Civilinė byla Nr. e2-1342-642/2019

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00424-2019-9

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2

          (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 10 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė,

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Profileksas“ ieškinį atsakovui U-LEAD AB, dėl skolos ir delspinigių priteisimo, išnagrinėjo ieškinio priėmimo klausimą.

        Teismas

n u s t a t ė :

1.       2019 m. rugsėjo 6 d. ieškovė ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, kuriuo prašė  priteisti iš atsakovo 69842 Eur skolą, 4671,76 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo skola ieškovei susidarė pagal 2017 m. kovo 10 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas ieškinyje nurodytas U-LEAD AB, kurios juridinio asmens buveinės adresas – (Švedija).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

                         Ieškinys atsisakytinas priimti.

Dėl teismo pareigos nustatyti ginčo jurisdikciją 

3.   Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Civilinio proceso kodeksas ir tarptautinės sutartys. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

4. Kadangi teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, pagal nacionalinę teisę teismas paprastai jurisdikciją patikrina jau bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą, teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, teismas jį priima. Ir priešingai, nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

5. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja CPK VII dalies nuostatos. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip, t. y. jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje. Remiantis CPK 782 straipsniu, bylą nagrinėjantis teismas privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio (savo iniciatyva). Teismas, gavęs ieškinį su tarptautiniu elementu, turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).

6.  Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl skolos priteisimo iš atsakovo U-LEAD AB, kurios juridinio asmens buveinės adresas – Švedija. Atsakovas, kurio buveinė yra Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėje narėje Švedijos Karalystėje, taigi šis ginčo santykis pripažįstamas turinčiu tarptautinį (užsienio) elementą. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos ES valstybėms narėms, yra išdėstytos Reglamente, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos Reglamento nuostatos.

Dėl prievolės įvykdymo vietos

7. ES teisės normos, reglamentuojančios specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles sutartinių santykių srityje, išdėstytos Reglamento II skyriaus 2 skirsnio „Specialioji jurisdikcija” 7 straipsnio 1 punkte. Šios teisės normos papildo bendrąjį principą, kad bylos asmenims turi būti keliamos jų nuolatinės gyvenamosios arba įsisteigimo vietos teisme ir yra pagrįstos glaudaus sutarties ir sprendimą turinčio priimti teismo ryšio buvimu. Paminėtų taisyklių pasirinkimas priklauso nuo ieškovo. Taigi taikant šias taisykles, atsakovui byla gali būti iškelta ir vietos, kurioje nagrinėjama prievolė, kuria grindžiamas ieškinys, buvo ar turi būti įvykdyta, teisme, preziumuojant, kad šis teismas yra su sutartimi glaudžiai susijęs (ESTT 2007 m. gegužės 3 d. sprendimo Color Drack, C-386/05, 22, 23 punktai).

8. Dėl ginčo teismingumo pagal prievolės įvykdymo vietą Reglamento 7 straipsnio 1 punkto a papunktis numato, kad bylose, kylančiose iš sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. 

9. Reglamento 7 straipsnio 1 punkto b papunktyje yra apibrėžta prievolės įvykdymo vieta, kuri taikoma, jeigu nesusitarta kitaip, prekių pardavimo ir paslaugų teikimo atvejais. Siekiant užtikrinti teisminės jurisdikcijos taisyklių suvienodinimą ir nuspėjamumą, Reglamentas bylose, kylančiose iš prekių pardavimo sutarčių, atskirai apibrėžia ryšio su bylą nagrinėjančiu teismu kriterijų, t. y. nustato, kad parduodant prekes prievolės įvykdymo vieta yra valstybėje narėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį (7 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirmoji įtrauka).

10. Ieškovė, teikdama ieškinį Klaipėdos apygardos teismui, t.y. Lietuvos teismui, bylos teismingumo klausimą grindė CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kurioje nurodoma, kad bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardytos šio Kodekso VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu: 1) atsakovas ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena; 2) atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės; 3) ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje.

11. Ieškovė nurodė, kad ginčo dalykas yra Lietuvoje esanti prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje.

12. Minėta, ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo skola ieškovei susidarė pagal 2017 m. kovo 10 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šios Pirkimo - pardavimo sutarties nustatyta, kad ieškovė (sutartyje -Pardavėjas) įsipareigojo pagaminti ir parduoti atsakovui (sutartyje - Pirkėjas) specializuotus modulinius namelius. Tos pačios sutarties 3.1 punktu, šalys susitarė, kad prekės pristatymo vieta –Švedija. Tos pačios sutarties 3.3 punktu, šalys susitarė, kad už prekių transportavimą atsakingas Pardavėjas, t.y. ieškovas.

13. Išanalizavus 2017 m. kovo 10 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), galima teigti, kad ieškovė turėjo pareigą pristatyti prekes į pristatymo vietą Švedijos Karalystėje.

14. Reglamentas „pristatymo“ ir „pristatymo vietos“, kaip „atitinkamos prievolės vykdymo vietos“, sąvokų neapibrėžia, todėl šiuo aspektu aktualūs yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai bei ESTT praktika. Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunktį (atitinkamai Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunktį) sutarties šalys naudojasi autonomija nustatydamos prekių pristatymo vietą. Remiantis Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirma įtrauka (atitinkamai Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirma įtrauka), kurioje vartojama formuluotė „pagal sutartį“, prekių pristatymo vieta iš esmės yra šalių sutartyje nustatyta vieta (ESTT 2010 m. vasario 25 d. sprendimo Car Trim, C-381/08, 45, 46 punktai).

15. Kasacinis teismas, aiškindamas minėtas Reglamento nuostatas, t. y. kad iš pirkimo – pardavimo sutarties santykių kildinamas reikalavimas gali būti alternatyviai pareikštas toje valstybėje narėje, kurioje yra prievolės įvykdymo vieta, taip pat yra išaiškinęs, kad prievolės vykdymo vieta laikytina vieta, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos. Todėl sprendžiant dėl jurisdikciją pagrindžiančios sutarties vykdymo vietos, lemiamą reikšmę turi fizinio prekių perdavimo, vykdant sutartį, vietos nustatymas. Nurodytoje kasacinėje byloje pažymima, kad fizinio prekių perdavimo vieta galėtų būti pripažinta galutinė prekių pristatymo paskirties vieta, kurioje pirkėjas asmeniškai pasiėmė prekes iš pardavėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016, 24 punktas).

16. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl jurisdikciją pagrindžiančios prievolės vykdymo vietos, matyti, kad šalys raštu susitarė dėl prekių pristatymo vietos ir ją  nesunku identifikuoti.  Prekių pristatymo vietą Švedijos Karalystėje patvirtina ne tik 2017 m. kovo 10 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir CMR važtaraščiai.

17. Iš ieškovės pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas ieškovei už prekes mokėjo iš Švedijos Karalystės banko, o iš 2017 m. kovo 10 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatyta, kad šalys būtų susitarusios mokėjimo operacijas už prekes vykdyti Lietuvos Respublikoje.

17. Teismo nuomone, tai, kad: 1) šalys sudarė sutartį lietuvių kalba, (duomenys neskelbtini); 2) prekės pagamintos Lietuvoje; 3) atsakovo vadovas yra R. S. ir su juo buvo susirašinėjam lietuvių kalbą, nekeičia bylos teismingumo taisyklių.

16.       Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, vadovaujantis nurodytais teisės aktais bei remiantis teismų suformuota praktika, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, todėl ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137, 290, 291, straipsniais, teismas

n u t a r i a :

atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės  „Profileksas“ ieškinį atsakovui U-LEAD AB, dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                Danutė Žvinklytė