Baudžiamoji byla Nr. 2K-177-696/2015

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00499-2013-2

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                     2015 m. sausio 20 d.

                                                           Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Linai Beinarytei,

nuteistojo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,

nukentėjusiajam V. V.,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. įgaliotam atstovui advokatui Raimundui Jurkai

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. įgalioto atstovo advokato Raimundo Jurkos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 21 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu L. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį šešiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, L. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam trejus metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.

Nukentėjusiojo V. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai – jam iš L. J. priteista 588 Lt turtinei ir 482 736 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios O. Ž. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant jai iš L. J. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš L. J. priteista 3 800 Lt proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajam V. V. ir 2 000 Lt nukentėjusiajai O. Ž.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendis pakeistas.

Sumažinta nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. V. priteistas nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimas iki 200 000 Lt.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Priteista iš L. J. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. V. 1500 Lt, O. Ž. 1500 Lt už jiems suteiktą advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

L. J. nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo du žmonės, t. y.: jis, 2013 m. liepos 3 d., apie 17.20 val., Kaune, Baltų prospektu vairuodamas automobilį BMW 525 D (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Žiemgalių gatvės Žemaičių plento link, ties namu Nr. 53, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš kairės pusės pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje ėjusių pėsčiųjų – A. V. ir L. V., jas parbloškė ir mirtinai sužalojo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. įgaliotas atstovas advokatas Raimundas Jurka kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; iš nuteistojo L. J. priteisti nukentėjusiajam V. V. išlaidų už kasacinio skundo parengimą atlyginimą.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, o tai turėjo reikšmės netinkamam teisės normos aiškinimui ir taikymui. Advokato manymu, Kauno apygardos teismo nutarties motyvai dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimą lemiančių kriterijų nėra teisingi teisės taikymo aspektu. Teismas nepagrįstai sureikšmino nuteistojo turtinę padėtį, o tai prieštarauja civilinės teisės normų nuostatoms. Turtinė padėtis, kaip žalos atlyginimo kriterijus, gali būti pagrindas nustatyti mažesnį neturtinės žalos dydį tik išimtiniais atvejais (CK 6.250 straipsnis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 3 dalis). Turi būti vertinama ne tik žalą padariusio asmens turtinė padėtis nagrinėjant bylą, bet ir šio asmens sveikatos būklę, šeiminę bei socialinę padėtį apibūdinančios ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos turtinei jo padėčiai tiek nagrinėjant bylą, tiek ateityje (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). L. J. subjektyvios ir objektyvios galimybės ateityje įsidarbinti arba turėti kito turto, kuris galėtų tapti kaip V. V. priteistos neturtinės žalos kompensavimo dalykas, vertintinos pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes. L. J. yra jaunas, darbingo amžiaus žmogus. Tai rodo, kad šis asmuo ateityje turi visas galimybes įsidarbinti, dirbti, mokytis ar studijuoti ir sudaro prielaidas jo turtinės padėties pasikeitimui. Subjektyvusis galėjimo kompensuoti žalą aspektas reiškia, kad asmuo turi ne tik galėti, bet ir norėti turėti galimybes, leidžiančias atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, Šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad L. J. tokių galimybių ar norų neturi.

Kasatoriaus manymu, nuteistasis neginčijo civilinių ieškinių tik tikėdamasis švelnesnės bausmės. Kauno apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šios aplinkybės netyrė ir nevertino.

Nukentėjusiojo atstovas teigia, kad skundžiamą nutartį priėmęs Kauno apygardos teismas, mažindamas V. V. priteistos neturtinės žalos dydį, nors ir paisė visų tokios žalos dydžio vertinimo kriterijų, tačiau nebuvo atidus nusikalstamos veikos, kurią padarė L. J., turiniui. Nusikalstamos veikos padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities atžvilgiu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą

Kauno apygardos teismas, iš dalies tenkindamas L. J. apeliacinio skundo dalį dėl nukentėjusiajam V. V. priteistos neturtinės žalos dydžio mažinimo, apsiribojo tik formaliais teiginiais apie esą kaltininko negalimumą ateityje atlyginti priteistos neturtinės žalos dėl jos dydžio. Toks teismo sprendimas buvo grindžiamas vadovaujantis teismų praktika tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, tačiau, anot kasatoriaus, baudžiamosiose bylose nusikalstamą veiką padariusio asmens civilinė atsakomybė turi būti diferencijuojama ir individualizuojama, o ne vertinama pagal konkrečiose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 44 straipsnio 10 dalies, 113 straipsnio, ir CK 6.250 straipsnio, 6.251 straipsnio 2 dalies, 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas ne tik netinkamai aiškino ir taikė pirmiau nurodytas CK nuostatas, bet ir neištyrė baudžiamosios bylos tiek, kad būtų galima priimti teisingą sprendimą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. įgalioto atstovo advokato Raimundo Jurkos kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl neturtinės žalos

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu L. J. nuteisus pagal  BK 281 straipsnio 5 dalį, nukentėjusiojo V. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai – jam iš L. J. priteista 588 Lt turtinei ir 482 736 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios O. Ž. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant jai iš L. J. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendis pakeistas. Sumažinta nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. V. priteistas nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimas nuo 482 736 iki 200 000 Lt.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. įgaliotas atstovas advokatas R. Jurka kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas grąžina bylas nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka esant esminiam baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimui, kurį teismai padarė nagrinėdami bylą. Tuo tarpu kasatorius nenurodo, į kokius nors esminius baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus, o  akcentuoja  netinkamą įstatymo taikymą sprendžiant civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimus. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl iš L. J. priteistos atlygintinos neturtinės žalos dydžio sumažinimo.     

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.  Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan.

Kaltininko turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, lemiančių neturtinės žalos dydžio parinkimą, bet jis turi būti nagrinėjamas kartu su kitais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais.

Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika. Pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 15 000 iki 150 000 Lt (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013).

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2008, 2K-383/2010, 2K-4/2011). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas patikrina, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, ir, nenustatęs šių normų pažeidimų, negali padidinti ar sumažinti priteisto neturtinės žalos dydžio.

Šioje byloje teismų sprendimais dviem nukentėjusiems V. V. ir O. Ž. iš L. J. dėl dviejų žmonių žūties buvo priteista atitinkamai 200 000 ir 50 000 Lt – iš viso 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priimdamas sprendimą mažinti priteistinos žalos dydį apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad „nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus, siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Šioje situacijoje pažymėtina tai, kad nuteistasis L. J. yra jauno amžiaus – nedirba, registruotas darbo biržoje, savo vardu registruoto turto neturi“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš tikrųjų nuteistasis L. J. yra jauno amžiaus – nedirba, registruotas darbo biržoje, savo vardu registruoto turto neturi. Teismai konstatavo, kad padarytas neatsargus nusikaltimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokie KET pažeidimo padarymo padariniai (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek), ar kaltininkas vairavo blaivus. Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams – pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Nuteistasis nevykdė KET reikalavimų, šiurkščiai pažeidė KET, nebuvo atidus artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio. Pažeidimas vertintinas kaip šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Dėl padarytos veikos žuvo du žmonės. Tačiau, kita vertus, L. J. vairavo blaivus, eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, nebėgo iš įvykio vietos, pripažino civilinius ieškinius.

Teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas, mažindamas priteistos žalos dydį, vadovavosi kaip byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip ir formuojama teismų praktika. Kolegija nelaiko, kad šioje byloje sprendžiant civilinės atsakomybės už padarytą žalą klausimą būtų netinkamai pritaikytas baudžiamasis ar baudžiamojo proceso įstatymas, todėl keisti teismų sprendimus nėra pagrindo.   

Dėl atstovavimo išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 104 straipsnį proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų.  Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. V. turėjo papildomų išlaidų jam atstovaujančio advokato pagalbai apmokėti kasacinės instancijos teisme ir už tai jis prašo priteisti 3000 Lt (870 Eur) iš nuteistojo.

Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis padavė kasacinį skundą ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas. Kadangi kasacinis skundas, paduotas nukentėjusiojo atstovo advokato, buvo atmestas, prašymas netenkintinas. Nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbos išlaidos iš nuteistojo L. J. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. įgalioto atstovo advokato Raimundo Jurkos kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                              Audronė Kartanienė

                                                                                                                                   Olegas Fedosiukas

                                                                                                               Vytautas Piesliakas