iki trisdešimties metų senumo. Vidutinės kainos nustatomos, įvertinant internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Mėnesiniame leidinyje pateikto yra orientacinės ir negali būti teisinių pretenzijų objektu.

Byloje ieškovai nėra pateikę neginčijamų įrodymų, jog jų nurodytos transporto priemonių pardavimo kainos atitiktų realią ginčijamais sandoriais perleistų transporto priemonių vertę, modelį, atsižvelgiant ne tik į jų pavadinimą, leidimo metus, bet ir techninę būklę, nes kaip nustatyta iš atsakovų parodymų, ginčijamuose sandoriuose nurodytų faktų, dalis transporto priemonių buvo parduotos su defektais (ašies gedimas, pavarų dėžės gedimas, kt.).

Apibendrindama tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad ieškovai neįrodė, jog ginčijami transporto priemonių ir žemės sklypo perleidimo sandoriai pažeidė jų teises.

Dėl neprivalomumo sudaryti ginčijamą sandorį

Viena iš būtinųjų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo neprivalomumas, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, bet jį sudarė pažeisdamas kreditoriaus teises. Ši sąlyga suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).

Teismo vertinimu byloje nebuvo nei pareigos, nei būtinybės, nei susiklosčiusių faktinių aplinkybių tam, kad įmonės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimis ir žemės sklypas dovanojimo sutartimi būtų perleisti atsakovams. Atsakovai S. S. PĮ ir S. S. nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų išvadą dėl ginčijamų sandorių sudarymo būtinybės, todėl byloje nustatytos aplinkybės ir atsakovo S. S. nurodytos priežastys actio Pauliana instituto taikymo kontekste negali būti vertinamos kaip būtinos ir privalomos ginčijamiems sandoriams sudaryti, nes neatitinka pirmiau aptartų privalomumo sandoriui sudaryti kriterijų.

Dėl ginčijamų sandorių šalių sąžiningumo / nesąžiningumo

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį būtinoji sąlyga sandoriui nuginčyti actio Pauliana pagrindu – tai sandorį sudariusio skolininko nesąžiningumas. Turi būti įrodyta, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne po fakto – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

Civilinėje teisėje sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. CK 6.67 straipsnyje nustatytos nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas. Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu: 1) skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais; 2) skolininkas sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kiti artimieji giminaičiai, arba kai jiems visiems kartu priklauso mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.); 3) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis; 4) įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija); 5) sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo; 6) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis, vaikai, tėvai ar kiti artimieji giminaičiai, arba kartu su jais yra to juridinio asmens dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.); 7) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.); 8) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su juridinių asmenų asociacija ar kitokiu susivienijimu, kurio narys jis yra. Esant bent vienam šių atvejų, sandorį sudariusių šalių nesąžiningumas preziumuojamas.

Sutiktina su ieškovais, kad kai kurie sandoriai buvo sudaryti su S. S. PĮ savininku ir artimais jo giminaičiais: P. S. (S. S. tėvas), D. S. (S. S. sūnus), tačiau vien tik šių aplinkybių nepakanka tam, jog būtų konstatuotas atsakovų nesąžiningumas, kaip actio Pauliana sąlyga. Sandorio šalių nesąžiningumas siejamas su jų žinojimu ar turėjimu žinoti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, tačiau byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Ieškovų nuomone, atsakovai A. B. (S. S. sutuoktinės sūnus (posūnis)), A. S. (S. S. dėdė), A. O. (S. S. sesers sutuoktinis) taip pat yra artimi giminaičiai, todėl jų nesąžiningumas preziumuojamas.

Pažymėtina, jog CK 3.135 straipsnyje nustatyta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Taigi, byloje nėra pagrindo teigti, kad atsakovai A. B., A. S., A. O. yra artimi atsakovo S. S. giminaičiais CK 3.135 straipsnio prasme. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, jog jie atitiktų kitus CK 6.67 straipsnyje nurodytus kriterijus, kad būtų galima preziumuoti jų, kaip sandorio šalies, nesąžiningumą

Byloje nėra pateikta įrodymų, jog kiti atsakovai M. R., A. Š., E. Š., G. K., UAB ,,Veisa“, UAB ,,Bėgma“ giminystės ar kitais ryšiais būtų susiję su S. S., ar atitiktų kitus CK 6.67 straipsnyje nurodytus kriterijus, kad būtų galima preziumuoti jų, kaip sandorio šalies, nesąžiningumą.

Byloje nenustačius fakto, kad ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių (nagrinėjamu atveju ieškovų) teises, nėra pagrindo spręsti, apie šalių žinojimą (sąžiningumo vertinimo pagrindą), nes nėra sandorio šalių žinojimo objekto (kreditoriaus teisių pažeidimo).

Ieškovams neįrodžius ir byloje nenustačius visų actio Pauliana institutui taikyti būtinų sąlygų, ieškiniai šiuo pagrindu atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti

Dėl ieškinio senaties

Atsakovas S. S., D. S., A. Š. ir E. Š. prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nurodydami, kad apie ginčijamus sandorius ieškovai galėjo ir turėjo sužinoti jau 2019 m., nagrinėjant ginčus darbo ginčų komisijose ir teismuose.

Ieškovai teigia, jog apie ginčijamus sandorius sužinojo 2020 m. gegužės 5 d. iš VĮ „Regitra“ gavę duomenis (nuasmenintas pirkimo – pardavimo sutartis) apie sudarytus skolininkės S. S. PĮ sandorius.

Actio Pauliana ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį, todėl senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės (CK 1.127 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Taigi, šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. Šiame kontekste pažymėtina, kad informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien paties sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ginčijami sandoriai sudaryti laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d., informaciją apie ginčijamus sandorius ieškovai sužinojo 2020 m. gegužės 5 d., gavę duomenis iš VĮ „Regitra“ apie sudarytus, bendras ieškovų ieškinys teismui pateiktas buvo pateiktas 2020 m. lapkričio 23 d.

Atsakovai, prašydami taikyti ieškinio senatį, savo prašymą grindė tuo, kad apie sandorius ieškovai jau žinojo bylų dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo metu. Net ir pripažinus, jog bylų nagrinėjimo metu ieškovams tapo žinoma apie įmonės turto perleidimo sandorius, tačiau, kaip jau minėta, sprendimai bylose priimti 2020 m. vasario 20 d., 2020 m. vasario 24 d. ir 2020 m. vasario 27 d. Po bylų išnagrinėjimo ieškovai kreipėsi į VĮ „Regitra“ ir 2020 m. gegužės 5 d. gavo informaciją apie sudarytus sandorius, tačiau tik paties sandorių sudarymo fakto sužinojimas arba turėjimas galimybę sužinoti yra nepakankamas, jog būtų pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas.

Nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, kada ieškovai sužinojo arba turėjo sužinoti, kad sudaryti sandoriai pažeidžia jų teises. Teismo vertinimu, ieškinio senaties termino eigos pradžia nagrinėjamojoje byloje sietina su momentu, kai ieškovai kreipėsi į antstolį dėl priteisto darbo užmokesčio išieškojimo. Ieškovas V. P., pateikdamas vykdomąjį raštą, kreipėsi į antstolį 2020 m. balandžio 3 d., ieškovės V. K. – 2020 m. kovo 2 d., ieškovas R. R. – 2020 m. vasario 25 d.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovai apie ginčijamus sandorius ir tai, kad jie, ieškovų nuomone, pažeidžia jų teises, galėjo sužinoti ne anksčiau kaip 2020 m. vasario – balandžio mėnesiais. Minėta, kad ieškinys actio Pauliana pagrindu teismui pateiktas 2020 m. lapkričio 23 d. Atsižvelgiant į aptartas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti.

Dėl apsimestinių sandorių

Ieškovai ieškiniuose reiškė reikalavimus dėl trečiųjų asmenų A. B., M. R., A. Š. ir E. Š., A. O. sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.87 straipsnio pagrindu.

Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo apsimestinumas. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Siekiant įrodyti, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti tokio sandorio motyvus, t. y. pagrįsti sandorio tikslą, ko realiai buvo siekiama sudarant apsimestinį sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021).

Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnyje, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018). Tikrųjų šalių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-318-469/2016).

Šalis, siekdama apginti savo teises CK 1.87 straipsnio pagrindu ir norinti remtis dengiamuoju sandoriu, turi įrodyti jo egzistavimą ir tikrąją šalių valią. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl pirkimo – pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo ir jomis iš tikrųjų naudojosi. Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Taigi, būtent dengiamasis sandoris rodo tikruosius šalių ketinimus, jis kyla iš sutarties laisvės principo, todėl ir turėtų lemti tolimesnius santykius tarp sandorio šalių. Siekiant įrodyti, kad sandoris apsimestinis, reikia įrodyti tokio sandorio motyvus, t. y. pagrįsti sandorio tikslą, ko realiai buvo

siekiama sudarant apsimestinį sandorį.

Šioje byloje sandorių apsimestinumas iš esmės buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad atsakovai S. S. PĮ ir S. S., iš anksto susitarę su minėtais trečiaisiais asmenimis A. B., M. R., A. Š. ir E. Š., A. O. turėjo tikslą visą ginčo turtą perleisti A. B. įsteigtai uždarajai akcinei bendrovei „Veisa“ ir kitiems susijusiems tretiesiems asmenims, siekiant apsunkinti kreditoriams įgyvendinti teisę nuginčyti jų interesus pažeidžiančius skolininko sudarytus sandorius ir restitucijos taikymą, tuo pačiu išlaikant ginčo turtą savo žinioje.

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Kaip jau minėta, įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).

Pirmiausia pažymėtina, kad nė vienas ieškovas nebuvo ginčijamų sandorių šalimi ar ginčijamais sandoriais perleistų transporto priemonių ar žemės sklypo savininkai, tačiau ieškiniuose ginčijo sandorio šalių valią, nurodydami, kad parduodant ar perkant transporto priemones jie nesiekė jų įsigyti. Taip pat, teigdami, kad šalių sudarytos sutartys yra sudarytos sutartys yra dengiantieji sandoriai, kurių šalys bendra valia neketino vykdyti, o jais šalys siekė paslėpti S. S. PĮ prievolės kreditoriams (sumokėti darbo užmokestį) įvykdymą.  

Kaip jau minėta M. R. 2019 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 100 Eur iš S. S. įsigijo priekabą KILAFORS SBB4FTS-36-125, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2000 m. rugsėjo 15 d., kurią jis 2020 m. sausio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė A. B.. Bylos nagrinėjimo metu M. R. nurodė, kad priekabą įsigijo savo reikmėms, galvojo pritaikyti priekabą šieno ritinių vežimui, tinkančią traukti traktoriumi, kadangi ūkininkauja, tačiau gavęs pasiūlymą dirbti užsienyje, to nepadarė. Po kurio laiko mieste susitikęs A. B. susitarė jam parduoti priekabą, kadangi jos nenaudojo. Apie S. S. PĮ finansinius sunkumus nieko nežinojo, iki pat jo išėjimo iš darbo užmokestis buvo mokamas, įmonė turėjo naujų transporto priemonių. Sudarydamas sandorius elgėsi sąžiningai, o sandoriai atitiko jo tikrąją valią.

Taip pat byloje nustatyta, kad A. Š. 2020 m. liepos 11 d. už 5 000 Eur iš A. B. įsigijo krovininį automobilį Renault, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2000 m. lapkričio 17 d., kurį 2019 m. liepos 19 d. už 2 850 Eur pardavė E. Š.. Teismo posėdyje A. Š. nurodė, kad ūkininkauja, todėl reikėjo galingesnio automobilio nei turėjo. Apie parduodamą automobilį sužinojo iš skelbimo internete. Skelbimą rado sūnus. Įsigijus automobilį ir parvažiavus juo į Tauragę, pablogėjo jo sveikata, nes yra atliktos kelios stuburo operacijos, be to yra vyresnio amžiaus. Būtent dėl šių priežasčių nutarė parduoti automobilį marčiai. Automobilis iki šiol yra naudojamas ūkyje. Atsakovės E. Š. atstovas nurodė, jog nei anksčiau, nei sandorių sudarymo metu, nei po jų sudarymo atsakovai nei S. S., nei A. B. nepažinojo, jokių duomenų apie S. S. PĮ finansinę padėtį nežinojo, visada gyveno ir ūkininkavo Tauragės rajone, o transporto priemonė pirko radę skelbimą internete, todėl yra sąžiningi turto įgijėjai, jokių apsimestinių sandorių nėra sudarę.

Byloje nustatyta, kad S. S. ir J. S. 2019 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartimi padovanojo A. O. 0,2300 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu S. S. nurodė, kad sklypas priklausė jam nuosavybės teise. Įmonė jame laikė automobilius, todėl buvo įregistruotas įmonės vardu. Tiek jo sesuo, tiek jos vyras dirba užsienyje, tačiau pageidavo įsigyti sklypą, kad galėtų pasistatyti namą. Už sklypą sesuo sumokėjo įmonei, todėl sklypas buvo priėmimo –perdavimo aktu perduotas S. S.. Sandorio sudarymo metu sesuo buvo užsienyje, todėl notarė pasiūlė pasirašyti dovanojimo sandorį A. O., su kuo visi sutiko. Kodėl notarė (kvalifikuota teisininkė) pasiūlė tai padaryti paaiškinti negalėjo, tačiau nurodė, jog tikroji šalių valia buvo perleisti sklypą seseriai ir jos vyrui. Atsakovai, sudarydami sandorį buvo sąžiningi.   

Teismo vertinimu, ieškovai, siekdami įrodyti, kad šalys sutarčių sudarymo momentu ginčijamus sandorius vertino kaip darbdavio prievolės atsiskaityti su darbuotojais apsunkinimą, turėjo pareigą įrodyti, kad šalys šių sutarčių nesirengė vykdyti ir nevykdė. Sutarties šalies laisvės principas įtvirtina paties daikto savininko apsisprendimą dėl disponavimo jam priklausančiu turtu, nepriklausomai nuo to koks sandoris jam būtų labiau ekonomiškai naudingas. Dėl to ieškovų teiginiai, jog taip atsakovė S. S. PĮ, parduodama 19 metų senumo priekabą ir krovininį automobilį, siekė išvengti atsikaitymo su ieškovais , neįrodo pirkimo – pardavimo sandorių fiktyvumo. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo pateikta įrodymų, jog pirkimo – pardavimo sandoriai nebuvo įvykdyti, t. y. už juos nebuvo sumokėta, transporto priemonės nebuvo perduotos pirkėjams, įregistruotos pirkėjų vardu.

Dovanojimas yra vienašalis sandoris, todėl, nesant įrodymų, kad dovanotojas gavo atlyginimą už perleistą turtą, apdovanotojo valia, išskyrus valią priimti dovaną, esminės reikšmės sandorio teisėtumui neturi. Tai, kad atsakovai S. ir J. S., įgyvendindami įstatymų suteikta teise disponuoti savo nuožiūra jiems priklausančiu turtu, nusprendė turtą perleisti A. O., neįrodo sandorio fiktyvumo, nesudaro pagrindo teigti, jog dovanojimas šiuo atveju neatitiko dovanotojų valios, kad dovanojimas buvo įvykdytas be motyvų arba kad motyvai buvo akivaizdžiai neprotingi ir neteisėti, o vien apdovanotojo suinteresuotumas priimti dovaną nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju dovanojimo sutartimi buvo pridengtas abiejų šalių neteisėtas siekis.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021).

Iš esmės ieškovai jokių aplinkybių, kad ginčo sandorių sudarymo metu tikroji šalių valia buvo apsimestinė, jog šiais sandoriais buvo dengiami kiti sandoriai, nenurodė ir tik deklaratyviai teigė, kad atsakovų siekis buvo visą ginčo turtą perleisti A. B. įsteigtai UAB „Veisa“ taip apsunkinant išieškojimą iš S. S. PĮ ir S. S.. Todėl, nors ieškovai ir nurodo, kad skolininkai S. S. PĮ ir S. S. siekė parduoti transporto priemones tam, kad išsaugotų turtą savo vardu, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių abiejų sandorio šalių (ne savo, bet trečiųjų asmenų) valios ydingumą sudaryti ne pirkimo – pardavimo sutartis, o kitus teisinius santykius atitinkančius sandorius. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovai neteisėtai ar nesąžiningai įgijo turtą, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinių reikalavimus pripažinti sandorius apsimestiniais, ir taikyti restituciją.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovų argumentai nesudaro pagrindo tenkinti ieškinių, todėl ieškiniai atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12 str., 178 str.).

Kadangi ieškiniai atmetami, ieškovai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau tokią teisę įgijo atsakovai E. Š. ir A. Š. (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovai A. Š. ir E. Š. nurodė, kad patyrė po 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į ieškinį parengimą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (2021 m. gegužės 7 d. pinigų priėmimo kvitus LAT Nr. 1098664 ir LAT Nr. 1098663).

Atsakovas S. S. pateikė įrodymus, jog bylą patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus (2021 m. lapkričio 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2021-11-03(2), 2021 m. lapkričio 26 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1118311 už susipažinimą su R. R. byla).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovų A. Š. ir E. Š. patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už atsiliepimo į ieškinį parengimą, todėl priteistinos iš ieškovo V. P.. Atsakovo S. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos už susipažinimą su civiline byla pagal R. R. ieškinį priteistinos iš ieškovo R. R..

Kiti atsakovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl jos nepriteistinos.

Ieškovė V. K. prašė grąžinti permokėtą 236 Eur žyminio mokesčio dalį, tačiau nenurodė jokių aplinkybių dėl žyminio mokesčio permokos ir nepateikė įrodymų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 399 Eur žyminį mokestį visų ieškovų vardu pateikiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio sumokėjo advokatas Erikas Rugienius (2020 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 332). Taip pat advokatas E. Rugienius 2020 m. lapkričio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 452 sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio pateikiant atskirąjį skundą, o 2021 m. sausio 22 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymu sumokėjo 96 Eur. Nesant įrodymų, jog žyminį mokestį savo vardu asmeniškai mokėjo (permokėjo) ieškovė V. K., jos prašymas netenkintinas.

Valstybė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 508 Eur nuostolių, todėl ieškinius atmetus šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovų: iš ieškovo V. P. – 106,94 Eur, iš ieškovo R. R. – 106,94 Eur, iš ieškovės V. K. – 294,12 Eur. 

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Sprendimui įsiteisėjus naikintinos Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. 2020 m. liepos 10 d., 2020 m. liepos 24 d., 2020 m. liepos 28 d. nutartimis nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovų V. P., V. K. ir R. R. ieškinius atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (po tris šimtus eurų) kiekvienam bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.).

Priteisti iš ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 106,94 Eur (vieną šimtą šešis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 106,94 Eur (vieną šimtą šešis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 294,12 Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Išlaidos valstybei turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos sumokėjimą patvirtinantis kvitas (kopija) turi būti pateiktas teismui.

Sprendimui įsiteisėjus naikintinos Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį turtą, žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jį parduoti, dovanoti ar kitaip realizuoti, perleidžiant tretiesiems asmenims.   

Sprendimui įsiteisėjus naikintinos Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d., 2020 m. liepos 24 d., 2020 m. liepos 28 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės – transporto priemonių – 1) krovininio automobilio Renault, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini); 2) automobilio Mercedes Benz, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini); 3) automobilio VW SHARAN, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini); 4) automobilio SCANIA, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam adresu(duomenys neskelbtini); 5) priekabos arba puspriekabės „Ovriga Knapen Kocf 502“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini) – areštas iki galutinio teismo sprendimo visiško įvykdymo, uždraudžiant jas parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, leidžiant priverstinį šios nutarties vykdymą vykdančiam antstoliui patekti į nurodytų areštuotų transporto priemonių savininkų gyvenamąsias ir kitas teritorijas ar trečiųjų asmenų, kuriuose saugomos areštuotos transporto priemonės, teritorijas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. 

Teisėja                                                Žibutė Budžienė